Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokurorės D. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje I. J., gimusi (duomenys neskelbtini) d. Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista, teistumai išnykę, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: būdama iš anksto susitarusi ir veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, siekdama apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. birželio 9 d. laikotarpiu nuo 15.16 val. iki 16.36 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus O. V. į fiksuoto ryšio telefoną, apgaule, melagingai prisistačiusiam tardytoju T. U. ir taip įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimą, melagingai pranešus, kad neva tai, O. V. savo namuose turi padirbtų pinigų, dėl to turi parašyti paaiškinimą bei pas ją atvyks policijos pareigūnai, kurie apžiūrės turimus pinigus, nukentėjusiajai O. V. kalbant telefonu su tariamu tardytoju, ji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo užėjo į O. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnais ir iš O. V. paėmė 400 eurų, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule įgijo svetimą - nukentėjusiajai O. V. priklausantį turtą.

Be to, I. J. apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. liepos 9 d. apie 16.45 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus G. Z. į fiksuoto ryšio telefoną, apgaule, t. y. melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, taip įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimą bei melagingai pranešus apie įvykį, kurio metu D. Ž., neva pasinaudodama padirbtu G. Z. dokumentu ir padirbtais pinigais bandė paimti paskolą G. Z. vardu ir įkeisti bankui jos butą, todėl jam yra reikalingi G. Z. pinigai, norint įsitikinti ar G. Z. neturi padirbtų pinigų, ji 2019 m. liepos 9 d. apie 16.45 val. atvyko pas nukentėjusiąją G. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir apgaule, t. y. melagingai prisistačiusi policijos pareigūne, iš G. Z. paėmė 350 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai, apgaule pasikėsino įgyti svetimą - G. Z. priklausantį turtą - 350 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019 m. liepos 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios G. Z. pareiškimą, dėl to, kad 2019 m. liepos 9 d. , apie 16.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepažįstama moteris išviliojo 350 eurų, ir šiuos pasisavino (1 t, b. l. 89–91).

Nukentėjusioji G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 16.30 val., jai į fiksuoto ryšio telefono aparatą paskambino vyriškis, prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnu ir pasakė, kad Vilniaus miesto banke moteris vardu D. Ž., pasinaudodama padirbtu, jos vardu, išduotu asmens dokumentu ir padirbtais pinigais, mėgino paimti paskolą jos vardu ir įkeisti bankui jos butą. Vyriškis klausinėjo, ar ji namuose, ar turi grynųjų pinigų. Pastarasis pasakė, kad ateis jo kolegė patikrinti ir nufotografuoti pinigus, kad įsitikintų, ar šie nėra padirbti. Bekalbant telefonu, vyriškis liepė rašyti raštus ir diktavo tekstą. Po maždaug 15-20 minučių, į buto duris, paskambino moteris, vyriškis pasakė, kad tai atėjo jo kolegė. Ji moterį įsileido į butą, jos užėjo į svetainę, kur ji ant sofos buvo padėjusi turimus pinigus - 350 eurų, kupiūromis 3x100, 2x20, 1x10 eurų. Moteris beveik nieko nekalbėjo. Moteris paėmusi pinigus juos neva patikrino kažkokiu rankose turėtu daiktu. Ji moteriai parodė surašytus raštus, moteris pažiūrėjusi pasakė, kad blogai surašyta, reikės perrašyti ir paėmusi pinigus iš buto išėjo. Moteris buvo vidutinio amžiaus, apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengusi tamsios spalvos drabužiais, moterį atpažinti galėtų. Kai moteris išėjo, suprato, kad buvo apgauta. Padaryta 350 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 90, 102–103).

Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK KP NNTV 3 skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2019 m. liepos 9 d., apie 16.20 val., buvo gauta slapta žvalgybinė informacija, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys iš moters mėgina išvilioti pinigus. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo surengta pasala ir 16.45 val. kartu su kolegomis policijos pareigūnais sulaikė moterį, išėjusią iš minimo namo laiptinės. Sulaikytoji moteris prisistatė I. J.. I. J. sulaikymo metu su savimi turėjo du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, dokumentų įmautę, kurioje buvo 350 eurų. I. J. paaiškino, kad vyriškis iš pataisos namų ją nusiuntė į 97 butą paimti pinigus. I. J. buvo pristatyta į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (2 t., b. l. 4–5).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti pinigai: trys kupiūros po vieną šimtą eurų, serijos Nr. S16012882555, Nr. N33104924985, X15908100482, dvi kupiūros po 20 eurų, serijos Nr. SC6015342027, Nr. SB7075388182, 10 eurų kupiūra, serijos Nr. EB4683644397, 3 kupiūros po penkis eurus, serijos Nr. UC1019644435, Nr. VA3381112217 (2 t., b. l. 8–11). Pinigai perduoti į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą (2 t., b. 1. 12–16).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog įtariamoji I. J. parodo namą bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį atvyko paimti pinigus bei bute vietą ant sofos, iš kur paėmė pinigus (2 t., b. l. 58–67).

BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Kaltinamoji I. J. prisipažino sukčiavusi ir pasikėsinusi sukčiauti. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, asmens kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kita bylos medžiaga. Šių byloje surinktų duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji I. J. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad ji kartu su kitais asmenimis užsiima sukčiavimais telefonu. Jai buvo pažadėta dalintis sukčiavimo būdu gautais pinigais, ji su tuo sutiko, nes, kaip nurodė kaltinamoji, jai reikėjo pinigų buto nuomai.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji I. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 146).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji I. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis 3 dalis), vienas nusikaltimas baigtas, kitas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamoji neteista, ankstesni teistumai išnykę (2 t., b. l. 89–114), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 115–126); Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruota nuo 2019 m. sausio 4 d., diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 130), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (2 t., b. l. 132, 134); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-854/2019 nurodyta, kad I. J. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (2 t., b. l. 139); nedirba, registruota užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 127, 128).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Taip pat kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 9 d. 16.45 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 8.50 val. (2 t., b. l. 77–81), iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai I. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

-įvykio vietos apžiūros metu - (duomenys neskelbtini), Kaunas, paimta nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais ir 4 ranka rašyti popieriaus lapai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 120, 121, 122), sunaikintini;

-iš asmens kratos metu iš I. J. paimtų pinigų (369,80 eurų), įneštų į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą banke „SEB“ (2 t., b. l. 12, 14, 15), 350 eurų grąžintina nukentėjusiajai G. Z., likusi pinigų dalis – 19,80 eurų grąžintina kaltinamajai I. J.;

-kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 36) bei kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 40, 178), paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti I. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 9 d. 16.45 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 8.50 val., iš viso – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti I. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

-įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą su galimai biologiniais pėdsakais ir 4 ranka rašytus popieriaus lapus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK daiktų saugykloje, sunaikinti;

-iš asmens kratos metu iš I. J. paimtų pinigų (369,80 eurų), įneštų į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą banke „SEB“, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) grąžinti nukentėjusiajai G. Z., 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct) grąžinti kaltinamajai I. J.;

-kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 36) bei kompaktinius diskus su išklotinėmis (1 t., b. l. 40, 178), palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.