Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vancevičienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui, nukentėjusiajai I. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1957-07-09 Kaune, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, be pastovios gyvenamos vietos, teistas 1980-05-27 Kauno miesto Lenino rajono teismo pagal LR BK 146str.2d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. M. 2006m.balandžio mėn. laikotarpyje tarp 14-24 dienos (tikslesnis laikas nenustatytas), antroje dienos pusėje, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, tyčia peiliu dūrė ne mažiau 14 kartų V. S. į krūtinės, kaklo, dešinio peties, dešinio žasto bei dešinės plaštakos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam penkias kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su trimis širdies ir dviem kairio plaučio pažeidimais, devynias durtines-pjautines žaizdas: dvi dešinėje krūtinės pusėje, dvi kaklo dešiniame šone, vieną dešinio peties srityje, tris dešinio žasto srityje, vieną pjautinę žaizdą dešinės plaštakos srityje, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko V. S. mirė t.y. tyčia jį nužudė.

K. R. M. kaltu pilnai prisipažino, pripažindamas, jog jis nužudė V. S., tačiau kaip tai įvyko neprisimena, nes buvo labai girtas. Jis paaiškino, kad jis su V. S. susipažino Vytauto parke maždaug prieš 3-4 savaites, vėliau V. S. jam parodė kur gyvena ir jis pas jį buvo atėjęs apie 2-3 kartus. Vieną dieną, tai galėjo būti 2-3 dienos iki Velykų, jis nusipirko du butelius degtinės, du butelius alaus bei užkandos ir atėjo pas V. S., gyvenantį Jonavos gatvėje (tikslesnio adreso neatsimena). Išgėrus jo atsineštus alkoholinius gėrimus, jis nupirko dar vieną butelį degtinės. Prisimena, kad jie ramiai gėrė, šnekučiavosi, žiūrėjo televizorių ir neatsimena, kad dėl ko nors galėjo susipykti. Buvo susitarę, kad ryte jis V. S. nežadins, o išeidamas užrakins duris ir raktą padės po plyta. Jis gulėjo šalia V. S., atsikėlęs į nieką nekreipė dėmesio, tik matė, kad V. S. guli (neatsimena ar ant pilvo, ar ant nugaros), kad jis negyvas nesuprato. Daugiau jis pas jį užėjęs nebuvo, nes buvo išvažiavęs. Jis pripažįsta, jog jis nužudė V. S., nes be jo ir V. S. bute daug nieko nebuvo, tačiau kaip tai įvyko paaiškinti negali, nes neprisimena. Jis labai gailisi dėl to kas įvyko.

R. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 143-149).

Be kaltinamojo R. M. prisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios I. M., liudytojų L. J. ir B. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1t. b.l. 4-16), teismo medicinos specialisto išvada Nr. 574/06 (02) (1t. b.l. 19-23), specialistų išvadomis Nr. 6514 (1t. b.l. 33-35), Nr. 6863 (1t. b.l. 37-38), Nr. MK 238/06 (01) (1t. b.l. 45-58), Nr. 124 (1t. b.l. 63-65), Nr. S-S 122/06 (02) (1t. b.l. 68-71), Kriminalistinių tyrimų centro raštu Nr.140-S-1834 (1t. b.l. 96), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t. b.l. 143-149).

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad V. S. buvo jos brolis, kuris gyveno vienas adresu Kaunas, Jonavos 182-523. Ji su broliu palaikė pastovius santykius, nes ji už jį paimdavo jo pensiją, iš kurios nupirkdavo jam maisto ir taip duodavo pinigų. Paskutinį kartą ji brolį matė prieš jo gimtadienį, kuris yra balandžio 11d., tai galėjo būti balandžio 9 diena, jis tada užėjo pas ją pasiimti maisto ir pinigų. Daugiau ji jo nematė. Kadangi ji turėjo raktus nuo V. S. pagrindinių buto durų ir nuo jo kambario (kitame kambaryje tuo metu niekas negyveno), balandžio 27d. važiuodama pro šalį nutarė jį aplankyti. Ji atrakino priekines duris ir, įėjus į prieškambarį, pamatė, jog brolio kambario durys buvo praviros. Ji, įėjusi į brolio kambarį, pamatė ant stalo stovinčius du butelius, trečias butelis buvo sudaužytas ir šukės mėtėsi ant žemės, brolis ant nugaros gulėjo lovoje. Jis buvo užklotas. Ji pagalvojo, kad jis miega, tačiau pakėlus antklodę, pamatė, jog jis visas ištinęs. Ji vėl jį uždengė ir išbėgo.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji po Velykų, t.y. balandžio 19 ar 20 dieną koridoriuje rado raktus, parašė skelbimą, apklausė kaimynus, bet niekas neatsiliepė. Kai surado negyvą kaimyną V. S., paaiškėjo, jog jo buto raktai.

Liudytoja B. K. parodė, kad V. S. pažinojo apie 20 metų, nes jis anksčiau dirbo Vytauto parke, o ji gyveno prie parko tvoros. Ji kartais pakviesdavo jį padirbėti pas save. Kurį laiką ji buvo išvažiavusi pas gimines ir grįžusi jo pasigedo. Apie balandžio 25d. ji paskambino V. S. seseriai ir paprašė, kad ji pasidomėtų kur jis yra. Kaltinamojo ji nėra mačiusi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 4-16) matyti, kad Kaune, Jonavos 182-52 lovoje rastas V. S. lavonas su 14 durtinių-pjautinių žaizdų įvairiose kūno vietose. Buto koridoriuje ties praustuvu rastos taškinės, ant durų vidinio paviršiaus, medinio slenksčio, kambaryje ties lova, dėmės panašios į kraują, kurių nuoskutos paimtos. Ant stalo rasti girtavimo pėdsakai, tušti degtinės buteliai, nuorūkos, kurios paimtos, po stalu butelio ir stiklainio šukės, stiklainio dangtelis. Lovoje po lavonu ir po lova ant grindų rastos ir paimtos dvi nulūžusio peilio dalys, ant spintelės stalčiuje rastas ir paimtas peilis su dėmėmis panašiomis į kraują.

Iš specialisto išvados Nr. M 574/06 (02) (1t.b.l. 19-23) matyti, kad V. S. mirties priežastis yra penkios kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su trimis širdies ir dviem kairio plaučio pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu (kairėje krūtinplėvės ertmėje 700 g, širdiplėvės ertmėje 130 g kraujo krešulių). V. S. mirė ne mažiau 4-7 paros iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje, tai patvirtina išnykęs lavoninis raumenų sustingimas, pažengę lavono puvimo reiškiniai. V. S. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholį, jo lavono kraujyje rasta 9,34 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu. V. S. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 5 (penkios) kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies ir kairio plaučio pažeidimais; 8 (aštuonios) aklos durtinės-pjautinės žaizdos (dvi dešinėje krūtinės pusėje, dvi kaklo dešiniame šone, viena dešinio peties srityje ir trys dešinio žasto srityje); 1 (viena) pjautinė žaizda dešinės plaštakos srityje. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, turėjusiu ploną pentį su neišreikštomis briaunomis. Neatmetama galimybė, kad žalojęs įrankis turėjo dviašmenę geležtę. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, nes tokie sužalojimai su gyvybe nesuderinami. V. S. lavone konstatuoti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminių durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su širdies ir kairio plaučio pažeidimais. Kiti sužalojimai būtų vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę. Pomirtinių sužalojimų V. S. lavone nekonstatuota. Sužalojimų visuma savęs žalojimui nebūdinga. Tikėtina, jog pjautinė žaizda dešinės plaštakos srityje bei durtinės-pjautinės žaizdos dešinio žasto srityje padarytos dešine ranka, ginantis nuo aštriu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu ginkluoto užpuoliko. V. S. galėjo būti ir vertikalioje, ir gulimoje padėtyje, išskyrus gulimą ant pilvo. Sužalojimai padaryti keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje, nes tiek atskirų žaizdų konstatuota V. S. kūne. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu, tiek keliais duriančių-pjaunančių savybių įrankiais. Sužalojimai padaryti duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turėjusiu ploną pentį su neišreikštomis briaunomis. Neatmestina galimybė, kad žalojęs įrankis turėjo dviašmenę geležtę. Jėga buvo pakankama, kad susidarytų sužalojimai. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, todėl jų sekai nustatyti nėra objektyvių medicininių duomenų. V. S. lavone konstatuoti sužalojimai ir jo rūbuose konstatuoti pažeidimai atitinka. Nėra medicininių duomenų, jog būtų keista V. S. lavono padėtis.

Iš specialisto išvados Nr. 6514 (1t. b.l. 33-35) matyti, kad ant pateiktų tirti dvylikos cigarečių nuorūkų ir peilių rankenų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. pateiktų tirti audinio skiautės, nuoskutų, peilių geležčių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rastas žmogaus kraujas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad vyro biologiniai pėdsakai ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų ir vyro kraujas ant pateiktų tirti nuoskutų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu nuo tapetų, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu iš kambario spintelės viršutinio stalčiaus, geležtės, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu atitraukus lovą, nulaužtos geležtės, peilio geležtės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, priklauso V. S. yra ne mažesnė nei 99,999999999 %. Tikimybė, kad ant pateiktų tirti cigaretės nuorūkos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu iš kambario spintelės viršutinio stalčiaus, rankenos, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu atitraukus lovą, rankenos sumaišyta V. S. ir nežinomo vyro biologiniai pėdsakai yra ne mažesnė nei 99,999999999 %.

Iš specialisto išvados Nr. 6863 (1t. b.l. 37-38) matyti, kad tikimybė, jog ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasti vyro biologiniai pėdsakai ir ant pateiktų tirti audinio skiautės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, nuoskutų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu šalia kriauklės, nuo kambario durų, nuo durų skambučio ir nuo grindų, rastas vyro kraujas priklauso R. M. yra nemažesnė nei 99,999999999 %. Tikimybė, jog ant pateiktų tirti cigaretės nuorūkos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu iš kambario spintelės viršutinio stalčiaus, rankenos, peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu atitraukus lovą, rankenos yra sumaišyta V. S. ir R. M. biologinių pėdsakų yra ne mažesnė nei 99,999999999 %.

Iš specialisto išvados Nr. MK 238/06 (01) (1t. b.l. 45-58) matyti, jog tikėtina, kad V. S. II šonkaulių fragmento sužalojimas Nr.2, o tuo pačiu ir jį atitinkanti odos žaizda Nr.2 buvo padaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr.1. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra pakankamai individuali. Neatmetama galimybė, kad odos žaizdos Nr.1 ir Nr. 3-5 bei jas atitinkantys šonkaulių sužalojimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr.1. Tiksliau pasakyti apie šio peilio panaudojimą, padarant minėtus sužalojimus, negalima, nes juose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės lygmens.

Iš specialisto išvados Nr. 124 (1t. b.l. 63-65) matyti, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo metalinio peilio, rastas įtariamojo R. M. kvapas.

Iš specialisto išvados Nr. S-S 122/06 (02) (1t. b.l. 68-71) matyti, kad V. S. kraujas yra O(I) grupės, o R. M. kraujas yra B(III) grupės. Ant paklodės rastos žmogaus kraujo dėmės. Dvejose dėmėse rastas tik antigenas B, būdingas B(III) kraujo grupei. Šis kraujas gali priklausyti R. M.. Likusiose dėmėse antigenų A ir B nerasta, vienoje dėmėje rasti agliutininai alfa ir beta, kas rodo, kad šis kraujas yra O(I) grupės, dar vienoje dėmėje rastas tik antigenas H, būdingas O(I) kraujo grupei. Šiose dėmėse rastas kraujas gali priklausyti V. S..

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2006-05-10 rašto (1t. b.l. 96) matyti, jog, tikrinant latentinius rankų pėdsakus ADIS duomenų bazėje, nustatyta, kad vienas piršto pėdsakas, paimtas 2006-04-27 įvykio vietos apžiūros metu, baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-496-06 yra paliktas pil. R. M., gim. 1957-07-09, dešinės rankos nykščiu.

Išanalizavus visus surinktus įrodymus, darytina išvada, jog R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo V. S. metu tyčia V. S. nužudė. To neneigia pats kaltinamasis R. M. ir tai patvirtina surinkti įrodymai. Kad V. S. nužudytas tyčia, patvirtina jo lavone rasti sužalojimai, kurie padaryti keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje, iš jų penkios kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies ir kairio plaučio pažeidimais, t.y. į gyvybiškai svarbius organus. Kad V. S. nužudė R. M. be jo pačio prisipažinimo patvirtina įvykio vietoje rasti R. M. biologiniai bei piršto pėdsakai.

Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų visuma pilnai patvirtina, jog kaltinamasis R. M. tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė V. S., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.1d.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. M. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis padarė labai sunkų nusikaltimą, atimdamas gyvybę kitam žmogui, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į R. M. neigiamą charakteristiką: neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, gyvena asocialiai, ne kartą turėjęs reikalų su teisėtvarkos organais, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija laiko jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, vadovaujantis LR BK 61str., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti įstatymo numatytos bausmės vidurkiui.

Daiktiniai įrodymai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 129str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai (10) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio įsiteisėjimo dieną. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2006m.liepos 20d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus: peilį, peilio geležtę bei peilio rankeną su geležtės dalimi, voką su nuorūka, voką su 8 nuorūkomis, voką su 3 nuorūkomis, voką su balto audinio skiaute, V. S. nagų, plaukų, kraujo pavyzdžius, voką su keturiomis daktiloplokštelėmis, V. S. drabužius: raudonos spalvos liemenę, pilkos spalvos marškinius, oranžinės spalvos apatinius marškinius, pilkos spalvos kostiumines kelnes, juodos spalvos sportines kelnes ir pilkos spalvos puskojines, baltos spalvos frotinio audinio paklodę, R. M. kraujo pavyzdį, 5 vokus su nuoskutomis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.