Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-586/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
1-141-586/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Nukentėjusysis
Z. M.
Kaltinamasis
K. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-586/2013Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00630-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorei M. K.,gynėjui advokatui M. K.,nukentėjusiajai Z. M., jos atstovei advokatei A. S.,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei D. B.,ekspertui D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti AB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji K. B. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2012-07-30, apie 18.25 val., kelio Klaipėda - Kretinga 11,040 km, Kopūstų kaime, Klaipėdos rajone, K. B., vairuodama automobilį „R. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 19, 133 punktų reikalavimus, tai yra vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sutrikdė eismą, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ko pasekmėje automobilio dešinės pusės priekiniu ratu užvažiavo ant dešinio žvyruoto kelkraščio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „R. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamu Z. M., kuriai nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji K. B. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuojant transporto priemonę, į automobilio vidų įskrido širšė, ji pasižiūrėjo į apačią, užvažiavo ant kelkraščio ir sumėtė jos automobilį bei trenkėsi į kitą automobilį.

N. Z. M. parodė, kad jai iš priekio važiavo automobilis „zigzagais“, į ją atsitrenkė ir daugiau nieko neatsimena.

Iš eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų nustatyta, jog 2012-07-30 eismo įvykis įvyko kelio Klaipėda - Kretinga 11,040 kilometre. Šio kelio dešiniajame kelkraštyje rastos automobilio „R. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) paliktos padangų slydimo žymės. Automobilio „R. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir automobilio „R. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), susidūrimo vieta yra pastarojo automobilio judėjimo krypties eismo juostoje (1 t. b. l. 6-12).

Iš automobilių apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrint automobilį „R. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasti šie sugadinimai: automobilio priekinė dalis apgadinta per visą plotį. Priekinė automobilio dalis apgadinta jo priekinės dalies dešiniąją pusę deformuojant įstrižai iš dešinės į kairę ir nuo automobilio priekio link galo. Abi priekinės saugos pagalvės suveikusios. Priekinis kairys ratas be oro slėgio, padanga įsirėmusi į deformuotą kėbulo dalį. Stabdžių skysčio bakelyje skysčio yra. Spaudžiant stabdžių pedalą jaučiamas palaipsniui didėjantis pasipriešinimas, pedalas išsimena apie ½ eigos. Automobilio padangos atitinka KET reikalavimus. Vairo mechanizmo būklės dėl sugadinimų neįmanoma nustatyti. Apžiūrėjus automobilį „R. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadinta automobilio priekinės dalies kairioji pusė. Sugadinimai susidarė patiriant smūginį sąlytį įstrižai nuo priekio link galo ir iš kairės į dešinę. Priekinė kairioji rato pakaba apgadinta, ratas apatine dalimi pasviręs link išorės. Priekinis kairys ratas dehermetizuotas, jis pasislinkęs link automobilio galo ir įsirėmęs į rato arkos užpakalinį kraštą. Abi priekinės saugos pagalvės suveikusios. Dėl automobilio sugadinimų vairo rato pasukti daugiau kaip 15 laipsnių kampu neina. Judinant vairo ratą, jo judesys į priekinius ratus persiduoda. Stabdžių skysčio bakelyje skysčio lygis nematomas, nes bakelis apspaustas deformuotomis detalėmis. Išoriškai apžiūrint automobilį jo darbinės stabdžių sistemos pažeidimo požymių nematyti. Automobilio stabdžių pedalo nuspausti neina, tikėtina dėl priekinės dalies sugadinimų (1 t. b. l. 13-14, 20-21, 28-36).

Iš daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji Z. M. pateikė 2012-07-30 eismo įvykio metu dėvėtą sijoną ir segėtą auskarą (1 t. b. l. 70).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas auskaras yra geltonos spalvos metalo su žalios spalvos akmeniu, o apžiūrint moterišką margą sijoną, stebimas 3 cm ilgio kiauryminis audinio pažeidimas. Daiktai po apžiūros gražinti Z. M. (1 t. b. l. 71-75, 76).

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1530/12 (03) nustatyta, kad Z. M. buvo padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pėdos IV padikaulio lūžis, daugybiniai galūnių odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, t.y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 102-103).

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 7439/12(01) nustatyta, kad Z. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b. l. 104).

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 534/13 (03) nustatyta, kad kaip ir ankstesnėje išvadoje, Z. M. buvo nustatyti tie patys sužalojimai, vėliau papildomai diagnozuotas stuburo kaklinės dalies raiščių ir kaklo raumenų patempimas bei abiejų kelių sąnarių sumušimas. Z. M. ilgalaikis gydymasis susijęs su anksčiau buvusių ligų paūmėjimu. Dėl eismo įvykio metu patirto galvos smegenų sukrėtimo bei kitų sužalojimų paūmėjo ankstesnės ligos. Z. M. nustatytas regos ir klausos pablogėjimas atsirado dėl amžinių pakitimų, stuburo kaklinės dalies patologija susijusi su distrofiniais – degeneraciniais procesais, todėl regėjimo, klausos ir stuburo kaklinės dalies patologijos negalima sieti su eismo įvykiu. Anksčiau nustatyto Z. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, pagrindo keisti nėra (1 t. b. l. 134-135).

Specialisto išvadose nustatytą nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą ekspertas D. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pateikus papildomus medicininius dokumentus, ekspertas D. V. paaiškino, kad Z. M. stuburo dalies iškrypimas negali būti trauminis dalykas, tai atsirado anksčiau, negu buvo eismo įvykis. Taip pat nustatyti Z. M. kaklinės dalies slankstelių kaulinės išaugos, stuburo pakitimai ir kitos ligos atsirado anksčiau, negu buvo eismo įvykis.

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 7438/12(01) nustatyta, kad K. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b. l. 136).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios K. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes nustatyta, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusioji Z. M. prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas - advokato pagalbai apmokėti 2500,00 Lt. Prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (2 t. b. l. 10-12), todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.).

Nukentėjusioji Z. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 53, 190-192, 2 t. b. l. 136). Prašė priteisti turtinės žalos 12259,38 Lt, kas sudaro 540,00 Lt reabilitacinių paslaugų apmokėjimas, 350,00 Lt automobilio vertinimas, 3000,00 Lt trečiojo asmens paslaugoms apmokėti dėl negalėjimo pačiai apsitarnauti, kadangi nukentėjusioji gyvena viena, kitų šeimos narių neturi, sūnus dirba Norvegijoje ir turėjo paimti nemokamas atostogas, kad galėtų prižiūrėti nukentėjusiąją, 6000,00 Lt negautų pajamų iš žemės sklypo už daržoves, 1231,84 Lt už vaistus, 90,00 Lt už ramentus, 90,00 Lt už kompiuterinę nuotrauką, spausdinimo išlaidų 17,15 Lt, 510,00 Lt už prarastą auskarą ir 86,00 Lt už paslaugas dėl auskaro vertinimo. Neturtinės žalos prašė priteisti 64000,00 Lt.

Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai Z. M. atlygino visas patirtas išlaidas (2 t. b. l. 66-73, 103-106), kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išskyrus už juvelyrinį dirbinį – auskarą ir su jo vertinimu susijusiomis išlaidomis. Nukentėjusioji prašė priteisti 510,00 Lt už 2 auskarus, atsižvelgiant į tai, kadangi jai vienas auskaras liko, todėl iš prašomos sumos išminusuotina vieno auskaro aukso vertė (510-179,04x1,42) todėl nukentėjusiajai priteistina 342,65 Lt turtinė žala (2 t. b. l. 125, 128-130).

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Kas liečia 3000,00 Lt trečiojo asmens paslaugoms apmokėti, nukentėjusioji pateikė tik sūnaus E. M. darbo sutartį, kad dirba Norvegijoje ir darbdavio patvirtinimą, kad jis nuo 2012-08-03 iki 2012-10-15 buvo laisvas nuo darbo ir padėjo savo motinai po nelaimingo atsitikimo (2 t. b. l. 121-124). Pirma, nepateikti įrodymai ar E. M. buvo apmokomose, ar neapmokomose atostogose, nepateikė įrodymų, kad Z. M. buvo reikalinga slauga, be to, jei ir buvo žala padaryta, tai tik ne Z. M., o E. M., ji nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Z. M. prašė priteisti 6000,00 Lt negautų pajamų iš žemės sklypo už daržoves, nes buvo nedarbinga, tačiau pateikė tik žemės nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir pažymą, kad ankstesniais metais seniūnija neturi duomenų, kad sklypas būtų apleistas (2 t. b. l. 127, 131-132), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji augino ir kokias daržoves bei, kad ji vertėsi daržovių prekyba ir kokias gaudavo pajamas. Taip pat prašė priteisti reabilitacinių paslaugų, už kompiuterinę nuotrauką, už vaistus ir kt. Nors ir pateikė rašytinius įrodymus, tačiau už vaistus „Actovegin“ žala nepriteistina, kadangi, kaip pripažino pati nukentėjusioji, šie vaistai Lietuvoje neregistruoti ir jais neprekiaujama, vaistai buvo išrašyti jos pačios prašymu ir pirkti Latvijoje, apie vaistus Z. M. sužinojo gydydamasi Maskvoje, todėl darytina išvada, kad šie vaistai jai reikalingi dėl jai diagnozuotų įvairių ligų, nesusijusių su autoįvykiu, tai teisme parodė ir ekspertas D. V., dėl tokios pačios priežasties nepriteistinos ir visos kitos išlaidos, susijusios su jos gydymuisi nuo ankstesnių ligų.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje esančios specialisto išvados, eksperto D. V. paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusiajai Z. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pėdos IV padikaulio lūžis, daugybiniai galūnių odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, stuburo kaklinės dalies raiščių ir kaklo raumenų patempimas bei abiejų kelių sąnarių sumušimas, todėl neabejotina, kad Z. M. patyrė psichologinę traumą, iškentėjo didelį skausmą, buvo pablogėjusi jos gyvenimo kokybė. Įvertinus aptartų kriterijų visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytina 10000,00 Lt neturtinė žala, 6000,00 Lt atlyginus draudikui, papildomai iš draudiko priteisiant pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytą likusios neišmokėtos draudimo išmokos dėl neturtinės žalos sumos ribose, t. y. 4000,00 Lt.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.

Kaltinamoji K. B. anksčiau neteista. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino nusikaltusi ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1300,00 Lt) baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamoji K. B. per 4 mėnesius privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš K. B. priteisti 342,65 Lt turtinė žalos ir 2500,00 Lt proceso išlaidų, viso 2842,65 Lt nukentėjusiajai Z. M..

Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti neturtinės žalos atlyginimo 4000,00 Lt nukentėjusiajai Z. M..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius