Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-05 · Administracinė byla Nr. eI3-2394-811/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
eI3-2394-811/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00534-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Violeta Petkevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
Anykščių rajono savivaldybės administracija
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnyba
Trečiasis asmuo
VšĮ „Bruneros“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2394-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00534-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 15.6; 15.7; 15.8; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Anykščių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga ,,Bruneros“, dėl išvados panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020 m. sausio 17 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-56(7.4) (toliau – Vertinimo išvada).

Nurodo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2019 m. liepos 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-553 buvo sudaryta viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), skirta vykdyti viešąjį pirkimą „Anykščių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Viešasis pirkimas). Komisijai 2019 m. spalio 15 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtinus Viešojo pirkimo sąlygas, Administracija 2019 m. spalio 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė Viešąjį pirkimą (Nr. 457477).

Vykdant Viešąjį pirkimą, buvo gautas vieno paslaugų teikėjo – trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Bruneros“ (toliau – Bendrovė) pasiūlymas, kuris Komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. protokolu pripažintas Viešojo pirkimo laimėtoju, nutarta su ja sudaryti paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį netaikant sutarties sudarymo atidėjimo termino ir Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1-SD-3977 apie šį Komisijos sprendimą pranešta Bendrovei.

Nurodo, kad Tarnyba 2019 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku pranešė atliekanti viešojo pirkimo procedūrų vertinimą, taip pat 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4S-1331(7.4.) įpareigojo Administraciją sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą, kol Tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą. Nurodo, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. protokolu Nr. 8 priimtas sprendimas sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą iki kol Tarnyba pateiks informacijos bei dokumentų įvertinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia 2020 m. sausio 17 d. gavusi Vertinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad vykdydama Viešąjį pirkimą, pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Tuo pačiu Tarnyba įpareigojo Administraciją nutraukti Viešojo pirkimo procedūras ir apie įpareigojimo įvykdymą per 21 darbo dieną pranešti tarnybai.

Pareiškėja nurodo su nesutinkanti su Vertinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja, nuspręsdama neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte perkančiosioms organizacijoms nustatytą tikslą – siekti, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

Pareiškėja vadovaujasi VPĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostata ir teigia, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis, nes: 1) visose mokyklose siekiama teikti vienodą maitinimą, užtikrinant viešąjį interesą maitinti sveikai ir kokybiškais maisto produktais; 2) Anykščių rajono savivaldybė dėl mažo moksleivių skaičiaus ruošiasi net trijų (Debeikių, Traupio ir Viešintų) rajono pagrindinių mokyklų reorganizacijai - Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1-TS-19 pakeistas Anykščių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrasis planas), todėl perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių teikėjus; 3) Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje mokyklos išsidėsčiusios ne tik įvairiose Anykščių rajono savivaldybės vietovėse, bet ir dideliu atstumu viena nuo kitos (pavyzdžiui, Anykščių mieste esančias mokyklas nuo Svėdasų, Raguvėlės mokymo įstaigų skiria daugiau nei 30 km atstumas, nuo Viešintų – 22 km, Viešintų ir Svėdasų mokymo įstaigos viena nuo kitos taip pat nutolusios daugiau nei 30 km atstumu, o tarp visų kitų mokyklų atstumas yra ne mažesnis nei 10-20 km).

Tuo pačiu teigia, kad mokyklose, ypatingai esančiose kaimo vietovėse, nuolat mažėja mokinių skaičius, todėl mokinių maitinimo paslaugos teikimas tampa nuostolingas. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad šiuo atveju Viešojo pirkimo skaidymas į atskiras dalis būtų neracionalus ir netgi apskritai neužtikrintų galimybės pareiškėjai įsigyti reikalingas mokinių/ vaikų maitinimo paslaugas ir dalis vaikų liktų be maitinimo, kadangi dėl mažo mokinių skaičiaus tiekėjams neužtekdavo gautų pajamų visoms išlaidoms padengti ir tokios nuostolingos Viešojo pirkimo dalys niekam būtų nereikalingos. Kaip pavyzdį savo argumentas pagrįsti pareiškėja nurodo, kad 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 1-SD-318 ji kreipėsi į 2017–2019 m. mokinių maitinimo paslaugos teikėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Grūstė“, prašydama pateikti informaciją, kokiose mokyklose (skyriuose) mokinių, ugdomų pagal bendrojo ir priešmokyklinio ugdymo programas, maitinimo paslaugos teikimas buvo nuostolingas. UAB „Grūstė“ 2020 m. vasario 7 d. atsakyme Nr. 1-262 (toliau – UAB „Grūstė“ atsakymas) nurodė, kad dėl mažo mokinių skaičiaus gautų pajamų neužtekdavo padengti visų komunalinių išlaidų, darbo užmokesčio bei kitų išlaidų, susijusių su maitinimo paslaugų teikimu Anykščių r. Viešintų pagrindinėje mokykloje-daugiafunkciame centre, Anykščių r. Traupio pagrindinėje mokykloje, Anykščių r. Debeikių pagrindinėje mokykloje, Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos Kurklių Stepono Kairio skyriuje.

Nesutinka su atsakovės konstatuotu VPĮ 47 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kuris pasireiškė pareiškėjai Pirkimo sąlygose nustačius kvalifikacinį reikalavimą – tiekėjui būti įvykdžius bent vieną ar kelias maitinimo paslaugų sutartį/sutartis, kai pagal sutartį/sutartis yra maitinama ne mažiau kaip 500 asmenų per dieną. Nurodo, kad nustatydama techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus dalyviams, pareiškėja vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika). Vadovaujasi Metodikos 21, 21.1, 21.1.2. punktų nuostatomis ir teigia turėjusi pareigą įsitikinti teikėjo pajėgumu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal galimai ateityje sudaromą viešojo pirkimo sutartį. Mano, jog šiuo atveju yra svarbu, ar teikėjas turi atitinkamą patirtį, taip pat maitintų asmenų skaičius. Pabrėžia, kad per trumpą laiką (per pertrauką tarp pamokų) aptarnauti/pamaitinti sąlyginai didelį kiekį vaikų yra svarbi teikėjo patirtis. Atkreipė dėmesį į tai, kad, siekdama užtikrinti teikėjų konkurenciją viešajame pirkime, nenustatė sutarčių, kurių įvykdymu teikėjas turėtų įrodyti įgytą patirtį (teikėjas gali susumuoti visas įvykdytas/vykdomas sutartis per nustatytą terminą), skaičiaus.

Teigia, kad Viešojo pirkimo sąlygų 3.6.3 papunktyje nustatyti reikalavimai visiškai atitinka Metodikoje pateiktų rekomendacijų turinį ir neprieštarauja Viešojo pirkimo sąlygų 3.6.4 papunktyje suformuluotam reikalavimui, o teikėjo teiktų maitinimo paslaugų apimtis (ne mažiau 500 maitintų asmenų per dieną) pareiškėjai yra labai svarbi ir būtina vykdant Anykščių rajono ugdymo įstaigų vaikų maitinimo sutartį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Viešuoju pirkimu siekiama įsigyti rajono mokinių maitinimo paslaugas, t. y. viešasis pirkimas susijęs su socialiai jautria žmonių grupe – vaikų, kurių dalis yra socialiai pažeidžiami dėl gaunamo nemokamo maitinimo, teisėmis ir teisėtais interesais, būtinųjų jų poreikių užtikrinimu, kas tiesiogiai susiję ir su mokinių sveikatos būkle. Tuo pačiu nurodo, jog yra svarbu, kad Viešasis pirkimas yra grindžiamas ypatinga skuba, o pirkimo sutarties sudarymą sieja su viešuoju interesu – mokinių (nuo 6 metų amžiaus) nemokamu ir mokamu maitinimu.

Teigia, jog Tarnybai įpareigojus pareiškėją nutraukti viešojo pirkimo procedūras, ji negali sudaryti pirkimo sutarties su konkurso laimėtoja Bendrove (sutartyje buvo numatyta paslaugas teikti nuo 2020 m. sausio 2 d.), perkančioji organizacija patiria žalą – siekdama užtikrinti nepertraukiamą mokinių maitinimą tam tikrose mokyklos, pareiškėja teigia vykdžiusi trumpo laikotarpio viešuosius pirkimus, pirko paslaugas brangiau, kadangi teikėjas pasinaudojo esama situacija. Teigia tuo atveju, jeigu būtu sudariusi sutartį su konkurso laimėtoja, būtų sutaupytos pirkimui skirtos lėšos, kurios galėtų būti panaudotas kitoms savivaldybės funkcijoms vykdyti. Nurodo, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, pažeidžiamas viešasis interesas, susijęs su racionaliu lėšų naudojimu.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjos prašymu nesutinkanti. Teigia atlikusi Viešojo pirkimo vertinimą ir Vertinimo išvadoje konstatavusi, kad pareiškėja: 1) nusprendusi neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte perkančiosioms organizacijoms nustatytą tikslą – siekti, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) be Metodikoje rekomenduojamo reikalavimo Viešojo pirkimo sąlygose nustatydama dar vieną kvalifikacinį reikalavimą – tiekėjui būti įvykdžius bent vieną ar kelias maitinimo paslaugų sutartį/sutartis, kai pagal sutartį/sutartis yra maitinama ne mažiau kaip 500 asmenų per dieną, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Vertinimo išvadoje nustatytus VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba teigia įpareigojusi pareiškėją nutraukti Viešojo pirkimo procedūras ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Mano, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas, jame pateikti motyvai bei argumentai yra deklaratyvūs, neatitinka faktinės situacijos ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų bei nepaneigia skundžiamos Vertinimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo.

Teigia, kad įgyvendinus Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio nuostatas, VPĮ įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga vykdant tarptautinį pirkimą skaidyti pirkimo objektą į dalis. Vadovaujasi VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. vasario 24 d nutartimi civilinėje byloje. 3K-3-84-248/2015 ir teigia, kad perkančiajai organizacijai yra nustatyta pareiga argumentuotai pagrįsti, kodėl nuspręsta tarptautinio pirkimo atveju, remiantis VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi, neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Tuo pačiu teigia, kad perkančioji organizacija visais atvejais privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei nebūtų dirbtinai sumažinta konkurencija. Pabrėžia, kad viešųjų pirkimų tikslas yra pasiekiamas bei konkurencija nėra dirbtinai sumažinama tik tuo atveju, kai perkančioji organizacija ne formaliai išpildo VPĮ nustatytus imperatyvius reikalavimus, bet sistemiškai taikydama minėto įstatymo nuostatas ir su jo įgyvendinimu susijusius teisės aktus užtikrina, kad jos priimti sprendimai materialiai atitiktų teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir nepažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. Teigia, kad viešųjų pirkimų planavimas, organizavimas ir vykdymas neturi virsti veiklomis, kurių metu formaliai, deklaratyviais teiginiais „išpildomi“ teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Nurodo, kad pareiškėjos argumentai nepagrindžia Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, priešingai – priimtas sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto į dalis dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją ir juos diskriminuoja bei sąlygoja tai, kad Viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus gali teikti tik nedidelė dalis tiekėjų. Teigia, kad tokią Tarnybos poziciją be kita ko patvirtina ir aplinkybė, kad šiame Viešajame pirkime, kurio objektas nebuvo išskaidytas, pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginius, pagrindžiančius Pirkimo objekto neskaidymą ir susijusius su siekiu visose mokyklose teikti vienodą maitinimą, užtikrinant viešąjį interesą maitinti sveikai ir kokybiškais maisto produktais, laiko nepagrįstus. Teigia Vertinimo išvadoje pažymėjusi, kad mokinių maitinimo paslaugos turi būti teikiamos vadovaujantis Viešojo pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Anykščių rajono savivaldybės mokinių maitinimo paslaugų techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) nustatytais reikalavimais. Techninės specifikacijos 2.1-2.9 punktuose įtvirtinti atitinkami teisės aktai, kurių aktualia redakcija paslaugų teikėjas privalo vadovautis, teikdamas mokinių maitinimo paslaugas perkančiosios organizacijos nurodytose mokyklose. Teigia, kad ne Perkančiosios organizacijos sprendimas Pirkimo objekto neskaidyti į dalis, o privalomumas tiekėjams teikiant mokinių maitinimo paslaugas vadovautis Techninėje specifikacijoje nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių maitinimo organizavimo tvarką, mokyklų valgiaraščių derinimo tvarką ir pan., užtikrina vienodą maitinimą visose mokyklose pagal patvirtintus valgiaraščius, sudaromus atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes, sudarant galimybę rinktis iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų, kai vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą.

Pareiškėjos teiginius, susijusius su trijų (Debeikių, Traupio ir Viešintų) rajono pagrindinių mokyklų reorganizacija dėl mažo moksleivių skaičiaus laiko deklaratyviais ir teigia, kad prognozuojami į ateitį įvykiai nepagrindžia būtinybės neskaidyti Pirkimo objekto. Savo poziciją grindžia VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi, kurioje įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino, kad būtinybė koordinuoti atskirų dalių tiekėjus pati savaime nėra pripažįstama pagrįsta aplinkybe neskaidyti pirkimo į dalis. Nurodo, kad turi būti pagrindžiama, jog būtinybė koordinuoti atskirų dalių tiekėjus kelia riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teigia, kad šiuo atveju, pareiškėja nenurodė objektyvių argumentų, kurie turėtų pagrįsti, kad būtinybė koordinuoti atskirų dalių tiekėjus kelia riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, bei apskritai nepateikė jokių argumentų ir net nesiejo būtinybės koordinuoti atskirų dalių tiekėjus su aplinkybe, kad tai galėtų kelti riziką tinkamai vykdyti sutartį. Tarnybos įsitikinimu, yra akivaizdu, kad vien tik perkančiosios organizacijos teiginys, jog atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, negali būti laikomas pakankamu Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimu, juo labiau, kad Pirkimu yra perkamos maitinimo paslaugos 13-oje paslaugų teikimo vietų, o pareiškėja maitinimo paslaugų pirkimo 13-kai mokyklų neskaidymą bando pagrįsti tik 3-jų iš jų reorganizavimu. Nurodo Vertinimo išvadoje pažymėjusi, kad pareiškėja neprivalėjo būtinai Pirkimo objekto išskaidyti į atskiras 13 dalių, o kaip tik paminėjo keletą galimų variantų: skaidyti į dalis pagal Anykščių mieste esančias mokyklas, o kaimo vietovėse esančias mokyklas, įvertinus jose nuolat mažėjantį mokinių skaičių, apjungiant, pavyzdžiui, pagal teritoriją ar galimybes maistą gaminti pačių mokyklų valgyklose arba pagamintą maistą ten atvežti ir išdalinti, į vieną dalį ar kelias, pan. Teigia, kad atskirose Pirkimo objekto dalyse galėtų dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie turi galimybę maitinimo paslaugas teikti mažesniam mokinių skaičiui, kas sudarytų galimybę Pirkime dalyvauti didesniam potencialių tiekėjų ratui, tuo užtikrinant konkurenciją.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl mokyklų išsidėstymo, atstumo tarp jų, mokinių skaičius mokyklose yra deklaratyvios, o pareiškėja į UAB „Grūstė“ dėl pastarosios atsakyme nurodytų aplinkybių kreipėsi tik po to, kai Tarnyba Vertinimo išvadoje konstatavo perkančiosios organizacijos pažeidimus dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis ir mano, kad tokia informacija pareiškėjai buvo reikalinga tik kaip jos gynybinės pozicijos dalis. Mano, kad pareiškėja galėjo kreiptis į tiekėją ne rengdamasi Pirkimui metu, kada turėjo būti vertinamos Pirkimo objekto skaidymo galimybės. Atsakovės manymu, tai įrodo, kad pareiškėja nesiekė įsitikinti, ar Pirkimo skaidymas iš tiesų šiuo atveju būtų netikslingas, o Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 2.3 punkte) nurodė deklaratyvius, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar argumentais nepagrįstus teiginius. Pažymi, kad pareiškėja vertinimo metu teiktame Pirkimo sąlygų 2.3 punkto paaiškinime nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio informaciją, nepagrindė jos atliktais skaičiavimais ar jokiais kitais dokumentais.

Vadovaujasi VPĮ 47 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017 ir jose cituojama kasacinio teismo praktika, pateiktais išaiškinimais, Metodikos 21 punkto nuostatomis ir teigia, kad

Viešojo pirkimo sąlygose (3.6.3 ir 3.6.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai taikant juos kartu, nėra minimalūs ir būtini šiuo konkrečiu atveju. Teigia, kad perkančioji organizacija nepagrindė, jog būtent reikalavimas būti įgijus patirties vykdant ne tik konkrečios vertės sutartis ir ne tik tokias sutartis, pagal kurias buvo maitinama ne mažiau kaip 500 asmenų per dieną, tačiau tik šių reikalavimų taikymas kartu, parodo būtiną sutarčiai tinkamai įvykdyti reikalingą tiekėjo patirtį bei įgūdžius.

Pažymi, kad viešieji pirkimai – viena iš svarbiausių valstybės kontroliuojamų veiklos sričių, todėl kiekviena valstybės institucija ar savivaldybė yra ir turi būti atskaitinga visuomenei už tai, kokiu būdu ir ar teisėtai išleidžia viešuosius finansus. Valstybės ir visuomenės suinteresuotumas tuo, kad Perkančiosios organizacijos viešieji pirkimai būtų vykdomi teisėtai, skaidriai, racionaliai naudojant perkančiajai organizacijai patikėtas valstybės lėšas yra akivaizdus, tokiu būdu pažeidus viešuosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, nukenčia viešasis interesas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime nurodo visa apimti palaikantis pareiškėjos prašymą ir prašo jį patenkinti.

Teigia, kad Viešojo pirkimo sąlygų 2.3. punkte pateiktas išsamus pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimas. Atkreipia dėmesį į Techninėje specifikacijoje pateiktą pirkimo objektą sudarančių mokyklų sąrašą. Pažymi, kad pagal konkurso sąlygų 3.6.3. ir 3.6.4. papunkčius tiekėjui, siekiančiam dalyvauti konkurse, taikytini abu reikalavimai – tiek dėl sutarties vertės, tiek dėl pamaitintų asmenų skaičiaus per dieną. Pabrėžia, kad šiuo atveju nekonstatuotinas nei viešųjų pirkimų, nei konkurencijos teisės, nei su jomis susijusios teismų praktikos pažeidimas.

Vadovaujasi VPĮ 28 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad šiuo atveju VPĮ įtvirtina perkančiosios organizacijos diskreciją pagrindžiant ir argumentuojant, kodėl ji neskaido pirkimo objekto. Nurodo, kad pareiškėja konkurso sąlygose pateikė išsamų ir motyvuotą pagrindimą, priežastis, dėl kurių konkurso objekto nusprendė neskaidyti į dalis. Teigia palaikanti pareiškėjos argumentą, kad išskaidžius pirkimo objektą, atskiros dalys taptų mažiau patrauklios tiekėjams, dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija ir padidėtų tiekėjų siūloma kaina.

