- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- 1-2495-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13884-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D. 2024 m. balandžio 12 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. D. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 9.30 val. atvažiavusi į darbą sužinojo, kad viena kolegė neišeis į darbą, o kitai kolegei pasidarė bloga. Ji dėl to susinervavo ir jai prasidėjo panikos priepuolis – pradėjo dusti, „baladojosi“ širdis. Tuo metu darbo vietoje jos buvo dviese su kolege. Dėl jaučiamo streso nuėjo į vaistinę ir nusipirko 3 buteliukus širdies lašų, kurių sudėtyje yra 60 laipsnių etanolio. Žinojo, kad jų sudėtyje yra alkoholio. Nežino, kokia buteliukų talpa, maždaug sprindžio dydžio. Vaistininkė nepaaiškino kaip vartoti vaistus. Iš viso išgėrė 2,5 buteliuko darbo kambaryje, manė, kad taip greičiau nusiramins, praeis jaudulys ir „nesibalados“ širdis. Iš pradžių savijauta pagerėjo, bet po to, jausdama alkoholio skonį, suprato, kad pasidarė dar blogiau, pasijautė apsvaigusi. Alkoholio negėrė, tikriausiai dėl išgertų širdies lašų pasijuto blogai, todėl paprašė kitos kolegės, kad atvažiuotų ir ją pavaduotų. Apie 12 val. išsikvietė taksi ir išvažiavo į ligoninę (priklausomybių ligų centrą), kad „pastatytų“ lašelinę po alkoholio detoksikacijos. Į darbą grįžo apie 16 val., susitarė su kolege, kad ji padirbs iki galo, o ji (kaltinamoji) važiuos namo. Jautėsi apsvaigusi, bet nutarė važiuoti namo automobiliu. Negali paaiškinti kodėl nusprendė namo važiuoti automobiliu, nežino kodėl neišsikvietė taksi. Išvažinėdama iš aikštelės nepastebėjo kito Volvo automobilio ir į jį atsitrenkė. Neatsimena momento, kada nuėjo į automobilį ir kaip pradėjo važiuoti. Neatsimena, kas vyko toliau, neatsimena, kada atvažiavo policija ir kada priėjo liudytojai. Ji labai retai vartoja alkoholį – maždaug kartą per metus. Išgerti širdies lašai paveikė jos elgesį, galbūt ligoninėje sulašinti vaistai irgi turėjo kažkokį poveikį, įvyko kažkokia atvirkštinė organizmo reakcija į sulašintus vaistus. Automobilis Škoda priklauso sūnui E. D., jis žinojo, kad su jo automobiliu ji išvažiavo į darbą. Jie turi du automobilius, kurie stovi šalia vienas kito, kuris stovi pirmas su tuo ir važiuoja, įvykio dieną pirma stovėjo Škoda. Anksčiau visada į darbą važiuodavo automobiliu. Po įvykio į įvykio vietą atvažiavo sūnus, nežino kas jį pakvietė. Praėjus maždaug mėnesiui po įvykio gavo laišką iš draudimo dėl žalos atlyginimo ir draudimo dokumentus, iškarto tą pačią dieną pervedė draudimui pinigus už Volvo automobilio taisymą, sūnui už automobilio taisymą taip pat pervedė 200 Eur. Šiuo metu dirba slenkančiu grafiku, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Gyvena kartu su savo motina, sūnumi ir vyru. Sūnus labai pyko dėl šio įvykio, motina taip pat pyko. Su sūnumi turi stiprų ryšį, jis daro įtaką jos elgesiui, jie vienas kitą gerbia, jis visada jai padeda, o ji jam. Sūnus dirba, studijuoja, pats moka už mokslus, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Sūnus padeda namų ruošos darbuose, kai jis išsilaikė teises močiutę nuveža kur jai reikia. Sūnus jai didesnis autoritetas negu vyras, sūnaus labiau klauso. Kalbėjo su sūnumi apie įvykį. Jis sakė, kad „prisidirbo“, bet pridūrė, kad jai visaip padės kaip galės, sakė bus sunku, bet nemes, vežios, tik, kad daugiau taip nedarytų. Blogai vertina savo elgesį, negalima taip daryti, gailisi, kad neišsikvietė taksi. Supranta, kad netinkamai pasielgė, stengsis, kad ateityje tai nepasikartotų.
Apklaustas teisiamajame posėdyje asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, E. D. paaiškino, kad jis yra kaltinamosios sūnus. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo atsitiktinai, tą dieną dirbo iki 17 val., po darbo nusprendė atvažiuoti pas motiną į darbą. Buvo kartu su krikšto tėvo žmona, važiavo su dėdės automobiliu, nes šeimoje yra du automobiliai – jo ir dėdės. Automobilius kieme stato vieną priešais kitą, kuris stovi pirmas, su kuriuo lengviau išvažiuoti, su tuo ir važiuoja. Jis tą rytą skubėjo, todėl važiavo su dėdės automobiliu, o motina išvažiavo su jo Škoda. Kai atvažiavo prie motinos darbo, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė, kad šalia jo automobilio Škoda stovi policija. Automobilis buvo apdaužytas. Nuėjo pas pareigūnus išsiaiškinti kas atsitiko, jie jam papasakojo, kad neblaivus asmuo vairavo jo automobilį ir pateko į eismo įvykį. Automobilyje, keleivio pusėje, pamatė miegančią motiną, bandė su ja kalbėtis, bet nesėkmingai, nes ji miegojo, parvežė ją namo. Motina verkė, sakė, kad neturėjo taip gautis, netyčia taip pasielgė, gailisi, sakė, kad daugiau taip nesielgs. Tą dieną jis neklausė jos dėl alkoholio vartojimo, pats pajautė alkoholio kvapą ir suprato, kad kažkas ne taip, leido jai ilsėtis. Po įvykio automobilis buvo išvežtas į konfiskuotų automobilių aikštelę. Po kelių dienų atsiėmė savo automobilį ir gavęs leidimą jį suremontavo. Automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo, registruotas jo vardu. Automobilį pirko už 3 000 Eur. Pinigus pasiskolino iš močiutės, po truputį grąžina skolą. Vėliau apie įvykį motina pasakojo, kad labai susinervino dėl kolegų, nes trūksta darbuotojų. Jos turėjo dirbti dviese ar trise, bet viena neišėjo, o kitai pasidarė bloga, turėjo viena visą darbo dieną dirbti, nes buvo (duomenys neskelbtini). Sakė, kad sunku dirbti, nes daug naujokų būna, ten nėra ilgai dirbančių darbuotojų, o su naujokais jai labai sunku. Sakė, kad prasidėjo priepuolis, pradėjo dusti, todėl išgėrė širdies lašų. Nesakė kiek išgėrė, paklausus motina jam atsakė, kad alkoholio nevartojo, išgėrė vieną ar du buteliukus širdies lašų. Labai blogai vertina tokį motinos poelgį, sakė jai, kad blogai pasielgė. Jis nevartoja alkoholio, yra prieš visus kvaišalus ir narkotikus. Motina irgi labai retai vartoja alkoholį – kartą per metus. Po įvykio pasikeitė motinos elgesys, iki šiol nevartoja alkoholio, jaudinasi dėl teismo. Jis gyvena kartu su tėvais ir močiute, santykiai tarp jų yra labai geri. Brolių ar seserų neturi, o kito asmens, tinkamo būti laiduotoju, nėra, todėl prisiima atsakomybę. Mano, kad jam pavyks. Kurį laiką jis buvo vienas vyras namuose, todėl motinai rūpi jo nuomonė, klausia patarimų ir jų klauso, atsižvelgia į jo nuomonę. Jis studijuoja, pats moka už mokslą, dirba, galėtų sumokėti užstatą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 15.30 val., jis su drauge savo automobiliu atvažiavo į prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į lauko automobilių stovėjimo aikštelę. Sėdint automobilyje ir geriant kavą apie 16 val. pastebėjo, kad pilkos spalvos automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kelio atitvarą, po smūgio pavažiavo kelis metrus ir atsitrenkė į stovintį Volvo su užsienietiškais numeriais, po smūgio važiavo toliau. Kai automobilis nesustojo, jis pradėjo bėgti prie automobilio, kuris jau bandė šalintis. Pribėgęs prie automobilio Škoda, jis atidarė vairuotojo dureles, užgesino variklį ir ištraukė raktą, nes vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio stipraus kvapo jis neužuodė, moteris kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, jis įtarė, kad vairuotoja neblaivi, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Automobilio vairuotoja buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvėjo mėlynos spalvos džinsus, striukę, daugiau požymių neįsidėmėjo, su juo kalbėjo lietuvių kalba su akcentu arba dėl neblaivumo, sunku pasakyti. Iš automobilio moteris nebuvo išlipus, su juo bandė kalbėtis, liepė atiduoti automobilio raktus, tačiau su moterimi buvo sunku palaikyti pokalbį dėl jos fizinės būklės. Automobilyje moteris buvo viena, prie jo jokių skysčių negėrė, iš jo akiračio niekur nebuvo dingusi iki atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams moteris buvo vangi, nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais, taip pat nesugebėjo pasitikrinti blaivumo, sėdėdama automobilyje bandė miegoti ar apsimesti, kad jai bloga. Ar moteris apgadino daugiau transporto priemonių ar kitą turtą, jis nežino, matė tik kaip atsitrenkė į Volvo automobilį ir atitvarus (b. l. 19–20).
2024 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas stovintis automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje, vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris J. D.. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, moteris nesiorientavo aplinkoje, negalėjo paaiškinti, kas jai atsitiko. Moters blaivumas patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest“, pirmu pūtimu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Moterį apžiūrėjo medikai, jokių sužalojimų nenustatyta. Įvykio vietoje buvo liudininkas L. S., kuris paaiškino, kad automobilį Škoda vairavo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Volvo ir prekybos centro atitvarą, po eismo įvykio moteris bandė šalintis, tačiau jis sustabdė minėtą moterį ir atėmė iš jos automobilio raktelius. L. S. buvo apklaustas, eismo įvykis įformintas eismo įvykių registre, transporto priemonė apžiūrėta, išvežta su tralu į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13).
2024 m. balandžio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyti išoriniai transporto priemonės apgadinimo požymiai ir techninė būklė. Pridėta fotolentelė (b. l. 25–26, 27–30).
AB „Regitra“ duomenimis automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas nuo 2024 m. kovo 21 d. yra E. D. (b. l. 34). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 36).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės Škoda Oktavia 2007 m. kaina Lietuvoje 2024 m. balandžio mėnesį su PVM 2 500 Eur (b. l. 35).
2024 m. balandžio 12 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti J. D. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajai pirmu pūtimu 2024 m. balandžio 12 d., 16.39 val., buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2024 m. balandžio 12 d., 17 val., – 2,39 promilių neblaivumas (b. l. 38). Analogiški J. D. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 39–40). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajai neblaivumas, patikra galiojo iki 2024 m. gegužės 20 d. (b. l. 37). Su tikrinimo rezultatais J. D. sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo L. S. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji J. D. 2024 m. balandžio 12 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. D. paaiškino, kad minėtą dieną ji nevartojo alkoholio, tačiau gėrė vaistus – širdies lašus, žinojo, kad jų sudėtyje yra didelė alkoholio koncentracija. J. D. teigimu ji išgėrė 2–3 vaistų buteliukus, išgėrusi jautė alkoholio skonį, taip pat tą dieną ligoninėje jai buvo sulašinti vaistai lašeline. Nors kaltinamoji neigė vartojusi alkoholį, pripažino apsvaigimo faktą ir nustatytą neblaivumo laipsnį. Ji nurodė, kad jautėsi apsvaigusi, tačiau nusprendė sėsti už vairo ir važiuoti namo. Taigi kaltinamoji suvokė, jog yra pavartojusi alkoholio (vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio) ir neblaivi (apsvaigusi) bei negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir suprasdama tai, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. D. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją sūnaus E. D. atsakomybėn.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. D. yra neteista (b. l. 45–46). Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad kaltinamoji atlygino padarytą žalą, kuri atsirado dėl to, jog vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisiamojo posėdžio metu J. D. pateikė teismui dokumentus (AB SEB banko mokėjimų nurodymus), kurie įrodo žalos atlyginimo faktą. Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, ji yra neteista (b. l. 45–46), byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad jos atžvilgiu šiuo metu būtų pradėtas ar vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas, ji turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 3 metus 4 kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščių KET pažeidimų padarymą, visos paskirtos baudas yra sumokėtos (b. l. 48–50). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji anksčiau būtų buvusi bausta už vairavimą, būnant neblaiviai. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbanti (dirba (duomenys neskelbtini)), ištekėjusi (b. l. 47, 51). Atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nesuprantanti, kodėl taip pasielgė, negalinti paaiškinti, kodėl sėdo už vairo, būdama neblaivi, nėra linkusi dažnai vartoti alkoholį, labai gailisi, kad neišsikvietė taksi, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, pasižada daugiau nenusikalsti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad J. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).
Bylos duomenimis, asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, E. D. yra kaltinamosios sūnus, jis darbingo jauno amžiaus, neteistas (b. l. 72), per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), dirbantis (b. l. 41), darbdavio ir aplinkinių charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 69, 70), studijuojantis, be kita ko, pats mokantis už mokslą, gyvena kartu su kaltinamąja. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su kaltinamąja daug bendrauja, kartu praleidžia daug laiko, kadangi kartu gyvena, jų tarpusavio ryšys yra labai stiprus, jis ilgą laiką buvo vienintelis vyras šeimoje, todėl motina klauso jo patarimų ir atsižvelgia į jo nuomonę, daug kalbėjosi apie šį įvykį, jis yra prieš alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, neigiamai vertina tokį motinos poelgį, tačiau jos vienos bėdoje nepalieka, supranta, kad jai reikalingas palaikymas, šiuo metu padeda kaltinamajai nuvykti į darbą, kadangi be automobilio sudėtinga nuvažiuoti į jos darbo vietą. Mano, kad teismui paskyrus jį J. D. laiduotoju, jis užtikrintų, kad daugiau tokių įvykių J. D. gyvenime nebūtų. Teismo vertinimu, E. D. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes ir ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą E. D., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamoji J. D., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 2,39 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio neblaivumo būsenos, dienos metu, Vilniaus mieste, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kur eismas yra intensyvesnis, nors nuvažiavo itin mažą atstumą, tačiau šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui – sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamoji nuvažiavo itin maža atstumą, net neišvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau važiavo kliudydama atitvarus ir kitą automobilį, kaltinamoji padarytą turtinę žalą atlygino visiškai, ji iki šiol neteista, administracine tvarka bausta, už automobilio vairavimą esant neblaiviai nebausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra charakterizuojama teigiamai, dirbanti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 15 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodama automobilį Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – E. D. (b. l. 34). Įvertinus tai, kad automobilis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – E. D., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai yra numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Škoda Oktavia, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 500 Eur (b. l. 35), teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 500 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. Kaltinamoji J. D. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (apsvaigusiam), nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, nuvažiuotas itin trumpas atstumas, sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas kitas automobilis, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo galimų tolimesnių jos neteisėtų veiksmų, konstatuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotino automobilio Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma (2 500 Eur) išieškotina iš kaltinamosios J. D.
Pažymėtina, kad J. D. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jos priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai J. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–60), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 61–62) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 63–64). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai J. D. atėmimą.
Atsižvelgiant į tai, kad J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas saugojimui AB „Regitra“
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą J. D. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 15 d.;
2) konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) – valstybės naudai.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. D. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 15 d.
J. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti J. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui E. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.