- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- eI2-160-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01410-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, Medžiotojų klubas “Šūvis”
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti
- Trečiasis asmuo
- L. G.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. K.,
atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovui R. J.,
žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai Nuolatinės komisijos, sudarytai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – L. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. MGK-14(15.11) (įskaitant šio sprendimo sudėtinę dalį – 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą Nr. MGK-13(15.11)).
Pareiškėjo skunde bei jo atstovo advokato R. K. paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad skundžiamame atsakovės 2021 m. birželio 10 d. sprendime Nr. MGK-14(15.11) yra nurodyta, kad žalą trečiojo suinteresuoto asmens miškui padarė briedžiai. Taigi šiuo atveju yra svarbu, ar buvo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta žalos atlyginimo sąlyga – neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau ir – Medžioklės taisyklės). Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, yra ir briedžiai. Taigi briedžių, kurie padarė žalą trečiojo suinteresuoto asmens miškui, medžioklė yra limituojama. Medžioklės taisyklių 29 punkte nustatyta, kad kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Pagal Medžioklės taisyklių 42 punkto antrąją pastraipą, informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą yra paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyvoji-gamta. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje pateiktos lentelės apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą (žr. lentelės 26 lape), pareiškėjui buvo suteiktas limitas per 2020-2021 metų medžioklės sezoną sumedžioti vos vieną briedį – patelę arba jauniklį iki vienerių metų. Pagal Medžioklės taisyklių 35 punktą, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo kasmet iki balandžio 15 d. Briedžiai nepriskiriami prie medžiojamųjų gyvūnų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus. Medžioklės taisyklių 15.2.1 papunktyje nustatyta, kad briedžiai medžiojami laikantis šių trumpų terminų: patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.; jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. (pareiškėjui buvo suteiktas limitas sumedžioti vos vieną patelę arba jauniklį iki vienerių metų). Šiuo atveju pareiškėjas jam nustatytą briedžių sumedžiojimo limitą įvykdė – sumedžiojo briedžio patelę. Tą patvirtina pridedama pareiškėjo ataskaita apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną, kuri pagal Medžioklės taisyklių 18 punktą buvo pateikta Aplinkos apsaugos departamentui. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta būtina žalos atlyginimo sąlyga – neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Šiuo atveju pareiškėjas briedžių, kurie padarė žalą trečiojo suinteresuoto asmens miškui, sumedžiojimo limitus buvo įvykdęs. Taigi nėra Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų žalos atlyginimo sąlygų visumos, todėl skundžiamas atsakovės sprendimas vien jau dėl šios priežasties yra naikintinas. Nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimų – trečiasis suinteresuotas asmuo apie žalą pranešė ne atitinkamai seniūnijai, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijai; gavus pranešimą apie padarytą žalą, apie tai nebuvo tą pačią dieną pranešta pareiškėjui (pranešta tik po dviejų dienų, ir tą padarė ne seniūnas, o tik telefonu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos specialistė A. Š.). Trečiojo suinteresuoto asmens miškui padarytą žalą atsakovė apskaičiavo tik 2021 m. birželio 10 d. (t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi). Be to, atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. apžiūros akte Nr. MGK-8(15.11) nurodyta, kad apžiūra atlikta dalyvaujant M. N., nors teisės tokiems pašaliniams asmenims dalyvauti Metodika nenumato. Antra vertus, kaip matyti iš pridedamo atsakovės 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo akto Nr. MGK-13(15.11), jame apskritai nėra nurodyta jokia žalos apskaičiavimą reglamentuojančios Metodikos teisės norma. Tik skundžiamame 2021 m. birželio 10 d. sprendime Nr. MGK-14(15.11) atsakovė paminėjo Metodikos 19 ir 20 punktus, tačiau pastaruoju sprendimu nebuvo skaičiuojama žala (kaip jau minėta, žala buvo apskaičiuota visai kitu dokumentu – 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktu Nr. MGK-13(15.11). Nei atsakovės 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas Nr. MGK-13(15.11), nei skundžiamas 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr.MGK-14(15.11) nėra informatyvūs - iš jų visiškai nėra aišku, kodėl atsakovė žalą skaičiuoja atitinkamu būdu (kodėl buvo matuojami būtent 8 bareliai, kaip buvo parinktas atitinkamas plotas ir t.t.). Kaip jau minėta atsakovė skundžiamame 2021 m. birželio 10 d. sprendime Nr. MGK-14(15.11) paminėjo Metodikos 20 punktą, tačiau pastaroji teisės norma reglamentuoja pirmos amžiaus klasės jaunuolynų pažeidimo atveju padarytos žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą. Atsakovė skundžiamame sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl trečiojo suinteresuoto asmens mišką priskiria būtent pirmai amžiaus klasei, ir kodėl netaiko antros amžiaus klasės medynų pažeidimo atveju padarytos žalos apskaičiavimą reglamentuojančio Metodikos 21 punkto (atsakovė nenurodė ir prie sprendimo nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų). Tuo tarpu šio teisminio proceso metu teiktini atsakovės motyvai yra apskritai nevertintini (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007). Atsakovė skundžiamame sprendime vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nors pastaroji teisės norma reglamentuoja atvejus, kai žala padaroma žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams, o ne šiuo atveju aktualiam miškui. Skundžiamas atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovės Komisijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. balandio 15 d. gautas Medžiotojų klubo „( duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. Č. reikalavimas atlikti pakartotinės žalos vertinimą, nes susipažinęs su Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika padarė išvadą, jog apskaita buvo atlikta visiškai nesilaikant nustatytų reikalavimų. Buvo skaičiuojama iš stačiakampio formos barelių, bareliai buvo parenkami labiausiai pažeistose vietose, o ne per miško įstrižainę. 2021 m. balandžio 30 d. Komisija, dalyvaujant miško savininkui L. G. ir medžiotojų klubo pirmininkui R. Č. ir klubo nariui A. J., atliko pakartotinę Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą, kurią užfiksavo apžiūros aktu Nr. MGK-8(15.11). Miško savininkas L. G. nesutiko su nustatytu žalos dydžiu. 2021 m. birželio 10 d. Komisijos posėdyje buvo priimtas Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas, taip pat sprendimas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos. Posėdyje dalyvavo 5 nariai iš 7. Pažymėjo, kad Komisijos skyrimo įsakyme iš dalies nurodyta personalinė jos sudėtis. Dalis Komisijos narių yra nekintantys, o dalis – atsižvelgiant į tai, kokioje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje nustatinėjama medžiojamų gyvūnų padaryta žala, t. y. atitinkamos seniūnijos seniūnas ir žemės ūkio specialistas. Todėl 2021 m. birželio 10 d. Komisijos posėdyje dalyvavo V. R., kuriai buvo paskirta pavaduoti darbe nesančios seniūnės J. B.. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė jos narių, Komisijos posėdis buvo teisėtas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Teisės aktų registre nėra paskelbtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo sudaryta Komisija. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, Teisės akto registro objektais yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Komisijos skyrimo įsakymas nėra norminis teisės aktas, todėl jis ir neturėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre. Vis gi, Komisijos skyrimo įsakymas yra paskelbtas viešai prieinamame Šiaulių rajono savivaldybės tinklalapyje „Savivaldybė“ – „Darbo grupės ir komisijos“ rubrikoje. Nuoroda į viešai skelbiamą informaciją: https://www.siauliuraj.lt/siauliu-rajono-savivaldybes-nuolatine-komisija-medziojamuju-gyvunu-padarytai-zalai-apskaiciuoti./1656. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog 2021 m. birželio 10 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas yra sudėtinė sprendimo dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dalis. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad kiekvienas jų yra priimtas atskirai, nustatyta ir atskira jų apskundimo tvarka. Sprendime dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nėra įvardyta, jog Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas būtų sudėtine sprendimo dėl medžiojmų gyvūnų padarytos žalos dalis. Be to, pareiškėjas pateiktu skundu neginčija žalos padarymo fakto, žalos dydžio, kas suponuoja išvadą, jog priimtas Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ginčo objektas turėtų būti nustatomas tik pagal pareiškėjo reikalavimą – panaikinti sprendimą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos, kaip atskirą dokumentą. Sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad sprendimas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos turi trūkumų dėl šio dokumento individualaus teisės akto pobūdžio. Ir tuo aspektu galėtų būti panaikintas, įpareigojant Komisiją priimti naują sprendimą. Komisija nevertina skunde nurodytų argumentų dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų. Svarbu pabrėžti, jog apžiūrint mišką ir nustatant jam padarytą žalą lemiamą aplinkybę – kokie medžiojami gyvūnai padarė žalą – nurodo būtent medžiotojų būrėlio atstovas (-ai). Pažymėjo, jog miško savininkas L. G., kuris taip pat yra Medžiotojų klubo „( duomenys neskelbtini)“ nariu, kreipėsi dėl elninių gyvūnų padarytos žalos. Pirmosios apžiūros metu medžiotojų klubo atstovai nurodė, jog žalą padarė elniai, briedžiai. Antrosios apžiūros metu – tik briedžiai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo teismui pateiktą medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. kovo 31 d. ataskaitą matyti, kad medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė elnių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitų, t. y. pagal nustatytą limitą galėjo būti sumedžioti 5 taurieji elniai (1 patinas, 4 patelės ir jaunikliai), o sumedžioti tik 3 (1 patelė ir 2 jaunikliai iki 1 metų). Dėl susitariusios konfliktinės situacijos tarp miško savininko ir medžiotojų klubo atstovų tikėtina, jog 2021 m. balandžio 30 d. akte nenurodyta, jog žalą padarė elniai. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta procedūra kaip turi būti įvertinta ir nustatyta kokie medžiojamieji gyvūnai padarė žalą, Komisija atsižvelgia į būtent medžioklės plotų naudotojų išsakytą nuomonę. O toks vertinimas yra subjektyvus. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nėra aišku kaip nustatyta žala miškui. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metu tiek 2021 m. balandžio 8 d., tiek 2021 m. balandžio 30 d. dalyvavo medžioklės plotų naudotojų atstovai. Komisija, atlikdama skaičiavimus, aiškiai įvardijo kaip vadovaujantis Metodika ir konkrečiomis jo nuostatomis bus atliktas matavimas. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto forma yra nurodyta Metodikos 1 priede. Todėl nenukrypstant nuo Metodikoje nustatytų reikalavimų apžiūros aktui, nebuvo nurodomos konkrečios aplinkybės kodėl buvo matuojami 8 bareliai, kaip buvo parinktas atitinkamas plotas ir kt. Pažymėjo, kad prie 2021 m. balandžio 30 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto pridėti miško ploto įstrižainė, kurioje buvo išskirti bareliai, taip pat nustatyti kiekvieno barelio skaičiavimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui nustatymo ir apskaičiavimo, kurį atliko Komisija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Meškuičių seniūnija gavo trečiojo suinteresuoto asmens L. G. 2021 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl elninių žvėrių padarytos žalos miškui“. Prašyme asmuo prašė apskaičiuoti padarytą žalą ir atlyginti nuostolius dėl elninių žvėrių nuniokoto drebulyno medyno (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkiui – 3,92 ha.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Meškuičių seniūnija 2021 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl padarytos žalos miškui“ Nr. ST23-27 (3.20) persiuntė L. G. prašymą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos „Dėl nuolatinės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudarymo“ komisijos pirmininkui S. D..
Komisija 2021 m. birželio 10 d. sprendime Nr. MGK-14(15.11) nurodė, jog atvirame posėdyje išnagrinėjo L. G. 2021 m. balandžio 6 d. prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos priklausančiame miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir nutarė L. G. prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tenkinti – įpareigojo Medžiotojų klubą „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti L. G. 1205,58 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
Komisijos sprendimo Nr. MGK-14(15.11) priėmimo pagrindas – Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, 6 dalis ir 8 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos IV skyriaus 19 ir 20 punktai bei 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas Nr. MGK-13(15.11). Teismas pažymi, kad apskaičiavimo aktas laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021-05-01 iki 2021-07-01), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), nuostatos. Taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 200 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258.
Komisijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimas, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas patvirtinta, kad žalą miškui padarė briedžiai. Apžiūros, vykusios 2021 m. balandžio 30 d. metu nustatyta, kad dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo L. G., Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. Č. ir klubo narys A. J.. Apžiūros aktą pasirašė 5 komisijos nariai. Komisija nustatė, kad bendrame 3,92 ha miško plote (duomenys neskelbtini), miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai matavo 8 barelius. Rasta stipriai pažeistų medžių – 37, iš viso 122, pažeistų medžių dalis – 30,33 procentai.
Atsakovė Komisija atsiliepime papildomai nurodė, kad pirmosios apžiūros metu medžiotojų klubo atstovai nurodė, jog žalą padarė elniai, briedžiai. Antrosios apžiūros metu – tik briedžiai. Pažymėjo, kad pagal pareiškėjo teismui pateiktą medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. kovo 31 d. ataskaitą matyti, kad medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė elnių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitų, t. y. pagal nustatytą limitą galėjo būti sumedžioti 5 taurieji elniai (1 patinas, 4 patelės ir jaunikliai), o sumedžioti tik 3 (1 patelė ir 2 jaunikliai iki 1 metų). Dėl susitariusios konfliktinės situacijos tarp miško savininko ir medžiotojų klubo atstovų tikėtina, jog 2021 m. balandžio 30 d. akte nenurodyta, jog žalą padarė elniai. Atsakant į šiuos Komisijos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-909 patvirtino Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas) ir šio Reglamento 16 punkte nurodyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ Komisijos narių arba jie yra pateikę savo nuomonę raštu. Dėl pareiškėjo teiginių apie neteisėtą komisijos sudėtį pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytą aplinkybę. Priešingai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-326, vadovaudamasis Vietos savivaldos 18 straipsnio 1 dalimi, pakeitė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A-365 „Dėl Nuolatinės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudarymo 1 punktą ir išdėstė jį taip: Nuolatinę komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudaro: Komisijos pirmininkas – S. D., Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Komisijos pirmininko pavaduotoja – R. U., Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. Komisijos posėdžio sekretorė – A. Š., Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė. Nariai: N. B., Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausioji specialistė; D. S., Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė; atitinkamos seniūnijos seniūnas; atitinkamos seniūnijos žemės ūkio specialistas. 2021 m. birželio 10 d. skundžiamas sprendimas ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas patvirtina, kad juos pasirašė Komisijos pirmininkas – S. D.; Komisijos pirmininko pavaduotoja – R. U.; komisijos nariai – D. S., V. R. (seniūno pavaduotoja). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Komisijos posėdyje kvorumas buvo, nes dalyvavo ne mažiau kaip ½ komisijos narių, todėl Komisijos sudėtis laikytina teisėta.
Kaip jau minėta, Komisija skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi ir 8 dalimi, Metodikos IV skyriaus 19 ir 20 punktais.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; o šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.
Nustatyta, kad Komisija priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi Medžioklės įstatymo 3 dalies 1 punktu – kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, tačiau skundžiamas Komisijos sprendimas ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktas patvirtina, jog Komisija vertino medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miškui, o ne žemės ūkio pasėliams ir hidrotechnikos įrenginiams, todėl Komisija priimdama skundžiamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
Iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 straipsnio 2 dalies teisės normos turinio matyti, kad pareiga medžioklės plotų naudotojui atlyginti kanopinių žvėrių padarytą žalą miškui kyla tik tuomet, jeigu yra visos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytosios sąlygos. Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, yra ir briedžiai. Medžioklės taisyklių 29 punkte nustatyta, kad kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Pagal Medžioklės taisyklių 35 punktą, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Medžioklės taisyklių 42 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta, kad informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktas limitas per 2020-2021 metų medžioklės sezoną sumedžioti vieną briedį – patelę arba jauniklį iki vienerių metų. Medžioklės taisyklių 15.2.1 papunktyje nustatyta, kad briedžiai medžiojami laikantis šių terminų: patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.; jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Byloje esanti medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. kovo 31 d. ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas jam nustatytą briedžių sumedžiojimo limitą įvykdė – sumedžiojo briedžio patelę.
Kaip jau minėta, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta būtina žalos atlyginimo sąlyga – neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Šiuo atveju pareiškėjas briedžių, kurie padarė žalą trečiojo suinteresuoto asmens miškui, sumedžiojimo limitus buvo įvykdęs. Taigi konstatuotina, kad nėra Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų žalos atlyginimo sąlygų visumos, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas naikintinas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijamas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. MGK-14(15.11) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašymu prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Metodikos 20 punkto teisėtumą, nes mano, jog teisės akto nuostata prieštarauja Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas aktas naikintinas, Metodikos 20 punktas šioje byloje netaikomas, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo.
Likusieji pareiškėjo, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1863,40 Eur už skundo parengimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021 m. liepos 5 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui R. K. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2021 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. INV-2021-07-23-00643; 3) 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo pavedimą iš kurio matyti, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1863,40 Eur.
Skundas teismui per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2021 m. liepos mėnesį, t. y. trečias 2021 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra pirmas 2021 m. ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2020 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1517,4 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 3793,5 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 1517,4 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2021 m. pirmą ketvirtį). Pareiškėjo prašoma priteisti 1863,40 Eur suma (su PVM) už skundo rengimą neviršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. MGK-14(15.11) (įskaitant šio sprendimo sudėtinę dalį – 2021 m. birželio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą Nr. MGK-13(15.11)).
Priteisti pareiškėjui Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 1863,40 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt trys eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.