Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo tenkintas J. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 23 d. gautas J. G. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutarimu tenkino J. G. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, nurodė, jog paskirta administracinė nuobauda pasiekė savo tikslus, asmuo pasitaisė, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarimą panaikinti.Skunde nurodo, kad pažeidėja jai suteikta specialiąja teise naudojasi piktybiškai pažeidinėdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes ji daug kartų bausta už KET pažeidimus. Darydama šį pažeidimą savo veiksmais ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Šie pažeidimai padaromi tik tyčia, todėl J. G. pažeisdama įstatymo normą, numatančią draudimą neblaiviems vairuotojams vairuoti transporto priemones, privalėjo suvokti savo elgesio neigiamas pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, apelianto manymu, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai – užkirsti kelią teisės pažeidimams, kurie priskiriami prie pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų.Skunde taip pat teigiama, jog teismo teiginys, kad pažeidėja bėgo nuo smurtaujančio vyro, nėra niekuo pagrįstas, nes savo pirminiuose paaiškinimuose policijos pareigūnams pažeidėja nenurodė, kad konfliktas su vyru būtų pavojingas gyvybei ar sveikatai. Dėl minėtų aplinkybių, Institucijos vertinimu, taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.Atsiliepime į apeliacinį skundą J. G. prašo skundo netenkinti.Atsiliepime teigiama, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ne tik formalų ATPK 329 straipsnyje pagrindų buvimą, bet ir tai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai pareiškėjos atžvilgiu jau pasiekti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimą J. G. padarė bėgdama nuo smurtaujančio vyro, kas, priešingai nei teigiama skunde, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir įvertino teigiamai charakterizuojamą pareiškėjos asmenybę, visus patiriamus nepatogumus dėl negalėjimo savarankiškai vairuoti transporto priemonę ir neigiamą šių aplinkybių įtaką jos kasdieniniam gyvenimui bei darbinei veiklai ir pagrįstai sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad J. G. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jos atsakomybei reikšmingas aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Tenkinant prašymą sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta ne tik į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą, bet ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei kitas svarbias šio klausimui sprendimui aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pažeidėjai paskirta už tyčinį pažeidimą, nes ji už vairo sėdo suvokdama, kad yra neblaivi, tačiau aukštesnysis teismas taip pat pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog šį pažeidimą sąlygojo susiklosčiusios aplinkybės – pareiškėja neblaivi prie vairo sėdo ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau norėdama pabėgti nuo smurtaujančio vyro. Šias aplinkybes, priešingai nei skunde teigia Institucija, patvirtina ne tik pačios pareiškėjos paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau ir byloje esantys rašytiniai duomenys – įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendis. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, jog konkretaus pažeidimo pavojingumas yra vienas iš svarbiausių požymių sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Šioje byloje matyti, jog J. G. pavažiavo vos 10 m. metrų, nakties metu, gatvelėje, kurioje nebuvo jokio eismo. Tai nustatyta pareigūnų paaiškinimais. Visa tai rodo, jog šis konkretus pažeidimas realios grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad ji kaltę pripažino, gailisi, paskirtą baudą sumokėjo laiku, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad ji administracine tvarka anksčiau buvo bausta tik du kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę kai pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas ir vieną kartą už tai, kad viršijo nustatytą greitį, neblaivi buvo sulaikyta pirmą kartą. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei skunde teigia Institucija, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja jai suteikta specialia teise naudojasi piktybiškai pažeidinėdama kelių eismo taisykles. Be to, po nuobaudos skyrimo naujų pažeidimų pareiškėja nėra padariusi, administracine tvarka nei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitus pažeidimus nėra bausta. Kaip matyti iš bylos duomenų, ji suprato savo elgesio neleistinumą, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad J. G. nėra sistemingas pažeidėja, ir šis pažeidimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus specialiosios teisės atėmimo keliamus neigiamus padarinius ir jų trukmę – pareiškėja dirba keliose darbovietėse, o susisiekimas iš jos gyvenamosios vietos viešuoju transporto yra apsunkintas, be to, ji dar augina du mažamečius vaikus, darytina išvada, jog dėl šios poveikio priemonės taikymo ir trukmės (daugiau nei 18 mėn.) ji patyrė pakankamai neigiamų suvaržymų, pakankamą neigiamą poveikį, todėl sutiktina su nutarime padaryta išvada, jog ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai šiuo metu jau yra pasiekti.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.