Vadovaujasi LAT 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje bylos Nr. e3K-3-319-969/2018, kurioje LAT pasisakė dėl pirkimo objekto neskaidymo ir teigia, kad šiuo atveju situacija susiduriama yra analogiška – pirkimo objektas savo prigimtimi arba pobūdžiu yra galimas skaidyti (atskiros Anykščių savivaldybės mokyklos), tačiau pareiškėja pateikė aiškų ir išsamų pagrindimą dėl pirkimo objekto neskaidymo, patiekdamas ne tik konkurencijos teise grįstus argumentus (pvz., galimai iš tiekėjų negauti pasiūlymų nepatrauklioje pirkimo objekto dalyje), bet ir rinkos-ekonominiais veiksniais (pvz., komunalinių išlaidų ir mokinių skaičiaus palyginimas, atstumų tarp mokyklų apžvalga, duomenys patiekti dabartinio maitinimo paslaugų tiekėjo ir pan.) grįstą argumentaciją. Mano, kad šioje byloje taip pat turėtų būti ištirta, ar pareiškėja įtikinamai pagrindė pirkimo objekto neskaidymą į dalis ir, nustačius, kad pareiškėjos patiekti argumentai yra rimti, pripažinti pirkimo objekto neskaidymą teisėtu.

Teigia, kad Pirkimo objekto neskaidymu nebuvo suvaržyta tiekėjų konkurencija – vykdytas atviras tarptautinis konkursas CVP IS priemonėmis, kiekvienas kvalifikacijos reikalavimus atitinkantis tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą ir konkuruoti dėl mažiausios kainos. Pažymi, kad Lietuvoje yra tiekėjų, atitinkančių konkurso sąlygose įtvirtintus, konkurso sąlygos nedraudžia veikti jungtinės veiklos bei subtiekimo pagrindais, todėl smulkesni tiekėjai ar net fiziniai asmenys galėjo laisvai kooperuotis, tačiau nė vienas pasiūlymas, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį, nebuvo patiektas kas, Bendrovės nuomone, rodo, kad pasiūlymai nebuvo pateikti ne dėl kvalifikacijos reikalavimų, o dėl to, kad potencialūs konkurso dalyviai, atsižvelgdami į darbo apimties, reikalingos teikiant mokinių maitinimo paslaugas, ir lėšų, skiriamų maitinimo paslaugų apmokėjimui, santykį, nelaikė sprendimo dalyvauti konkurse ekonomiškai patraukliu.

Teigia, kad Bendrovei yra žinoma, jog pareiškėja dėl pirkimo objekto neskaidymo, taip pat ir dėl kvalifikacijos reikalavimų, jokių pretenzijų ar skundų iš kitų tiekėjų ar konkurso dalyvių negavo, todėl mano, kad pirkimo objekto neskaidymas (bei kvalifikacijos reikalavimų nustatymas) nesukėlė visiškai jokio antikonkurencinio poveikio rinkai.

Nurodo, kad pareiškėja pirkimo objekto neskaidymo negrindžia jokiais jos finansiniais ar žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais, t. y. pareiškėja neteigia, jog išskaidžius konkurso objektą į atskiras dalis, jai prireiktų daugiau darbuotojų administravimo ir / ar kontrolės tikslais, tiems darbuotojams išaugtų darbo krūvis ir pan., ar šiuo pagrindu pasikeistų finansavimas. Primena, kad išlaidos maisto produktams yra fiksuotos, jos nustatytos Socialinės paramos mokiniams įstatyme bei Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme. Pareiškėja pirkimo objekto neskaidymą į dalis pagrindė išimtinai juridiniais, ekonominiais, faktinėmis aplinkybėmis grįstais ir ankstesnę pareiškėjos praktiką įvertinančiais argumentais.

Pažymi, kad mokyklų reorganizacijos Anykščių savivaldybėje buvo numatytos ir atitinkamais teisės aktais patvirtintos dar prieš konkurso paskelbimą ir mano, kad šiuo atveju pirkimo objekto neskaidymas buvo vienintelis galimas ir būtinas sprendimas, kurio negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad, šiuo atveju, ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti pareiškėja pasirinko kainos kriterijų. Mano, kad Tarnyba nepakankamai įsigilino į mokinių maitinimo konkursų specifiką.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 4S-1363(7.4) pareikalavo iš pareiškėjos papildomų paaiškinimų, kuriuos pareiškėja pateikė 2020 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1-SD-4141 ir kuriuose pareiškėja papildomai detalizavo faktinius duomenis dėl pirkimo objektą sudarančių mokyklų, t. y. kad yra tokių kaimo vietovėse išsidėsčiusių mokyklų, kuriose maitinamų mokinių skaičius siekia tik 7 (Kurkliai), 24 (Traupys), 11 (Debeikiai) ir pan., taip pat pateikė paskaičiavimus dėl komunalinių išlaidų (pvz., 2400 Eur per metus Kukliuose). Atsižvelgdama į tai, Bendrovė mano, kad pareiškėjos pirkimo objekto neskaidymas pilnai atitinka visas LAT jurisprudencijoje suformuotas taisykles, todėl Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai nurodė pareiškėjai nutraukti pirkimo procedūras.

Teigia, jog nepaisant to, kad maitinamų vaikų skaičiai didžiosiose ir mažosiose mokyklose labai skiriasi, komunaliniai mokesčiai yra iš esmės panašūs, kas lemia disproporciją, kurią pareiškėja ir siekė išlyginti. Atkreipia dėmesį į tai, kad be komunalinių išlaidų, nemažą dalį tiekėjų patiriamų kaštų dedamųjų sudaro atlyginimai darbuotojams, į kuriuos bet kuris konkurso dalyvis privalo atsižvelgti.

Nurodo, kad anksčiau (2010 – 2017 metais) maitinimo paslaugas Anykščių rajono savivaldybėje teikusiam subjektui iš patirties buvo žinoma, jog ekonominiu požiūriu provincijos dalies mokyklos buvo nepelningos, tačiau teikti mokinių maitinimo paslaugas apsimokėdavo dėl to, kad kita savivaldybės dalis, kurią sąlyginai galima vadinti miesto dalimi, kompensuodavo nepelningą kaimo mokyklų dalį. Pažymi, kad smulkiosios kaimo srities Anykščių savivaldybės mokyklos jau jo paslaugų teikimo metu buvo finansiškai nerentabilios ir nėra pagrindo manyti kad situacija būtų pasikeitusi, ypač atsižvelgiant į mažėjantį mokinių skaičių bei mokyklų reorganizacijas. Pastebi, kad šios išvados atitinka ir dabartinio maitinimo paslaugų teikėjo UAB „Grūstė“ duomenis, pareiškėjos prašymu pateiktus 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 1-SD-318(6.17E), kuriame dabartinis maitinimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad smulkiuosiuose objektuose gaunamos pajamos nepadengia netgi visų komunalinių išlaidų ir mano, kad pirkimo objekto dalumas nustatomas ne tik techniniu apsektu (ar jis fiziškai gali būti padalintas), bet ir atsižvelgiant į ekonominius kriterijus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Konkurso sąlygų 3.6.3. papunkčio nuostatą nėra ribojamas sutarčių skaičius, t. y. tiekėjai galėjo pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijai pasiremdami daug sutarčių, nebūtinai pagal vieną. Nesutinka su Tarnybos nuomone dėl kvalifikacijos reikalavimų vertinimo.

Vadovaujasi Metodikos 19, 29 punktų nuostatomis ir teigia, kad pagal jas pirkimų vykdytojams yra leidžiama naudoti (tad ir į konkursines sąlygas įtraukti) ir kitus kvalifikacijos reikalavimus, nei nustatytieji šioje metodikoje, todėl mano, kad Tarnyba visiškai be pagrindo teigia, jog pareiškėja konkurso sąlygose negalėjo nustatyti nenumatyto Metodikoje kvalifikacijos reikalavimo.

Pažymi, kad lentelės 3.6.3 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas įvertina konkurso dalyvio ilgalaikę profesinę patirtį ir ilgalaikį profesinį pajėgumą, 3.6.4. punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas įvertina tiekėjo trumpalaikį ekonominį pajėgumą - per trumpą laiką pamaitinti didelį skaičių asmenų. Bendrovės teigimu, yra logiška manyti, kad pamaitinęs 500 asmenų per dieną tiekėjas atitiks ir reikalavimą sutarčių vertei, t. y. 0,5 numatomo atliekamo pirkimo vertės.

Pastebi, kad Tarnyba neteisėtu paskelbė ir pareiškėją nutraukti įpareigojo jau įvykusį viešąjį konkursą, t. y. po vokų atplėšimo, esant išrinktam konkurso laimėtojui, kitiems potencialiems konkurso dalyviams net neišreiškus susidomėjimo šiuo konkursu. Mano, jog, vadovaudamasi gero administravimo bei efektyvumo principais, Tarnyba galėjo anksčiau atlikti šio konkurso kontrolę. Teigia, kad Tarnyba Bendrovės atžvilgiu dažnai tikrina ir teikia neigiamas rekomendacijas, o šiuo atveju pareiškėja patirs išlaidų, kurių buvo galima išvengti (pvz., organizuojant trumpalaikius pirkimus), kas yra nesuderinama su racionalaus lėšų panaudojimo principu.

Tuo pačiu teigia, kad pagal nusistovėjusią LAT praktiką, bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo. Svarbu, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs. Mano, kad šiuo atveju kvalifikacijos reikalavimų pažeidimas nekonstatuotinas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Administracijos 2019 m. liepos 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-553 buvo sudaryta Komisija Viešajam pirkimui, kuriuo buvo perkamos Anykščių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugos, vykdyti. Komisija 2019 m. spalio 15 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtino atviro (tarptautinio) konkurso Viešojo pirkimo sąlygas. Administracija 2019 m. spalio 19 d. CVP IS paskelbė Viešąjį pirkimą (Nr. 457477).

Vykdant Viešąjį pirkimą, buvo gautas vieno paslaugų teikėjo – Bendrovės pasiūlymas, kuris Komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. protokolu pripažintas Viešojo pirkimo laimėtoju ir nutarta su Bendrove sudaryti paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį netaikant sutarties sudarymo atidėjimo termino. Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1-SD-3977 apie šį Komisijos sprendimą pranešta Bendrovei.

Tarnyba 2019 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku pranešė atliekanti viešojo pirkimo procedūrų vertinimą, taip pat 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4S-1331(7.4.) įpareigojo Administraciją sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą, kol Tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų su pirkimu susijusių dokumentų ir sprendimų įvertinimą. Komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. protokolu Nr. 8 nuspręsta sustabdyti paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo procedūrą iki kol Tarnyba pateiks informacijos bei dokumentų įvertinimą.

Tarnyba, atlikusi išsamų pirkimo vertinimą iki sutarties sudarymo procedūros, Vertinimo išvadoje konstatavo, kad vykdydama Viešąjį pirkimą, pareiškėja: 1) neskaidydama pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) be Metodikoje rekomenduojamo reikalavimo pirkimo sąlygose nustatydama dar vieną kvalifikacinį reikalavimą – tiekėjui būti įvykdžius bent vieną ar kelias maitinimo paslaugų sutartį/sutartis, kai pagal sutartį/sutartis yra maitinama ne mažiau kaip 500 asmenų per dieną, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą, draudžianti riboti konkurenciją, bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, Tarnyba įpareigojo Administraciją nutraukti Viešojo pirkimo procedūras ir apie įpareigojimo įvykdymą per 21 darbo dieną pranešti tarnybai.

Ginčas byloje kilo dėl Vertinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar pagrįstai Tarnyba konstatavo pareiškėją pažeidus VPĮ 28 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, t. y. tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

Taigi, tam, kad būtų galimybė taikyti šią išimti, perkančioji organizacija būtent pirkimo dokumentuose privalo pagrįsti tarptautinio pirkimo objekto skaidymo į dalis būtinybę.

Komisijos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugos pirkimo atvirto (tarptautinio) konkurso sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad „pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Pirkimo objektą suskaidant į dalis, atskiros dalys taptų mažiau patrauklios tiekėjams, dėl to sumažėtų konkurencija, dėl ko neabejotinai padidėtų tiekėjų siūloma kaina. Kaimo mokykloms, ypatingai Debeikių, Kurklių, Viešintų, kuriose mažas mokinių skaičius, didelės komunalinių paslaugų išlaidos, ne tik neužtikrintume konkurencijos, bet ir negautume pasiūlymų. Suskaidyto pirkimo objekto į dalis gali būti neįmanoma įvykdyti sėkmingai.“

Iš šios nuostatos matyti, kad vienintelis argumentas, kodėl neskaidomas pirkimo objektas į dalis, - mažas mokinių skaičius kaimo mokyklose ir didelės komunalinių paslaugų išlaidos. Tačiau iš šios nuostatos nėra galimybės suvokti, kokiu būdu atskiros dalys taptų mažiau patrauklios tiekėjams, kaip dėl to galėtų sumažėti konkurencija ir kodėl neabejotinai padidėtų tiekėjų siūloma kaina. Tuo pačiu Administracija nurodė, kad suskaidžius pirkimo objektą į dalis, iš viso neužtikrintų konkurencijos ir negautų pasiūlymų, tačiau, kaip matyti iš įvykusio Viešojo pirkimo, konkurencija ir taip nebuvo užtikrinta, kadangi buvo gautas pasiūlymas tik iš vienas tiekėjo.

Pareiškėja skunde nurodė nesutikimo su Tarnybos Vertinimo išvados argumentus, susijusius su konstatuotu VPĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimu, t. y. kad šiuo atveju nebuvo tikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis dėl: 1) siekio visose mokyklose teikti vienodą maitinimą, užtikrinti viešąjį interesą maitinti sveikai ir kokybiškais maisto produktais; 2) numatomos trijų pagrindinių mokyklų (Debeikių, Traupio ir Viešintų) reorganizacijos, dėl ko perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių teikėjus; 3) atstumų tarp mokyklų; 4) aplinkybės, kad dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, tiekėjams neužtektų gautų pajamų visoms išlaidoms padengti ypatingai kaimo vietovėse esančiose mokyklose. Pastarajai aplinkybei patvirtinti pareiškėja pateikė UAB „Grūstė“ atsakymą, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė, šis raštas surašytas 2020 m. vasario 7 d., t. y. po Vertinimo išvados priėmimo. Taigi, šie pareiškėjos argumentai nurodyti ginčijant Vertinimo išvadą, tačiau jie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose, kaip tai įtvirtinta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje. Pirkimo dokumentuose nagrinėjamuoju atveju nurodyti deklaratyvūs, jokiais duomenimis, dokumentais ar skaičiavimais nepagrįsti argumentai. Todėl Tarnybos išvada, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikytina pagrįsta.

Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias tikrinama tiekėjo kvalifikacija. Pagal šio straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

Pagal Metodikos 21.1.2. punktą reikalaujamas pirkimo sutarčių skaičius priklauso nuo to, ar pirkimo objektas yra dalus. Nagrinėjamuoju atveju, pirkimo objektas yra sudėtinis ir gali būti dalus, taigi pagal šio punkto 2) papunktį tiekėjo prašoma būti įvykdžius/vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė būtų ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Laikytina, kad tiekėjo pajėgumui įvykdyti sutartį neturi įtakos, ar perkamas prekių kiekis buvo pristatytas pagal vieną didesnės vertės sutartį, ar pagal daugiau mažesnės vertės sutarčių.

Pareiškėja pirkimo sąlygose 3.6.3 punkte taip ir nurodė, kad „tiekėjas per 3 pastaruosius metus (arba laiką nuo paslaugų teikėjo įregistravimo dienos, jei paslaugų teikėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs ir (ar) vykdo bent vieną ar daugiau sutarčių, kuri (-os) yra susijusi (-os) su pirkimo objektu (maitinimo paslaugos). Įvykdytos (-ų) sutarties (-čių) arba vykdomos (-ų) sutarties (-čių) įvykdyta dalis, sudėjus turi būti ne mažesnės vertės kaip 0,5 numatomos atliekamo pirkimo vertės“. Pirkimo sąlygų 3.6.4 punkte pareiškėja taip pat įtvirtino reikalavimą tiekėjui „per pastaruosius 3 metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs ir (ar) šiuo metu vykdo bent vieną ar kelias maitinimo paslaugų sutartį/sutartis, kai pagal sutartį/sutartis yra maitinama ne mažiau kaip 500 asmenų per dieną <...>“.

Tarnyba reikalavimą, susijusį su pagal sutartį/sutartis maitinamų asmenų skaičiumi per dieną vertino kaip perteklinį ir konstatavo, kad abiejų kvalifikacinių reikalavimų, pagrindžiančių tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą, nustatymas Pirkimo sąlygose ir jų taikymas kartu yra neproporcingas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją. Pareiškėja teigia turėjusi pareigą įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. per trumpą laiką pamaitinti sąlyginai didelį skaičių vaikų, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai toks tiekėjui keliamas reikalavimas nagrinėjamuoju atveju buvo būtinas. Nagrinėjamuoju atveju reikalavimas tiekėjui turėti patirties maitinant 500 asmenų per dieną akivaizdžiai sudaro sąlygas viešajame pirkime dalyvauti tik didelę apyvartą turintiems tiekėjams ir eliminuoja galimybę dalyvauti tiems, kurie, nors ir atitinka kitas Metodikos 21.1.2 punkte įtvirtintas sąlygas, tačiau neturi patirties maitinat pareiškėjos nustatytą skaičių asmenų per dieną. Taigi, pareiškėja nepagrindė šios sąlygos būtinumo, t. y., kad tiekėjas, neturintis patirties maitinant jos nustatytą skaičių asmenų, arba turintis mažesnę patirtį, negalėtų užtikrinti tinkamos paslaugų kokybės.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos išvada, kad pareiškėja, pirkimo sąlygose nustatydama reikalavimą tiekėjui turėti patirtį maitinant tam tikrą skaičių asmenų, dirbtinai apribojo konkurenciją, todėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtintas draudimas dirbtinai riboti konkurenciją bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimas šiuo atveju konstatuotas pagrįstai.

Viena iš Tarnybos VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius (2 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Ginčijamoje Vertinimo išvadoje nurodyti jos priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas - išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos Viešojo pirkimo aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, taip pat argumentai, susiję su nustatytais pažeidimais ir pareiškėjai taikytomis poveikio priemonėmis. Vertinimo išvada priimta Tarnybos kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ji turėtų būti panaikinta nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Anykščių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė