Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas K. V. Bylos Nr.1S-718-185/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

2013 m. rugpjūčio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Astai Railaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. A. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria įtariamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. liepos 22 d. veikdamas organizuota grupe kartu su S. Ž., M. Z., A. D., A. N., A. B., I. V., A. B. ir kitais asmenimis, iš anksto susitarę su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J., E. B. ir kitus nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 147 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis M. A. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. 14 val. 50 min. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi M. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Svarstant kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų K. J., E. B., liudytojos A. S. parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, daiktų apžiūrų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių duomenų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundžiama nutartimi teismas įtariamajam M. A. suėmimą paskyrė visais BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). M. A. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su skundo argumentu, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pažymėtina, jog jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas be pirmiau nurodytų aplinkybių, aptariamo suėmimo taikymo pagrindo įtariamajam buvimą grindė ir tuo, kad įtariamasis M. A. praeityje buvo teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus ir galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad M. A. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos pobūdis duoda pagrindą manyti, kad M. A. turi ryšių užsienyje, kas padidina pasislėpimo tikimybę, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog M. A. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina ir skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga jo ir sutuoktinės vaikai, kad yra registruotas darbo biržoje, kad jo šeima turi nuolatines pajamas, taip pat tai, kad įtariamasis praeityje niekada nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir visiškai atliko jam paskirtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas įtariamajam M. A. pagrįstai paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip minėta, M. A. yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. Įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, buvo gerai parengta, iš anksto ir kruopščiai suplanuota, apėmė kelių valstybių teritorijas. Daryti išvadą apie šio pagrindo buvimą leidžia ir tai, kad įtariamasis praeityje jau yra teistas ir galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl šie duomenys įtariamąjį nepalankiai charakterizuoja, t. y. rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų. Be to, įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika yra susijusi ir su neteisėtu pajamų gavimu, tuo tarpu kaip jau minėta, įtariamasis M. A. iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negavo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors skunde ir nurodoma, kad įtariamojo šeima turi nuolatines pajamas – gauna socialinę pašalpą, kitas išmokas (šiuos argumentus patvirtina kartu su skundu pateiktos pažymos), tačiau inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad įtariamojo šeimos pajamos tikrai nebuvo pakankamos pragyventi ir kartu patvirtina, jog kitą dalį lėšų pragyvenimui įtariamasis galėjo gauti iš gerai organizuotos bei iš anksto suplanuotos nusikalstamos veikos. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Įvertinus tai, jog ikiteisminis tyrimas yra pirminėje tyrimo stadijoje, dar nenustatyti visi galimi nukentėjusieji, liudytojai ir įtariamieji, todėl siekiant išvengti galimą įtariamojo kontaktą su jau nustatytais ir dar nenustatytais galimais nukentėjusiaisiais, liudytojais ir įtariamaisiais bei maksimaliai apriboti galimą įtariamojo įtaką ikiteisminio tyrimo kokybei, atsižvelgus ir į ypatingą bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje M. A. gali trukdyti procesui bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, taip pat ir kitus įtariamuosius, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu jam paskirtas taip pat pagrįstai.

Įtariamajam M. A. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas M. A. paskirta pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d., todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo M. A. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.