- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-9078-806/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- E. Č.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Č., nukentėjusiajai A. S., suinteresuotam asmeniui A. Č., išnagrinėjusi E. Č. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. 2016-05-23 apie 17.43 val., Šilo g. – Smėlio g, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuodama automobilį buvo neatidi, sukdama į dešinę nepaliko tarpo ir kliudė priekyje sustojusį automobilį, sugadino abu automobilius, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. E. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., kad ji aukščiau nurodytu laiku dėl minėto įvykio nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus.
Apklausta teisme E. Č. parodė, kad įvyko nesusipratimas, suko į dešinę ir buvo įsitikinusi, jog kliudė bortelį. Ji, E. Č. atsistojo už 100 m, niekur ji nebėgo. Pasak E. Č., ji nesuprato, kad kliudė automobilį, galvojo, kad bortelį, negirdėjo jokio bumptelėjimo. Jie buvo kamštyje ir palaukė kol pravažiavo automobiliai, pagalvojo, kad pralys. E. Č. teigimu, ji visą laiką važinėja ir galvojo, kad galima pakeisti vairuotojo pažymėjimą iki vasario mėn., ilgą laiką Lietuvoje negyveno.
Apklausta teisme nukentėjusioji A. S. parodė, kad važiuojant pajautė smūgį, automobilis pasuko ir nuvažiavo. Pažiūrėjo, kad jos, A. S. automobilis nubrozdintas, išsikvietė patrulius. Buvo švelnus smūgis, tai bamptelėjimas, vaikas sukliko, automobilis šiek tiek pasistūmėjo į priekį, buvo stambus prisilietimas. Pasak A. S., automobiliui apgadintas bamperis, reikia perdažyti bamperį. Suprato, kad vairuotojas nepastebėjo, ji, A. S. sustojo po to.
Apklaustas teisme suinteresuotas asmuo A. Č. parodė, kad nežinojo, kad E. Č. neturi teisės vairuoti. Žmona turi sporto klubą. Jie darė įmonei rėmimą, nuomodami automobilį. Dėl vairuotojo pažymėjimo, buvo įsitikinę, kad galiojantis. Pilnai padengs žalą.
Šalies argumentai
E. Č. paaiškinime nurodė, kad važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Suko į dešinę ir kliudė, jai, E. Č. pasirodė, kad bortelį. Buvo mažas garsas, todėl ramiai nuvažiavo į darbą. Prabuvo nuo 17.30 val. iki 20.00 val. Važiuojant atgal sustabdė policija ir pranešė apie įvykį. Automobilis tą visą laiką prastovėjo mokyklos kieme, Antakalnio g. 33. Vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė, nes Lietuvoje ilgą laiką (apie 10 metų) negyveno. Automobilis priklauso įmonei, kodėl neapdraustas nežino.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-23 gavo pranešimą, kad Šilo g. apgadintas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu kreipėsi „Toyota“ vairuotoja A. S., kuri paaiškino, kad vairuodama automobilį važiavo Šilo g. link Smėlio g., kai sustojo transporto spūstyje pajuto, kad į jos automobilio galinę dalį kliudė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas nuvažiavo į Smėlio g. Forminant eismo įvykį Smėlio g. link jų, policijos pareigūnų Smėlio g. atvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė. Automobilį vairavo E. Č., kuri paaiškino, kad vairuodama automobilį ir sukdama iš Šilo g. į Smėlio g. pajuto, kad kažką kliudė, bet galvodama, kad tai kelio bortelis, nuvažiavo toliau Smėlio g. į darbą. E. Č. pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą 1992-02-08 (išdavusi valstybė CCCP) ir paaiškino, kad jo nepakeitė, nes ilgą laiką gyveno ne Lietuvoje. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas. Automobilių sugadinimai bei jų pobūdis atitinka. Žmonės nenukentėjo, pašalinių liudininkų nėra.
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Šilo g. – Smėlio g, Vilniuje, automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis.
Šalies argumentai
A. S. paaiškinime nurodyta, kad 2016-05-23 apie 17.30 val., vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S.. Važiavo link vaikų darželio „Šilagėlė“ pasiimti vaiko ir stovint spūstyje, lėtai judant, iš galo, automobilio galinio bamperio pajuto, kad atsitrenkė automobilis „BMW X5“, kurio vairuotoja lyg nekreipdama dėmesio pažiūrėjo, pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo. Supratusi, kad vairuotoja nesustos, ji, A. S. užfiksavo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17.40 val., iš karto pranešė pagalbos numeriu 112. Įvykio metu automobilis stovėjo spūstyje. Automobilis, kurį vairavo ji, A. S. yra apdraustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Iš policijos pareigūnų gavusi pažymą dėl eismo įvykio pastebėjo, kad tas pats automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžta į tą vietą, kurioje kliudė jos, A. S. vairuojamą automobilį. Policijos pareigūnai sustabdė automobilį, jo vairuotoja sakė, kad sukdama iš Šilo g. į dešinę jautė smūgį, bet galvojo kliudžiusi bortelį.
Dėl išdėstyto konstatuotina, jog E. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; 226 p., numatantį, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. E. Č. neneigė buvusi eismo įvykio vietoje, sukusi į dešinę pusę, tačiau teigia, jog buvo įsitikinusi, kad atsitrenkė į bortelį. Šiuos E. Č. parodymus paneigia tiesiogiai eismo įvykio aplinkybės mačiusios nukentėjusiosios A. S. parodymai, kad važiuojant pajautė smūgį, automobilis pasuko ir nuvažiavo. Pažiūrėjo, kad jos, A. S. automobilis nubrozdintas, išsikvietė patrulius. Iš eismo įvykio vietos matyti, kad E. Č. kliudė priekyje sustojusio automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį. Transporto priemonių apgadinimo faktą patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, A. S. paaiškinimas. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Šilo g. – Smėlio g, Vilniuje, automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis.
E. Č. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. Č. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 219.1. p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. E. Č. neneigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tačiau teigė, jog nesuprato kliudžiusi automobilį, galvojo, kad bortelį, negirdėjo jokio bumptelėjimo. E. Č. savo paaiškinime nurodė, kad buvo mažas garsas, todėl ramiai nuvažiavo į darbą. Apklausta teisme nukentėjusioji A. S. parodė, kad buvo švelnus smūgis, tai bamptelėjimas, vaikas sukliko, automobilis šiek tiek pasistūmėjo į priekį, buvo stambus prisilietimas. Pasak A. S., automobiliui apgadintas bamperis, reikia perdažyti bamperį. Suprato, kad vairuotojas nepastebėjo, ji, A. S. sustojo po to. Kadangi byloje nebuvo pateikta jokių automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų, teismo posėdžio metu buvo apžiūrimi kieme stovėję minėti automobiliai, kad įvertinti jų apgadinimų pobūdį. Apžiūrėjus automobilius, byloje nustatyta, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra žymūs. Atsižvelgiant į automobilių modelius (visureigiai), apgadinimų pobūdį, apgadinimų susidarymo mechanizmą, automobilių lokalizaciją įvykio metu, tokia E. Č. versija, kad nepajuto kontakto su kitu automobiliu, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Ant nukentėjusiosios A. S. ir E. Č. vairuojamų automobilio matyti tik nežymūs įbrėžimai. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. Č. po įvykio nesureagavo į automobilių kontaktą ir nuvažiavo į darbą, esantį už 100 metrų bei grįžtant iš darbo ją sustabdė policijos pareigūnai dėl šio įvykio. Šie įrodymai patvirtina, kad E. Č. kontakto tarp automobilių galėjo nepajusti ir nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį sužinojo, kai važiuojant atgal sustabdė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, kad E. Č. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad E. Č. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad E. Č. sąmoningai, t.y. suvokdama, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.
E. Č. surašytas protokolas ir už tai, kad 2016-05-23 apie 17.43 val., Šilo g. – Smėlio g, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad E. Č. USSR vairuotojo pažymėjimas išduotas 1992-02-08. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad E. Č. nebuvo praradusi teisės vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina, kad pažeidimo padarymo dieną – 2016-05-23, E. Č. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nebuvo pasikeitusi seno vairuotojo pažymėjimo į naują. Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį asmenys gali būti patraukti, įrodžius, jog vairavo transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio galiojančio pažymėjimo E. Č.policijos pareigūnams nepateikė, nes pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą 1992-02-08 (išdavusi valstybė USSR). Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 16 punktas numato: „Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <....> pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis“. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos reikalavimus E. Č. pažeidė, t. y. pažeidimo padarymo metu nebuvo praradusi teisės vairuoti transporto priemonę, o tik buvo pateikusi negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, dėl ko jos veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad E. Č. 2016-05-23 apie 17.43 val., Šilo g. – Smėlio g, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai, kad automobilis priklauso įmonei, jog automobilis neapdraustas E. Č. nežinojo, pažeidėjos E. Č. atsakomybės nešalina, vairuotojas prieš vairuodamas įmonei priklausančią transporto priemonę turi įsitikinti, kad automobilis yra draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kuriuos asmeniui paskirta administracinė nuobauda, į pažeidėjos asmenybę, praeityje bausta administracine tvarka už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., todėl E. Č. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., skirtina sankcijoje numatyta maksimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
E. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.
E. Č. administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
E. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., paskirti 11 eurų dydžio baudą.
E. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., paskirti 23 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir E. Č. paskirti 28 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.