Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-30 · Byla Nr. ATP-209-300/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
ATP-209-300/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03659-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-209-300/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03659-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 47.2.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo J. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį 7500 Lt (septynių tūkstančius penkių šimtų litų) bauda su alkoholinių gėrimų: 12 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „1906 Vodka“, 75 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „Zytniovka“, 12 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „Finlandia“, 5 butelius po 0,5 litro talpos 18 proc. stiprumo gėrimo „Chimosa de Chocolat“, 18 butelių po 0,5 litro talpos 21 proc. stiprumo gėrimo „Barmanska Wisnowa“, 15 butelių po 0,5 litro talpos 21 proc. stiprumo gėrimo „Barmanska Cytrynova“, kurie paimti pagal 2013-11-22 daiktų protokolą, konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nubausta už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymą „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 4-200, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, 2013 m. lapkričio 22 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), garažų masyve esančiame garaže, nepažymėtame jokiu numeriu, laikė daugiau nei 20 litrų spiritinių gėrimų su lenkiškomis banderolėmis, įvežtų iš Europos Sąjungos (12 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „1906 Vodka“, 75 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „Zytniovka“, 12 butelių po 0,5 litro talpos degtinės „Finlandia“, 5 butelius po 0,5 litro talpos 18 proc. stiprumo gėrimo „Chimosa de Chocolat“, 18 butelių po 0,5 litro talpos 21 proc. stiprumo gėrimo „Barmanska Wisnowa“, 15 butelių po 0,5 litro talpos 21 proc. stiprumo gėrimo „Barmanska Cytrynova“), kurių bendra muitinės vertė yra 1769,73 Lt, t. y. viršijanti 10 MGL sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui J. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad ji su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi pažeidimo nepadarė ir yra nubausta nepagrįstai, todėl mano, kad teismo nutarimas turėtų būti panaikintas. Mano, kad teismas ją nepagrįstai laiko kalta, nes iš surinktos medžiagos, apklaustų byloje liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad šį administracinės teisės pažeidimą padarė ne ji, o kitas asmuo. Dėl to mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pripažino juos įrodymais, jų visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo, nesirėmė visapusišku aplinkybių byloje išnagrinėjimu, dėl to padarė neteisingas išvadas ir pripažino ją kalta dėl alkoholinių gėrimų laikymo. Nurodo, kad šiuo atveju teismas, įrodymais administracinėje byloje pripažindamas duomenis, kurių nebuvo administracinio teisės pažeidimo byloje iki jai patenkant į teismą, taip pat prieštaringus ir keliančius abejones duomenis, akivaizdžiai pažeidė ATPK 257, 256 straipsnių reikalavimus. Mano, kad šioje administracinėje byloje duomenų apie tai, kad būtent ji būtų padariusi administracinės teisės pažeidimą, nėra. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos ir V. D. parodymus, kadangi byloje nėra duomenų, kurie juos paneigtų. Nurodo, kad ji nuo pat protokolo surašymo dienos teigė, kad šio pažeidimo nepadarė ir nieko nežino. Apklausta teisme parodė, kad nežino, kodėl surašytas protokolas būtent jai ir kodėl ji vadinama organizatore. Taip pat nurodo, kad garažas, kuriame rastas alkoholis priklauso ne jai, o V. D., ji buvo sulaikyta apie 100 m atstumu nuo to garažo, kuriame buvo rastas alkoholis, kai ėjo į garažą pasiimti savo automobilio. Taigi teigia, kad ji nei su garažu, nei su alkoholiu, kuris buvo rastas garaže, nieko bendra neturi, ir nėra byloje duomenų, kurie įrodytų priešingas aplinkybes. Apeliantės įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad rastos degtinės priklausomybė yra aiškiai ir neginčijamai nustatyta, yra nustatyta, kad ši degtinė priklausė ne jai, o V. D.. Pats V. D. iš karto po įvykio surašė paaiškinimą, kad rasta degtinė yra jo. Apklaustas V. D. teisme nurodė tas pačias aplinkybes, būtent, kad jis laikė garaže degtinę, vyną, kuriuos nusipirko (duomenys neskelbtini), alkoholį vartoja jis pats, o garažas, kuriame laikė alkoholį, priklausė jo mirusiai močiutei. Taip pat pažymi ir tai, kad V. D. teismo posėdyje teikė dokumentus, kurie įrodė, kad jis alkoholį pirko (duomenys neskelbtini), tačiau, pasak apeliantės, teismas šių dokumentų nepriėmė ir nebuvo objektyvus, ir nesiekė išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių byloje. Taip pat nurodo ir tai, kad teismas nepriėmė ir jos teiktų vaikų gimimų liudijimų kopijų, kurios atspindi jos šeiminę padėtį ir tai, kad ji augina mažamečius vaikus, ir į šią aplinkybę neatsižvelgė, taip teismas vėl buvo neobjektyvus jos atžvilgiu. Teigia, kad jos ir V. D. parodymai yra visiškai neprieštaraujantys vieni kitiems, atspindintys įvykio aplinkybes ir nepaneigti kitais bylos įrodymais, todėl mano, kad teismas nepagrįstai juos atmetė. Dėl policijos pareigūnų parodymų pažymi, kad jų parodymai iš esmės atspindi manymą ir norą, kad rastas alkoholis priklausytų būtent jai. Apeliantės įsitikinimu, policijos pareigūnai savo parodymuose nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jos kaltę dėl šio pažeidimo: nei to, kad ji būtų buvusi tame garaže, nei to, kad būtų nešusi ar išnešusi į jį rastus alkoholinius gėrimus, nei matė bent kažkokį jos ryšį su jais ar girdėję ir nustatę kokias aplinkybes, kurios sietų ją su šiuo alkoholiu. Todėl mano, kad pareigūnai duodami parodymus išsakė savo nuomonę, kad broliai V. ir N. D. neturi pinigų, alkoholio neįsigytų, todėl jis priklauso jai. Iš tokių pareigūnų parodymų apeliantei akivaizdu, kad tai yra tik pareigūnų nuomonė. Pažymi ir tai, kad kaip liudytojas apklaustas D. A. iki teismo, tai yra iš karto po įvykio, iš viso nebuvo surašęs jokio dokumento, tarnybinio pranešimo, nebuvo apklaustas apie jam žinomas aplinkybes, todėl teisme jo duotų parodymų negalima patikrinti ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad šis liudytojas įvykio metu buvo kitoje vietoje, pildė dokumentus kitame garaže, ten ji irgi buvo atvesta, todėl jis nežino jokių aplinkybių apie rastą alkoholį. Taigi J. L. neaišku, kaip jis galėjo atskleisti įvykio eigą, mechanizmą, aplinkybes dėl alkoholio priklausomybės nustatymo, o teismas remtis jo parodymais nutarime. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai ją persekioja seniai, ji ne kartą kreipėsi su skundais dėl jų neteisėto elgesio, ne kartą jos atžvilgiu buvo pareigūnų iniciatyva buvo pradėtos bylos ir vėliau nutrauktos, todėl mano, kad pareigūnai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, tai yra susidoroti su ja ir siekia ją bet kokia kaina nubausti. Pažymi, kad alkoholį rado ir dokumentus pildė vienas pareigūnas – M. J., o kitas pareigūnas – D. A. – pats tiesiogiai jokių aplinkybių dėl šio įvykio nematė, todėl jam jokios aplinkybės apie įvykius, vykusius šiame garaže, nėra žinomos. Taip pat pažymi, kad pareigūno M. J. nurodytos aplinkybės, kad ji broliams sakė, kad prisiimtų savo kaltę, neatsispindi jokiuose jų duotose parodymuose kitose bylose apie tos dienos aplinkybes. Taigi teigia, kad abiejų pareigūnų parodymai ir M. J. tarnybinis pranešimas apie tos dienos įvykius iš esmės skiriasi, lyginant su jų duotais parodymais šiose jos nurodytose administracinėse bylose, nors pasakojo jie abu apie tos pačios dienos aplinkybes, tačiau tokių faktų apie jos veiksmus šioje byloje, apie tai, kad būtų broliams kažkaip dariusi įtaką, jiems kažką sakiusi, nė vienas iš paminėtų pareigūnų nagrinėjant kitas administracines bylas dėl tą pačią dieną, tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje padarytų pažeidimų nenurodė, todėl mano, kad pareigūnai siekia jai pakenkti, apie tą patį įvykį kiekvieną kartą pasakodami skirtingai. Apeliantės įsitikinimu, turėtų būti nustatyti neginčijami, objektyviai atlikti jos veiksmai, patvirtinantys jos kaltę dėl alkoholio laikymo garaže, kuriame jis buvo rastas. Šiuo atveju apeliantė mano, kad byloje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi apie laikomą alkoholį, kad iš viso kada nors būtų buvusi garaže, kuriame jis rastas, kad būtų buvusi garaže įvykio dieną. Todėl daro išvadą, kad iš paminėtų ir teismo nutarime aptartų duomenų galima daryti ne daugiau negu prielaidą, kuri yra paneigta šiuo atveju kategoriškais jos ir V. D. parodymais dėl alkoholio priklausomybės. Dėl to nurodo, kad teismas priėmė nutarimą pripažinti ją kalta, nesant jokių jos kaltės įrodymų. Mano, kad teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų viseto ir neanalizavo, netyrė jų teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismo išvados yra neteisingos ir neatitinkančios duomenų, esančių byloje. Be to, nurodo ir tai, kad teismas pažeidė administracinių bylų nagrinėjimo praktiką, kad prielaidomis sprendimo grįsti negalima, todėl bet kokios abejonės, turėjo būti vertinamos jos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – J. L., apeliaciniu skundu nesutikdama su jos pripažinimu kalta ir nubaudimu pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantė neginčija, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), garažų masyve esančiame garaže, nepažymėtame jokiu numeriu, buvo laikoma daugiau nei 20 litrų spiritinių gėrimų su lenkiškomis banderolėmis įvežtų iš Europos Sąjungos, kurių bendra muitinės vertė yra 1769,73 Lt, t. y. viršijanti 10 MGL sumą, tačiau teigia, kad visi šie alkoholiniai gėrimai priklausė ne jai, o V. D.. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai būtent apeliantę pripažino kalta ir nubaudė pagal jai inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kad neįvertino visų faktinių aplinkybių, ir taip akivaizdžiai pažeidė ATPK 257, 256 straipsnių reikalavimus. Priešingai, skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su Šiaulių apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantė tik jai palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad J. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip kaip to norėtų apeliantė, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Tai, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) garažų masyve esančiame garaže, nepažymėtame jokiu numeriu, buvo laikoma būtent J. L. priklausančių daugiau nei 20 litrų spiritinių gėrimų su lenkiškomis banderolėmis, įvežtų iš Europos Sąjungos, kurių bendra muitinės vertė yra 1769,73 Lt, t. y. viršijanti 10 MGL sumą, įrodo: liudytojo M. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai (41–42 b. l.), kai jis parodė, kad, apžiūrėjus garažą, buvo pastebėta, kad garaže laikomi spiritiniai gėrimai su lenkiškomis banderolėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes jų kiekis akivaizdžiai viršijo leistiną. Jam brolių N. ir V. D. paklausus, kieno šie gėrimai, broliai atsakė, kad ne jų, ir negalėjo pasakyti, kieno. Vėliau, jiems dokumentuojant kitą įvykį dėl cigarečių laikymo J. L. atžvilgiu, pastaroji, nekreipdama dėmesio į jų reikalavimą nutraukti pokalbį, kelis kartus priėjo ir broliams pasakė, kad vienas iš jų „prisiimtų kaltę“. Po to V. D. paaiškino, kad rasti gėrimai yra jo. Tokius aptartus liudytojo parodymus atitinka ir apylinkės teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. A. parodymai, kai jis parodė, kad su broliais N. ir V. D. atvažiavus į policijos komisariatą jie dar nebuvo apsisprendę, kuris prisiims kaltę, jie negalėjo nurodyti nei alkoholio kiekio, nei kainų, nei to, kur pirko (36 b. l.). Šioje situacijoje pastebėtina tai, kad tokie anksčiau išdėstyti liudytojų parodymai atitinka ir pirminį, įvykio dieną rašytą M. J. tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje N. ir V. D. paklausus, kieno gėrimai garaže, jie paaiškinti negalėjo. Su N. ir V. D. jiems priėjus prie kito garažo, kur buvo sulaikyta J. L., pastaroji kelis kartus priėjo prie jų ir pasakė, kad vienas iš jų „prisiimtų kaltę“ dėl kitame garaže rastų spiritinių gėrimų. Po to V. D. pareiškė, kad rasti gėrimai yra jo. V. D. rašant paaiškinimą, jam paskambino J. L. ir aiškino, ką jis turi rašyti. Tada V. D. paaiškino, kad visi gėrimai priklauso jam (6–7 b. l.). Ir nors apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas V. D. parodė, kad tai jis laikė gėrimus: degtinę, vyną, kuriuos nusipirko (duomenys neskelbtini), tačiau vertinant tokius liudytojo parodymus pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. ir J. L. sieja draugystė, kaip apylinkės teismo posėdžio metu parodė pats V. D., jis dirba pas J. L. motiną, ten tvarko automobilius, taigi J. L. motina yra jo darbdavė. Vadinasi, V. D. yra suinteresuotas padėti J. L.. Be to, ir liudytojai M. J. ir D. A. nuosekliai ir tapačiai nurodė, kad V. D. kaltę liepė prisiimti J. L.. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas šio liudytojo parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais J. L. versiją, nėra pagrindo, todėl jie vertintini kaip siekis padėti J. L. išvengti administracinės atsakomybės, ir dėl to atmestini.

Būtent dėl tokių nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad M. J. ir D. A. parodymai, kurie atitinka ir liudytojo M. J. tarnybinį pranešimą, yra tie objektyvūs duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei pagrindžia, kad šioje byloje ginčo dalyku tapę alkoholiniai gėrimai priklauso J. L..

Be to, pastebėtina ir tai, kad pati apeliantė, užuot jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodžiusi, jos manymu, tikrąsias įvykio aplinkybes, paaiškinimą rašyti atsisakė ir nurodė, kad parodymus duos teismo metu (4 b. l.), tačiau apie tai, alkoholiniai gėrimai priklauso ne jai, nieko nenurodė, versiją apie alkoholio priklausomybę kitam asmeniui iškėlė tik teisme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Kartu pastebėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens J. L. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad anksčiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), garažų masyve esančiame garaže, nepažymėtame jokiu numeriu, laikyti daugiau nei 20 litrų spiritinių gėrimų su lenkiškomis banderolėmis įvežtų iš Europos Sąjungos, kurių bendra muitinės vertė yra 1769,73 Lt, t. y. viršijanti 10 MGL, priklauso būtent J. L.. Dėl to atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį ji patraukta pagrįstai.

Dėl šių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą, administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o J. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė