Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
1-21-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46528-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
G. P., M. Š.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-1010/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46528-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.6.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam G. P.,kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams;Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2016 m. gegužės 5 d. paleistas atlikus bausmę;Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m., vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu bausmė sumažinta ir paskirtas 8 mėn. laisvės apribojimas, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę paskiriant atlikti areštinėje,

teisumas neišnykęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji G. P. ir M. Š., veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į patalpą pagrobė automobilį.

Jie, 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 4.45 val., veikdami bendrininkų grupe, Šilalės m. Nepriklausomybės g. 15 namo kieme įsibraudami į A. V. priklausantį garažą, pagrobė S. V. ir G. R. priklausantį 150 eurų vertės automobilį „VW Venta“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai G. R. padarydami, 150 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. P. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t. b. l. 149-151, 169-170) ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 9 dieną, tikslaus laiko neprisimena, nuėjo pas M. Š. į svečius. G. R.buvo namuose. Po kurio laiko, ji išėjo į parduotuvę. Tada, dviese su M. pasiliko namuose ir besišnekėdami sugalvojo, nematant G., paimti automobilio raktus ir vėliau jį pavogti. Kiek jam yra žinoma, automobilis priklauso G. sugyventiniui S., kurio pavardės nežino ir jo nėra matęs. G. išėjus iš namų, M. iš miegamajame kambaryje esančios sekcijos stalčiaus paėmė automobilio raktus. Kaip suprato, M. iš ten pat turėjo paimti ir garažo raktus, tačiau iš kur tiksliai, pasakyti negali, nes nematė. Po kurio laiko, iš parduotuvės grįžo G., tačiau kiek tada buvo valandų, nežino. Jai grįžus, su M. toliau kartu leido laiką, šnekėjosi. Automobilį ėjo pavogti, kada buvo tamsu, nes prieš tai su M. buvo sutarę, kad kai bus tamsu iš garažo išvarys automobilį. Kai sutemo, tikrai jau buvo po vidurnakčio, apgaudami G., pasakė, kad M. eis palydėti jo. Išėjus į lauką, kurį laiką pastovėjo lauke ant kiemo, o po to, nuėjo į garažą, kur stovėjo automobilis. Jį atrakinus, iš jo išvarė automobilį. Garažą rakino M.. Abu kartu sugalvojo iš garažo išsistumti raudonos spalvos mašiną ,,VW Vento“, jos neužsikūrus. Išvarius mašiną, abu kartu garažą atgal uždarė ir užrakino. Vėliau, už kokių 10 metrų nuo garažo, M. automobilį užkūrė rakteliu. Automobilį vairavo M.. Jis nevairavo, kadangi nemoka važiuoti ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Važiavo lauko keliais, kad policija nepagautų, tačiau už Šilalės miesto pušyno, lauko keliukuose, baigėsi degalai. Kokiu tiksliai laiku pavogė automobilį, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, bet tikrai jau buvo po vidurnakčio. G. atsiprašė, ji atleido ir jokių pretenzijų nebeturi.

Kaltinamasis M. Š. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio turimo metu (I t. b. l. 75-77, 95-96) ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, t. y. galėjo būti nuo rugsėjo 2 d., G. R. leido jam pagyventi pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 9 dieną, dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, nes nežino, pas jį į svečius atėjo G. P.. Kalbėdamiesi su G. P., nusprendė paimti iš garažo automobilį, kuris priklauso S., kurį žinojo tik iš matymo. Kad minėtas automobilis buvo adresu (duomenys neskelbtini), garaže, kuris yra nuomojamas G. R., sužinojo iš jos pačios, kadangi ji buvo anksčiau minėjusi, kad garaže yra laikomas automobilis. G. R. išėjus į parduotuvę, iš miegamajame kambaryje stovėjusios sekcijos, paėmė automobilio raktus. Iš tos pačios sekcijos paėmė ir garažo raktus. Iš viso vienoje krūvoje buvo susegti trys raktai, tačiau nenorėdamas, kad G. pastebėtų, jog dingo raktai, nusisegė tik vieną, kuris buvo būtent nuo garažo, kur stovėjo automobilis. Tuo metu G. buvo šalia, miegamajame kambaryje ir matė kaip juos paėmė. Su G. iš anksto buvo viską apšnekėję, kad paėmus raktus ir jai užmigus išvarys automobilį iš garažo. Nurodė, kad G. anksčiau niekada automobilio nėra davusi. Tiek raktus, tiek ir automobilį paėmė nieko jai nežinant. Atėjus vakarui, abu kartu sugalvojo pasakyti G., kad neva eis palydėti į namus G., nors iš tikrųjų abu iš anksto žinojo, nes buvo susitarę, jog nieko jai nežinant eis iš garažo išvaryti automobilį. Išėjus iš namų, po kokių 5 min. ar 10 min., kartu nuėjo prie to garažo. Tas 5-10 min. leido lauke stovėdami prie namo ir laukė kol G. kambaryje užges šviesos. Garažas, kuriame buvo automobilis buvo toliau nuo namo, per G. buto langus jo nesimato. Kartu su G., būnant prie to garažo, atrakino duris. Po to, mašiną abu kartu stūmėsi iš garažo į lauką, jos neužkūrę. Pastačius automobilį, už 10 ar 20 metrų nuo garažo, grįžo padėti G. uždaryti ir užrakinti garažo durų, po ko išvažiavo automobiliu. Paėmė iš garažo automobilį, nes norėjo pasivažinėti. Bevažiuojant baigėsi degalai ir tada sustojo. Po kurio laiko, juos rado policijos pareigūnai. Automobilis buvo visiškai svetimas, juo naudotis neleido.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų G. P. ir M. Š. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji G. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 4 val. 45 min., nuėjo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme. Garažą nuomojasi iš A. V.. Nuėjusi pamatė, kad nebėra automobilio ,,VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos sugyventinio S. V. vardu. S. V. yra jos sugyventinis. Prieš metus laiko su juo susipažino ir po kurio laiko pradėjo kartu gyventi. Kartu su S. veda bendrą ūkį, kartu gyvena tik tiek, kad savo santuokos nėra įregistravę. Šiuo metu laukiasi nuo S. kūdikio. Iš pradžių nesuprato, kas galėjo pavogti jos ir S. automobilį. Tik vėliau, parėjusi į kambarį ir pamačiusi, kad sekcijos stalčiuje nėra automobilio rakto ir vieno iš trijų nusegto garažo rakto, suprato, kad automobilį galėjo pavogti M. Š. ir G. P., kurie vakarykščiai buvo apsilankę. Automobilio raktus ir garažo raktus galėjo paimti 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 18 val. Automobilis ,,VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), buvo pirktas kartu jau gyvenant, tačiau registruotas jis buvo ant sugyventinio S.. Nurodė, jog jokių pretenzijų neturi, nes mašina yra surasta. Civilinio ieškinio nereiškia (I t. b. l. 35-36, 48-50).

2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kieme esantis garažas, kuris priklauso A. V.. Matyti, kad garažo durys ir spyna, nesugadinti, garaže automobilio nėra (I t. b. l. 11-20).

2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis ,,VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), buvo rastas Šilalės r. sav., Gubrių k. ribose, esančiame miškelyje ant lauko keliuko. Matyti, kad automobilis atrakintas, laužimosi žymių ant jo nėra, iš automobilio niekas nedingę (I t. b. l. 21-27).

Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad M. Š. parodė vietą kur gyvena G. R., t. y. (duomenys neskelbtini), iš kur buvo paimti garažo ir automobilio raktai. Parodymų patikrinimo metu M. Š. nurodo, kad automobilio ir garažo raktą pavogė iš G. R. miegamojo kambaryje esančios sekcijos, jos pirmojo stalčiaus - pavogė automobilio raktelius, o nuo aukščiau esančios lentynėlės, kuri yra aukščiau stalčiaus, paėmė garažo raktus, kuriam stovėjo automobilis. M. Š. parodė medinį garažą ir paaiškino, jog atrakinęs garažą, kartu su G. P. pavogė automobilį (I t. b. l. 85-89).

Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad G. P. parodė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus parodė buto duris, kurios pažymėtos Nr. 3 bei nurodė, kad šį butą nuomojasi G. R.. G. P. nurodo, kad reikia įeiti į miegamojo buto kambarį, iš kur, jam matant, M. Š. paėmė automobilio raktelius. M. Š., automobilio raktelius paėmė iš miegamojo kambaryje esančios sekcijos - jos stalčiaus, G. P. nurodė, kad M. Š. iš to paties kambario paėmė ir garažo raktus, tačiau tikslios vietos nurodyti negalėjo. G. P. nurodė lauke garažą, kurį atrakino M. Š. ir iš kurio kartu pavogė automobilį (I t. b. l. 153-163).

2017 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. S. V. nusipirko automobilį ,,VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), iš P. R. (I t. b. l. 62).

Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės draudimą, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (I t. b. l. 52-54). Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. pakvitavimo matyti, kad minėti dokumentai, grąžinti G. R. (I t. b. l. 63).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą automobilį. Taigi, automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji G. P. ir M. Š., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 4.45 val., Šilalės m. Nepriklausomybės g. 15 namo kieme įsibraudami į A. V. priklausantį garažą, pagrobė S. V. ir G. R. priklausantį 150 eurų vertės automobilį „VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. R. patvirtino, jog buvo pagrobtas jai priklausantis automobilis „VW Vento“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jai padaryta 150 eurų turtinė žala. Kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų nuoširdžiu prisipažinimu teisme, jų prisipažinimą patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. G. P. ir M. Š. įsibraudami į patalpą pagrobė automobilį. Kaltinamųjų G. P. ir M. Š. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų G. P. ir M. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia, t. y. grobdami svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamieji suvokė, kad užvaldo svetimą turtą (automobilį) prieš turto savininko valią, norėjo jį neatlygintinai užvaldyti ir numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Nusikalstama veika yra baigta, kaltinamieji užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamų G. P. ir M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie savo kaltę pripažino visiškai ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. P. ir M. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja G. R. susitaikė, jos atsiprašė, nukentėjusioji pretenzijų neturi, automobilis jai grąžintas. G. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, registruotas darbo biržoje. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę - nusikalto pirmą kartą, gailisi.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Administracine tvarka baustas, anksčiau teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmės neatlikęs. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. M. Š. yra nedirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai M. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu nustatytas jos vidurkis, be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jam skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Kadangi kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytina pagal 2017 m. gegužės 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta ir 2017 m. gruodžio 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista, atlikta arešto bausmės dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

nusprendžia:

G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalį, 65 straipsnį, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti dalį 2017 m. gegužės 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2017 m. gruodžio 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos ir neatliktos 90 parų arešto bausmės, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal 2017 m. gegužės 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtą ir 2017 m. gruodžio 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą, nuo 2018 m. sausio 16 d. atliktą arešto bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė