- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-8838-291/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Atsakovas
- A. M., E. L.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės vaikų
trečiojo asmens atstovei V. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams: E. L., A. M., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė L. Š.- T. prašo patenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. L. ir A. M. jų nepilnametės dukters S. M., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei iš atsakovės E. L. priteisti išlaikymą dukrai po 110 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyti nepilnamečio vaiko S. M. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, adresu: (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.
Ieškinyje nurodyta, jog E. L. ir A. M. nevykdo savo kaip tėvų pareigų nepilnametės dukters S. M. atžvilgiu. E. L. šeima, E. L. gyvenant su antrojo ir trečiojo vaikų (pirmasis jos vaikas – S.) tėvu, nuo 2013-04-25 iki 2014-11-06 buvo įrašyta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2016-12-01 iki 2018-06-30 E. L., gyvenančios su ketvirtojo vaiko tėvu, šeima buvo įrašyta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2018-07-17 iki 2020-02-10 E. L., gyvenančios su penktojo vaiko tėvu, šeimai buvo taikyta atvejo vadyba.
2013-04-23 Skyriuje gautas pranešimas, jog prieš S. M. smurtavo vaiko motinos sutuoktinis. 2017-04-27, 2017-06-16 Skyriuje gauti pranešimai apie vaiko nepriežiūrą. 2017- 09-23 gautas pranešimas apie galimą artimo suaugusiojo smurtą prieš vaiką. Nuo 2017-09-25 iki 2019-05-14 S. M. buvo nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja buvo paskirta močiutė I. R..
2020-09-03 Skyriuje gautas pranešimas (reg. Nr. 6VTP-2237) iš K. M., kad pas ją namuose yra brolio A. M. nepilnametė dukra S. M.. Vaikas yra mamos E. L. parvežtas iš Jungtinės Karalystės. Jos teigimu, mergaitės motina E. L. yra JK ir turi problemų, todėl dukrą S. ji įsodino į autobusėlį ir išsiuntė į Lietuvą bei paliko pas senelę. Vaikui reikia eiti į mokyklą, tačiau nei vaiko mama, nei tėvas neprisiima atsakomybės rūpintis savo vaiku.
Skyriaus specialistams atliekant situacijos vertinimą, vaikas papasakojo, jog į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo 2020-08-15. Norėjo grįžti į Lietuvą, nes Anglijoje jai nepatiko. Kartu su ja grįžo ir mažametė sesutė. Tikino, jog mama liepė vežtis sesutę, nes ji mamai nepatinka, sesutė jos neklauso. Kai ji su seserimi grįžo į Lietuvą, sesutę pasiėmė šios tėtis. S. grįžusi apsistojo pas savo močiutę. Tačiau dėl prastos vaiko močiutės sveikatos būklės, ji išvyko pas tetą K. Vaikas teigė, jog šiuo metu turi tik tuos rūbus, kuriais yra apsirengusi, asmeninių daiktų taip pat neturi, viskas liko Anglijoje. Mama jų jai neįdėjo teigdama, jog ji Lietuvoje pabus tik savaitę ir grįš atgal į Angliją. Vaikas pasakojo, kad mama savaitgaliais vartoja alkoholį, dėl to mažiausioji jos sesutė yra paimta iš šeimos, ja rūpinasi mamos draugė. Taip pat pasakojo, kad būdama Lietuvoje ji su tėvu vieną kartą buvo susitikusi Šiauliuose. Tėtis su drauge nuomojasi kambarį bendrabutyje Šiauliuose. Tėtis turi 2 vaikus, bet jie auga ne su juo. Skyriaus specialistai nedelsdami susisiekė su vaiko tėvu. Jis nenorėjo bendrauti, teigė neturintis laiko, esantis darbe. Paaiškinus dukters S. situaciją, nurodė, jog auginti ir rūpintis dukra neturi galimybių. Be to, vaikas su motina gyvena, tai ji ir turi rūpintis dukra. Teigė, jog „vaiko jam niekas neduos“, nes jis šešis kartus per du metus teistas dėl smurto prieš savo sugyventinę.
2020-09-07 dienos paaiškinime A. M. nurodė, jog negali rūpintis dukra ir jos auginti, nes neturi galimybių. Jo gyvenamoji vieta netinka augti mergaitei. Sutinka, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl S. laikinosios globos nustatymo.
Skyriaus specialistai siekė išsiaiškinti ir vaiko motinos nuomonę dėl susidariusios situacijos. Daug kartų skambinta vaiko motinai mobiliojo ryšio telefono numeriu, tačiau nesėkmingai - ji neatsiliepdavo, radusi praleistą skambutį neperskambindavo. Skyriaus specialistams skambinant vaiko motinai, kartais telefono linija būdavo užimta, o tai rodo, jog motina naudojasi mobiliuoju telefonu. Taip pat buvo siųstos ir trumposios SMS žinutės, tačiau ir jas vaiko motina ignoravo, su Skyriaus specialistams neatrašė. Elektroniniu paštu vaiko motinai pateikus vaiko situacijos vertinimo anketą nurodė, jog ją gavo, tačiau pastabų dėl jos nepateikė, su Skyriaus specialistais nesusisiekė.
Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, jog abu vaiko įstatyminiai atstovai visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros, o tai, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, vertintina smurtu prieš vaiką. Nė vienas iš jų nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvų valdžios, atsisako vaiku rūpintis, jį auklėti. Vaiko motina su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja. Vaiko teigimu, ji nė neketina grįžti į Lietuvą, su vaiku bendrauja retai. Ji nesiima jokių veiksmų, jog S. grįžtų pas ją gyventi. Tai, kad S. motina netinkamai suvokia savo, kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu, rodo ir ta aplinkybė, jog ji trylikos metų dukrai liepė mikroautobusu važiuoti į Lietuvos Respubliką, nelydimai pilnamečio asmens, bei kartu parvežti vos trijų metų sulaukusią vaiko seserį. Vaiko tėvas atsakomybę dėl rūpinimosi vaiku permeta vaiko motinai, atsisako jam siūlomos pagalbos bei pageidauja, kad jo dukrai būtų nustatyta laikinoji globa. Vaiko tėvai visiškai nusišalinę nuo savo pareigų dukters atžvilgiu, dėl to ji negali būti jiems grąžinta. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių bei siekiant apginti nepilnametės S. M. teises ir užtikrinti teisėtus jos interesus, nustatytas apsaugos S. M. poreikis, nuspręsta užtikrinti jai saugią aplinką bei paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų E. L. ir A. M.
2020-09-18 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę S. M. iš įstatyminių jos atstovų A. M. ir E. L.
Nuo 2020-09-23 S. M., nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų budinčio globėjo šeimoje.
Skyriaus duomenimis, E. L. negyvena kartu nė su vienu iš savo vaikų. S. šiuo metu gyvena Lietuvoje pas giminaičius, kiti trys vaikai šiuo metu faktiškai gyvena su biologiniais tėvais, o penktasis vaikas - Jungtinėje Karalystėje pas laikinuosius globėjus.
Šalies argumentai
E. L. motinos I. R. teigimu, vaiko motina nesiima jokių priemonių, kad vaikai pas ją grįžtų, nesitvarko jokių dokumentų, o tai rodo, jog ji apskritai nenori, kad vaikai gyventų su ja. Be to, galimai vykdo Jungtinės Karalystės atitinkamos institucijos socialinės darbuotojos nurodymus, dėl kurių ko gero negrįžta į Lietuvą.
Žemesnės instancijos teismas
S. M. tėvui A. M. Šiaulių apylinkės teismo 2019-08- 16 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7347-797/2019 neterminuotai apribota tėvo valdžia dviejų sūnų atžvilgiu.
A. M. penkis kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, paskutinįjį kartą 2020-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1315-1002/2020. Jis teismo įpareigotas ne tik nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau ir gydyti priklausomybę alkoholiui.
Žemesnės instancijos teismas
2020-10-17 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte, reg. Nr. 6GVA-1065 pažymėti vaiko ryšiai su tėvais ir kitais giminaičiais. Mergaitė nurodė, kad su mama bendrauja telefonu, su tėčiu taip pat bendrauja telefonu (susitinka).
2021-04-14 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte, reg. Nr. 6GVA-361 pažymėti vaiko ryšiai su tėvais, nurodyta jog S. M. su mama bendrauja kasdien nuotolinio ryšio priemonėmis, su tėčiu taip pat bendrauja telefonu.
2021-04-14 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte, reg. Nr. 6GVA-361 nurodyta, globėjos (rūpintojos) nuomonė dėl bendravimo su vaiko mama. Globėja (rūpintoja) informavo, kad S. M. mama yra Anglijoje, ten šiomis dienomis spręsis kito vaiko paėmimo klausimas. Su vaiko mama bendrauja minimaliai.
2021-04-16 Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centro pranešime reg. Nr. 6GD-5191 nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. PŠT-73 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“ A. M. šeimai, gyv. (duomenys neskelbtini)paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima.
A. M. nuo 2017-12-01 dirba (duomenys neskelbtini). Vyriškis gyvena su sugyventine, šeima nuomojasi vieną kambarį su bendrais patogumais. 2020-09-22 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. M. tvirtai išreiškė savo sprendimą, jog nenori, kad dukra S. M. gyventų su juo bei atsisakė socialinių paslaugų. A. M. yra prižiūrimas Probacijos tarnybos. Vyriškis socialinę darbuotoją informavo, kad 2021 m. vasario mėnesį įkliuvo policijai, eidamas per perėją gatve neleistinoje vietoje, būdamas neblaivus. Apie šią situaciją policijos pareigūnai informavo Probacijos tarnybą. A. M. socialinius darbuotojus informavo, kad kambario savininkas planuoja būstą parduoti, todėl nežino kur artimiausiu metu teks apsigyventi. Vyriškis su dukra bendrauja telefonu, teikia jai priteistą išlaikymą.
2021-04-12 po Pagalbos šeimai tarnybos darbo valandų A. M. paskambino socialiniam darbuotojui ir nerišliai pasakė apie įvykusį incidentą tarp dukters S., bei jos globėjos. Vyriškis teiravosi, kur bus apgyvendinta dukra. Socialiniam darbuotojui pasiteiravus, ar nenorėtų, jog dukra augtų su juo. vyriškis pareiškė, kad sutiktų tik tuo atveju, jei Šiaulių miesto savivaldybė skirtų socialinį būstą bei teigė, kad jis nesugebėtų tinkamai prižiūrėti dukters. Su socialiniais darbuotojais A. M. bendrauja geranoriškai, su vyriškiu galima susisiekti tik po darbo valandų. Kiekvieno pokalbio metu socialinė darbuotoja kalba apie galimybę S. M. gyventi su tėvu, tačiau vyriškis tokią galimybę griežtai atmeta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad A. M. nepareiškė noro auginti savo dukrą, neišspręstas vyriškio gyvenamosios vietos klausimas, jam yra užfiksuotas girtumas, socialinių darbuotojų nuomone, S. M. neturi galimybės gyventi su tėvu A. M..
2021-07-07 Skyriaus atstovui susisiekus su A. M., atsakovas informavo, kad gyvena mažos kvadratūros nuomojamame būste, todėl neturi sąlygų kuriose S. M. galėtų gyventi kartu. Paaiškino, kad su vaiku bendrauja telefonu, mergaitė pati pas jį apsilanko.
Iš visos Skyriuje esamos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas A. M. ir atsakovė E. L. nevykdo savo, kaip tėvų pareigų auginti, prižiūrėti, auklėti, ruošti savarankiškam gyvenimui vaiką S. M.. A. M. atvejo vadybos posėdžio metu tvirtai išreiškė sprendimą, jog nenori, kad dukra S. M. gyventų su juo. Vaiko motina gyvena užsienyje, nerodo jokio noro ir pastangų rūpintis, auginti, auklėti bei išlaikyti savo nepilnametę dukrą. A. M. ir E. L. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir darymą žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d. 4 p.), o jų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai nesidomi savo dukters gyvenimu, nuo laikinosios globos skyrimo vaikui momento juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, ir toliau nusišalinę nuo vaiko priežiūros.
Atsakovas A. M. su ieškiniu sutinka ir nurodo, jog jis neturi jokių galimybių pats auginti nepilnametę dukrą, nors su dukra susitinka, pabendrauja telefonu, tačiau supranta, jog jis negalės suteikti vaikui normalaus ir saugaus gyvenimo. Nurodo, jog išlaikymas dukrai iš jo jau yra priteistas 2012m. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu.
Atsakovė E. L. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu.
Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro atstovė V. S. prašo ieškinį patenkinti, kadangi atsakovų dukra S. M. gyvena Vaikų globos namuose, tėvai vaikui nesuteikia normalių gyvenimo sąlygų, juo nesirūpina ir neišlaiko. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams, prašo priteisti iš atsakovės E. L. išlaikymą nepilnametei dukrai po 110 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, taip pat nustatyti nepilnametės S. M. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
CK 3.155 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti , rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl jos yra privalomos ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teisino praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
Kadangi atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukra S. M., yra visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nesant byloje duomenų, jog padėtis pasikeistų, jiems neterminuotai apribotina tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu.
(LR CK 3.180 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
LR CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Ieškovo atstovė prašo nustatyti S. M. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikas jau kuris laikas gyvena Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, čia ir nustatytina jo gyvenamoji vieta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.).
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės E. L. po 110 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Prašymas tenkintinas, nes tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui atitinka šiuo metu vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Nors ieškiniu buvo prašoma priteisti išlaikymą nepilnametei S. M. ir iš jos tėvo atsakovo A. M., tačiau ieškovo atstovė teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, kadangi iš atsakovo 2012-04-24 Šiaulių apylinkės teismo patvirtinta nutartimi buvo priteistas išlaikymas iš A. M. nepilnametės dukros išlaikymui, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 96str. 1d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Iš atsakovės E. L. priteistina 67,20 Eur , iš atsakovo A. M. 37,5 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str., nusprendė:
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta Jungtinė Karalystė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.
Priteisti iš atsakovės E. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 110,00 Eur ( vieną šimtą dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-07-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. M. priteisimo iš jos tėvo atsakovo A. M. nutraukti.
Priteisti iš atsakovo A. M. 37,50 Eur ( trisdešimt septynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovės E. L. 67,20 Eur ( šešiasdešimt septynis eurus 20 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.