Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-804-1223/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-30
Bylos Nr.
1-804-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21751-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
O. M.
Nukentėjusysis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-804-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21751-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.9.9; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Tomai Daučiūnaitei, Brigitai Grincevič,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Erikai Vencevičienei,dalyvaujant prokurorams Justui Gureckui, Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam O. M. (O. M.),nukentėjusiajam D. V. (D. V.),specialistui Sigitui Laimai,psichologei Eglei Romualdai Civilkienei,valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui Sergejui Smirnovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M. (O. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. 2024 m. birželio 8 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilės girtumas, smurtavo savo šeimos nario – S. K., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, vaiko D. V. atžvilgiu, t. y. kai D. V., išgirdęs motinos S. K. pagalbos riksmą, atbėgo į jos kambarį, tarpduryje ranka sudavė D. V. į kaktą ir grūmėsi su juo, po ko D. V. pavykus sugriebti jo rankas ir jas laikant, kad nesmurtautų, įkando D. V. į kairės rankos vidinę pusę, taip sukėlė D. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas D. V. odos nubrozdinimą kaktoje ir žaizdą kairiajame žaste. Taip O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad norėjo eiti miegoti. Tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Jie rėkė tarpusavyje, S. K. mušė jį į veidą, paėmė ją už rankų, kad nesimuštų, nusiramintų. S. K. kvietė ateiti sūnų D. V. Tai išgirdęs D. V. atbėgo. Atidarė D. V. duris. D. V. nieko nematė, todėl jam galėjo susidaryti įspūdis, kad jie su S. K. mušasi, kad jai gresia pavojus. Sakė D. V., kad jie su S. K. patys išsiaiškins. D. V. veržėsi į kambarį, stūmė D. V. iš kambario. Pradėjo su D. V. stumdytis, grumtis. Pastūmė D. V.. Galimai išėjo taip, kad stumdamas sudavė D. V. į kaktą, buvo kontaktas su jo galva, bet ne kumščiu, nenorėjo D. V. mušti. Su D. V. atsidūrė ant lovos. D. V. atsisėdo jam ant nugaros, iš galo suėmė jį už kaklo, spaudė, smaugė abejomis rankomis, jam trūko oro. Bandydamas patraukti D. V. rankas užkabino jo grandinėlę, netyčia, neprisimena, ar nutraukė. D. V. jį smaugiant, D. V. ranka pateko jam į burną tarp dantų, taip padarė D. V. žaizdą, specialiai jam nekando. Neatsimena, ar D. V. sakė, kad jam skauda. Buvo neblaivus, kartu su S. K. gėrė degtinės kokteilius. Nėra įvaikinęs D. V., tačiau kartu gyvena nuo tada, kai jam sukako šešeri metai. Patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Gailisi.

Kaltinamasis O. M. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad gyvena kartu su savo motina J. M., sugyventine S. K., jų sūnumi D. K. (D. K.) ir S. K. sūnumi D. V. D. V. nėra įvaikinęs. 2024 m. birželio 7 d. dienos metu su S. K. gėrė alkoholinius kokteilius maišydami degtinę su vynuogių sultimis. Apie 20 val. S. K. pradėjo gąsdinti jį, kad gali juo dabar manipuliuoti dėl jam skirtų įpareigojimų nesilaikymo. Nusprendė išeiti iš namų. Į namus grįžo maždaug 24 valandą. S. K. buvo paruošusi jam miegojimo vietą ant grindų, kur ir atsigulė. Paskui S. K. pradėjo vilioti jį į lovą. Po lytinių santykių, žiūrint televizorių ir geriant alkoholinius kokteilius, S. K. vėl pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais ir tris kartus kumščiais trenkė jam į veido sritį. Rankomis paėmė už S. K. rankų, kad daugiau jam nesmūgiuotų. Tuo metu S. K. pradėjo rėkti ir į kambarį atbėgo jos sūnus D. V. D. V., matyt, pagalvojo, kad jis muša S. K.. D. V. įėjus į kambarį, kumščiu jam į kaktą nesmūgiavo. D. V. pirmas puolė ir abiem rankomis suėmė jam už kaklo ir laikė. Gindamasis atstūmė D. V. nuo savęs. Sakė D. V., kad jis nieko nežino ir nelįstų. Tarp jų prasidėjo grumtynės ant lovos, kurių metu, jam gulint ant pilvo nuleista galva, D. V. sukryžiavęs abi savo rankas per alkūnes laikė jo kaklą. Vis bandė ištrūkti, kadangi jam trūko oro. Iškėlęs rankas sau virš galvos bandė D. V. nuo savęs atstumti, tuo metu galėjo smūgiuoti jam į veidą ir traukti už grandinėlės. Kai D. V. jį smaugė, buvo įrėmęs savo ranką jam į dantis ir labai stipriai spaudė, todėl jo dantų žymės liko ant D. V. rankų. Tikrai nekando D. V. Tiek dėl S. K., tiek dėl D. V. veiksmų jautė fizinį skausmą. Paskui konfliktas nurimo ir S. K. su D. V. pasakė, kad kviečia policiją, jog jį pastatys į vietą. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė.

Nukentėjusysis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pabudo išgirdęs, kaip motina S. K. jį šaukiasi. Nubėgo į jos su O. M. kambarį. Durys buvo užrakintos, koja bandė jas išspirti. Kažkas atrakino ir atidarė duris. O. M. stovėjo tarpduryje, o S. K. sėdėjo ant sofos. Bandė užeiti, bet O. M. jam neleido. O. M. ranka sudavė jam į kaktą. Neprisimena, kokia ranka, nematė, ar kumščiu, buvo ką tik atsibudęs. Jam atrodė, kad tai buvo smūgis, nes į galvą žmogus nestumiamas. Nuo O. M. suduoto smūgio jo kaktoje atsirado kraujosruva, kuri užgijo per porą dienų, kai buvo pas ekspertą, jau silpnai matėsi. Dešine ranka du kartus sudavė O. M. į veidą. Įbėgo į kambarį. O. M. paėmė jam už pečių. Tarp jo ir O. M. prasidėjo grumtynės. Su O. M. nukrito ant lovos. Atsisėdo ant O. M.. O. M. sugriebė jam už grandinėlių, viena auksinė nutrūko. Manė, kad O. M. bando jį dusinti, nori pasmaugti, tačiau muštynių metu galėjo taip atsitikti, kad jam už grandinėlės O. M. patraukė netyčia. Jam pavyko paimti O. M. už rankų, paguldyti ant grindų ir atsisėsti jam ant nugaros. Kai laikė O. M. rankas, šaukė S. K., kad kviestų policiją. Kai O. M. bandydavo išsilaisvinti, paimdavo jam už gerklės, prispausdavo, dusindavo, bet kai matydavo, kad O. M. trūksta oro ir jis nebegali kvėpuoti, paleisdavo jo kaklą ir vėl paimdavo jam už rankų. Už kaklo O. M. laikė apglėbęs dešine ranka, o kaire ranka jam už galvos prie pakaušio padarė „užraktą“. Kaire ranka O. M. nesmaugė. Kai laikė O. M., šaukė S. K., kad kviestų policiją. Paprašė savo brolio D. M. atnešti O. M. vandens. Kai leido O. M. atsigerti ir norėjo vėl jį suimti, O. M. jam įkando. Jo ranka nenušoko O. M. į dantis. Manė, kad O. M. atkąs jam mėsos gabalą. Išplėšė savo ranką. Gerai neprisimena, bet O. M. reikėjo šiek tiek pasukti galvą tam, kad jam įkasti. Yra dešiniarankis, o įkando jam į kairę ranką. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jie tikslesni. Su O. M. kartu gyveno, O. M. jį augino nuo mažens. Įvykio metu tik mėnesį gyveno Lietuvoje, nes porą metų buvo išvykęs. Įvykio metu buvo blaivus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas D. V. parodė, jog gyvena kartu su savo motina S. K., broliu D. K., patėviu O. M. ir jo motina J. M.. 2024 m. birželio 8 d., apie 22 val., namo grįžo O. M., kuris buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Apie 3.40 val., jam būnant namuose ir miegant savo kambaryje, išgirdo kaip iš gretimo kambario S. K. šaukiasi pagalbos. Greitai atsikėlė, išbėgo iš savo kambario ir pribėgo prie kambario durų, kuriame miegojo S. K. ir O. M.. Bandė atidaryti kambario duris, tačiau jos buvo užrakintos. S. K. būdama kambaryje šaukė jam, kad laužtų duris. Bandė išstumti duris, tačiau tuo pačiu metu kažkas jas atrakino. Atsidarius durims, iškart įėjo į kambarį, tačiau O. M. pradėjo jį stumti. Šalia stovėjo išsigandusi S. K.. Suprato, kad S. K. reikia pagalbos, todėl pastūmė O. M., tačiau O. M. iškart kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Besigindamas sudavė vieną smūgį O. M. į veido sritį ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Parvertė O. M. ant lovos ir užspaudė kūnu, kad jis daugiau nesmurtautų. Tuo metu S. K. išbėgo iš buto į bendro naudojimo laiptinę, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. O. M. šiek tiek aprimo ir į kambarį įėjo D. K.. O. M. paprašė D. K. atnešti jam stiklinę vandens. D. K. atnešus stiklinę vandens, šiek tiek atleido O. M. ir leido jam atsigerti, tačiau O. M. pasinaudojęs proga staiga įkando jam į kairės rankos dilbio vidinę pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir palikdamas žaizdą. Greitai patraukė ranką, vėl savo visu kūnu prispaudė O. M. prie lovos ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų.

Nukentėjusysis D. V. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį, dienos neprisimena, apie 20 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo O. M., kuris buvo stipriai neblaivus. O. M. nuėjo miegoti į savo ir jo (D. V.) motinos S. K. kambarį. Po vidurnakčio ar vėliau išgirdo triukšmą, S. K. kvietėsi pagalbos, kvietį jį vardu. Nubėgo prie kambario, bet durys buvo užrakintos. Kojomis bandė duris išlaužti, bet nepavyko. Po kelių sekundžių kažkas atrakino duris. Pravėręs pamatė prie durų stovintį O. M.. Tarpduryje įkišo galvą pasižiūrėti, kaip laikosi S. K.. Tuomet O. M. vieną kartą kumščiu trenkė jam kaktą. Gindamasis kelis kartus trenkė O. M. į žandikaulį. Bandė veržtis į kambarį pas S. K., bet O. M. abiem rankomis suėmė jį pečių srityje ir jie kartu nukrito ant lovos. Tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu O. M. suėmęs į save tempė jam ant kaklo kabančią grandinėlę smaugdamas jį, kol grandinėlė nesuplyšo. Vėliau, kai O. M. gulėjo pilvu ant lovos krašto, jo rankos buvo nuleistos ant žemės, paprašė S. K. iškviesti policiją. Stipriai užfiksavo O. M. rankas ir sėdėjo ant jo. O. M. paprašė vandens, todėl trumpam jį paleido, tačiau O. M. įkando jam į kairės rankos vidinę alkūnės dalį. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė O. M.. Po įvykio išsikraustė, gyvena su mergina. Pretenzijų O. M. neturi, su juo ryšio nepalaiko.

Liudytoja S. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir O. M. kilo žodinis konfliktas. Pastūmė O. M. O. M. prispaudė ją prie lovos, paėmė už kaklo, pradėjo smaugti. Kojomis sudavė O. M., atstūmė jį nuo savęs, pradėjo rėkti, kviesti sūnų D. V.. D. V. negalėjo patekti į kambarį, ji atrakino duris. O. M. norėjo išstumti D. V. pro duris. D. V. grūmėsi su O. M.. D. V. laikė O. M. prispaudęs prie lovos. Tuo metu kvietė policiją, atrodo, tai darė tame pačiame kambaryje prie balkono. D. V. buvo grandinėle apdraskytas kaklas, stipriai įkasta, tačiau nematė, kaip tai atsitiko. Auksinė grandinėlė buvo ištampyta, atrodo, kad neplyšo. Detalių neprisimena. O. M. buvo neblaivus, vartojo degtinę. Buvo išgėrusi vyno. Išprovokavo konfliktą, nes tai buvo vienintelė išeitis jiems išsikraustyti. Patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja S. K. parodė, jog gyvena kartu su savo sugyventiniu O. M., sūnumis D. V. ir D. K., O. M. motina J. M. 2024 m. birželio 7 d., apie 23:30 val. val., tarp jos ir O. M. kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi iki 3.30 val., kai O. M. staiga savo abejomis rankomis sugriebė jai už abejų rankų dilbių ir pradėjo juos sukti. Po ko O. M. atsisėdo ant jos ir savo abejomis rankomis pradėjo spausti jai kaklą, taip ją smaugė. Besigindama, rankos delnu tris kartus trenkė O. M. į veidą ir pradėjo šauktis pagalbos. Prie kambario durų, kurios buvo užrakintos, pribėgo D. V. ir pradėjo belstis. Jai pavyko nustumti nuo savęs O. M., spėjo pribėgti prie kambario durų, jas atrakinti ir įleisti D. V. Į kambarį įėjo D. V., tačiau O. M. pribėgo prie jo ir pradėjo išstūminėti iš kambario. D. V. ir O. M. apsistumdė. D. V. O. M. užlaužė rankas ir prispaudė jį prie lovos, kad O. M. nesimuštų. Kai tarp D. V. ir O. M. prasidėjo grumtynės, išbėgo į bendro naudojimo laiptinę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad miegamajame kambaryje yra sujaukta išlankstoma lova. Prie pareiškimo pridėta fotolentelė.

Liudytoja S. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad po įvykio su O. M. kartu nebegyvena, palaiko ryšį tik dėl vaiko priežiūros ir išlaikymo. Pretenzijų O. M. neturi, jam atleido.

Liudytoja J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdo riksmą. S. K. pravardžiavo O. M. Kai atėjo, D. V. buvo prie S. K. ir O. M. kambario, durys buvo atidarytos. D. V. norėjo įeiti į kambarį. O. M. sakė D. V. nelįsti, kad jie su S. K. patys išsiaiškins. D. V. ir O. M. pradėjo stumdytis. O. M. apkabino D. V. bandydamas jį sulaikyti. D. V. sudavė O. M. į veidą, neprisimena, ar kumščiu. S. K. sudavė O. M. į šonkaulius. D. V. ranka apglėbė O. M. už kaklo. D. V. ir O. M. pargriuvo ant lovos. O. M. gulėjo ant pilvo, o D. V. sėdėjo ant jo. D. V. tai laikė, tai smaugė O. M.. S. K. šaukė, kad plyšo D. V. grandinėlė. D. V. grandinėlė buvo ištampyta. Nematė, kaip tai atsitiko. Nematė jokių žymių ant D. V. kaklo. Nematė, kaip O. M. įkando D. V., matė žymes ant jo rankos. S. K. ir O. M. buvo neblaivūs.

Liudytojas D. K. (D. K.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad byla yra apie jo mamą, brolį ir tėtį. Brolis susimušė su tėvu. Matė per vidurį, nes prabudęs atėjo. Matė, kaip jie kovojo. Atėjo, kai jie grūmėsi. Jie grūmėsi ant lovos, brolis tėvą laikė iki tol, kol atvyko policija. Tėtis bandė ištrūkti. Labiausiai atsimena, kai tėvui davė vandens, tėvas įkando broliui. Nežino, kaip tuo metu jautėsi brolis. Tėtis sakė, kad tai netiesa, kad kam jūs iškvietėte policiją. Kai broliui tėtis įkando, nieko nesakė. Nepamena, kada įvykis įvyko. Įvykis įvyko močiutės namuose. Žino tik tai, kad tėtis tada prisigėrė, o toliau nelabai žino. Tėtis broliui įkando į ranką. Matė, kaip atrodė brolio ranka po įkandimo, įkandimas buvo mėlynos ar violetinės spalvos. Močiutė matė įvykį, brolis ir tėvas, logiška, kad matė, o jis ir mama pusiau matė. Močiutė su juo kartu atnešė vandens ir, atrodo, kad paskambino policijai, ar mama, ar močiutė. Nepamena, į kurią ranką įkando. Mama sakė, kad reikės atvykti į teismą, kad geriausiai nemeluoti ir tiek, nesakė, ką reikės teisme kalbėti. Anksčiau tokie įvykiai jų šeimoje buvo, bet brolis tuo metu buvo Anglijoje.

Specialistas Sigitas Laima teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūros metu aprašė gyjančią žaizdą su aplinkine kraujosruva. Kadangi nuo sužalojimo padarymo praėjo santykinai daug laiko, apie vieną savaitę, galima pasakyti, kad žaizda yra paviršinė, nes sugijo per ganėtinai trumpą laikotarpį. Neatmestina, kad sužalojimas padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, nes tai patvirtina kraujosruva. Žaizda buvo surandėjusi, tai apsunkino sužalojimo padarymo mechanizmo nustatymą. Atmesti galimybę, kad sužalojimas buvo kąstinas, kategoriškai negalima. Turimo metu papildomų medicininių duomenų nebuvo pateikta. Parodytoje nuotraukoje matomas vienas „U“ formos randas, išlenkimas yra 3 cm ilgio, kraštinės 0,2 cm. Esant kastiniam sužalojimui, dažniausiai matomi eile išsidėstę nubrozdinimai, kurie atkartoja dantų vainikėlių viršutinius kandamuosius paviršius ir paprastai būna aplinkinė kraujosruva, kurios centre tarp tų nubrozdinimų būna prašviesėjimas, o už jų būna išreikšta aplinkinė kraujosruva. Šiuo atveju mažai tikėtina, kad įkandimas yra tipinis, klasikinis, suspaudžiant priekiniais viršutiniais ir apatiniais dantimis. Greičiausiai, randas galėjo susidaryti įkandimo metu vienam dančiui praslystant, įkandimas galėjo būti judėsy, ranka galėjo judėti. Jeigu iltiniai dantys yra labiau išlindę, iltinis dantis formuodamas praslydimą galėjo padaryti žaizdą. Galėjo ne visais, o dalimi dantų sukąsti raukšlę, įvyko judesys, ranką atitraukė, patraukė galvą, ar ir tą, ir tą darė tuo pačiu metu, praslystant per danties viršūnę, tuomet vainikas turi mažą briauną, todėl žaizda galėjo taip susiformuoti. Veikia refleksai, jeigu žmogui yra kandama ir yra grėsmė, ranka yra atitraukiama refleksiškai. Jeigu buvo kažkiek sugnybta dantimis, traukiant ranką, laikantis fiksuotai raukšlę tarp dantų, galėjo susiformuoti tokia žaizda. Žaizdos, lyginant su kraujosruvoms, gyja ilgiau, todėl jeigu per tokį laiką žaizdoje susiformavo randas, greičiausiai žaizda buvo paviršinė, negili, nėra kalbos apie iškandimą. Sužalojimas buvo šiek tiek gilesnis, negu nubrozdinimas. Kad tai yra ne kąstinas sužalojimas, kategoriškai atmesti negalima. Kaip buvo padarytas sužalojimas, ar smaugiant kitą asmenį, ar jam kandant, ar kai ranka apgriebus, ar rankai esant nuleistai, pasakyti negalima. Kitas dalykas, jeigu apžiūros metu ant kaktos matytųsi žaizda, būtų tai užfiksavęs. Parodytoje nuotraukoje ties antakio linija, nosies šaknimi, pereinančia į kaktą, matomas paviršinis nubrozdinimas, plotą sunku pasakyti, nes taisyklingai nenufotografuota. Jeigu nuotrauka daryta iš karto po įvykio, nubrozdinimas iki apžiūros galėjo sugyti. Nubrozdinimai paprastai susiformuoja sąveikaujant su kietais bukais daiktais ar plokštuma, kai yra pagreitis, vyksta praslydimas, taip pažeidžiama oda. Paprastai odos nubrozdinimo padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas. Nubrozdinimai įprastai yra kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju yra faktas, kad yra nubrozdinimas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas, kaip nežymus. Ir sudavimas kumščiu ir stūmimas ranka yra sąveika su kietu buku daiktu. Sužalojime nėra užsifiksavę specifinio požymio, kaip, pavyzdžiui, žiedo pėdsako, todėl konkrečiai pasakyti, jis susidarė nuo smūgio sudavimo, ar pastūmimo ranka, negalima.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Girdėti, kaip S. K. bendrojo pagalbos centro operatorei pranešė, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis O. M. mušasi su jos vaiku. Ji išbėgo į laiptinę.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. Matyti, kaip policijos pareigūnai užeina į butą. Vienas vyras laiko prispaudęs kitą vyrą, šalia jų yra moteris. Įėjus pareigūnams vyrai išsiskiria. Vienas vyras išeina į koridorių ir pasakoja, kad moteris pradėjo jį mušti, ji yra neblaivi. Moteris atsako pareigūnei, kad vyras ėmė jai už rankos, norėjo ją smaugti ir išprievartauti, todėl prasidėjo muštynės. Moteris atsako pareigūnei, kad jautė fizinį skausmą, kai vyras paėmė ją už kaklo. Vyras sako, kad moteris tris kartus trenkė jam į veidą. Vyras pareigūnui pasakoja, kad moteris jam įpylė, tada pradėjo jį mušti, tris kartus trenkė jam į veidą, pasakė moteriai, kad baigtų jį mušti ir paėmė ją už rankos, moteris pradėjo šaukti pagalbos. Tuomet atėjo moters sūnus.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas S. K. kūnas. Apžiūrint S. K. kaklą ir krūtinės ląstos sritį, nėra matomi jokie sužalojimai ar odos pakitimai. Apžiūrint S. K. abiejų rankų riešus, ant dešinės rankos nykščio vidinės pusės ir plaštakos yra matomos kraujosruvos. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2024 m. birželio 8 d. 4.19 val. S. K. nustatytas 1,43 promilės neblaivumas.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. V. kūnas. Ant D. V. kaktos yra matomas paraudęs nubrozdinimas, besitęsiantis nuo kairiojo antakio iki nosies. Ant D. V. kairiojo dilbio, šalia alkūnės sulenkimo iš vidinės pusės, yra įkandimo žymė. Ant D. V. sprando yra įvairių smulkių nubrozdinimų. Ant D. V. kaklo, šalia Adomo obuolio, yra smulkių įbrėžimų. Nuo D. V. dešinės pusės smilkinio iki viršugalvio yra šiek tiek didesnių nubrozdinimų. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2024 m. birželio 8 d. 4.17 val. D. V. buvo blaivus.

Iš specialisto išvados matyti, kad D. V. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje ir žaizda sugijusiu randu kairiame žaste. Poodinė kraujosruva kakle padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti penkių–aštuonių parų laikotarpyje iki apžiūros (2024 m. birželio 14 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2024 m. birželio 8 d. 4.15 val. O. M. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas.

Iš specialisto išvados matyti, kad O. M. nustatyti poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos nosyje, kairiame skruoste, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka apie penkių–dešimties parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo būti padarytos ginantis, pavyzdžiui, dengiantis dilbiu nuo smūgių. Kitų sužalojimų lokalizacijos savigynai nebūdingos. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis.

Iš garso įrašo, pavadinimu „10 ???., 10.27_1747882981736“, stenogramos matyti, kad pokalbis vyksta tarp vyro (V) ir moteris (M). V – ... išeiginės...; M – Koks tu kvailys... (pastaba – turėtų būti: variantas toks...) Važiuoji pas jį į Didlaukio, paimi popieriaus lapą ir rašai pakvitavimą. Tai mano patarimas tau. Tada tau kažkas pavyks. Tai aš tau kaip suaugęs žmogus...; V – Ta prasme? Kokį pakvitavimą? M – Parašysi pakvitavimą, kad aš, M., asmens kodas, visi paso duomenys, kaip aš rašiau, kai tau paskolino pinigus; V – taip! M – Rašai jam tą pakvitavimą – įsipareigoju per, pavyzdžiui, penkis mėnesius sumokėti, pavyzdžiui, penkis tūkstančius eurų. Va, daryk taip, čia tavo variantas...; V – S....; M – Davai (pastaba – turėtų būti: Taip), O., aš vėluoju į darbą...; V – Gerai, dar vieną sekundę...

Iš garso įrašo, pavadinimu „10 ???., 10.27_1747882435379“, stenogramos matyti, kad pokalbis vyksta tarp vyro ir moters. M – Supranti, O., už praeitį jis tau keršija; V – Gerai, praeitis, bet dabar aš juk...; M – Tu tiesiog pagavai momentą... (pastaba – turėtų būti: Jis tiesiog pagavo momentą...). O tai – už praeitį... Jis juk tau pasakė, tu neatsimeni, ką jis tau pasakė... Tai tau, O., už viską... (blogai girdisi, pašaliniai garsai) (pastaba – turėtų būti: Už D.), už mano vaikystę. Jam tokios problemos, pasirodo... Gyvenu, aš apstulbus, O.... Tu žinai, kad jis (pastaba – turėtų būti: D.) kenčia nuo baisių košmarų? Tu žinojai, apie tai? V – Ne, aš nežinojau; M – Va; V – Na, tu juk nesakai man...; M – (kažką neaiškiai pasakė).

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 7 punkte numatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo O. M. kaltė mušus, suduodant ranka į kaktą, ir kitaip smurtavus, įkandant į kairės rankos vidinę pusę, sukėlus savo šeimos nariui – S. K., su kuria O. M. bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, vaikui D. V., fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus, padarant D. V. odos nubrozdinimą kaktoje ir žaizdą kairiame žaste, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Vis dėlto, O. M. pareikštas kaltinimas dalyje dėl D. V. kaklo dešinėje padarytos poodinės kraujosruvos, tyčia sugriebus už ant jo kaklo buvusios grandinėlės ir ją traukiant, kol nutrūko, teismo vertinimu, nepasitvirtino.

Kaltinamasis O. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į kaktą D. V. kumščiu nesudavė, galėjo būti taip, kad stumdamas sudavė D. V. į kaktą, bet ne kumščiu; be to, už ant D. V. kaklo buvusios grandinėlės nesugriebė ir netraukė, o netyčia ją užkabino bandydamas patraukti D. V. rankas nuo savo kaklo; taip pat nekando D. V. į kairės rankos vidinę pusę, o D. V. pačiam jį smaugiant, D. V. ranka pateko jam į burną ir trynėsi į dantis. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną O. M. taip pat neigė savo kaltę tyčia mušęs ir kitaip smurtavęs prieš D. V.; apie sudavimą jam į kaktą davė kitokius parodymus, nurodydamas, kad tai galėjo padaryti vėliau, tuo metu, kai D. V. laikė jį suėmęs už kaklo. Taigi O. M. neprisipažino, kad tyčia sukėlė D. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, teigė, jog tai padarė dėl neatsargumo arba dėl to apskritai nėra jo kaltės. Teismas su tuo sutinka tik iš dalies.

Iš nukentėjusiojo D. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad O. M. ranka sudavė jam į kaktą, taip padarė kraujosruvą. Apklausiamas iš karto po įvykio ir vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūną D. V. davė analogiškus parodymus, pažymėdamas, kad į kaktą O. M. jam sudavė kumščiu. Tai, kad D. V. kakta buvo sužalota, be jo parodymų pagrindžia asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ant D. V. kaktos yra matomas paraudęs nubrozdinimas, besitęsiantis nuo kairiojo antakio iki nosies, taip pat prie protokolo pridėta fotolentelė, kurioje tai objektyviai užfiksuota. Tai, kad šioje fotolentelėje ant D. V. kaktos matomas odos nubrozdinimas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistas Sigitas Laima. Nurodyti įrodymai neprieštarauja paties kaltinamojo O. M. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams apie tai, kad tuo metu, kai ranka pataikė D. V. į kaktą, neleido jam patekti į kambarį, jie stumdėsi, grūmėsi. Pastebėtina, kad D. V. apklausiamas teisme suabejojo savo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad į kaktą O. M. jam sudavė kumščiu, paaiškindamas, jog to iš tikrųjų nepastebėjo. Kita vertus, tiek D. V., tiek ir pats O. M. apklausiami vienodai nurodė, kad tai buvo padaryta ranka. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad O. M. ranka sudavė D. V. į kaktą, taip padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje. Kad tai buvo tyčinis sudavimas ranka, o ne, kaip teigia O. M., neatsargus stūmimas, be sutampančių tarpusavyje D. V. parodymų leidžia spręsti konfliktinėje situacijoje O. M. aktyvus bandymas neleisti jam patekti į kambarį, po kurio grumtynės tęsėsi toliau. Specialisto Sigito Laimos teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai pagrindžia, kad odos nubrozdinimas D. V. kaktoje kvalifikuojamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat jog šio sužalojimo padarymo metu D. V. galėjo jausti fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą atitinkamai patikslinti O. M. pareikštame kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes.

Dėl O. M. pareikšto kaltinimo dėl D. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pradėti būtina nuo to, kad pats nukentėjusysis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu sutiko su O. M., jog pastarojo rankos galėjo paprasčiausiai užsikabinti už ant jo kaklo buvusios grandinėlės, kai O. M. bandė išsilaisvinti iš jo gniaužtų. Apklausiamos liudytojos S. K. ir J. M. negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko, specialisto išvada į tai taip pat kategoriškai neatsako. Be to, liudytojo, mažamečio D. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai rodo, kad įvykį jis stebėjo ne nuo pradžių, apie O. M. ir D. V. grumtynes papasakojo bendrai. Sugretinus O. M., D. V., S. K., J. M. ir D. K. parodymus matyti, kad D. V. sėdėjo ant ant pilvo gulinčio O. M., jį laikė ir periodiškai smaugė, kai O. M. bandydavo ištrūkti. O. M. akcentavo, kad tuo metu jam trūko oro. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad O. M. versija dėl neatsargaus ant D. V. kaklo buvusios grandinėlės užkabinimo, bandant patraukti jo rankas nuo savo kaklo, yra nepaneigta. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį kyla tik tyčia sukėlus fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2025, 17 punktas). Teismas nemato galimybių pašalinti dėl to kilusią abejonę, nes kitų įvykio liudininkų nėra. Tai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, sudaro pagrindą šias abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo O. M. naudai, todėl atitinkamos aplinkybės šalintinos iš jam pareikšto kaltinimo.

Kalbant apie O. M. kaltinimą įkandimu D. V. į kairės rankos vidinę pusę, pažymėtina, kad nukentėjusysis D. V. apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek ir teisiamojo posėdžio metu vienodai parodė, kad vėliau leido O. M. atsigerti, o jis, pasinaudojęs proga, jam įkando į kairę ranką. Tai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino liudytojas D. K., kuris tuo metu atnešė O. M. stiklinę vandens. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant D. V. kairiojo dilbio, šalia alkūnės sulenkimo iš vidinės pusės, yra įkandimo žymė. Specialisto išvada pagrindžia, kad D. V. nustatyta žaizda sugijusiu randu kairiame žaste, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Specialistas Sigitas Laima teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad randas ant D. V. rankos galėjo susidaryti įkandimo metu, rankai praslystant per iltinio danties viršūnę, atitraukiant ranką ir (ar) pasukant galvą. Tai atitinka nukentėjusiojo D. V. parodymus, iš kurių matyti, kad O. M. įkandus, jis dėl skausmo staigiai patraukė ranką. Visa tai rodo tyčinį O. M. smurtavimą ir paneigia priešingą jo versiją apie paties nukentėjusiojo D. V. susižalojimą, smaugimo metu D. V. rankai patekus jam į burną ir besitrinant į dantis.

Pastebėtina ir tai, kad D. V. yra S. K., su kuria O. M. bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, vaikas, jie patvirtino, kad O. M. D. V. nėra įvaikinęs. Tai sudaro pagrindą atitinkamai patikslinti O. M. pareikštame kaltinime nurodyta šeimos nario sąvoką.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo O. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad apie kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą nagrinėjimo teisme dalyviai buvo įspėti teisiamojo posėdžio metu.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę O. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. O. M. padarė vieną baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas, kad D. V. nesikištų į jo ir sugyventinės S. K. tarpusavio santykių aiškinimąsi, nusikalstama veika D. V. padaryta fizinė žala. O. M. yra aukštojo išsilavinimo, nevedęs, su S. K. kartu nebegyvena, turintis mažametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus prieš sugyventinę, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, taip pat kelis kartus už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirtas baudas sumokėjo. Tai O. M. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors spręsti apie susiformavusias O. M. antivisuomenines nuostatas negalima, tačiau stebimas tam tikras jo polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, be to, matoma, kad anksčiau O. M. skirtos valstybės prievartos priemonės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, kita vertus, akivaizdu ir tai, kad įtakos tokiam O. M. elgesiui iš dalies turėjo jo įtempti santykiai su sugyventine S. K.. O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu O. M. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad neužilgo po įvykio O. M. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes akivaizdžiai sumažino jo savitvardą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą, nuosekliai griežtesnę, negu prieš tai, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir O. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra ne didesnis, negu rūšinis; be to, S. K. apklausiama teisme pripažino, jog išprovokavo konfliktą su O. M. tam, kad turėtų pretekstą nutraukti su juo santykius, po ko į pagalbą kvietė D. V.; taip pat jog O. M. yra dirbantis, vykdantis individualią veiklą, kartu su S. K. nebegyvena; prieš tai O. M. probacija, nors ir nevisiškai sklandžiai, tačiau baigėsi įvykdymu, teismas sprendžia, kad ilgalaikė ir intensyvi O. M. priežiūra, paskiriant jam griežtas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, orientuotas į jo elgesio korekciją ir piktnaudžiavimo alkoholiu prevenciją (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis prieš tai O. M. nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu kelis kartus nesilaikė pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas pabandyti jį pataisyti už jo nubaudimą, santykinai neilgam laikui izoliuojant jį nuo visuomenės, bet taip nutraukiant turimus jo socialinius ir darbinius ryšius, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), sudaro pagrindą O. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant vidurkį atitinkantį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

O. M. (O. M.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti O. M. (O. M.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. birželio 8 d. 4 val. iki 2024 m. birželio 8 d. 12.51 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra vienuolika mėnesių ir dvidešimt devynios dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 9 ir 10 punktais, 6 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), O. M. (O. M.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant, kad O. M. (O. M.) privalo nuo 22 iki 6 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, taip pat paskiriant jam pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nesilankyti D. V. (D. V.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje ir darbo vietoje ir su jais nebendrauti, išskyrus, kiek tai susiję su bendravimu su nepilnamečiu vaiku D. K. (D. K.), gimusiu (duomenys neskelbtini), jo išlaikymu ir kitų tėvo pareigų vykdymu, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), O. M. (O. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį sumokėti 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), O. M. (O. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant devynių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), O. M. (O. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant devynių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

O. M. (O. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti O. M. (O. M.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti O. M. (O. M.), kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą: sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas