Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-511-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-01
Bylos Nr.
1A-355-511-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-355-511/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)Proceso Nr.: 1-71-1-00337-2009-4
NUTARTIS2010 m. birželio 1d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko E. G. (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir E. V.,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Alfonsui Mašalui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir jam skirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat šiuo nuosprendžiu J. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad kartu su J. Z. padarė šį nusikaltimą – jie 2009 m. spalio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami kaip bendrininkai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Kupiškio rajone, Alizavos sen., Palėvenėlės kaimo ribose, prie Kupiškio marių, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė ir sugadino svetimą turtą, t. y. R. S., nukentėjusiajam D. S. sėdint automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus į veido sritį, po ko abu kartu, traukdami nukentėjusįjį D. S. iš automobilio, bendrais veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą, t. y. automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie vairo esantį pagrindinį centrinį perjungėją 1328 litų vertės, ištraukę nukentėjusįjį D. S. iš automobilio, iš rankų ir kojų nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas, po to, nukentėjusiajam bandant bėgti, R. S. sugriebus nukentėjusįjį už drabužių bei laikant, tuo atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais iš automobilio pagrobė: pripučiamą valtį „ CRAB K-330R“ 3000 litų vertės, valties variklį 500 litų vertės, spiningą „Šekspyr“ 170 litų vertės, spiningą „Kormoran“ 300 litų vertės, žvejybinę dėžę su žvejybos reikmenimis bendros 200 litų vertės, akumuliatorių 500 litų vertės, elektronines svarstykles „Rapala“ 120 litų vertės, kuprinę 120 litų vertės, žvejo kepurę „Rapala“ 100 litų vertės, atlenkiamą peiliuką 10 litų vertės, po ko nukentėjusiajam bandant bėgti, R. S. nukentėjusįjį pasivijęs, sudavė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, po ko R. S., suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, reikalavo automobilio „Peugeot 406“ raktelių, liepė J. Z. apieškoti nukentėjusio kišenes, o raktelių neradus, iš nukentėjusiojo drabužių kišenių J. Z. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“ 250 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6085“ 300 litų vertės, nukentėjusiajam D. S. pradėjus šaukti, J. Z. nukentėjusiajam spyrė į veido sritį, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. S. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, nosies nugarėlėje, kairės plaštakos trečio ir ketvirto pirštų srityse bei juosmens kairėje pusėje ir krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. S. sveikatą, pagrobė svetimą, D. S. priklausantį, turtą bendros 5570 litų vertės, tuo D. S. dėl turto sugadinimo ir pagrobto turto padarė bendrą 6898 litų žalą.

R. S. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad iš pradžių jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo, apiplėšti nukentėjusįjį su J. Z. nesitarė, bet norėjo nukentėjusiesiems parduoti sugautus vėžius, tačiau nukentėjusysis pradžioje sutikęs pirkti, vėliau atsisakė ir bekalbant kilo konfliktas, grumtynės, po kurių nukentėjusysis pabėgo ir paliko automobilį, nurodo, kadangi neturėjo automobilio raktelio, kad galėtų užrakinti automobilio duris, nukentėjusiojo daiktus paslėpė miške. Šiuos daiktus grąžino, nes jų nenorėjo niekam parduoti. Nurodo, kad elektroninių svarstyklių neslėpė, bet jų vertę sutinka sumokėti, kaip ir už visą nukentėjusiojo sugadintą turtą, taip pat atlyginti moralinę žalą, 4739 Lt. Supranta savo kaltę, jau iš karto po nusikaltimo suprato, kad blogai pasielgė, todėl nuteistieji, siekdami išsaugoti paliktus daiktus, juos paslėpė, kad niekas jų nerastų, o lengvesnius daiktus, kaip telefonus, laikė namuose. Nurodo, kad prisipažino padaręs šį nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl to labai gailisi, sutiko dalinai atlyginti moralinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Taip pat nurodo, kad gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje 2009 metais, turi nustatytą sutrikimą, mano, kad ne visada gali atkreipti visą savo dėmesį į esamą aplinką, ką patirtina ir tai, kad jis padaręs šį nusikaltimą J. Z. psakė, „ką čia mes padarėme“ ir vėliau prisipažino. Nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas seniūnijos, registruotas darbo biržoje, padeda namuose tvarkytis ūkyje. Be to, jo gyvenimas sudėtingas, nes tėvai išsiskyrę, teigia, supranta gyvenimo esmę, ketina kurti šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apelianto veika pagal BK 180 str. 1d. kaip plėšimas kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusysis D. S. parodė, jog jam atsisakius iš nuteistųjų pirkti vėžius, R. S. neleido uždaryti automobilio durų, smogė, ištempė iš automobilio ir ėmė mušti. J. Z. tuo metu krovė jo daiktus iš automobilio bagažinės. Kai iškrovė daiktus, mušė abu - smūgiavo kojomis ir rankomis, jis buvo pargriuvęs ir užsidengęs veidą. Vėliau jis bandė pabėgti, tačiau R. S. jį laikė, o J. Z. ištraukė du telefonus.

Nuteistasis J. Z. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip nukentėjusysis. Nukentėjusiajam atsisakius pirkti vėžius, įvyko konfliktas – R. S. smogė nukentėjusiajam, abu nuteistieji nukentėjusįjį išvilko iš automobilio. R. S. grūmėsi su nukentėjusiuoju, o tuo metu jis ėmė iš bagažinės nukentėjusiojo daiktus. Po to nukentėjusįjį kojomis ir rankomis mušė abu su R. S.. R. S. laikant nukentėjusįjį, jis ištraukė iš nukentėjusiojo striukės du telefonus.

Nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog J. Z. ir R. S. BK 180 str. 1d. numatytą plėšimą padarė esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - bendrininkų grupei.

Nors R. S. skunde teigia, jog apiplėšti nukentėjusįjį su J. Z. nesitarė, tačiau pripažįstant atsakomybę sunkinačią aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkų grupėje, žodinis susitarimas nebūtinas.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Bendrininkų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais.

Taigi, nors nuteistųjų konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo dėl to, kad pastarasis atsisakė pirkti vėžius, tačiau po to peraugo į plėšimą - abiems nuteistiesiems vartodajant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, betarpiškai daiktus iš nukentėjusiojo automobilio bei nukentėjusiojo kišenių paėmė J. Z.. R. S. tą matė ir suprato. Jis pats teisiamajame posėdyje paiškino, jog jis mušė nuketėjusįjį, o kai J. Z. ištraukė nukentėjusiojo telefonus, laikė nukentėjusįjį per krūtinę, po to abu nuteistieji nešė bei slėpė daiktus. Tai reiškia, jog R. S. savo veiksmais pritarė ne tik nukentėjusiojo sumušimui, bet ir jo turto užvaldymui plėšimo būdu - panaudojant fizinį smurtą bei pats kaip bendravykdytojas plėšime dalyvavo.

Švelninti R. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Pagal bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., teismas turi bausmę skirti įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Į visumą šių aplinkybių pirmos instancijos teismas atsižvelgė, taip pat ir į skunde nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Už plėšimą, numatytą BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Teismas R. S. paskyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y, žymiai žvelnesnę už sankcijos vidurkį. Įvertinus padarytą veiką - nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis, baigtas, juo padaryta žala ne tik asmens nuosavybei, bet ir žmogaus sveikatai, apelianto asmenybę- R. S. teisiamas šeštą kartą, turi neišnykusius teistumus, baustas administracine tvarka, paskirtoji bausmė nėra per griežta.

R. S. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau dėl sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, o ne su pakaltinamumu. Todėl bylos duomenimis ši skunde nurodoma gydymosi aplinkybė negali turėti turi įtakos apelianto atsakomybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas