Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-171-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2A-171-280/2014
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00617-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
H. G.
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-171-280/2014

Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00617-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teisėjų Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-649/2013 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui H. G. įmonei dėl skolos apmokėjimo už šilumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo H. G. įmonės 5 554,01 Lt skolos ir 320,16 Lt delspinigių, 176 Lt žyminio mokesčio bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui teikia šilumą pagal sutartį. Sutarties 3 p. atsakovas įsipareigojo mokėti po ataskaitinio mėnesio 15 dienos, bet prievolės nevykdo. Per laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-07-01 už suvartotą šilumą atsakovas neapmokėjo 5 554,01 Lt skolos, jam taip pat pagal sutarties 4 punktą priskaičiuota 320,16 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, iš atsakovo H. G. įmonės priteisė ieškovo AB “Panevėžio energija” naudai 5 554,01 Lt skolą už šilumos energiją, 320,16 delspinigių, 176,00 Lt žyminio mokesčio, 1 331,00 Lt atstovavimo išlaidų bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-07-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, valstybės naudai iš atsakovo H. G. įmonės priteisė 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui mokesčius už šilumą skaičiavo už objektus, esančius (duomenys neskelbtini), bt. 3 ir bt. 5. Faktiškai H. G. priklauso 187,18 kv. m bendro ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)-4 Kupiškyje. Šios patalpos buvo gautos sujungus butus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko su ieškinio dalimi, t. y. 3420,14 Lt skola bei 197,01 Lt delspinigiais, tačiau nurodė nesutinkantis su skolos dalimi, paskaičiuota už 77,27 kv. m, tai yra už sąskaitoje nurodytą objektą adresu (duomenys neskelbtini)-4A, kadangi šildymas bute buvo atjungtas teisėtai 1995 m. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas, išrašinėdamas sąskaitas už šildymą atsakovui, ir nurodė neegzistuojantį adresą (duomenys neskelbtini)-4 A, bendras plotas, kuriam skaičiuojamas šildymas ( 77,27 kv. m +88,74 kv. m) yra toks pat, koks nurodytas VĮ Registrų centras duomenų banko išraše adresu (duomenys neskelbtini)-4 – 166,01 kv. m, tai yra pagrindinis trijų sujungtų butų plotas. Nors buto plote, pažymėtame Nr. 4, ir nėra šildymo prietaisų, tačiau kapitalinėje sienoje tarp butų Nr. 3 ir Nr. 5 bei Nr. 4 yra trys angos, per kurias šiluma netrukdomai sklinda iš buvusių butų Nr. 3 ir Nr. 5 į buvusį butą Nr. 4. Teismas laikė, kad skola už patalpų šildymą ir delspinigiai yra apskaičiuoti tinkamai, todėl ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas H. G. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-723-649/2013 ir priimti naują sprendimą: pripažinti šildymo atjungimą nuo centralizuotų tinklų ir šildymo būdo pakeitimą elektros energiją naudojančiais įrenginiais (duomenys neskelbtini) namo Nr. 4 teisėtu. Prašo panaikinti ieškinio dalį už neteisėtai priskaitytus 2 133,87 Lt skolos ir 123,15 Lt delspinigių už nešildomas (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. 4 patalpas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo teikiamą elektros įrenginių priėmimo naudojimui pažymą, kurią atsakovas teikė kaip įrodymą, jog butas buvo teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovas pats nurodė, kad namo adresu (duomenys neskelbtini) butai Nr. 3 ir Nr. 5 niekada nebuvo prijungti prie centrinio šildymo, juose nurodytas krosninis šildymas, todėl ieškovas neteisėtai teikė sąskaitas už šildymą ir privalėjo išsiaiškinti neatitikimus. Ieškovas nepateikė duomenų, kad 2012-04-04 ieškovo pasiūlymas atstatyti šildymo sistemą atsakovui tikrai buvo įteiktas. Butų Nr. 3 ir Nr. 5 rekonstrukcija nėra baigta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog butas Nr. 4 yra sujungtas su butais Nr. 3 bei Nr. 5. Kadangi patalpų funkcinė paskirtis nepasikeitė, atsakovas neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie atliktą rekonstrukciją.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti AB „Panevėžio energija“ naudai iš H. G. įmonės 800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad mokesčiai už šildymą apeliantui paskaičiuoti pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. sunaudotos šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal vartotojo patalpos naudingąjį plotą. Kadastro duomenys apie krosninį šildymą atsakovo butuose Nr. 3 ir Nr. 5 galiojo tik iki 2000-05-10. Skolos susidarymo laikotarpiu: nuo 2012-05-01 iki 2013-07-01 galiojo kadastro duomenys, kad butai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 yra sujungti į vieną negyvenamąją patalpą – parduotuvę, o visos patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Registre duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Apelianto pateikta elektros įrenginių priėmimo naudojimui pažyma neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, todėl teismas pagrįstai atsisakė tuos įrodymus prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Atsakovas tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog adresu (duomenys neskelbtini) esančiame name jam priklausantis butas Nr. 4 buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl mokėti už šiam butui tenkančio ploto šildymą atsakovui nepriklauso.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo atstovas H. G. 1994-08-25 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini)-4, Kupiškyje (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 50). 1994-10-28 Kupiškio rajono valdybos potvarkiu H. G. leista (duomenys neskelbtini)-4 butą pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas, įrengiant maisto ir pramoninių prekių parduotuvę (b. l. 79). H. G. 1997-09-19 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini)-3, Kupiškyje (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 51), 1997-08-21 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini)-5, Kupiškyje (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 52). 1997-10-01 atsakovas H. G. įmonė ir AB „Panevėžio šilumos tinklai“ (dab. AB „Panevėžio energija“) pasirašė Sutartį Nr. 299/5299 dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbtini) butams Nr. 3 ir Nr. 5, mokėtojo patalpų plotas nurodytas 88,74 m² (b. l. 20). 2000-04-25 H. G. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba išdavė leidimą Nr. 3 perplanuoti parduotuvės patalpas (b. l. 75) ir sujungti (duomenys neskelbtini) butus Nr. 3, 4 ir 5 (b. l. 76). 2000-05-10 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas suformuotas butas, gautas sujungus H. G. priklausančius butus (duomenys neskelbtini) Nr. 3, 4, 5, šiam turtui priskirtas un. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44).

