Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Kęstučiui Dičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. skundą dėl Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio viršininko komisaro inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. Šiaulių rajono PK VP VTS EPP viršininko komisaro inspektoriaus 2007m. vasario 15 d. nutarimu pagal ATPK 125str., 130²str. pastabą, 30²str., 32str.1d.5p. buvo nubaustas 410litų administracine bauda, pažeidimą įvertinant 8baudos balais už tai, kad jis 2007m. vasario 10d. apie 15⁰⁵val. Šiaulių rajone kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė 4km.720m., vairuodamas automobilį, nesustojo prie ženklo 204 "Važiuoti nesustojus draudžiama", esančio prie geležinkelio pervažos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-K.E.T.) 211.p. numatytus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad administracinė nuobauda yra paskirta nepagrįstai, nes jis jokio pažeidimo nepadarė. Privažiavus prie pervažos, jis pamatė, jog dega leidžiantis važiuoti per pervažą signalas ir todėl, jis nesustojęs prie prieš pervažą stovinčio ženklo „Nesustojus pravažiuoti draudžiama“, pravažiavo per pervažą bei jam buvo surašytas protokolas ir jis nubaustas pagal ATPK 125str. Mano, jog degant leidžiamam geležinkelio pervažos šviesoforo signalui, jis neprivalo sustoti prie kelio ženklo „Nesustojus pravažiuoti draudžiama“, nes tai jam leidžia K.E.T. 210, bei 213p. Prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą prieš jį nutraukti.

Skundas atmestinas ir paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes nagrinėjant administracinę bylą buvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai, padarytas teisės pažeidimas tinkami kvalifikuotas ir skirta nuobauda atitinkanti padarytą veiką ir straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla ginčas dėl teisės taikymo klausimo, nes iš esmės nei viena iš šalių neginčija, jog prieš pervažą, kurią pravažiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įrengtas kelio ženklas Nr.204 "važiuoti nesustojus draudžiama" ir pervaža reguliuojama šviesoforu. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta ir šio fakto niekas neginčija, jog administracinėn atsakomybėn patraktam asmeniui važiuojant per pervažą degė leidžiamas šviesoforo signalas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pervažą pravažiavo nesustodamas prie kelio ženklo Nr.204 "Važiuoti nesustojus draudžiama", o šis kelio ženklas pagal K.E.T. apibrėžimą reiškia, kad jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, o jei jos nėra- prieš ženklą.

Teismo motyvai dėl K.E.T. 210p. reikalavimų taikymo važiavimui per geležinkelio pervažas.

Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl atitinkamų teisės normų taikymo jo padaryto teisės pažeidimo atžvilgiu vertintinos kritiškai, nes K.E.T. 210.p. reikalavimai, kaip matyti analizuojant K.E.T. struktūrą, yra priskirtas XVIII skyriui reglamentuojančiam važiavimo per sankryžas tvarką, o K.E.T. 37.p. numato, kad „Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito“. Analizuojant pateiktą sankryžos sampratą, akivaizdžiai matyti, jog ji neapima kelio kirtimosi su geležinkelių pervaža sampratos, tuo labiau, kad važiavimo per geležinkelio pervažas tvarką reglamentuoja specialus K.E.T. XIX skyrius. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo taikyti K.E.T. 210p. sprendžiant klausimus susijusius su važiavimu per geležinkelio pervažas.

Teismo motyvai dėl K.E.T. 231p. reikalavimų taikymo padaryto teisės pažeidimo atžvilgiu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog vadovaudamasis K.E.T. 213.p. reikalavimais, numatančiais, jog „Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš "Stop" liniją, kelio ženklą "Važiuoti nesustojus draudžiama", šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“, jis galėjo pervažą pravažiuoti nesustodamas prie kelio ženklo "Važiuoti nesustojus draudžiama", nes nebuvo jokio artėjančio traukinio. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomonę vertina kritiškai, nes analizuojant pacituoto punkto turinį, akivaizdžiai matyti, jog jis reglamentuoja vairuotojo pareigas tada, kai prie pervažos artėja bėginė transporto priemonė, taip pat tuo metu, kai važiuoti per pervažą yra draudžiama, o nagrinėjamu atveju niekas neginčija, jog pažeidimo padarymo metu pervažos signalizacija nebuvo sugedusi (b.l.16), pervažoje degė leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas ir jokios artėjančios bėginės transporto priemonės tuo metu nebuvo (b.l.11), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto pažeidimo kvalifikavimui nebuvo jokio pagrindo taikyti K.E.T. 213.p. Analizuojant K.E.T. K.E.T. XIX skyrių, teismo nuomone, matyti, kad važiavimo per geležinkelio pervažas tvarką, kai nėra kokių nors specialių sąlygų (nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, per pervažą nedraudžiama važiuoti) reglamentuoja K.E.T.211p., nes būtent šis punktas numato, kaip turi elgtis vairuotojas įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir numato, kad „Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais“. Atsižvelgiant į pacituotą K.E.T. nuostatą, teismas konstatuoja, jog vairuotojui važiuojant per geležinkelio pervažą privalu vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neatsižvelgiant į tai koks geležinkelio pervažos šviesoforo signalas tuo metu švietė, privalėjo sustoti prie kelio ženklo "Važiuoti nesustojus draudžiama", nes jis, įvažiuodamas, t.y. iki kirsdamas, geležinkelio pervažą pirmiausiai turėjo vadovautis kelio ženklais, tame tarpe ir prieš pervažą pastatytame kelio ženklu "Važiuoti nesustojus draudžiama".

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog administracinė nuobaudą paskirta pagrįstai ir teisėtai, taip pat pagrįstai yra konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32str.1d.5p.), nes jis 2006-09-02 yra baustas pagal ATPK 124str.2d. (b.l.11).

ATPK 20str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirta teisės administracinė nuobauda paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18str.2d.7p., 124str.1d.1p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir A. Š. Šiaulių raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio viršininko komisaro inspektoriaus 2007m. vasario 15 d. nutarimu pagal ATPK 125 str., 130²str. pastabą, 30²str., 32str.1d.5p. paskirtą nuobaudą- 410litų administracinę baudą, pažeidimą įvertinant 8balais- palikti nepakeistą.

Nutartis per 10d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gražvydas Poškus