- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- II-44-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01247-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK pareiškėja L. D. (toliau - pareiškėja) skundu – pareiškimu kreipėsi dėl jos bendraturčių Z. V. ir G. V. veiksmų, galimo savavaldžiavimo. Skunde nurodė, kad jai bendra nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai neperspėję, neteisėtai nutraukė geriamo vandens tiekimą į atskirus turtinius vienetus, kuriame gyvena pareiškėja. Teigė, kad geriamo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui nurodytu adresu prisijungimo sąlygos buvo išduotos žymiai anksčiau ir jos buvo išduotos vienam asmeniui pagal tikslinę paskirtį, tačiau namo pirmo aukšto savininko iniciatyva vandens tiekimas į antrą aukštą savavališkai nutrauktas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžios. Pareiškėja nurodė, kad vandens tiekimo ribojimas (vandens tiekimo sklendžių uždarymas pirmame aukšte) sudaro neįmanomas sąlygas naudoti savo gyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį, nes pagal visiems žinomas bendro gyvenimo taisykles ir visiems prieinamą XXI amžiaus supratimą kiti bendraturčiai Z. V. ir G. V. nėra geriamojo vandens tiekėjai ar apskaitininkai, todėl negali būti padėties šeimininkai, nes pareiškėjos, kaip bendrosios nuosavybės teisės subjekto prašymas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 1, 2 dalyse ir 4.98 straipsnio nuostatose. Prašė pradėti administracinę procedūrą Z. V., bei G. V. atžvilgiu ir patraukti juos atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, įpareigojant nutraukti bet kokius neteisėtus veiksmus kitų namų bendraturčių atžvilgiu (b. l. 15).
2021 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus (toliau - Institucija) tyrėjas G. K. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal L. D. advokato Vidmanto Žylės pareiškimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Nutarime nurodyta, kad tiriant įvykio aplinkybes dėl savavališko vandens atjungimo pareiškėjos namo dalyje (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas nei didelės žalos padarymas jos teisėms ar teisėtiems interesams, taip pat nebuvo nustatyta ANK 518 straipsnyje numatytos savavaldžiavimo sudėties požymių. Taip pat nurodė, kad pareiškėja L. D. ir Z. V. civilinio proceso tvarka turtą yra pasidalinę, tačiau oficialiai nėra aišku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiškai tai neįtvirtinta. Pareiškėjai buvo išaiškinta teisė dėl jos pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma civilinio proceso tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
L. D. pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos 2021 m. lapkričio 3 d nutarimą panaikinti ir patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Nurodo, kad Z. V. ir G. V. neperspėję kitų namo bendraturčių, neteisėtai nutraukė geriamo vandens tiekimą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), atskirus turtinius vienetus, taip pažeisdami ne tik CK 4.93 ir 4.98 straipsnių nuostatas, bet ir bendro gyvenimo, saugios kaimynystėse taisykles. Nurodo, kad ginčo nutarime analizuojama tik ANK 518 straipsnio dispozicija, visiškai nesprendžiant reikalo esmės, o cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika visiškai neatitinka tiriamos situacijos faktinėms aplinkybėms, tai yra neįžvelgiamas aukščiau nurodytų asmenų savavaldžiavimas - savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tariamos teisės atjungti vandens tiekimą, kurią ginčija pareiškėja, vykdymas, o tiesiog toleruojamas asmens, išgyvenančio nepatogumus, bejėgiškumas, bei pareigūno, tiriančio skundą prašymą, neveiklumas sprendžiamu klausimu. Tiesiog laikomasi pozicijos suteikti daugiau privilegijų neteisėtai veikiantiems prieš bendro gyvenimo taisykles, nei nukentėjusiosios paaiškinimams dėl susidariusios situacijos protingo sprendimo būdo. Situacijos, kuri išsprendžiama vieno vandens čiaupo pasukimu ar kito namo tiekiamo vandens čiaupo įrengimu, nėra naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, šildymu, vandeniu) dalykas. O kai naudojimasis yra savavališkai varžomas, nepasiūlius kito naudojimosi būdo, tai tokie neteisėti veiksmai turi būti atitinkamam įvertinti teisinėmis priemonėmis. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti administracinę teiseną Z. V. ir G. V. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad tikslinant įvykio aplinkybes iš surinktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tarp L. D. ir Z. V. ir G. V. konfliktai vyksta jau seniai. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, dažniausiai susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Tyrimo metu nustatė, kad minėti asmenys civilinio proceso tvarka turtą yra pasidalinę, tačiau oficialiai neaišku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiškai tai neįtvirtinta. Nurodo, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, šildymu) yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju L. D. manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Su pareiškėjos skundu nesutinka, nes vertinant visas administracinėje byloje esančias aplinkybes nekyla abejonių, kad 2021 m. gruodžio 2 d. Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jame aiškiai ir motyvuotai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Institucijos nuomone. Institucijos atstovas pateiktu atsiliepimu prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. D. teigė, kad brolis Z. V. savivaldžiauja, užsuko geriamąjį vandenį, neįmanoma gyventi namuose, pastoviai pykstasi su broliu Z. V.. Po tėvo mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) metų, brolis 3 kartus užsuko vandenį, ji kviesdavo policiją dėl šių užsukinėjimų. Brolis įsidėjo kranus, kuriuos užsuka. Įsidėjo šlangelę, kurios paskirties negalėjo paaiškinti, per ją iš pirmo aukšto į antrą aukštą bėgo vanduo, kvietėsi santechniką, tačiau jis problemos nerado. Paaiškino, kad ji nemoka už vandenį, nes brolis Z. V. neteisingai nurodo jos manymu sumą, kurią ji turi mokėti už vandenį ar elektrą. Jis atnešdavo lapelį su užrašu kiek suvartota vandens, paskirstydavo į tris dalis ir kiek reikia mokėti. L. D. mano, kad brolis meluodavo, nes pas jį atvažiuoja giminės, artimieji, jie naudoja vandenį, o mokėti paskirsto lygiomis dalimis. Prašydavo, kad parodytų vandens skaitiklius, tačiau jis jų nerodė, patvirtino, kad su AB „Klaipėdos vanduo“ sutartį sudaręs Z. V.. Susidarė problema dėl vandens, neturi šiuo metu geriamo vandens, dujinis pečius netenka slėgio, dėl šios priežasties nebeįmanoma šildytis namie, jis užsuktas. Ne kartą prašė brolio atsukti vandenį, tačiau jis atsisakė tai padaryti, teigia kad turiu sumokėti skolą. Skaitiklio ir vandens neįsivedė, kreipėsi dėl įvedimo, tačiau mano, kad už jų įvedimą turėtų mokėti per pusę su broliu. Teismo posėdžio metu nurodė, kas sutartis dėl vandens tiekimo yra sudaryta su visais bendraturčiais bendra. Teismas padarė pertrauką, kad pareiškėja galėtų pateikti sutartį, tačiau kitame teismo posėdyje jos nepateikė. Nurodė, kad tokio sutarties nėra.
Šalies argumentai
Z. V. teismo posėdžio metu teigė, kad konfliktai kyla jau seniai su seserimi L. D. dėl vandens apskaitos ir mokėjimo už vandens ir elektros suvartojimo atsiskaitymus. Jie su seserimi L. D. yra namo esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai paveldėjus pastatus su priklausiniais, bei žemę. Vandens skaitiklis yra vienas, dėl šios priežasties suma už vandens suvartojimą dalinama į tris dalis. Iki 2018 m. balandžio mėnesio sąskaitas L. D. sumokėdavo, tačiau vėliau pateiktos Z. V. sąskaitos L. D. netenkino, motyvuodama tuo, kad neteisingai paskaičiuota. Taip kaupėsi skola. Nuo 2020 m. L. D. už vandens suvartojimą ir elektrą visai nemokėjo. Kiekvieną mėnesį pateikdavo seseriai L. D. sąskaitas, ragindavo sumokėti savo dalį ir susidariusią skolą, tačiau į raginimus nereagavo, motyvuodama, kad pateiktos neteisingos sąskaitos. Dėl atskiro vandens įvado ir skaitiklio įsirengimo neprieštarauja, tik nori, kad mokėtų už vandenį ir padengtų susidariusią skolą už vandenį- 351 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad iki 2017 m. už komunalines paslaugas mokėjo mama, mirus mamai nuo 2017 m. lapkričio mėn. D. už komunalines paslaugas mokėjo pati. Kadangi teik pareiškėja L. D., tiek Z. V. gyvena viename name, esančio (duomenys neskelbtini) todėl vandens skaitiklis yra bendras. Dėl šios priežasties suma už vandens suvartojimą dalinama į tris dalis. Iki 2018 m. balandžio mėnesio sąskaitas L. D. sumokėdavo, tačiau vėliau pateiktos Z. V. sąskaitos L. D. netenkino, motyvuodama tuo, kad neteisingai paskaičiuota ir kiekvieną mėnesį nesumokėdavo po keletą eurų iki reikiamos sumos. Taip kaupėsi skola. Nuo 2020 m. L. D. už vandens suvartojimą ir elektrą visai nemokėjo. Kiekvieną mėnesį Z. V. pateikdavo pareiškėjai sąskaitas, ragindavo sumokėti savo dalį ir susidariusią skolą, tačiau į raginimus nereagavo, motyvuodama, kad pateiktos neteisingos sąskaitos. Dėl šios priežasties jai buvo pateikta sąskaitų mokėjimo knygelė. Į D. gyvenamą antrą aukštą eina du vandens įvadai ir kontrolinis elektros skaitiklis. Pagal šio skaitiklio parodymus D. duomenų nepateikia. Kai susidarė skola daugiau kaip 100 eurų užsuko vieną vandens įvadą, tačiau ji vis tiek nemokėjo. 2021 birželio mėn. vandenį užsuko visai, nes susidarė skola 295.62 eurų. Šiai dienai skola yra 351 eurai. Kiekvienas jo kvietimas sumokėti jai priklausančią sumą yra palydimas keiksmažodžiais ir įžeidinėjimais. D. jį ir jo šeimos narius įžeidinėja nuolatos, be jokios priežasties, stengiasi išprovokuoti konfliktus. Daužo duris, langus, mėto pro langą šuns plaukus po jo išėjimu, kažkokius daiktus antrame aukšte spardo, laužo kiemo vartus, taip sukelia didelį triukšmą. Tai vyksta anksti ryte, dieną ir vėlai vakare (priklauso nuo nuotaikos). D. D. netinkamo elgesio ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Tai gelbėjo labai trumpą laiką. Nuolatiniai įžeidinėjimai pačiais šlykščiausiais žodžiais tęsiasi ir dabar girdint kaimynams ir visai pašaliniams žmonėms (b. l. 42).
Z. V. 2021 m. spalio 28 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2018 metų už vandenį sesuo L. D. mokėdavo iš dalies ir susidarė nesumokėta 310 eurų suma. Buvo trys susitarę, kad jis veda vandens apskaitą ir dalija išleistą vandenį ant trijų. Ne kartą buvo perspėjęs seserį, kad už skolą atjungs vandenį bei 2021 m. birželio 21 d. ir atjungė (b. l. 9).
L. D. 2021 m. spalio 26 d. paaiškinime nurodė, kad ji gyvena antrame aukšte, o vandens apskaitos skaičiukai ir įvadas į antrą aukštą bei sklendė stovi rūsyje. Sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ sudaryta su broliu Z. V., už vandenį moka brolis, jis tik atnešdavo ant lapelio kiek reikia mokėti. Skaičiukų duomenų jai nerodo bei brolis atjungė jai vandenį (b. l. 10).
Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 11-13).
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, garažas, tvartas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) priklauso 5/8 L. L., 3/16 Z. V. ir 3/16 L. D. (b. l. 20-22).
L. D. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ su prašymu dėl prisijungimo sąlygų išdavimo (b. l. 35).
2021 m. rugsėjo 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ L. D. išdavė prisijungimo sąlygas (b. l. 36).
Z. V. pateikė į bylą skaičiavimus nuo 2018 m. iki 2021 m. už elektros energiją ir vandenį (b. l. 37-41).
Į bylą pateiktos sutartys dėl vandens tiekimo, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. (tėvas) su Vandentiekio-kanalizacijos įmone sudarė sutartį dėl vandens naudojimo iš komunalinio vandentiekio ir kanalizacinio vandens nuleidimo. Z. V. ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. lapkričio 16 d. pasirašė geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2015 m. lapkričio 16 d. Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir vartotojų Z. V. ir bendrasavininkės J. V. (mamos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta teisena pagal ANK 518 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, garažas, tvartas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso L. L., Z. V. ir L. D.. Byloje nėra ginčo, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, o taip pat nėra ir rašytinio susitarimo dėl atsiskaitymo už naudojimąsi vandeniu. Sutartis su vandens tinklais pasirašyta tik su Z. V., papildomų susitarimų L. D. pasirašiusi nėra dėl tinklų naudojimosi, o į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ji dar nesikreipė, tačiau nori administracinėn atsakomybėn patraukti Z. V. ir G. V. už tai, kad jai buvo užsuktas vandens tiekimas į jos namo dalį. Nurodė, kad ji už vandens tiekimą atsiskaitydavo Z. V. pagal žodinį susitarimą, tačiau paskutiniu metu nemokėjo, nes mano, kad brolis prašo per didelės sumos už vandenį. Pareiškėja mano, kad šie asmenys, užsukdami vandenį, veikė neteisėtai, nes neleisdami naudotis jai priklausančia nuosavybe, jie savavaliavo ir ignoravo teisės aktus.
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Kaip minėta, byloje nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso bendraturčiams L. L., Z. V. ir L. D., tačiau nei visu turtui, nei naudojimosi vandentiekiu tvarka nėra nustatyta. Pareiškėja pateikė duomenis, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į AB „Klaipėdos vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų, jas gavo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau jokių veiksmų neatliko bei mano, kad brolis taip pat turėtų prisidėti prie vandens įvado į jos gyvenamąsias patalpas įvedimo.
CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu, o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka.
Byloje nustatyta, kad L. D. naudojosi vandeniu bendru sutarimu su broliu, kuris atsiskaitydavo su AB „Klaipėdos vanduo“ už suteiktas paslaugas, kadangi jis ir yra sutarties šalis su AB „Klaipėdos vanduo“. Pateikta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. (tėvo) su Vandentiekio-kanalizacijos įmone sutartis dėl vandens naudojimo iš komunalinio vandentiekio ir kanalizacinio vandens nuleidimo. Z. V. ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. lapkričio 16 d. pasirašė geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2015 m lapkričio 16 d. Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir vartotojų Z. V. ir bendrasavininkio J. V. (mamos). Pareiškėja nurodė, kad ji taip pat yra sudariusi sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, tačiau tokios sutarties teismui nepateikė ir padarius teisme pertrauką bei pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad tokios sutarties nėra. Z. V. ir L. D. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jų kaip bendraturčių teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu, tame tarpe ir vandentiekiu, turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka.
Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti Z. V. ir G. V. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę, padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia, ar tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms arba teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą Institucijos nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nebuvimo. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir / ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja jos ir kitų bendraturčių susiformavusius santykius siekia kriminalizuoti, kad administracinio nusižengimo teisenos procese nustatytomis aplinkybėmis vėliau galėtų remtis galbūt vyksiančiuose civiliniuose procesuose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto tvarkos nustatymo ir siekti sau palankaus sprendimo, tačiau, kaip jau ir minėta, tokios praktikos formavimas yra teisiškai ydingas ir nepagrįstas. Šiuo atveju tarp šalių kilę ginčai laikomi civiliniais teisiniais santykiais, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Duomenų, kad pareiškėjai būtų apsunkintos galimybės ginti savo, jos nuomone, pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta. Civilinio proceso metu pareiškėja turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdama jai galimai padarytos žalos faktą bei dydį, ir tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos proceso priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21148871623), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.