Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

dalyvaujant traukiamiems administracinėn atsakomybėn asmenims E. V. ir A. G., jų atstovui advokatui Daliui Boreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje:

E. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir

traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 6 dalį ir 454 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2021 m. vasario 11 d. 13 val. 40 min., Giedraičių g., Juodiškių k., Širvintų rajono sav., važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu - 56,14 t, (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta- 16,14 t. Vairuotojas E. V. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Tikrinant transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „MONO-TRANSERVISS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. V. kategoriškai atsisakė pasverti transporto priemonių junginį „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ,MONO-TRANSERVISS“ (triašis vilkikas su triaše priekaba), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, krovinio ir kitų dokumentų. Vairuotojas E. V. teigė, kad krova vyko patikrinimo vietoje. Apžiūrėjus patikrinimo vietą, krovos žymių nerasta. Nuvykus į Magūnų k., Širvintų r. sav., esantį tarpinį medienos sandėlį, kurį nurodė policijos pareigūnai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas J. V. raštu paaiškino, kad šiame sandėlyje krovos darbus vykdo medieną įsigijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Sandėlio apžiūros metu pastebėti dar dvi pakrautos tai pačiai įmonei priklausančios transporto priemonės bei medienos krautuvas, o rietuvėse esančios medienos sortimentas atitiko tikrinimo transporto junginio sortimentą. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas E. V. klastojo darbo ir poilsio režimo duomenis, nurodydamas, kad 2021-02-11 nuo 9 val. 18 min. iki 10 val. 41 min. vairavo, po to iki patikrinimo ilsėjosi, nors, kaip pats nurodė, buvo vykdomi pakrovimo darbai, kurie tachografe turi būti registruojami kaip „Kiti darbai“, taip pat nuo 10 val. 41 min. žymimas poilsis, o nuo pakrovimo vietos iki patikrinimo vietos transporto priemonė judėjo. Tokiais savo veiksmais E. V. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje.

A. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2021 m. vasario 11 d. 13 val. 40 min., Giedraičių g., Juodiškių k., Širvintų rajono sav., važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu - 55,41 t (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta - 15,41 t. Vairuotojas kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Tikrinant transporto priemonę Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „MONO-TRANSSERVISS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kelis kartus buvo paprašyta pasverti vežamą krovinį, tačiau jis tai daryti atsisakė. Taip pat patikrinimo metu vairuotojas nepateikė transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „MONO- TRANSSERVISS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimų, krovinio ir kitų dokumentų. Vairuotojas teigė, kad krova vyko patikrinimo vietoje, tačiau apžiūrėjus patikrinimo vietą, krovos žymių nerasta. Nuvykus į Magūnų k., Širvintų r. sav., tarpinį medienos sandėlį (kurį nurodė policijos pareigūnai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas J. V. raštu paaiškino, kad šiame sandėlyje krovos darbus vykdo medieną įsigijusios UAB (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Sandėlio apžiūros metu pastebėtos dar dvi tai pačiai įmonei priklausančios transporto priemonės, bei medienos krautuvas, o rietuvėse esančios medienos sortimentas atitiko tikrinamos transporto priemonės medienos sortimentą. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas A. G. klastojo tachografo duomenis, dėl ko buvo išsiųstas patikrai į tachografų dirbtuves. Tokiais savo veiksmais A. G. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) atstovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. V. ir A. G. transporto priemonių viršsvoris buvo nustatytas skaičiavimo būdu, kadangi vairuotojai atsisakė pasverti transporto priemonių junginį, t. y. užvažiuoti ant svarstyklių. Vaizdo medžiagoje matyti, kad atsisako nenurodydamas priežasčių. Vairuotojai nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų, t. y. užvažiuoti ant svarstyklių, kad būtų nustatyta bendra masė, nepateikė vairuotojo pažymėjimų, važtaraščio, kitų kelionės dokumentų. Sunkiasvorės transporto priemonės yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl turi būti pasvertos ir jų svoris atitikti keliamus reikalavimus, kad būtų užtikrinta eismo sauga keliuose. Pakrovimo darbai tachografe turėjo būti registruojami kaip „Kiti darbai“, o buvo žymimas poilsis, tuo vairuotojai pažeidė Reglamentą. Nuo pakrovimo vietos iki patikrinimo vietos transporto priemonė judėjo, todėl poilsio žymėjimas yra neteisingas, duomenys suklastoti. Masė be krovinio nurodyta registracijos liudijime, taip pat matoma iš duomenų sistemos. Ilgis nurodytas akte, o nuotraukose matomas tik matavimo procesas. Medienos drėgmė nebuvo matuojama, nustatyta vizualiai. Sniegas ir ledas nebuvo vertinami.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo iš sandėlio iki gero kelio, o galutinis kelionės tikslas buvo Latvija. Nuo sandėlio nuvažiavo 1-2 kilometrus. Sugedus sankabai sustojo ir stovėjo. Iki atvažiuojant pareigūnams stovėjo apie vieną valandą. Pareigūnams pareikalavus važiuoti į pasvėrimo vietą, jis atsisakė tai daryti, nes negalėjo judėti dėl gedimo ir ilsėjosi. Gedimas buvo pašalintas naktį. Pareigūnų matavimas vyko vietoje, matavo trise. Dokumentų nepateikė, nes ilsėjosi ir jo manymu jis to neprivalėjo daryti, nes nevažiavo. Tachografo duomenų jis neklastojo. Pakrovimą vykdė kitas asmuo su kranu, jis tuo metu ilsėjosi. Jis krovėsi sandėlyje, o gerame kelyje jo krovinys buvo papildytas. Jis matavimuose nedalyvavo. Temperatūra buvo apie 15 laipsnių šalčio. Matavimai vyko visą dieną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. vasario 10 d. krovėsi medieną miške, pasikrovė pusė mašinos. Jis pavažiavo 2 kilometrus iki miestelio, o tada jam prakiuro padanga, jis laukė, stovėjo. Pataisė po pietų 2021 m. vasario 11 d. Atvažiavo įmonės darbuotojas su miškovežiu ir atvežė dar medienos ir pabaigė krauti. Mašiną papildė, nes miške buvo blogas kelias. Tada pakrovė pilną mašiną ir laukė mechaniko su padanga. Padangą pakeitė 2021 m. vasario 11 d. po pietų. Vėliau atvažiavo kitas kolega ir jam perkrovė jo medieną. E. V. irgi buvo gedimas. Jie nejudėjo, nes stovėjo sugedę. Svertis negalėjo važiuoti dėl padangos. Jis vežė eglę. Matavimai neatitinka.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną iš skyriaus vadovo gavo pranešimą, kad kolegoms tikrinant du miškovežius, jie atsisako svertis, todėl reikia matuoti. Vietoje buvo E. K. ir E. N.. Jie atvyko ir rado miškovežius vienoje vietoje. Vairuotojai atsisakė svertis, tai užfiksuota vaizdo įrašu tarnybiniame telefone. Vairuotojai gedimo neminėjo, atsisakymo svertis nemotyvavo. Jam atvykus, dokumentai jau buvo pateikti. Matavo su liniuotėm ilgį, plotį, aukštį. Skaičiuojamas ilgis, aukštis ir plotis kiekvienos rietuvės. Pagal formules apskaičiavo svorį. Medienos rūšį nustatė vizualiai. Miškovežiai stovėjo vienas šalia kito. Kitų automobilių nebuvo. Matavimus atliko E. K. ir jis, o E. N. fiksavo, dar kitas kolega padėdavo. Glaudumo koeficientas imamas pagal medienos rūšį. Viršsvorį nustatė pagal ašis, kadangi virš ašių buvo sukrautas kaupas.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. buvo surašytas protokolas dėl kelių nusižengimų (viršsvorio ir kt.). Jis su E. N., važiuodami nuo Širvintų link Pabradės, prasilenkė su lengvąja mašina ir iš posūkio išvažiavus pamatė stojančias mašinas, kurias vairavo E. V. ir A. G.. Jie apsisuko ir privažiavo Juodiškių kaime ant asfalto ką tik sustojusias transporto priemones. Vienos mašinos vairuotojas užtraukinėjo užuolaidas. Vairuotojai jiems nepateikė dokumentų, atsisakė tai daryti. Po to atvyko policijos ekipažas ir išreikalavo jų dokumentus. Vairuotojai atsisakė vykti svertis. Tada jie su kolegomis kartu atliko matavimus. E. V. vairuojama transporto priemonė 16 tonų viršijo leidžiamą svorį. Darbo ir poilsio režimo klastojimas nustatytas atlikus tachografo nuskaitymą, nes buvo užfiksuotas tik poilsis ir vairavimas, o krovimas neatsispindi, nors turėjo būti užfiksuotas. Vairuotojai jiems apie gedimus nieko nesakė, jie jų neužfiksavo. Jie tik sakė, kad juos pakrovė čia. Naktį snigo, todėl jei automobilis būtų stovėjęs per naktį, jis būtų buvęs apsnigtas. Paklaida 5 procentų visam skaičiavimui. Svorio apskaičiavimo akte padarytos techninės klaidos nurodant transporto priemonių valstybinius numerius bei medienos rūšį (vežė eglę, per klaidą nurodyta pušis). Medienos drėgnumas nebuvo matuotas. Rietuvės aukštis matuotas keturių rietuvių. Snieguotumo nevertino, nes rastai nebuvo snieguoti. Transporto priemonių svorį ėmė iš informacinių sistemų (registrų).

Liudytojas E. N. parodė, kad dirbo kartu su E. K.. Jie patruliavo, prasilenkė kita mašina, pradėjo leistis nuo kalno ir tolumoj pamatė stojančias kitas dvi mašinas. Jis dalyvavo vaizdo įrašyme, matavime, darė nuotraukas. Vizualiai apžiūrėjus gedimų nesimatė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyvias viešosios teisės normas. Todėl ne veltui įstatymo leidėjas inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracines atsakomybes, siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti.

Vairuotojams, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojams yra keliami aukštesni atidumo, atsakingumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jie privalo įsitikinti, ar jų vežami kroviniai atitinka keliamus reikalavimus, o to nepadarę patys, privalo nesudaryti kliūties tą padaryti Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams, užtikrinantiems krovinių vežimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą ir saugumą Lietuvos Respublikos keliuose.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti E. V. ir A. G. vairuotas transporto priemones pasverti bei pateikti E. V. ir A. G. transporto vairuotojų pažymėjimus, priemonių registracijos liudijimus krovinio ir kitus dokumentus, t. y. jų reikalavimai buvo teisėti. Tokia išvada išplaukia iš toliau pateikiamų teisės aktų bei kitų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų analizės.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 14 straipsnio 1 dalies be šio kodekso ir kitų įstatymų, valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, to paties įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

KTK 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis <...>.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. ir A. G., nevažiuodami pasverti savo vairuojamų transporto junginių bei nepateikdami reikalaujamų dokumentų, kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą KTK 14 straipsnio 2 dalyje ir tokiu būdu nevykdė pareigūno teisėto nurodymo - reikalavimo, t. y. jie atsisakė atlikti transporto priemonių junginio svėrimą, nepateikė reikalaujamų dokumentų, nenurodydami tam jokių jų elgesį pateisinančių priežasčių.

Pažymėtina, kad E. V. ir A. G. duodami parodymus teismo posėdžio metu neneigė nevykdę administracijos pareigūno nurodymo, tačiau tai motyvavo tuo, kad negalėjo važiuoti svertis dėl transporto priemonių gedimo. Vis tik šie jų duoti parodymai laikytini jų pasirinkta gynybine versija, kurią paneigia kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Pirmiausiai pažymėtina, kad liudytojais apklausti Institucijos inspektoriai E. K. ir E. N. parodė, kad jiems abu vairuotojai apie jokius transporto priemonių gedimus, dėl kurių jie negalėtų važiuoti pasverti transporto priemonių junginio, nenurodė. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b.l. 82). Vaizdo įraše darytame Institucijos inspektorių aiškiai matyti, kad E. V. ir A. G. atsisako važiuoti svertis, dalyvauti matavimuose, priimti ir pasirašyti inspektorių pateiktus dokumentus, pateikti krovinio ir kitus dokumentus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie transporto priemonių gedimus, tačiau to nepadarė.

Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Institucijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, o E. V. ir A. G. veikos atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažeidėjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad nepagrįsta yra advokato teismo posėdžio metu iškelta versija, kad transporto priemonių junginiai buvo naudojami kaip sandėliai. Teismo posėdžio metu apklaustas E. V. nurodė, kad galutinis jo kelionės tikslas buvo Latvija, o A. G. parodė, kad jam bevažiuojant prakiuro padanga ir jis sustojo dėl to, o ne kad iš jo turėjo pasikrauti medieną. Šią iškeltą versiją paneigia ir liudytojų inspektorių parodymai, kad toje vietoje nebuvo matyti jokių krovimo požymių (šiukšlių, atplaišų ir pan.), bei fotonuotraukos esančios byloje.

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 454 straipsnio 6 dalyje, padarymo

ANK 454 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivių ar krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių tachografo registracijos lapų, iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės perkeltų duomenų ir (ar) spausdintinių rodmenų klastojimą, vairavimą naudojant ne savo vairuotojo kortelę ar tachografo registracijos lapą, vairuotojo veiklos laikotarpiams patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), naudojamo blanko, kuris neatitinka realios vairuotojo veiklos ar yra neteisingai užpildytas, pateikimą.

Reglamento 32 straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad draudžiama klastoti, slėpti, nutylėti ar naikinti registracijos lape įregistruotus duomenis. Taip pat draudžiama bet kaip manipuliuoti registracijos lapu, jei dėl to duomenys ir (arba) spausdinta informacija būtų klastojama, nutylima ar naikinama.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys E. V. ir A. G. su administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 454 straipsnio 6 dalyje, nesutiko. E. V. teigė, kad tachografo duomenų jis neklastojo, o tuo metu ilsėjosi. Tą patį A. G. atžvilgiu nurodė ir jo atstovas advokatas.

Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai E. K. ir E. N. parodė, kad važiuodami nuo Širvintų link Pabradės, prasilenkė su lengvąja mašina, o išvažiavus iš posūkio pamatė stojančias mašinas, kurias vairavo E. V. ir A. G.. Taigi liudytojų parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ir jų atstovo advokato iškeltą versiją, kad E. V. ir A. G. ilsėjosi. Teismas neturi pagrindo netikėti inspektorių, vykdžiusių savo tarnybines funkcijas, duotais parodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis nebūto nusižengimo padarymu, juos apkalbėti ar jiems pakenkti.

Iš E. V. registracijos lapo matyti, kad transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografas registracijos lape registravo 2021 m. vasario 11 d. nuo 9 val. 18 min. iki 10 val. 41 min. vairavimą, o po to nuo 2021 m. vasario 11 d. 10 val. 41 min. iki 14 val. 42 min. poilsio laiką. Taigi E. V. atžvilgiu liudytojų parodymais yra patvirtinta, kad jis vairavo, nors tuo metu tachografas registravo poilsio laiką.

Tachografo pagrindinė paskirtis – fiksuoti, kada ir kiek laiko vairuotojas dirbo bei ilsėjosi tam, kad būtų laikomasi nustatyto vairuotojo darbo ir poilsio režimo. Tachografas yra pagrindinis vairuotojo veiklą fiksuojantis metrologiškai patikrintas įrenginys. Kadangi pažeidimas yra užfiksuotas ir įrodytas, o tachografo duomenys negali būti koreguojami, todėl E. V. pripažintinas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 6 dalyje.

Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole, surašytame A. G., nurodyta, kad A. G. klastojo tachografo duomenis, dėl ko buvo išsiųstas patikrai į tachografų dirbtuves.

Teismas daro išvadą, kad Institucija neįrodė, jog A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 6 dalyje. Pirmiausiai pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista, kaip A. G. atveju pasireiškė tachografo duomenų klastojimas. To teismo posėdžio metu nenurodė, nei Institucijos atstovė, nei bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai (Institucijos inspektoriai). Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei E. V. atžvilgiu, į bylą nebuvo pateiktas A. G. tachografo registracijos lapas. Vien ta aplinkybė, kad tachografas buvo išsiųstas patikrai į tachografų dirbtuves, nesant tachografų dirbtuvių išvados, nesudaro pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, jog A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 6 dalyje, todėl jo atžvilgiu šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo

ANK 459 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

Iš E. V. ir A. G. surašytų administracinių nusižengimų protokolų matyti, kad jie kaltinami nusižengę Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.6 punkto reikalavimams. Taigi, nusižengimo esmė suformuluota pasirenkant vieną iš alternatyvių ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytų veikų – važiavimas be leidimo kelių transporto priemone (jų junginiu) viršijant didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.6 punkte numatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonių junginių, susidedančių iš triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, masė yra 40 t.

Kaip jau yra aptarta aukščiau, teismas laiko nustatytu ir įrodytu faktą, kad 2021 m. vasario 11 d. E. V. transporto priemone „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „MONO-TRANSERVISS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. G. transporto priemone Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „MONO-TRANSSERVISS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinius, o būtent medieną.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. ir A. G. vairuotos transporto priemonės, jiems nevykdant teisėto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno reikalavimo važiuoti pasisverti jų vairuojamą transporto priemonių junginį, nebuvo pasvertos, o jų vežtos medienos svoris paskaičiuotas remiantis 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintomis „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės).

Iš byloje esančių Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus pateikto 2021 m. vasario 11 d. Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. V. transporto priemonių junginio bendra masė su kroviniu yra 56,14 t (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta- 16,14 t., o iš 2021 m. vasario 11 d. Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad A. G. transporto priemonių junginio bendra masė su kroviniu yra 56,1455,41 t (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta – 15,41 t.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatyta, kad Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktai E. V. ir A. G. atžvilgiu surašyti netiksliai.

Iš byloje esančių Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktų matyti, kad nors juose nurodyti rietuvės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, rietuvės glaudumo koeficientas, tačiau jie nėra vienareikšmiškai aiškūs ir tikslūs. Nėra pagrįsta, kodėl ir kaip pasirinkti ar apskaičiuoti lentelėje nurodyti rietuvės(-ių) matmenys. Atitinkamai nėra pagrįstas ir pritaikyto rietuvės glaustumo koeficiento dydis. Taip pat nors Institucijos inspektorius ir nurodė, kad buvo pritaikyta tūrio paklaida, tačiau nepagrįstas paklaidos dydis. Nėra nuorodų į konkrečius Taisyklių punktus. Kaip matyti, patikrinimo, matavimo procesas buvo fiksuojamas ir fotonuotraukomis. Vis tik nuotraukose nėra užfiksuotas plotis, jo dydis. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas inspektorius nepagrindė, kodėl buvo pasirinktas grupinis, o ne vienetinis matavimo metodas, nurodė, kad pasirinko savo nuožiūra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. V. svorio nustatymo akte padarytos klaidos nurodant transporto priemonių valstybinius numerius, taip pat medienos rūšį ir jos svorį.

Be to, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija minėto tūrio krovinio masę apskaičiavo vadovaudamasi Taisyklių 15 lentelėje nurodytu šviežiai kirstos eglės medienos svorio dydžiu. Taisyklių 12.1. punkte numatyta, kad šviežia mediena laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne seniau kaip prieš 1 mėnesį. Institucijos inspektorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent šviežios medienos rodiklis buvo pasirinktas dėl to, kad mediena vizualiai atrodė kaip šviežiai nukirsta. Vis tik inspektoriams tikrinimo metu buvo pateiktas Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui, iš kurio matyti, kad leidimo galiojimo terminas ir pagamintos medienos išvežimo terminas yra iki 2020 m. gruodžio 31 d., kas leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į leidimo galiojimo datą, vežta mediena nebuvo šviežiai kirsta. Kita vertus, byloje taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko J. V. paaiškinimas, kad jų sandėlyje yra mediena parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vairuotojais ir dirba administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys. Ar parduota mediena buvo šviežia, ar ne, paaiškinime nurodyta. Medienos drėgmei nustatyti, o kartu patvirtinti ir paneigti aukščiau paminėtus duomenis, specialus drėgnio matavimo prietaisas – drėgnomatis nebuvo panaudotas.

Įvertinus minėtus duomenis ir anksčiau minėtame teisės akte pateiktą kriterijų, kuriuo remiantis mediena laikoma šviežiai kirsta, matytina nesant pagrindo E. V. ir A. G. vežtų krovinių masei apskaičiuoti taikyti būtent šviežios eglės medienos svorio rodiklį. Pasirinkus bet kurį kitą iš minėtoje lentelėje nurodytų eglės medienos kategorijų (pusiau išdžiūvusi, tam tikro nurodyto drėgnumo) keistųsi ne tik vežto krovinio, bet ir transporto priemonės junginio su kroviniu masė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kokia medienos rūšis buvo vežta, kadangi liudytojai inspektoriai to tiksliai nurodyti negalėjo.

Pagal administracinio nusižengimo teisenoje galiojančius principus, nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad yra pagrindo išvadai, kad E. V. ir A. G. transporto priemonių junginių svoris apskaičiuotas teisingai. Atitinkamai nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad E. V. ir A. G. važiavo transporto priemonių junginiu, viršijančiu didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, ir jiems kilo pareiga turėti leidimą tokiam važiavimui. Todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo E. V. ir A. G. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą E. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir ANK 454 straipsnio 6 dalyje, taip pat į minėtų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu, bei vienas susijęs su valdymo tvarka). Dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba vairuotoju. Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. V. nevykdant teisėto inspektoriaus reikalavimo pasverti jo transporto priemonių junginį, nebuvo galimybės atskleisti galimai padaryto kito (sunkesnio) administracinio nusižengimo. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus E. V. 400 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 454 straipsnio 6 dalyje, padarymą bei 500 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, atsižvelgiant į tai, E. V. galutinė nuobauda skiriama 500 Eur bauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, taip pat į šio administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka). Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis nėra baustas administracine tvarka, dirba vairuotoju. Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. G. nevykdant teisėto inspektoriaus reikalavimo pasverti jo transporto priemonių junginį, nebuvo galimybės atskleisti galimai padaryto kito (sunkesnio) administracinio nusižengimo. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus A. G. 500 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį E. V. atžvilgiu nutraukti.

E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti 400 Eur baudą.

E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 500 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą E. V. skirti 500 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir 454 straipsnio 6 dalį A. G. atžvilgiu nutraukti.

A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 500 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.