Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 Eur bauda, 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė nuobauda 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams/ K. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 3 d., 10 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dekoratyvinį medį. Eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijai ar apgadinto turto savininkui, pasitraukė. Policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė jokių automobilio dokumentų, taip pat po eismo įvykio paslėpė savo automobilį. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 127, 219.1., 219.2. punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo panaikinti nutarimo dalį dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir priimti naują nutarimą, paliekant teisę vairuoti transporto priemones bei iki naujo nutarimo įsiteisėjimo pratęsti laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Skunde nurodo, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos yra akivaizdu, kad jis nuvažiuodamas nuo važiuojamosios kelio dalies, nenuvažiavo nuo kelio, nes automobilis nepasiekė žalia veja atskirto pėsčiųjų ir dviratininkų tako. Byloje nėra duomenų, kam nuosavybės teise priklauso skiriamojoje žaliojoje vejoje augantis krūmas, ar jis apgadintas ir ar jo savininkui padaryta ir kokio dydžio padaryta materialinė žala. Taip pat teismas nevertino aplinkybių dėl kokių priežasčių jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies. Apelianto teigimu, kad jis nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavo, nes atsirado vibracija rate, o sustodamas neįvertino skiriamosios juostos dangos slidumo. Skundo autoriaus įsitikinimu nei automobilis, nei krūmas apgadinti nebuvo. Dėl to, toks incidentas negali būti vertinamas kaip eismo įvykis. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jis padarė Kelių eismo taisyklių 219.1. ir 219.2. punktų reikalavimų pažeidimus. Skunde akcentuojama ir tai, kad nagrinėjant bylą nebuvo vadovautasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir ATPK 30¹ straipsniu, neįvertinta tai, jog jis dirba vairuotoju, darbas yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dekoratyvinį medį, eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijai ar apgadinto turto savininkui, pasitraukė.

K. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, K. G. paaiškinimu ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. G. dėl išverstos pušies ir apgadintos eglės yra padaryta 100 Eur turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pažeidėjas K. M. dėl eismo įvykio aplinkybių nurodė skirtingas aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog jis iš pradžių policijos pareigūnams telefonu aiškino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, kuris tapo nevažiuojančiu, o į policiją atvykti negali dėl savo užimtumo. Nuvykus policijos pareigūnams pas K. M., šis pradėjo aiškinti, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, kad automobilį yra pridavęs į metalo laužą. Vėliau pripažino buvus eismo įvykiui, nes jo automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į kažkokį medį. Galiausiai apeliaciniame skunde tvirtina, jog bandė sustoti dėl rato vibravimo, tačiau neįvertino slidžios dangos ir išslydo išvažiuojamosios kelio dalies, jokių nei automobilio nei kito turto apgadinimų nepastebėjo. Apelianto paaiškinimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims, bei yra objektyviai niekuo nepagrįstos, todėl atmetamos. Pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama ne vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, o norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą K. M., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog yra nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas dėl padarytos pažeidimo ir nuoširdus gailėjimasis) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybė (pakarotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas) ir paskyrė jam sankcijoje numatytas vidutines nuobaudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tačiau apelianto netenkina tokia nuobauda ir jis prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės nuobaudos taikymą. Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones praras vairuotojo darbą, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, o kitos specialybės nėra įgijęs. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. K. M. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu nutraukti ar paskirti švelnesnę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.