- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- M1-880-800/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21147-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Advokatai
- Jolanta Vienažindytė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. S., jo gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam profesinį išsilavinimą, nevedusiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistam,
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. S. 2023 m. birželio 10 d. apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – motiną A. R. ir jos sutuoktinį J. R., o būtent: tyčia nukentėjusiajai A. R. kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais A. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos srityje ir kairės čiurnos srityje, taip pat nukentėjusiajam J. R. kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais J. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės šlaunies, kairės pėdos ir kairės blauzdos srityse, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. S. kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad jis nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime. A. R. yra jo motina, o J. R. yra jo motinos vyras. Visi trys gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruotas. Tarp jo ir J. ankščiau yra buvę smurtinių konfliktų, bet ikiteisminių tyrimų vienas kito atžvilgiu nebuvo pradėta. 2023 m. birželio 10 d. apie 11.00 val. koridoriuje tarp jo ir J. vyko žodinis konfliktas, kadangi J. jam reiškė priekaištus dėl to, kad jis naudojasi elektra bei leidžia vandenį, naudojo necenzūrinius žodžius, jis jam paprieštaravo, tuo metu J. supyko, pasidarė agresyvus ir rankomis puolė jį, tačiau jis, pamatęs šį jo veiksmą ir esant fiziškai stipresniam, dešine ranka sugriebė jam už krūtinės ir nustūmė į kambarį, tuo metu pargriovė ant žemės, J. gulėjo šonu, norėjo, kad jis nurimtų, tačiau jis to nedarė. Todėl jis dešinės rankos delnu penkis kartus sudavė J. į veido sritį, tai yra į kairį žandą, po šio veiksmo dešinės rankos kumščiu penkis kartus sudavė į kairę koją, ties blauzda. Tuo metu motina atsigulė ant J., norėdama jį apginti, motinai nesudavė jokių smūgių, ji galėjo susižeisti tuo metu, kai smurtavo prieš J., o ji buvo šalia. Mamai nenorėjo sukelti jokio fizinio skausmo ar padaryti sužalojimų. Motina garsiai šaukė, kvietėsi pagalbą, o J. nieko nesakė, neminėjo, kad kažką skauda, tik visą laiką norėjo priešintis ir ištrūkti, kadangi muistėsi į šalis. Kadangi J. nenusiramino, jis atsistojo, dešine koja įspyrė savo motinai į sėdmenų sritį, tuo metu, kai ji buvo užgulus J., ir nieko nesakęs pasišalino iš buto. Vykstant žodiniam konfliktui, prieš smūgių sudavimą, jis J. buvo įspėjęs, kad jeigu jis nenusiramins, tai panaudos smurtą, taip pat, išvadino jį „B.“, necenzūrinių žodžių nenaudojo. Prieš J. smurtavo todėl, kad turi vaikystės traumas dėl jo, kadangi jis prieš jį vaikystėje smurtavo, todėl dabar norėjo jam atsilyginti tuo pačiu ir sukelti fizinį skausmą, o motinai įspyrė todėl, kad buvo piktas dėl jos veiksmų - J. gynimo. Prieš išeinant, ant J. veido po akimi matė, kad yra kraujosruva, daugiau išorinių sužalojimų nepastebėjo, o motinai iš nosies bėgo kraujas, galėjo padaryti sužalojimus ant J. tuo metu, kai sudavinėjo jam smūgius, tačiau motinos nosies jis nesužeidė, jai galėjo būti padarytas sužalojimas, kaip ir minėjo, tuo metu, kai tėvas muistėsi. Po šio įvykio jis namuose nebuvo, yra apsistojęs nakvynės namuose. Nori pasakyti, kad prieš išeinant iš buto, jis matė dvi kaimynes, kurios stovėjo tarpduryje, ar jos matė įvykį, jis tiksliai negali atsakyti, taip pat nežino, kokiomis aplinkybėmis jos atsidūrė bute. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Nors P. S. tik iš dalies pripažįsta kaltę, jo kaltė įrodyta kita bylos medžiaga:
Nukentėjusioji A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena kartu su savo vyru J. R. bei sūnumi P. S.. Ji su vyru sutaria labai gerai, tačiau su sūnumi jų santykiai įtempti, nes jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei jų įsigijimui prašo pinigų. 2023 m. birželio 9 d. kaip ir kiekvieną mėnesį, ji bei jos vyras gavo pensiją. Sūnus atėjo ir iš jos pareikalavo 35 eurų. Ji jam davė pinigus. 2023 m. birželio 10 d. sūnus grįžo į namus. Apie 11.00 val. pradėjo iš jos reikalauti 100 eurų. Ji pasakė, kad tikrai neduos, nes jų reiks susimokėti mokesčiams. Jis labai supyko, pradėjo ją ir jos vyrą užgaulioti necenzūriniais žodžiais, pradėjo grėsmingai artintis prie jos vyro ir šiam sudavė smūgius į galvos bei veido sritį, kiek sudavė, ji nematė ir negali pasakyti, nes ji buvo labai išsigandusi. Vyras nugriuvo ant žemės ir ji bėgo jo ginti. Kai bėgo užstoti savo vyrą, kad šis galėtų atsistoti, jos sūnus P. S. trenkė jai į galvos sritį ir ją pargriovė. Kai ji nugriuvo, jis priėjo prie jos vyro ir pradėjo jį spardyti, kiek kartų spyrė, ji pasakyti negali. Jos sūnus, taip pat, spyrė ir jai į šoną, tiksliai nurodyti negali, kiek smūgių buvo suduota, nes ji tuo metu buvo labai išsigandusi ir šaukė pagalbos, kad kas nors iškviestų policijos pareigūnus. Po viso šito įvykio, sūnus pasišalino. Jaučiasi silpnai - skaudą galvą, jos sveikata silpna, nes yra po insulto, taip pat jos emocinė būklė yra labai prasta - yra išsigandusi ir gyvena baimėje, kad jos sūnus gali ją užpulti (1 t., b. l. 34-37).
Papildomai apklausta nukentėjusioji A. R. parodė, kad sūnus pradėjo smurtauti prieš vyrą, t. y. sugriebė jį už krūtinės ranka, bet negali pasakyti kuria ir pargriovė ant žemės, vyras gulėjo ant grindų šonu. Pamačius tokį vaizdą, bėgo link vyro jį ginti, tuo metu P. rankos delnu, sudavė vyrui į veido sritį, kiek buvo sudavimų, negali pasakyti, tačiau ne mažiau nei 5 kartai. Mušimo metu ji J. užgulė savo kūnu, norėdama jį apsaugoti nuo smūgių bei garsiai šaukėsi pagalbos, prašė, kad P. nustotų smurtauti. Sūnus neklausė ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į nosį, po šio veiksmo ji jautė momentinį skausmą, tačiau iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po šio veiksmo dešine koja ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, į sėdmenų sritį, į dešinės kojos pėdą, į kairės ir dešinės pusės blauzdą ir į dešinės pusės ranką, po kiekvieno spyrio ji jautė didelį skausmą, todėl pradėjo muistytis, šauktis pagalbos, rietėsi, bandydama išvengti spyrių. P. šaukė, kad jai skauda, kad nustotų taip elgtis. Skausmą jaučia iki šiol, spyrių vietose atsirado kraujosruvos, ištinimai. Po spyrių, jai gulint ant vyro, P. dešinės rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų sudavė vyrui į kairę koją, ties blauzda, po šių veiksmų dešine koja ne mažiau penkis kartus spyrė į sėdmenis. Vyras taip pat muistėsi iš skausmo (1 t., b. l. 38-41).
Apklaustas nukentėjusysis J. R. parodė, kad jis gyvena kartu su savo žmona A. R. bei netikru sūnumi, jį užaugino. 2023-06-09 jis bei jo žmona gavo pensiją. dėl to sūnus atėjo ir iš jo žmonos pareikalavo 35 eurų. Ji jam davė pinigus. 2023-06-10 d. apie 11.00 val., pradėjo iš žmonos reikalauti 100 eurų. Jis pasakė, kad tikrai neduos nei žmona, nei jis. Jis supyko, pradėjo jį ir žmoną užgaulioti necenzūriniais žodžiais, pradėjo grėsmingai artintis ir netikėtai sudavė smūgius į galvos bei veido sritį, kiek sudavė negali pasakyti, nes buvo išsigandęs, kad nenuskriaustų žmonos. Jis nugriuvo ant žemės ir tuomet žmona atbėgo jo ginti. Žmona norėjo jį užstoti, kad galėtų atsistoti, tačiau sūnus P. S. trenkė jai į galvos sritį ir pagriovė ją į šoną. Kai jo žmona nugriuvo, P. priėjo prie jo ir pradėjo spardyti, kiek kartų spyrė, pasakyti negali. Sūnus, taip pat, spyrė žmonai į šoną, tiksliai nurodyti negali, kiek smūgių buvo suduota, nes jis tuo metu buvo labai išsigandęs ir šaukė pagalbos, kad kas nors iškviestų policijos pareigūnus. Po viso šito įvykio, sūnus pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 70-77).
Liudytoja apklausta O. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu tie, bylą nagrinėjant teisme davė analogiškus parodymus. Parodė, kad (duomenys neskelbtini)gyvena, kaimynai, senyvo amžiaus vyras su moterimi. Su jais nebendrauja. Iš minėto buto niekada nėra girdėjusi jokių garsių riksmų, šauksmų ar pagalbos prašymų. 2023-06-10 ji buvo namuose, apie 11.00 val. iki jos buto atėjo kaimynė, kurios vardo, nei pavardės nežino, tačiau ji gyvena 30 bute, kuri buvo labai išsigandusi bei prašė iškviesti pagalbą kaimynams, kadangi juos sumušė sūnus, daugiau nieko nenurodė ir nepaaiškino. Tuo metu ji pati nuėjo iki 29 buto, kuriame gyvena minėti asmenys, ją pasitiko buto šeimininkė, kuri jai pasakė, kad kvieskit pagalbą, moteris buvo sutrikusi, sunerimus, išsigandus, tačiau sąmoninga. Ji būdama laiptinėje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pareigūnus, kadangi to padaryti jos paprašė nukentėjusioji, kuri daugiau jai nieko nepaaiškino. Pro buto duris matė lovoje gulintį moters vyrą, kuris skundėsi galvos skausmu, dejavo, kad skauda kūną, daugiau jokių išorinių sužalojimų nepastebėjo. Kaimynų sūnaus nematė, neatsimena, kada paskutinį kartą jį matė (1 t., b. l. 121-124).
Liudytoja apklausta O. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė analogiškus parodymus. Parodė, kad (duomenys neskelbtini)gyvena senyvo amžiaus vyras su moterimi bei turi sūnų. Apie jų sūnų nieko negali pasakyti, kadangi su juo ryšių nepalaiko. Iš minėto buto niekada nėra girdėjusi jokių garsių riksmų, šauksmų, pagalbos prašymų ar konfliktinių situacijų, minėti žmonės jai atrodo ramūs. 2023-06-10 ji buvo namuose, apie 11.00 val. jai į duris kažkas paskambino, po kelių minučių ji atidarė duris, tačiau už jų nieko nebuvo, bet pamatė, kad kaimynų, gyvenančių 29 bute durys, kurios yra šone yra atidarytos, todėl ji užėjo į butą. Būnant koridoriuje pamatė, kad kambaryje ant grindų guli A. ir šalia jos šonu J., A. rankomis buvo apglėbus savo vyrą norėdama jį apsaugoti, kadangi šalia jų buvo sūnus P., kuris rankų kumščiais sudavinėjo jiems smūgius į įvairias kūno vietas, kiek galėjo suduoti smūgių, ji tikrai negali atsakyti, kadangi dėl sveikatos yra sutrikusi jos atmintis. Tuo metu A. šaukėsi pagalbos, dejavo, o vyras nieko nesakė. Ji pati labai išsigando tokio matomo vaizdo ir sutriko, prašė, kad P. nusiramintų, baigtų smurtauti prieš tėvus, tačiau jis jos neklausė, o toliau sudavinėjo smūgius, ji kažką užsiminė apie policijos pareigūnus ir nuėjo iki kaimynės O. Paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Po šio prašymo ji nuėjo į savo butą, kadangi jai sukilo kraujospūdis (1 t., b. l. 127-130).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. K. 2023-06-10 tarnybiniame pranešime, užfiksuota pirminė informacija apie patirtą smurtą nukentėjusiųjų namuose (1 t., b. l. 1-9).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-19).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše (toliau PRIR'as) nurodyta, kad 2023-06-10 11.11 val. buvo gautas O. B. telefoninis pranešimas apie tai, kad sūnus sumušė tėvus ir pasišalino. Prie PRIR'o išrašo pridėtas skambučio bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) įrašas, kuriame girdėti, kaip moteris, prisistačiusi O. B., praneša, kad (duomenys neskelbtini)reikalinga pagalba, kadangi sūnus sumušė abu tėvus, reikia greitosios ir policijos, nes abu sužaloti, asmenys sąmoningi, vyras nekalba (1 t., b. l. 30-31).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra A. R., kurios veido kairėje pusėje matomas patinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena - šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo - sūnus P. S., kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. A. R. paaiškino, kad prieš ją ir jos sutuoktinį J. R. smurtavo sūnus P. S., kuris sudavė smūgius į galvos sritį bei spardė į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 52-54).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra J. R., kurio kairėje blauzdoje matomas patinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena - šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo - P. S., kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. J. R. paaiškino, kad prieš jį ir jo sutuoktinę A. R. smurtavo P. S., kuris sudavė smūgius į galvos sritį bei spardė į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 88-90).
Specialisto išvadoje Nr. G258/2023(06) konstatuota, kad A. R. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos srityje ir kairės čiurnos sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 62-63).
Specialisto išvadoje Nr. G257/2023(06) konstatuota, kad J. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės šlaunies, kairės pėdos ir kairės blauzdos srityse, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 96).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. S. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad jis nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime. Yra įrašytas psichikos - priklausomybių įskaitoje, galvos traumų neturėjęs. A. R. yra jo motina, o J. R. yra jo motinos vyras, kuris nėra jo tikras tėvas, J. jį augino nuo 13 metų, kadangi jo tėvas yra miręs. Visi trys gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruotas, jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. Turi mažametį sūnų, kuris gyvena su motina, tačiau prie jo išlaikymo prisideda ir jis, šiuo metu nedirba, tačiau prieš mėnesį grįžo iš užsienio, kuriame dirbo, todėl grįžęs apsistojo minėtame bute pas tėvus. Tiek su motina, tiek su J. nepalaiko artimų santykių, nesutaria gerai, tarp jų vykdavo žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių priežasčių, tėvai jam reikšdavo priekaištus dėl asmeninių priežasčių, kad per greitai išleidžia savo asmeninius pinigus, kad blogai atliko namų ruošos darbus ir t.t. Tarp jo ir J. ankščiau yra buvę smurtinių konfliktų, bet ikiteisminių tyrimų vienas kito atžvilgiu nebuvo pradėta, nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus. Tarp jo ir motinos smurtinių konfliktų nėra buvę. Būnant minėtame bute, jo tėvai neišlaikė, kadangi asmeninius poreikius tenkindavo iš savo lėšų, taip pat, prisidėjo prie namų buities. 2023-06-10 apie 11.00 val. koridoriuje tarp jo ir J. vyko žodinis konfliktas, kadangi J. jam reiškė priekaištus dėl to, kad jis naudojasi elektra bei leidžia vandenį, naudojo necenzūrinius žodžius, jis jam paprieštaravo, tuo metu J. supyko, pasidarė agresyvus ir rankomis puolė jį, tačiau jis, pamatęs šį jo veiksmą ir esant fiziškai stipresniam, dešine ranka sugriebė jam už krūtinės ir nustūmė į kambarį, tuo metu pargriovė ant žemės, J. gulėjo šonu, norėjo, kad jis nurimtų, tačiau jis to nedarė, nes visą laiką svaidėsi rankomis. Todėl jis dešinės rankos delnu penkis kartus sudavė J. į veido sritį, tai yra į kairį žandą, po šio veiksmo dešinės rankos kumščiu penkis kartus sudavė į kairę koją, ties blauzda. Tuo metu motina atsigulė ant J., norėdama jį apginti, motinai nesudavė jokių smūgių, ji galėjo susižeisti tuo metu, kai smurtavo prieš J., o ji buvo šalia, jai nenorėjo sukelti jokio fizinio skausmo ar padaryti sužalojimų. Motina garsiai šaukė, kvietėsi pagalbą, o J. nieko nesakė, neminėjo, kad kažką skauda, tik visą laiką norėjo priešintis ir ištrūkti, kadangi muistėsi į šalis. Kadangi J. nenusiramino, jis atsistojo, dešine koja įspyrė savo motinai į sėdmenų sritį, tuo metu, kai ji buvo užgulus J., ir nieko nesakęs pasišalino iš buto. Vykstant žodiniam konfliktui, prieš smūgių sudavimą, jis J. buvo įspėjęs, kad jeigu jis nenusiramins, tai panaudos smurtą, taip pat, išvadino jį "B.", necenzūrinių žodžių nenaudojo. Prieš J. smurtavo todėl, kad turi vaikystės traumas dėl jo, kadangi jis prieš jį vaikystėje smurtavo, todėl dabar norėjo jam atsilyginti tuo pačiu ir sukelti fizinį skausmą, o motinai įspyrė todėl, kad buvo piktas dėl jos veiksmų - J. gynimo. Prieš išeinant, ant J. veido po akimi matė, kad yra kraujosruva, daugiau išorinių sužalojimų nepastebėjo, o motinai iš nosies bėgo kraujas, galėjo padaryti sužalojimus ant J. tuo metu, kai sudavinėjo jam smūgius, tačiau motinos nosies jis nesužeidė, jai galėjo būti padarytas sužalojimas, kaip ir minėjo, tuo metu, kai tėvas muistėsi. Po šio įvykio jis namuose nebuvo, yra apsistojęs nakvynės namuose. Nori pasakyti, kad prieš išeinant iš buto, jis matė dvi kaimynes, kurios stovėjo tarpduryje, ar jos matė įvykį, jis tiksliai negali atsakyti, taip pat nežino, kokiomis aplinkybėmis jos atsidūrė bute. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos (1 t., b. l. 153-156).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog P. S. smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. R. t. y. motinai sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, ko pasekoje sukėlė fizinį skausmą, o taip pat J. R. tyčia sukėlė fizinį skausmą, nes kumščiais ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Vertinant nukentėjusiųjų ir kaltinamojo P. S. parodymų turinį, nustatytus jo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems fizinis skausmas buvo sukeltas bei padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Ekspertizės išvada patvirtina, kad dėl savo psichikos būklės P. S. gebėjimas adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes yra sutrikęs.
2023 m. rugsėjo 6-19 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-542/2023 nurodyta, kad P. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2023-06-10) konstatuojamas: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę P. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2023-06-10) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. P. S. šiuo metu konstatuojamas: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę P. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. P. S., dėl jo psichinės būsenos, nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, kadangi tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Dėl savo psichikos būklės P. S. gebėjimas adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus yra sutrikęs. P. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 27-33).
Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras Kasparas Sinkevičius papildomai paaiškino, kad įvertinus visus turimus duomenis išsiaiškinta, kad psichikos sutrikimu tiriamasis susirgo 2007 metais. 2007 metais jis pirmą kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. 2008 metais buvo priverstinai gydytas Didžiojoje Britanijoje psichiatrijos ligoninėje po įvykdytos nusikalstamos veikos, vėliau perkeltas į psichiatrijos ligoninėje Lietuvoje. Jis buvo pakartotinai gydomas psichiatrinio profilio stacionare. 2021 metais dėl nusikalstamos veikos buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas. Po metų laiko priemonė buvo nutraukta. Po priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo pas psichiatrus nesilankė, medikamentų nevartojo. P. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojama: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę P. S. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl ko buvo rekomenduota jam nedalyvauti teismo posėdyje. Taigi dėl nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę, tai yra stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota, ekspertas psichiatras ją teisme patvirtino ir palaikė. P. S. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad P. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į P. S. socialinį pavojingumą, į tai, kad dėl nustatyto psichikos sutrikimo jo elgesys gali būti neprognozuojamas, konstatuotina, kad dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti gydymo stacionare, tad jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu P. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 178,09 eurų sumai, kadangi nukentėjusiesiems dėl sveikatos sutrikdymo sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kaina 178,09 eurai (1 t., b. l. 107-108).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Taigi, vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese gali būti sprendžiama dėl žalos, kuri padaryta asmens nusikalstamais veiksmais.
Pavojinga veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, kadangi nėra visų jos sudėties elementų, todėl negali būti keliamas klausimas dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės. BK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, taigi, jis nėra kaltinamasis, todėl baudžiamojoje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nustačius tokias aplinkybes, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kartu išaiškinant, kad tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, 2016 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti, kad P. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu.
P. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 178,09 eurų sumai palikti nenagrinėtą.
Kompaktinį diską su BPC įrašu palikti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o P. S. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.
Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.