Atsakovo atstovas H. G. nurodo, kad jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)-4 nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungė 1995 m., tačiau leidimo, projekto ar kitokios dokumentacijos, kuri patvirtintų šį butą nuo šildymo sistemos buvus atjungtą teisėtai ir suderinus su šildymą teikiančia įmone, teismui nebuvo pateikta. Iš byloje esančio rekonstrukcijos projekto plano pagal kurį butai buvo sujungti, matyti, jog patalpose, kurios iki butų Nr. 3, 4 ir 5 sujungimo priklauso butui Nr. 4, nėra šildymo įrenginių, t. y. radiatorių (b. l. 76), todėl tikėtina, jog atsakovas iš tiesų buto Nr. 4 šildymo įrenginius atjungė ir nesinaudojo centralizuotu šilumos teikimu. Tačiau ši aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip jau buvo minėta, 2000 m. H. G. pertvarkė jam tris priklausančius butus, juos sujungdamas ir įregistruodamas kaip vieną objektą. Atsakovas sutinka, kad butai Nr. 3 ir Nr. 5 buvo ir tebėra šildomi centralizuotai, ir pats patvirtina, kad senuose registro duomenų išrašuose (b. l. 45-46) padaryta klaida, nurodant, kad šildymas yra krosninis. Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotų, sujungiant tris butus, patalpų plotas nurodytas 187,18 m², iš kurių naudingas plotas – 166,01 m², jau pažymėta, kad šis butas yra šildomas iš centralizuotų sistemų. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), todėl ieškovas pagrįstai skaičiuoja, jog šildymas atsakovui tiekiamas ne tik 88,74 m², tačiau visam buto plotui, t. y. 166,01 m², nes butai po perplanavimo sujungti.

Pertvarkant butus kapitalinėje sienoje, skiriančioje butus Nr. 3 ir Nr. 5 su butu Nr. 4 buvo padarytos dvi atviros pereinamos nišos bei vienerios durys, todėl nors patalpose, iki 2000 m. buvusiose butu Nr. 4, ir nėra radiatorių, tačiau šiltas oras į patalpas patenka pro niekuo neuždengtas nišas bei duris, taigi šildomas visas 166,01 m² plotas. Nešildomos patalpos nebeizoliuotos nuo šildomų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patalpų rekonstrukcija nėra baigta. Iš tiesų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)-4, Kupiškyje baigtumas registre nurodytas 98 proc., tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės patalpų šildymui, kadangi parduotuvė po sujungimo buvo eksploatuojama ir šildoma, butai sujungti, angos padarytos, tad šildomos ne tik patalpos, buvusios butais Nr. 3 ir 5, bet ir buto Nr. 4 patalpos.

Apeliantas nurodo, kad atlikęs rekonstrukciją butuose, jis neprivalėjo pranešti ieškovui apie tokį pakeitimą, tačiau šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Atsakovas, kaip verslą vykdantis (vykdęs) subjektas, neabejotinai turi sutarčių vykdymo patirties ir žino, jog įstatymas numato sutarties šalims pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį (CK 6.200 str. 2 d.), todėl pasikeitus sutartyje numatytoms aplinkybėms ir sąlygoms, privalo apie tai pranešti kitai šaliai. Po butų sujungimo ne tik teisine prasme nustojo egzistuoti (duomenys neskelbtini) butai Nr. 3 ir Nr. 5, bet ir pakito šildomo ploto dydis – iš 88,74 m² į 166,01 m², todėl atsakovas turėjo pareigą apie tai informuoti šildymą teikiančią įmonę ir sudaryti naują šildymo sutartį ar pakeisti senąją. Atsakovas ginasi įstatymo nežinojimu ir nesuvokimu, tačiau tai jo neatleidžia nuo pareigos sumokėti už jam faktiškai suteiktas paslaugas, t. y. suteiktą šilumos energiją.

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ pagal atsakovui tenkantį plotą suskaičiavo butui patiektą šilumos energiją ir pateikė PVM sąskaitas faktūras (b. l. 21-36). Atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai skolą už šilumos energiją, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1999-02-24 Balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktą Nr. 1, 2000-04-26 Elektros įrenginių priėmimo naudojimui pažymą Nr. 16-0-353, 2000-05-09 Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos Pažymą ir 1999-02-24 Paraišką vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos energetinės sistemos elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pirmosios instancijos teismas iš tiesų šiuos dokumentus atsisakė priimti į bylą (b. l. 86-88), tačiau toks teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo pateikiami dokumentai neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla, kadangi išduoti elektros prietaisų priėmimui ir prisijungimui prie elektros tinklų, bet ne prie šildymo sistemos. Pateikti dokumentai neatitinka įrodymams keliamo CPK 180 str. įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 180 str. ir 314 str., kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius dokumentus priimti taip pat atsisako.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas AB „Panevėžio energija“ nurodė patyręs ir prašė priteisti 800 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 112-114). Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bet iš jo turinio matyti, kad nurodomos sumos neatitinka bylos sudėtingumo, patirtų laiko ir kitų sąnaudų, ieškovui jau priteista 1331 litas advokato pagalbos suma, todėl ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo H. G. įmonės ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai priteisiama 200 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str. 1-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš H. G. įmonės (j. a. k. 164807616) 200 Lt advokato pagalbos išlaidų AB „Panevėžio energija“ (j. a. k. 147248313).

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė