Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos - atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė A. C. (A. C.) administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2016 m. rugsėjo 15 d. 12 val. 30 min. Rodūnios kel. 2, Vilniuje, teikė taksi paslaugas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tai yra vežė keleivius už atlygį, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės) 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės) 2 punktą ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su administraciniu nurodymu, kuriuo A. C. (A. C.) buvo pasiūlyta iki 2016 m. rugsėjo 29 d. sumokėti 72 € baudą.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti jam administracinę nuobaudą, A. C. (A. C.) (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu pareiškėjas tik ketino teikti pavėžėjimo paslaugas per „eTRANSPORT“ programėlę. Pareiškėjo manymu, šiai veiklai vykdyti leidimas nereikalingas, nes pareiškėjo vykdoma veikla neatitinka taksi paslaugų teikimo darbo pobūdžio, o būtent, pakeleivis vežamas ne jo nurodytu adresu, o tik pakeliui vairuotojo važiuojamu maršrutu, jokių užsakymų negaunama, atlygis gaunamas ne už nuvažiuotą atstumą, o už laiką, per kurį pasiekiamas tikslas (apskaičiuoja mobili programa). Pastarasis paaiškino, jog jis važiavo iš Žirmūnų mikrorajono į oro uostą ir pakeliui pavežė pakeleivį, kuris už tai jam sumokėjo 7 €. Pakeleiviui atsiskaičius, pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, kadangi jo vairuojamas automobilis buvo su „eTRANSPORT“ programėlės logotipu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. lapkričio 20 d. paaiškinimu Nr. (18.2-31-2)RM-25144 „Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber“ mobiliąja programa, teikiantiems pavėžėjimo paslaugas naudojantis mobiliąsias programas“ yra nurodžiusi, kad pavėžėjimo veiklą galima vykdyti įregistravus individualią veiklą su kodu 49,39 (kitas niekur nepriskirtas keleivių vežimas sausumos transportu). Pareiškėjo teigimu, administracinė nuobauda už padarytą veiką jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta.

Teismo posėdžio metu A. C. (A. C.) prašė tenkinti jo skundą. Nurodė, jog jis taksi paslaugų neteikė, o pakeliui pavežėjo pakeleivį, kuris jam sumokėjo ne už suteiktą paslaugą, o už prarastą laiką. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš pakeleivio už pavėžėjimą pakeliui į aerouostą pinigų neprašė, pastarasis pats atsidėkojo už kartu pravažiuotą su juo laiką. Taksi paslauga teikiama tuomet, kai taksi automobilyje yra įrengtas plafonas ir taksometras, todėl taksi ir pavėžėjimo paslaugos, pareiškėjo nuomone, nėra tapačios veiklos. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Sutinkamai su ATPK 300 straipsnio 1 dalimi, byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo gali būti išnagrinėta nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, jeigu jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija yra tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 28), tačiau į teismo posėdį jos atstovas neatvyko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, todėl, įvertinęs tai, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą byloje, ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą, pareiškėjo skundą teismas nagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tais atvejais, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, nesilaiko konkrečiai veiklai nustatytos tvarkos. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, būtina nurodyti konkrečią teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus savo veiksmais asmuo pažeidė.

Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalis numato, jog keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, A. C. (A. C.) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus, 2016 m. rugsėjo 15 d. 12 val. 30 min. Rodūnios kel. 2, Vilniuje, automobiliu „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas, tai yra vežė keleivį už atlygį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. A. C. (A. C.) iš esmės neneigė, jog leidimo taksi veiklai nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu neturėjo, tačiau nurodė, jog jo veiklai vykdyti tokio leidimo ir nereikėjo, nes nagrinėjamo įvykio metu pastarasis taksi paslaugų neteikė, o tik važiuodamas pakeliui iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į oro uostą, pavežė pakeleivį lengvuoju automobiliu „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris sumokėjo 7 € ne už suteiktą pavežimo paslaugą, o už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prarastą laiką. A. C. (A. C.) teigimu, jo veika negali būti traktuojama kaip taksi veikla.

Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurios įpareigoja laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų, tačiau nei viename iš paminėtų teisės aktų nėra reglamentuotas pareiškėjo įvardintas veiklos modelis. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. C. (A. C.) vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo apklijuotas taksi iškvietimo trumpaisiais numeriais „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 7). 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 12 val. 30 min., pareiškėjo pavežtas keleivis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog taksi paslaugą jis užsisakė (taksi išsikvietė) paskambinęs telefono numeriu (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, į Tarptautinį Vilniaus oro uostą, esantį Rodūnios kelias 2, Vilniuje, ir už suteiktą paslaugą vairuotojui sumokėjo 7 € (b.l. 8). Sutinkamai su Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.2. punkto nuostatomis, taksi užsakymas yra ryšio priemonėmis sudaryta taksi vežėjo ir keleivio sutartis, pagal kurią vežėjas įsipareigoja sutartomis sąlygomis suteikti taksi paslaugą, o keleivis – sumokėti už ją. Šių taisyklių 7.3. punkte numatyta, kad taksi paslauga – tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje. Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog A. C. (A. C.) vykdytos veiklos (teikiamos paslaugos) turinys ir pobūdis atitinka taksi veiklai būdingus požymius, o būtent, paslauga užsakyta ryšio priemonėmis (A. S. taksi paslaugas užsisakė telefono numeriu (duomenys neskelbtini)), keleivis nuvežtas jo nurodytu maršrutu (vienkartinis keleivio A. S. nuvežimas iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į Tarptautinį Vilniaus oro uostą, esantį Rodūnios kelias 2, Vilniuje), suteikta nuvežimo paslauga apmokėta (keleivis už konkretų jo maršrutą sumokėjo 7 €) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis byloje Nr. ATP-818-628/2013). Be to, automobilio apipavidalinimas – apklijavimas trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai leidžia identifikuoti tokio pobūdžio paslaugas teikiančią transporto priemonę. Tai, kad A. C. (A. C.) vairuojamas automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi automobilis – jis nebuvo su taksi plafonu ir pažymėtas juodos arba geltonos spalvos šachmatų tvarka išdėstytais kvadratais, taip pat jame nebuvo įrengtas taksometras, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis už nuvažiuotą atstumą, nebuvo naudojamos racijos, kaip numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtinto Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo (nauja redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 23-30 punktų nuostatos, teismo vertinimu, savaime nesuteikia pagrindo paneigti pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybių bei nedaro tokios veiklos nauja keleivių vežimo rūšimi. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pagal veiklos turinį ir pobūdį A. C. (A. C.) vykdoma veikla atitinka taksi paslaugų veiklai būdingus požymius ir pastarasis minėtą veiklą vykdė, neturėdamas privalomo įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl darytina išvada, jog A. C. (A. C.) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį pagrįstai.

Teismas sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog keleivių vežimas lengvuoju automobiliu („UBER“ paslauga) nėra reglamentuota Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose, tačiau pažymi, jog „UBER“ paslauga yra teikiama išimtinai naudojantis tik „UBER“ mobiliąja programa, o būtent, „UBER“ paslaugą galima užsisakyti tik naudojantis išmaniajame mobilaus ryšio telefone esančia mobiliąja programėle. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog keleivio vežimo paslauga buvo užsakyta paskambinus trumpuoju telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kas neatitinka „UBER“ paslaugų teikimo kriterijų, be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių „UBER“ paslaugos teikimą patvirtinančių duomenų, todėl darytina išvada, jog A. C. (A. C.), vykdydamas skundžiamame nutarime nurodytą veiklą, „UBER“ paslaugos neteikė.

A. C. (A. C.) skunde pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymu Nr. XII-2653 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo“ yra reglamentuotas keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais, o būtent, įstatymų leidėjas numatė galimybę vežti keleivius ne tik taksi, bet ir lengvaisiais automobiliais, todėl, pastarojo teigimu, jam inkriminuojami teisės aktų pažeidimai negali būti taikomi jo padarytai veikai. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimas įstatymas šiuo metu dar neturi teisinės galios, jis įsigalios tik nuo 2017 m. sausio 1 d., o A. C. (A. C.), vykdydamas veiklą, turi vadovautis veiklos vykdymo metu galiojančiais įstatymais. Taip pat teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuruojančios mokesčių administravimo sritį, išaiškinimas dėl individualios pavėžėjimo veiklos yra pateiktas tik dėl mokesčių sumokėjimo, o ne dėl pavėžėjimo (keleivių vežimo lengvuoju automobiliu) veiklos modelio teisinio reglamentavimo, todėl teismas konstatuoja, jog paminėti pareiškėjo skundo argumentai nėra pagrįsti ir turi būti atmesti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertindamas byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. C. (A. C.) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir, sutinkamai su ATPK 30 ir 30 ² straipsnių reikalavimais, jam paskirta administracinė nuobauda, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. C. (A. C.) skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. C. (A. C.) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 144 € dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.