Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-475-668/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
1-475-668/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00115-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
D. B., J. B.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Elena Gylienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-475-668/2015Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00115-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.4.5.; 1.2.14.10.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, kaltinamajai J. B., jos gynėjui adv. Valerijui Karpovui ir nukentėjusiajam V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota darbo biržoje, teista 2014-11-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.,

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. 2003-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 1 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų;

2. 2006-06-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (dvi veikos), 159 str., 161 str. 2 d., paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams;

3. 2010-11-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2013-09-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2014-07-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-07-18 Kauno apylinkės teismo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta D. B. atlikta bausmė pagal 2014-07-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir laikas išbūtas suėmime nuo 2014-11-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (BK 66 straipsnis), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir 187 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., veikdama bendrai su D. B., 2014-02-08 apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės D. B. suduodant apie 10 smūgių kumščiais į veidą nukentėjusiajam V. K., po to, savo nusikalstamus veiksmus tęsiant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šioje patalpoje J. B. suduodant nukentėjusiajam V. K. rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į dešiniąją akį ir į galvos sritį, o D. B. suduodant nukentėjusiajam V. K. nenustatytą kiekį smūgių, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. K. galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, nosies kaulų lūžimą, paviršines muštines žaizdas galvoje ir kaktoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to ji, veikdama bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, 2014-02-08 apie 20 val. pro neužrakintas duris įsibrovę į svetimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą: vieną DVD grotuvą ,,LG“, 130 Lt vertės, vieną rudos spalvos striukę, 450 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. K. 580 Lt turtinę žalą.

D. B., veikdamas bendrai su J. B., 2014-02-08 apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės D. B. suduodant apie 10 smūgių kumščiais į veidą nukentėjusiajam V. K., po to, savo nusikalstamus veiksmus tęsiant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šioje patalpoje J. B. suduodant nukentėjusiajam V. K. rankomis ne mažiau trijų smūgių į dešiniąją akį ir į galvos sritį, o D. B. suduodant nukentėjusiajam V. K. nenustatytą kiekį smūgių, bendrais veiksmais su J. B. padarė nukentėjusiajam V. K. galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, nosies kaulų lūžimą, paviršines muštines žaizdas galvoje ir kaktoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2014-01-20 laikotarpiu nuo 1 val. iki 6.30 val., būdamas K. C. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam K. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 308“, 316 Lt vertės, su jame įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 5 Lt vertės, cigarečių dėklą (portsigarą) ,,Mercedes“, 100 Lt vertės, bei 7 vnt. raktų, neturinčių materialinės vertės, iš viso pagrobė svetimą 421 Lt vertės K. C. priklausantį turtą.

Be to, jis pagal BK 187 str. 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2014-02-08 apie 19 val. pro neužrakintas duris įsibrovęs į svetimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą, televizorių „Sharp“, 200 Lt vertės, ir viryklę, 80 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 280 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji J. B. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014-02-08 ji su R. P. nuėjo į bendrabutį, kuriame gyveno V. K., kadangi ji vaikinams pasakė, kad V. K. norėjo ją nuskriausti. V. K. pažinojo tik iš matymo, matė jį antrą kartą. R. P. žinojo, kur jis gyveno, kadangi tame bendrabutyje yra buvęs. Jie bendrabutyje nuėjo į nukentėjusiojo kaimynės kambarį, o, jo ten neradę, nuėjo į kitą kambarį. Kadangi visi, ir ji pati, buvo girti, gerai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, kaip D. mušėsi su V. K.. D. metė į nukentėjusįjį viryklę, daužėsi, sugadino televizorių. Pripažįsta, kad trenkė V. K. delnu apie du kartus į veido sritį, kadangi jis norėjo anksčiau su ja blogai pasielgti. Kiek kartų D. B. sudavė nukentėjusiajam, ji pasakyti negali, nes buvo baisu, krito daiktai, buvo rėkaujama. Konfliktas truko apie 10 min. Smūgius nukentėjusiajam sudavė tik D. B., R. P. ir ji pati. Daugiau kitų asmenų nebuvo. Prisimena, kaip jie mėtėsi striuke, kažkas liepė jai ją paimti, tačiau, kur dingo ta striukė ir DVD grotuvas, nurodyti negali, kas juos paėmė, nežino. Konflikto metu į butą buvo įbėgę du jai nepažįstami vaikinai, kurie trenkė jai „bananu“, nors šis smūgis buvo taikytas ne jai, tačiau ji parkrito. Jai buvo baisu, bėgo kraujas, todėl ji pasiėmė savo striukę ir išėjo viena namo. Ji turi vyšninę, rožinę ir rudą striukes. Su kuria tiksliai striuke buvo, neprisimena, tačiau, kadangi buvo šalta, galėjo būti su vyšnine arba ruda striuke. D. B. ir R. P. pas ją į svečius tą vakarą nebeatėjo, jie pasirodė tik kitą rytą, atnešė jai vaistų. Į ligoninę dėl sumušimo nesikreipė.

Kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-02-08 jis buvo su J. B., R. P., V. K. ir jo sugyventine, kai pas juos atėjo V. K., ant kurio J. pradėjo rėkti. Ji papasakojo, kad V. K. norėjo ją išprievartauti. Kažkas pasiūlė pas jį nueiti. R. pasakė, kad jis žino, kur V. K. gyveno. Kai jie nuėjo į nukentėjusiojo namus išsiaiškinti, jį rado kitame kaimyniniame kambaryje ir pradėjo muštis. Ar jį mušė ir J., nematė. Kad būtų mušę nukentėjusįjį prie laiptinės, neprisimena. Jis pats sudavė V. K. smūgius rankomis. Mušdamas V. K. jis numetė televizorių ir viryklę, kurią metė į sieną. Buvo atėję kažkokie vaikinai, kurie sudavė J. į kaktą. Viskas vyko apie 10 – 15 min. Kai viskas baigėsi, R. jau nebebuvo, o jie su J. išėjo. Eidami namo, pakeliui susitiko ir R.. Kai jie visi kartu grįžo namo, išgėrė ir nuėjo miegoti. Eidamas namo nematė, ar J. B. nešėsi striukę, tačiau kitą rytą jam ir R. P. ji pasiūlė ją pasimatuoti ir pasakė, kad tai striukė, paimta iš V.. Jis jos nesimatavo, nes jam striukė buvo per maža. Ar R. P. eidamas nešėsi DVD grotuvą, nematė. DVD grotuvą R. P. parodė tik J. B. namuose, o vėliau jį pardavė Aleksoto turguje. Prisipažįsta sumušęs V. K. ir labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė.

2014-01-20 jis buvo naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur susipažino su K. C.. K. C. pasiūlius nuvykti į jo namus, jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis neturėjo pinigų, todėl nuėjęs į tualetą ir pamatęs mobilaus ryšio telefoną, paėmė jį ir cigarečių dėklą nuo stalo. K. C. jį siuntė į parduotuvę, todėl paprašė duoti jam raktus, kuriuos įsidėjo. Vėliau K. C. nusprendė eiti kartu, o raktai taip ir liko pas jį, sąmoningai raktų neėmė. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi. Civilinio ieškinio neatlygino, kadangi nebuvo susitikęs K. C., tačiau pasižada žalą atlyginti.

Dėl V. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jam priklausančio turto sugadinimo ir vagystės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokolais ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad iki įvykio buvo kurį laiką pažįstamas su kaltinamaisiais. Jų santykiai buvo geri, nesipyko. Įvykio dieną, jam grįžtant namo, sutiko D. B., J. B. ir R. P.. Jie susimušė. Konfliktas kilo dėl J. B., nors jos išprievartauti jis nenorėjo. Kas ir kiek tiksliai smūgių jam sudavė, neprisimena. J. B. jam sudavė vieną smūgį į akį. Keli smūgiai buvo suduoti ir D. B.. Sveikatai pasekmių jis nejaučia, teigia, kad nosis jam sulaužyta nebuvo, viskas užgijo. Kas sudaužė viryklę ir televizorių bei paėmė DVD grotuvą ir striukę, jis nematė, tuo metu jo namuose nebuvo. Ar daiktai buvo sugadinti per muštynes, neprisimena. D. B. jo atsiprašė, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2014-02-08 apie 18.00 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko pasakyti negali, bet atsimena, kad jau buvo vakaras. Koridoriuje išgirdo triukšmą, iš pradžių pagalvojo, kad kažkas laužia bendro naudojimo jos ir (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena V. K., koridoriaus duris. Ji išėjo į minėtų butų bendro naudojimo koridorių ir pamatė, kad koridoriaus durys yra praviros. Po to apžiūrėjusi spyną ji suprato, kad durys nebuvo išlaužtos, jie jų nebuvo užrakinę, todėl iš matymo pažįstami D. ir R. su jai nepažįstama mergina įėjo į neužrakintą V. butą, kuriame atidarinėjo spintas, kaip suprato, ieškojo V. K.. Tuo metu matė, kaip minėta mergina iš spintos paėmė striukę, kurią padavė D., o jis ją perdavė R.. Neradę V. K. jie dar užėjo į jos butą, kur taip pat jo neradę, išėjo. Matė, kad išeidama anksčiau minėta mergina išsinešė paimtą iš V. K. spintos striukę. Kiek vėliau pas ją į butą atėjo V. K.. Jis iš kažkur sugrįžo. Neatsimena, ar jis, kai jau atėjo pas ją, buvo sumuštas, ar ne. Jam iš paskos pamatė, kad atėjo jos jau anksčiau minėti asmenys, kurie kiek anksčiau ieškojo V. K.. Vos tik jie pamatė pas ją V. K., mergina iškart puolė jį mušti. Ji parvertė jį ant lovos, mušė rankomis, kumščiais į veido sritį ir sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių. Matė, kad prie jų norėjo prisijungti ir V. K. mušti dar vienas vaikinas, kuris pasakė ,,leisk, aš jam dadėsiu“, bet mergina jam pasakė ,,nelysk, aš pati susitvarkysiu“. Kitas vaikinas stovėjo ir stebėjo susidariusią situaciją, po to apsisukęs išėjo. Nematė, kuris vaikinas pas ją mušė V. K., taip pat nematė, kad V. K. atgal muštų ar kaip kitaip gintųsi nuo jį mušančios merginos. Viskas galėjo trukti apie 10-15 min. ir staiga muštynėms nurimus, visi iš jos buto išėjo. Ji neatkreipė dėmesio, kur jie nuėjo, ar pas V. K. į butą, ar išėjo laukan. Taip pat atsimena, kad kažkuriuo tai momentu, bet tikrai jau po muštynių, pas ją į svečius atėjo jos pažįstamas V. S.. Jiems jos bute besišnekant, buto durys buvo praviros ir ji pamatė, kad į V. K. butą užėjo tie patys vaikinai: D. ir R. ir ta pati mergina. Po kiek laiko išgirdo V. K. bute triukšmą ir paprašė, kad V. minėtus asmenis iš V. K. buto išvytų. Ji bijojo, kad tie asmenys vėl pas ją neužeitų, tad niekur iš savo buto nėjo. Nematė, ar su jais buvo V. K., ar ne. V. išėjus į koridorių ir šnekantis su anksčiau minėtais vaikinais ir mergina, ji išgirdo, kad atėjo M. Š.. Ji girdėjo ir atpažino jo balsą. Kas ten tiksliai vyko, ji nematė, nes tuo metu pridarė savo buto duris. Netrukus viskas nurimo. Po kiek laiko ji išėjo iš buto į koridorių ir jame bei V. K. bute jau nieko nebebuvo. Kaip jau minėjo anksčiau, koridoriuje ant grindų ji pamatė gulintį dėklą su DVD diskais, kurį paėmė ir nunešė į V. butą, kur pamatė ant grindų numestą televizorių. Padėjusi dėklą ji iš buto išėjo, jame nesidairė. Gal apie kokią 23.00 val. namo grįžo V., kuris užėjo pas ją į butą ir pasakė, kad iš jo buto dingo DVD grotuvas. R. atrodė apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. D. atrodė apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Mergina atrodė apie 26 m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ilgų juodų plaukų. Minėtus asmenis atpažintų (2 t., b. l. 39, 44). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-02-08 apie 20.00 val., eidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas namo laiptinėje, išgirdo triukšmą antro aukšto koridoriuje, įėjęs į minėtą koridorių pažiūrėti, kas vyksta, pamatė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena V. K., išeinantį pažįstamą R., kuris buvo rankomis priglaudęs prie krūtinės DVD grotuvą, priklausantį V. K.. Jis jo paklausė, ką jis daro, šis kažką neaiškiai pasakė, kad viduje jo draugai ir greitai nuėjo link laiptinės. Jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) buto ir prie jo durų koridoriuje pamatė stovintį pažįstamą V. S., o (duomenys neskelbtini) buto viduje pamatė iš matymo pažįstamą D. ir nepažįstamą merginą, kurie buvo atsidarę spintos duris ir kažko ieškojo. Matė ant grindų gulintį televizorių ir sugadintą el. viryklę, taip pat pamatė, kaip iš spintos minėta mergina paėmė rudą striukę ir užsidėjo ant savęs. Jis jų paklausė, ką jie daro. Bute V. K. nebuvo, jie jam pasakė, kad jis nesigilintų, tad jis nuėjo pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskambino V. K., jam pranešė apie minėtą įvykį. Taip pat viską matė kaimynė V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kadangi ji buvo atsidariusi savo buto duris. R. atrodė apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. D. atrodė apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Mergina atrodė apie 30 m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ilgų juodų plaukų. Minėtus asmenis atpažintų (2 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad mergina, kurią matė bute buvo J. B.. Ji garsiai rėkė, kad V. ją išprievartavo. Mergina buvo paėmusi striukę, ją užsidėjo. Kaip jie išėjo iš nukentėjusiojo buto, nematė, kadangi pirmas išėjo ir paskambino policijai. V. K. sumušto nematė.

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-02-08 apie 19 val. atėjo į svečius pas V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius, jis buvo išgėręs ir kai atėjo pas V., jie dar išgėrinėjo, todėl gerai 2014-02-08 įvykusių įvykių, kuomet buvo sumuštas V. K., jis neatsimena. Jos buto durys buvo praviros į koridorių. Maždaug už kokių 15-20 min. nuo jo atėjimo, jie išgirdo, kad kažkas įėjo į koridorių ir nuėjo į V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei koridoriaus, nei V. buto durys nebuvo užrakintos. Girdėjo, kad atėjo du vyriškiai ir moteris, nes jie garsiai rėkavo, ieškojo V.. Neradę V. jo bute, jie visi trys atėjo pas V. į butą, kur jie abu sėdėjo. Kai šie du vyriškiai ir moteris atėjo į V. butą, jis atpažino vieną vyriškį. Jis buvo R., jo pavardės nežino. R. yra maždaug 35 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kitas vyriškio ir moters jis nepažįsta. Vyriškiui maždaug 30-32 m., jo plaukai tamsūs, trumpi, smulkaus kūno sudėjimo, jo ūgis maždaug 180 cm. Moteris atrodė maždaug 30 m. amžiaus, apvalaus veido, maždaug 175 cm ūgio. Matė, kad jie visi buvo labai girti. Matė, kad jie Virginijos bute ieškojo V., moteris rėkė ,,Kur (duomenys neskelbtini)?“. R. pasakė ,,man reikia (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) man skolingas“. Visur apieškoję, jie V. nerado ir matė, kad vėl nuėjo į V. butą, esantį šalia V. buto. Jis su V. liko jos bute, durys buvo praviros. Girdėjo, kad minėti asmenys V. bute kažko ieško, išgirdo, kad kažkas nukrito. Kai išgirdo kritimą, jis nuėjo į V. butą pažiūrėti, kas vyksta. Stovėjo prie durų. Bute pamatė, kad ant grindų ekranu į grindis numestas televizorius. Ar jis sudužęs, ar kaip kitaip sugadintas, neapžiūrinėjo, nuo durų nesimatė. Taip pat matė pravirą spintą, kurioje kažko ieškojo jo anksčiau minėta moteris. Jis kelis kartus šiems trims asmenims liepė iš V. buto išeiti, bet jie į jo pasakytus žodžius nesureagavo. Pamatęs, kad jie į jį net nereaguoja, jis apsisuko ir grįžo pas V. į butą. Pas ją pabuvęs maždaug 5 min. jis užsinorėjo į tualetą ir į jį nuėjo. Jis yra prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų koridoriuje. Plaudamasis rankas jis išgirdo, kad atėjo M.. Jis jį iš karto pažino iš balso, nes jis jo nepažįstamam vyriškiui ir merginai, kurie buvo pas V. bute, sakė ,,ko čia rėkaujat, ką čia veikiat?“. Jie atsakė, kad ieško V.. Kur tuo metu buvo R., jis nežino, nepastebėjo. Jis nusiplovė rankas, grįžo pas V. ir jos buto duris privėrė, kad mažiau girdėtųsi triukšmas. Girdėjo, kad jie toliau rėkauja ir gal po kelių minučių viskas nurimo. Tada ir jis, atsisveikinęs su V., išėjo namo. Jam išeinant V. bute nieko nebebuvo, durys buvo paliktos praviros, kambaryje degė šviesa. Taip pat koridoriuje ant grindų jis išeidamas pamatė gulintį dėklą su DVD diskais, bet jį taip ir paliko. Daugiau jo minėtų trijų asmenų, kurie buvo V. bute, nebematė. Ar jie ką paėmė iš V. buto ir išsinešė, jis nežino, nematė. Kaip jau anksčiau minėjo, matė tik ant grindų jo bute numestą televizorių. R., kadangi iš matymo pažįsta, atpažintų, o kitą vyriškį ir moterį matė labai trumpai, veido bruožų gerai neįsidėmėjo, tad atpažinti negalėtų. Šio įvykio metu V. namie nebuvo, jis jo nematė (b. l. 45, 46). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad ji pateikė išvadą dėl V. K. sužalojimo. Nukentėjusiajam padarytas nosies kaulo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o, vertinant izoliuotai, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulo lūžimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, bet kategoriškai teigti to negalima, galėjo būti padarytas ir suduodant daugiau smūgių. Dešinio antakio srityje padarytas sužalojimas, remiantis medicininiais dokumentais, galėjo būti padarytas V. K. veidu pasisukus į žalojantį asmenį, tai tiesiai padarytas sužalojimas.

2014-11-17 nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00115-14 dėl R. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00994-14 (2 t., b. l. 6 - 7).

2014-02-09 V. K. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. K. nurodė, jog įvykio dieną jam grįžtant namo, prie laiptinės stovėjo iš matymo pažįstami R., D. ir mergina, kurios jis nepažinojo. Šie asmenys pradėjo jį mušti, o, jam grįžus namo, minėti asmenys atėjo į jo butą, jį dar kartą sumušė, sugadino jam priklausantį televizorių ir viryklę, o po kiek laiko pasigedo 450 litų vertės striukės ir DVD grotuvo „LG“, 130 litų vertės (2 t., b. l. 11 ).

2014-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12 - 14).

2014-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas M. Š. atpažino R. P. (2 t., b. l. 35 - 38).

2014-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja V. K. atpažino R. P. bei D. B. (2 t., b. l. 40 - 43).

2014-03-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad V. K. atpažino J. B. (2 t., b. l. 22 - 23).

2014-03-28 specialisto išvada Nr. G675/14(02) patvirtina, kad V. K. konstatuota galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, nosies kaulų lūžimas, paviršinės muštinės žaizdos galvoje ir kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 33).

Kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai ir nuosekliai papasakojo visas nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodė, kad jis su J. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuėjo ieškoti V. K., o, jį radę, norėdami atkeršyti už tai, kad šis nuskriaudė J. B., sudavė jam kaltinime nurodytą skaičių smūgių. Be to, jis, apimtas pykčio, sudaužė nukentėjusiajam priklausantį televizorių ir viryklę. Kaltinamoji J. B. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiajam V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, jo daiktų nevogė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad su kaltinamaisiais susitaikė, pretenzijų jiems neturi, jam padaryti sužalojimai jau sugiję, o nosies kaulas apskritai nebuvo sulaužytas, tačiau tokius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina tiek jo paties protokolas – pareiškimas dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, tiek byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. dėl nosies kaulo lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė patvirtino, kad tyrimo metu nukentėjusiajam be kitų sužalojimų buvo konstatuotas ir nosies kaulo lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji ir pats nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kur buvo suduoti kiekvieno kaltinamojo smūgiai atskirai ir kiek tiksliai kartų jie buvo suduoti, o J. B. teigė neprisidėjusi prie nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau ji pati teisiamojo posėdžio metu patvirtino sudavusi nukentėjusiajam. Tai patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, kad vos tik kaltinamieji jos bute pamatė V. K., mergina, tai yra J. B., iš karto puolė jį mušti. Ji parvertė jį ant lovos, mušė rankomis, kumščiais į veido sritį ir sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Liudytoja matė, kad norėjo prisijungti ir V. K. mušti dar vienas vaikinas, kuris pasakė ,,leisk, aš jam dadėsiu“, bet mergina jam pasakė ,,nelysk, aš pati susitvarkysiu“. Kaltinamoji nurodė, kad pati ji tik kelis kartus sudavė delnu nukentėjusiajam, vėliau ji stovėjo atokiau, bijodama, kadangi visi šūkavo, buvo mėtomi daiktai. Darytina išvada, kad J. B. ne tik pati panaudojo fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam, tačiau taip pat matė ir kito kartu buvusio bendrininko D. B. neteisėtus veiksmus, jiems neprieštaravo, neteisėtų veiksmų nesustabdė, jiems pritarė. Šie duomenys rodo, jog abu kaltinamieji ne tik atliko veiksmus, sudarančius objektyviąją nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sudėties pusę – naudojo fizinį smurtą, bet ir suvokė, kad jų daroma veika yra neteisėta ir pavojinga, taip pat suvokė, kad tokiu būdu yra mušamas kitas asmuo, ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmas, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. Abu kaltinamieji veikė tyčia, atlikdami neteisėtus veiksmus buvo abejingi padarinių kilimui, todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusius padarinius – nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo analogiški, nei vienas iš jų nepanaudojo papildomų priemonių, kurios galėtų iš esmės padaryti sunkesnį sveikatos sutrikdymą, todėl abu jie, kaip bendrininkai atsako už bendrai padarytą nusikalstamą veiką.

Be to, kaltinamoji J. B. kaltinama dėl nukentėjusiajam V. K. priklausančio turto vagystės. Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę patvirtina kaltinamojo D. B. parodymai, kad J. B. kitą dieną po įvykio jam ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, siūlė pasimatuoti rudos spalvos odinę striukę, nurodė, kad tai striukė, paimta iš V. K. namų. Liudytoja V. K. parodė, kad matė kaip tuo metu, kai D. B., J. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, buvo nukentėjusiojo namuose, J. B. iš jo spintos paėmė striukę, kurią padavė D. B.. Liudytojas M. Š. parodė, kad V. K. namuose matė, kaip iš matymo pažįstamas D. B. ir nepažįstama mergina, kurie buvo atsidarę spintos duris, kažko ieškojo. Liudytojas V. S. patvirtino, kad, svečiuodamasis pas V. K., nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta nukentėjusiojo bute, pamatė pravirą spintą, kurioje J. B. kažko ieškojo. Nuoseklūs kaltinamojo D. B., liudytojų parodymai ir baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII – 1481 buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio pagrindu 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nauja baudžiamojo kodekso 190 straipsnio redakcija, numatanti, kad nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. D. B. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl 2014-02-08 padaryto 280 litų (81,09 eurų) nukentėjusiajam V. K. priklausančio turto sugadinimo. Šiuo atveju kaltinamojo sugadinto turto vertė neviršijo 3 MGL dydžio, t.y. 390 litų. Kadangi ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika dekriminalizuota, darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį D. B. išteisintinas, o jo veiksmai vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50³ straipsnyje. Lietuvos Respublikos ATPK 262 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras, atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą (priėmus išteisinamąjį nuosprendį), jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. ATPK 261 str. 4 d. teismui yra numatyta pareiga, nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiagą per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo atveju, nesuėjus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, pradėtina administracinio teisės pažeidimo teisena pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje.

Dėl vagystės iš nukentėjusiojo K. C.

Kaltinamojo D. B. kaltę, padarius 2014-01-20 nusikalstamą veiką nukentėjusiojo K. C. atžvilgiu be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo K. C. ir liudytojų I. S., J. B., A. C., N. B., V. N., G. K. ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai (1 t., b.l. 13, 14), daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai (1 t., b.l. 15, 16 – 18, 98, 99 - 101), kurie patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti nukentėjusiajam K. C. priklausantys raktai ir mobilaus ryšio telefono aparatas, kurie buvo apžiūrėti, nufotografuoti ir grąžinti nukentėjusiajam, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4419 (1 t., b. l. 22), kuris patvirtina, kad kaltinamajam D. B. 2014-01-20 nustatytas 3,19 prom. girtumas, įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (1 t., b. l. 42 – 47), duomenys apie naudotas SIM korteles ir telefoninius ryšius. Pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis D. B. 2014-01-20 laikotarpiu nuo 1 val. iki 6.30 val., būdamas K. C. namuose, esančiuose Nemuno g. 21-3, Kaune, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 308“, 316 Lt vertės, su jame įdėta „Tele2 Pildyk“ 5 Lt vertės SIM kortele, 100 Lt vertės cigarečių dėklą (portsigarą) ,,Mercedes“, tuo padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą.

Kaltinamojo veiksmai 2014-01-20 kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., tačiau 2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) buvo pakeista BK 190 str. 1 d., nustatant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Laikytina įrodyta, kad kaltinamasis D. B. pagrobė svetimą 421 litų (121,93 Eur) vertės nukentėjusiajam K. C. priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 178 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą nuo 5 MGL (188,25 Eur) iki 250 MGL (9415 Eur) vertės turtą, o pagal BK 178 str. 4 d. yra baudžiamas tas, kas pagrobė nuo 3 MGL (112,95 Eur) iki 5 MGL (188,25 Eur) vertės svetimą turtą, šiuo atveju D. B. kaltinamas už 421 litų (121,93 Eur) vertės svetimo turto vagystę, todėl D. B. pagrobto turto vertė neviršijo BK 190 str. nurodyto 5 MGL dydžio ir tokios vertės turtas turi būti pripažįstamas nedidelės vertės turtu. Kadangi nauja BK 190 str. 1 d. redakcija švelnina kaltinamojo padėtį padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., taikytinos naujos redakcijos BK 190 str. nuostatos, ir jo veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo į BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimo nuostatos

Kaltinamosios J. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes ji, veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš nukentėjusiojo V. K. namų pagrobė jam priklausantį turtą. Jos veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota, kadangi ji, veikdama bendrininkų grupe su kaltinamuoju D. B., suduodama smūgius nukentėjusiajam V. K., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo D. B. veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 str. 4 d., kadangi jis iš nukentėjusiojo K. C. pavogė nukentėjusiajam priklausantį nedidelės vertės turtą. Jo veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota, kadangi jis, veikdamas bendrininkų grupe su J. B., suduodamas smūgius nukentėjusiajam V. K., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamoji J. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė būdama teista (2 t., b. l. 77 – 78), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 79 - 80), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2012-12-04, diagnozė – adaptacijos sutrikimai (2 t., b. l. 87), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruota, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas (2 t., b. l. 91). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir turtinę žalą), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamoji teista tik vieną kartą, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusi, šias jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dar iki nuosprendžio kitoje byloje priėmimo, duomenų apie naujas jos padarytas nusikalstamas veikas teismas neturi. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl tikslinga paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo V. K., su juo susitaikė. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 120 - 125), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 161 – 171), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 173). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, nukentėjusiajam V. K. padarytus sužalojimus ir nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,03 eurų (190 litų) D. B. nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jam padarytą turtinę žalą sudaro pavogtas ir neatgautas portsigaras, 28,96 eurų (100 litų) vertės, 1,45 eurų (5 litų) vertės „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė ir 24,62 eurus (85 litus) kainavęs spynos pakeitimas. Nukentėjusiajam atsiradusi turtinė žala pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo D. B. nusikalstamais veiksmais, paties kaltinamojo neginčijama, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiojo K. C. naudai.

Proceso išlaidos

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-07 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1449 ir TP-7-(2.10)-1449, kuriose nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. B., išlaidas iki 2015 m. balandžio 7 d. sudaro 37,64 Eur advokato atstovavimo ikiteisminiame tyrime užmokestis ir 204,62 Eur advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme užmokestis, o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. B., išlaidas iki 2015 m. balandžio 7 d. sudaro 23,16 Eur advokato atstovavimo ikiteisminiame tyrime užmokestis ir 167,91 Eur advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nėra suformuluoti prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Be to, 2014-12-19 teismo nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamajam D. B. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi kaltinamasis suimtas, o kaltinamajai J. B. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 4 p., kadangi tarp kaltinamųjų yra gynybos interesų prieštaravimų.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai šis yra suimtas, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinos, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajai J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

J. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir 138 str. 1 d. ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. K. namų) – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus V. K. sveikatos sutrikdymas) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d. ir 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 178 str. 4 d. (nedidelės vertės K. C. turto vagystė) – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo;

pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus V. K. sveikatos sutrikdymas) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. C. civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš Dainiaus B. K. C. 55,03 EUR (penkiasdešimt penkis eurus 3 ct) (190 litų) turtinės žalos atlyginimą.

D. B. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iškelti D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį dėl to, kad jis 2014-02-08 apie 19 val. bute Veiverių g. 29-26A, Kaune, sugadino nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą: televizorių Sharp, 200 Lt vertės, ir viryklę, 80 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 280 Lt turtinę žalą.

Apie priimtą nuosprendį informuoti nukentėjusįjį V. K..

D. B., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išaiškinti teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje, tai yra, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta