- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1-256-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43619-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 1 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia savo tėvo V. J., atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y., sudavė jam kelis kartus ranka bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvos sritį, tuo savo veiksmais sukeldamas V. J. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiesiog įvyko buitinis konfliktas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nežinojo, ką daro. Gali būti, kad konfliktas įvyko 2018 m. rugsėjo 9 d., 1 val. nakties. Konfliktas įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie gyvena kartu su tėvu. Tikriausiai dėl kažko susiginčijo ir trinktelėjo tėvui ranka į veido sritį apie du kartus. Kiek prisimena, trenkė tėvui ranka, tačiau galbūt galėjo taip būti, kad trenkė jam ir su kokiu nors daiktu. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Po įvykio su nukentėjusiuoju susitaikė, gyvena kartu, prižiūri tėvą, padeda jam. Būna alkoholį vartoja kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, tačiau stengiasi vartoti mažiau alkoholio. Paprastai išgėręs nebūna agresyvus, taip nutiko pirmą kartą. Vaikšto pas psichiatrą, gauna invalidumo pašalpą, ieškosi darbo. Tėtis jam padeda, jis gauna pensiją. Savo elgesį vertina labai blogai. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Padarė išvadas, daugiau tai nepasikartos. Tėtis jam atleido.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. J. esmines aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jo apklausos teisme metu. Paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 8 d., 16 val., jis kartu su savo tėvu, bute, svetainėje, gėrė alų ir degtinę, daugiau namuose nieko nebuvo. Išgėrė pakankamai daug, todėl kas vyko toliau, neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) bute, tarp jo ir jo tėvo V. J. dėl kažko kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pastarajam sudavė kelis kartus ranka per galvą. Mano, jog tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Šiaip su tėvu visada gyvena taikiai, jokių konfliktų nebuvo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų su tėvu susitaikyti ir jo atsiprašyti (b. l. 48).
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo nurodęs, kad jo sūnus, R. J., būdamas girtas pradėjo triukšmauti, garsiai leisti muziką. Kai jis pradėjo jį raminti, tarp jų kilo konfliktas, jie koridoriuje susistumdė. Konflikto metu, sūnus jam kažkuo sudavė per galvą ir ją praskėlė, tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Kadangi jam padaryti sužalojimai buvo nežymūs, jis į medikus nesikreipė (b. l. 10-11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 1.06 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivas, agresyvus sūnus mušasi. Atvykus į įvykio vietą, prie namo jų laukė nukentėjęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmuo paaiškino, kad jį sumušė jo neblaivus sūnus, sūnaus duomenų taip pat neatsimena. Kodėl sūnus jį sumušė nepaaiškino, sakė, kad tai gali būti dėl sūnaus psichikos sutrikimų, nes jis gydosi psichiatrinėje ligoninėje. Taip pat asmuo paaiškino, kad jo sūnus kažkokiu daiktu trenkė jam į galvą, nuo ko ant galvos viršugalvio matėsi prakirsta oda bei sukrešėjęs kraujas. Nukentėjusiojo ir jo sūnaus duomenys yra parašyti jo tarnybiniame pranešime. Kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į butą. Užėję į butą, pamatė, kad nukentėjusiojo sūnus miega. Pažadino sūnų. Kai jis atsibudo, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, atsisakė su jais vykti į policijos įstaigą. Nuo vaikino sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jie vaikinui bandė paaiškinti, už ką jis yra sulaikomas, bet jis nesuprato ir atsisakė su jais vykti, todėl vaikinui buvo uždėti antrankiai. Vaikiną nuvežė į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo nukentėjusįjį vietoje, į ligoninę jis išvežtas nebuvo (b. l. 25-26). Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoju apklaustas R. O. (b. l. 28).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog apie smurtą pranešęs nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad jo sūnus R. J. prisigėręs pradėjo jį namuose daužyti, trenkė keletą kartų per galvą. Taip pat nurodė, kad sūnus yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 6-7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 01.03 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus agresyvus sūnus mušasi (b. l. 5).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 9 d. įvykio vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „VID_20180909_011453“, darytas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše girdisi vyriškas balsas, kuris sako „sėdim, mušasi“. Vaizdo įrašo 13 sek. matomas kambarys, kuriame yra betvarkė, visur išmėtyti daiktai. Iš dešinės pusės matoma sofa, ant sofos matosi kojos, pilnai žmogaus nesimato. Prie lovos yra stalas, ant kurio matosi rudos spalvos butelis. Kitas vyriškas balsas sako: „jis jau miega“ (b. l. 30-31).
Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „VID_20180909_012027“. Vaizdo įraše girdimas vyriškas balsas, sakantis „iš draugo girtas“. Antras vyriškas balsas sako „žiūrėkite pareigūnai, žiūrėkite“. Trečias vyriškas balsas rėkia, žodžiai neaiškus. Vaizdo įrašo 06 sek. apšviečiamas vyresnio amžiaus vyro veidas, vyras ilgesnių žilų plaukų, su ūsais, ant jo galvos, t. y. viršugalvio bei veido matosi kraujas. Vaizdo įrašo 12 sek. kamera pasukama link sofos, ant jos sėdi jaunesnis vyras, ilgesnių garbanotų plaukų, apsirengęs pilku megztiniu, kelnaitėmis, apsiavęs mėlynos spalvos sportbačiais. Vaikino veidas yra ištinęs, ant dešinio skruosto matosi mėlynė (b. l. 34-35). Prie apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas sumuštas vyresnio amžiaus vyras ir vaikinas sėdintis ant sofos (b. l. 36).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, užfiksuota, kad Bendrajam pagalbos centrui paskambino vyras, prisistatęs V. J., prašė iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad jo neblaivus sūnus mušasi ir rėkauja, yra agresyvus, gulėjo psichiatrinėje (b. l. 40-42).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio V. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 01.25 val. į 2-ojo policijos komisariato patalpas buvo pristatytas R. J., kuris nesugebėjo pasitikrinti girtumo (papūsti į alkotesterį), nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 56).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 04.38 val. R. J. buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (b. l. 57).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. J. smurtą vartojo savo tėvo, su kuriuo kartu gyvena, atžvilgiu, todėl V. J. laikytinas kaltinamojo šeimos nariu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. J. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo tėvą V. J., tyčia sudavė jam kelis kartus ranka bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvos sritį. Kaltinamasis savo kaltės neneigė. Smurto panaudojimo faktą patvirtina byloje esantys liudytojų pareigūnų R. O. ir A. Š. parodymai, kurie atvykę į įvykio vietą matė, kad nukentėjusiajam buvo sužalota galva, matėsi sukrešėjęs kraujas (tai taip pat yra užfiksuota prie apžiūros protokolo pridėtoje fotonuotraukoje), tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas ir jo apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis patvirtino, jog dėl smurtinių savo sūnaus veiksmų jautė fizinį skausmą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. J. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Nukentėjusysis V. J. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, jis kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas (b. l. 64), nors teistas užsienyje, tačiau už veikas nesusijusias su smurto panaudojimu, be to, užsienyje teistas pakankamai seniai (2013 m.) (b. l. 65-103), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63). Kita vertus, abi galiojančios nuobaudos yra už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, t. y. už nusižengimus, kurie pagal savo pobūdį nelaikytini labai pavojingais. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, nevedęs, vaikų neturi, prižiūri tėvą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje kaltinamasis gydytas nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 107). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog R. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 110). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo R. J. pakaltinamumo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir nuketėjusysis teisme taip pat nebuvo nurodęs, jog toks agresyvus sūnaus elgesys būtų buvęs nevienkartinis atvejis. Pats kaltinamasis teigė, jog su tėvu sugyvena taikiai ir taip jis pasielgė pirmą kartą. Kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis, nurodė, kad stengiasi mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, kas rodo kaltinamojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad R. J. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. J. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. J. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugsėjo 9 d., 01.12 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., 15.08 val., t. y. dvi dienas (b. l. 45, 46).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. J., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.