- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-596-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02816-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- V. S., A. B., Antstolių rūmams
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-6591-798/2014 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui V. S., A. B. ir Antstolių rūmams dėl neteisėtai užgrobto buto restitucijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl civilinių bylų teismingumo ir ieškinio priėmimo institutų aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė M. J. kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti jos pareiškimą ypatingos teisenos tvarka, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu antstolio V. S. 2003 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, ieškovės butą atstatyti į pirminę padėtį, išreikalauti iš Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų civilines bylas bei areštuoti V. S. bei A. B. turtą iki bus išspręsta byla.
Ieškovė nurodė, kad antstolis V. S., siekdamas asmeninės naudos, nepranešęs ieškovei nei asmeniškai, nei raštu, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, pasirašė apgaulingą 2003 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, pats įvertinęs ieškovės butą įtartinai žema kaina (daugiau nei 50 procentų žemesne nei rinkos kana). Tą pačią dieną antstolis paėmė pinigus už butą iš savo bendrininkės A. B.. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, nepatikrinęs procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, apgaulingą 2003 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtino ir atsisakė priimti ieškovės skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ir ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė iš esmės analogišką pareiškimą kaip ir 2013 m. gruodžio 11 d. (civilinės bylos Nr. 2-2620-798/2014). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartyje jau buvo konstatavęs, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad buto, kurio restitucijos prašė ieškovė, vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 124 000 Lt, tuo tarpu apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, todėl ieškovės M. J. ieškinys nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir patenkinti ieškovės pareiškimą, o nesant pagrindo priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsnius, ir dėl šio pažeidimo netinkamai išspręsta byla. Teismo argumentai yra bendro pobūdžio, konkrečiai neanalizuojant nė vieno pareiškimo teiginio, taigi pareiškime nurodyti argumentai teismo neištirti ir neįvertinti. Teismas privalo vykdyti teisingumą, tačiau teisėjas nevykdo įpareigojimų ir vilkina bylą.Turtas turi būti objektyviai įkainotas, kaina turi būti maksimaliai artima esančiai rinkoje. V. S. netinkamai vykdė savo pareigas, nepadėjo apginti ieškovės teisių, o jo 2003 m. rugsėjo 22 d. aktas yra niekinis. Dėl nenustatytos tikslios buto kainos nėra pagrindo nenagrinėti ieškovės pareiškimo apygardos teisme, o toks nutarties motyvavimas pažeidžia nutarties priėmimą ir turinį reguliuojančias teisės normas. Teisėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje nustatytais principais, kurie taikomi kartu su CK 2.24 straipsnyje ginamomis vertybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Šioje byloje apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodžiu, nenurodė teismui jokių argumentų, pagrindžiančių žodinio proceso būtinumą. Priežasčių, dėl kurių turėtų būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, tuo labiau, kad šiuo metu yra sprendžiamas tik procesinis ieškinio priėmimo klausimas, o ne byla nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodine proceso tvarka atmetamas.
CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (galiojusiame pareiškimo pateikimo metu) nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
Kaip matyti iš paties ieškovės pareiškimo pavadinimo bei šio procesinio dokumento turinio, ieškovė siekia turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir iš varžytynių parduoto ieškovei priklausiusio buto grąžinimo (restitucijos), todėl, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinio suma nustatytina pagal grąžintino turto (buto) vertę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo buto vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudarė 124 000 Lt, ieškovės ieškinys nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Vilniaus apygardos teisme. Be to, pažymėtina, kad pati ieškovė nurodo, jog jos pareiškimas turėtų būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o pagal CPK 443 straipsnio 10 dalį, ypatingosios teisenos bylose pareiškimai paduodami apylinkės teismams.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, teigdama, jog esant nenustatytai tiksliai buto kainai nėra pagrindo nenagrinėti ieškovės pareiškimo apygardos teisme, pati nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių abejoti nekilnojamojo turto registro informacija dėl turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio sumą, visiškai pagrįstai vadovavosi oficialiais viešo registro duomenimis, ir toks nutarties motyvavimas, skirtingai nei mano apeliantė, nepažeidžia nutarties priėmimą bei turinį reguliuojančias teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia ginčo iš esmės (taigi ir nenagrinėja (neturi nagrinėti) visų ieškinyje (pareiškime) ieškovės išdėstytų teiginių), o tik įvertina ieškinio teismingumą, atitikimą CPK įtvirtintiems ieškinio turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, žyminio mokesčio sumokėjimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirajame skunde išdėstyti su bylos esme susiję argumentai, inter alia, tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neanalizavo nė vieno pareiškimo teiginio ir taip pažeidė bendruosius teisės principus, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančios įrodymus ir įrodinėjimą, antstolis netinkamai įkainojo ginčo butą, atmeta, kaip teisiškai nereikšmingus šioje proceso stadijoje.
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.