Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-26-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2S-26-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Valdo Zubino, Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
Pareiškėjas
E. Š.
Kreditorius
B. F.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-26-230/2012Proceso Nr. 2-05-3-16649-2010-9
Pirmosios instancijos teisėjas Mindaugas Plučas(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.2; 129.11; 129.18; 129.19.3; 122.2; 122.3; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,

kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-491-615/2011 pagal pareiškėjos E. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Valdui Zubinui, išieškotojai B. F. dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir antstolio Valdo Zubino pareiškimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-15 nutartimi panaikino 2010-10-11 teisėjo rezoliuciją civilinėje byloje Nr. P2- 22423-615/2010 dėl 2010-09-15 turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo, sujungė civilines bylas Nr. P2- 22423-615/2010 ir Nr. 2-23023-615/2010 į vieną civilinę bylą, bylai paliekant Nr. 2- 23023-615/2010 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2- 491-615/2011), ir nusprendė 2010-09-15 turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti sujungtoje civilinėje kartu su E. Š. skundu dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų (b.l. 8).

Šalies argumentai

Pareiškėja (skolininkė) E. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų, kuriuo prašė atsisakyti tvirtinti antstolio Valdo Zubino 2010-09-15 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0137/10/05166, panaikinti antstolio 2010-09-13 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis Nr. 0137/09/02388, įpareigoti antstolį paskelbti pakartotines varžytines (b.l. 4-6). Nurodė, kad antstolis pažeidė jos teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kadangi ji negavo antstolio patvarkymo skirti ekspertizę areštuotino turto vertei nustatyti ir neturėjo galimybės susipažinti su ekspertizės medžiaga ir pareikšti nuomonę dėl turto kainos. Nustatyta garažo vertė neatitinka dabartinės rinkos vertės. Tikroji perduoto garažo rinkos kaina, remiantis pareiškėjos pateikta turto įvertinimo ataskaita, yra 27 000 Lt (eksperto buvo įvertinta 13 000 Lt). Antstolis taip pat pažeidė skolininkės teisę iki varžytinių pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, kadangi skolininkė nebuvo informuota apie būsimas varžytines. Kad nebuvo siekiama turtą parduoti už realią ir pagrįstą rinkos vertę, patvirtina ir tas faktas, jog apie garažo pardavimą nebuvo paskelbta turto buvimo vietoje, o pareiškėjos sesuo sutiktų garažą pirkti už 19 000 Lt. Skolininkei kelia abejonių ir pats varžytinių procesas, kadangi neaišku, dėl kokių priežasčių jos neįvyko. Paskelbus varžytines neįvykusiomis antstolis turto perdavimo išieškotojui aktu turtą perdavė išieškotojai už 10 400 Lt kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų atmetė ir patvirtino 2010-09-15 turto – garažo bokso G-26, bendras plotas 18,14 kv. m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo išieškotojui B. F. aktą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05166. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė esminių CPK pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto. Teismas nurodė, kad ginčo turto ekspertizę antstolio patvarkymu atliko UAB „Krivita“, kuri įkeistą garažą įkainojo 13 000 Lt. Pareiškėjos atstovės teismui pateiktą VĮ Registrų Centro Kauno filialo Nekilnojamo turto įvertinimo ataskaitą Nr. P-10–1165 (vertinimą atliko turto vertintoja L. D.), kuria ginčo turto vertė buvo nustatyta 27 000 Lt, teismas atmetė ir ja nesivadovavo. Atmesdamas šį įrodymą, teismas rėmėsi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotojo S. Deveikio raštu, kuriame nurodyta, kad pateiktas vertinimas neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos turto vertinimo metodikos nustatytų turinio reikalavimų. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad turto vertintoja L. D. yra atleista iš VĮ Registrų centras, ir VšĮ Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu yra panaikinti L. D. nekilnojamo turto vertintojos kvalifikacijos pažymėjimas ir kilnojamo turto vertintojo asistento pažymėjimas. Teismas taip pat nurodė, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Krivita“ atliktas ginčo turto vertinimas yra neteisingas, pareiškėja ar jos atstovė nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti, o vien pareiškėjos bei jos atstovės nuomonė ir samprotavimai dėl ginčo turto vertės negali būti pagrindu pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Pareiškėjos skundo argumentą, kad antstolis netinkamai informavo skolininkę apie turto vertinimo ekspertizę ir varžytines, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, 2010-07-08 areštavo skolininkei priklausantį turtą ir patvarkymu paskyrė areštuoto turto ekspertizę. Minėti vykdomieji dokumentai buvo išsiųsti registruotu laišku skolininkei ir buvo įteikti. Apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis skolininkę informavo jai išsiųsdamas registruotą laišką, apie kokį nors laikiną savo adreso pasikeitimą skolininkė antstolio nebuvo informavusi. Todėl teismas padarė išvadą, kad CPK 706 straipsnio 3 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, kartu nurodydamas, kad netgi tuo atveju, jeigu antstolis informuodamas skolininkę būtų pažeidęs CPK reikalavimus, šių pažeidimų nebūtų galima pripažinti esminiais. Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimus, kad jos sesuo V. P. neva sutiktų pirkti garažą už 19 000 Lt, kadangi juos vertino tik kaip tam tikras prielaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. Š. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir atmesti antstolio prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Nurodo šiuos skundo argumentus: 1) Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai buvo atmesti pareiškėjos pateikti įrodymai dėl turto vertės. Nevertindamas turto VĮ Registrų centras Kauno filialo atliktos turto įvertinimo ataskaitos Nr. P-10-1165 ir vadovaudamasis tik VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotojo S. Deveikio raštu bei UAB „Krivita“ atlikta turto vertinimo ekspertize, teismas neįvertino prieštaravimų tarp šių vienodą juridinę galią turinčių rašytinių įrodymų. Nekilnojamojo turto departamento viršininko pavaduotojo S. D. rašte nenurodyti jokie konkretūs LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto vertinimo metodikos reikalavimų pažeidimai, todėl teismas negalėjo juo remtis ar suteikti jam aukštesnę įrodomąją galią. Be to, teismas nutarties motyvuose nenurodė jokių pagrindų, patvirtinančių S. Deveikio rašte nurodytų aplinkybių teisingumą ir leidžiančių teigti, kad pateikta turto vertinimo ataskaita yra netinkama. Pateikta ginčo turto vertinimo ataskaita priskirtina glaustai ataskaitai, kuri yra reglamentuota Turto vertinimo metodikos 81 straipsnyje, todėl yra leistina. Apeliantė pažymi, kad glaustos turto vertinimo ataskaitos pateikimas neatleidžia turto vertintojo nuo pareigos laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, todėl turto vertintojas privalo atlikti visą turto vertinimo procedūrą, numatytą Turto vertinimo metodikoje, ir tik ją atlikęs gali duoti išvadą dėl vertinamo turto vertės bet kokia Turto vertinimo metodikoje nurodyta forma, tame tarpe ir glausta ataskaita, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas tinkamai neanalizavo ir neįvertino UAB „Krivita“ atlikto ginčo turto vertinimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jo tinkamumo. Pagal UAB „Krivita“ atliktą turto vertinimo ekspertizę, ginčo turto rinkos kaina yra 13 000 Lt, tačiau turto vertintojas A. B. rinkos vertę nustatė neapžiūrėjes vertinamo turto, kadangi jo pateiktoje išvadoje nėra vertinamo turto plano ir fotonuotraukų, ką numato LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 85 straipsnis. Vertinamo turto apžiūros akte yra nurodyta pastaba, kad turto apžiūrai nebuvo sudarytos sąlygos, tačiau dėl leidimo apžiūrėti turtą į turto savininkę nesikreipė nei antstolis, nei turto vertintojas. Be to, turto vertintojas A. B. nesivadovavo vienu svarbiausių turto vertės nustatymo kriterijumi - pasiūla ir paklausa, kas tiesiogiai sąlygoja rinkos kainų svyravimus, nepasidomėjo ir neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas, po kuriuo yra vertinamas turtas – garažas, yra naujos statybos, garažų kiekis ribotas ir jų neužtenka visiems namo gyventojams, todėl garažas šiame name turi didelę paklausą, kas sąlygoją ir didesnę jo vertę. To nepadarius, UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 7, 8, 9 punktų reikalavimų, todėl ji neturi juridinės galios (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnis). Šias aplinkybes pareiškėjos atstovė nurodė teismo posėdžio metu, todėl teismas negalėjo jų nevertinti ir dėl to tokiam turto vertinimui negalėjo suteikti didesnę įrodomąją galią. Tokiu būdu teismas iš esmės atstovavo tik kreditoriaus interesus, nors privalėjo užtikrinti abiejų pusių interesų pusiausvyrą. Teismui nesukėlė įtarimo netgi tokia aplinkybė, kad UAB „Krivita“ išvadoje pateiktas turto įvertinimas yra dvigubai mažesnis negu pareiškėjos pateiktoje VĮ Registrų centro atlikto turto įvertinimo ataskaitoje. Todėl teismas neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių ir jo padaryta išvada dėl ginčo turto rinkos vertės yra nepagrįsta. 2) Teismas be pagrindo nelaikė esminiu pažeidimu tai, kad antstolis nesilaikė CPK 706 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo pranešti apie būsimas varžytines skolininkui pasirašytinai asmeniškai arba registruotu laišku. Ši CPK norma yra imperatyvi, numatanti antstoliui pareigą tinkamai informuoti skolininką, kad jis galėtų pasinaudoti CPK 643 straipsnyje numatytomis teisėmis, o būtent teise, numatyta CPK 704 straipsnyje, iki varžytinių pradžios pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Nors skolininkei buvo išsiųstas registruotas laiškas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie dokumentai jai buvo asmeniškai įteikti. Vien registruoto laiško išsiuntimas, kuomet antstoliui yra žinoma, kad registruotas laiškas skolininkui nebuvo įteiktas, negali būti pagrindas teigti, kad antstolis įvykdė CPK 706 straipsnyje 3 dalyje numatytą pareigą. Kita antstolio siųsta korespondencija jai buvo įteikta, todėl ji nevengė priimti korespondencijos, be to, tuo metu buvo vasaros atostogų metas. Teismo argumentai, jog skolininkė nesidomėjo bylos eiga, yra nepagrįsti, kadangi ji 2010 m. liepos mėnesį buvo informuota tik apie antstolio paskirtą turto vertinimo ekspertizę, tačiau pranešime nebuvo nurodyti jos atlikimo terminai. Todėl ji pagrįstai tikėjosi, kad atlikus turto vertinimo ekspertizę, antstolis ją informuos apie tai. Be to, turto vertintojas nebuvo apsilankęs, todėl ji nežinojo, kad ekspertizė jau atlikta, ir dėl to negalėjo pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Apeliantės nuomone, antstolis užtikrindamas jos, kaip skolininkės interesus, privalėjo apie tokio akto gavimą ją informuoti ir, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išsiųsti pranešimą apie nustatytą turto kainą, tokiu būdu sudarant galimybę jai pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu būtų tinkamai pranešta apie paskelbtas varžytines, ji būtų galėjusi pasiūlyti savo pirkėją, kuris ginčo turtą būtų nupirkęs už beveik dvigubai didesnę vertę. Perdavus turtą išieškotojai nesilaikant įstatymų reikalavimų, buvo pažeistos apeliantės teisės bei sudarytos galimybės kreditorei piktnaudžiauti teise, taip pat sudarytos sąlygos jai nepagrįstai praturtėti. Teismas privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos bylos aplinkybės, nes jis ypatingos teisenos bylose turi veikti ex officio (CPK 443 str. 8 d.)

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. F. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad areštuojant turtą skolininkas nedalyvavo, todėl turto arešto aktas su patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo buvo išsiųstas skolininkės gyvenamosios vietos adresu. Nepriėmusi antstolio siunčiamos korespondencijos, ji nevykdė LR CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų, viena iš jų domėtis vykdymo eiga. Apeliantė apie skiriamą ekspertizę žinojo, tačiau į antstolio kontorą nei karto nesikreipė ir savo nuomonės apie turto vertę nepareiškė, prašymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui nepateikė, jokių pareiškimų dėl nekilnojamojo turto įkainavimo iki varžytynių taip pat nepateikė ir į antstolio kontorą nė karto nebuvo atvykusi. Mano, kad apeliantė piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina vykdymo procesą, tuo pažeisdama suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita ir rėmėsi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotojo S. Deveikio raštu. Jokių kitokių įrodymų apie ginčo turto rinkos vertę, išskyrus UAB „Krivita“ atliktą turto vertinimą, nebuvo pateikta, todėl buvo pagrindas remtis UAB „Krivita“ atliktu turto vertinimu. Mano, kad apie varžytines pareiškėja buvo informuota tinkamai, t.y. registruotu laišku.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas kilo dėl antstolio Valdo Zubino 2010-09-15 turto perdavimo išieškotojui Nr. 0137/10/05166 (b.l. 11) patvirtinimo. Šiuo aktu antstolis, vykdydamas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartį Nr. 02201005518-L dėl priverstinio skolininkės E. Š. turto garažo (bokso) G-26, esančio ((duomenys neskelbtini) pardavimo išieškotojos B. F. naudai, neįvykus pirmosioms šio turto varžytinėms, išieškotojos prašymu nurodytą turtą perdavė išieškotojai B. F. už 10 400 Lt kainą. Skolininkė E. Š., prieštaraudama šio akto patvirtinimui, ginčija antstolio atliktą turto įkainojimą, t.y. nesutinka su antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti nustatyta turto verte. UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės turto vertei nustatyti aktu ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta 13 000 Lt. Pareiškėjos nuomone, tokia turto vertė nustatyta netinkamai ir neatitinka tikrosios rinkos kainos, dėl ko pažeidžiami jos, kaip turto savininkės, interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytinių tinkamas kainos nustatymas yra esminė varžytinių teisėtumo sąlyga, kadangi yra susijusi tiek su kreditoriaus, tiek su skolininko teisių apsauga. Tačiau teismas, padarydamas išvadą, jog UAB „Krivita“ tinkamai ir teisingai nustatė ginčo turto rinkos vertę, nepilnai įvykdė CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatytą reikalavimą, jog teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl turto vertės pagrindė vien antstolio patvarkymu paskirtos ir UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės aktu, nors skolininkė ginčijo jame nustatytą garažo vertę (13 000 Lt), pateikdama savo VĮ Registrų centro turto Kauno filialo vertinimo ataskaitą, kurioje garažo vertė nurodyta 27 000 Lt (b.l. 45-59) , t.y. dvigubai didesnė. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atmetė, pasirėmęs VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotojo S. Deveikio raštu į antstolio V. Zubino paklausimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pateikta turto įvertinimo ataskaita neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu patvirtintos Turto vertinimo metodikos reikalavimų (b.l. 70). Taip pasielgęs teismas iš esmės neatliko savo pareigos pačiam CPK 185 straipsnyje numatyta tvarka įvertinti byloje pateiktus įrodymus, be to, nenustatė, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita. Byloje nustatyta aplinkybė, kad turto vertinimą atlikusi L. D. po turto vertinimo buvo atleista iš VĮ Registrų centro Kauno filialo (b.l. 70, 97) ir vėliau buvo panaikintas jos turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (b.l. 69) neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai vertinti byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino ginčo turto vertės nustatymo aplinkybes. Teismas, vykdydamas nurodytą pareigą, galėjo pareiškėjai pasiūlyti CPK 179 straipsnio 1 dalies tvarka pateikti papildomus įrodymus ginčo turto vertei nustatyti. Šią pareigą, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ginčo turto rinkos verte, įvykdė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos prašymu paskirdamas ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (b.l. 152-154), kurią atlikus buvo nustatyta, kad ginčo turto vertė varžytinių metu - 2010-09-15 buvo 19 000 Lt, t.y. beveik trečdaliu didesnė, nei buvo nustatyta antstolio. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikta kita turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog ginčo turto vertė šiuo metu yra 24 000 Lt, o pareiškėjos pasiūlytas pirkėjas sutinka mokėti 25 000 Lt ir šių ketinimų realumui patvirtinti yra įnešęs į antstolio depozitinę sąskaitą visą ketinamo sudaryti sandorio sumą – 25 000 Lt, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas mokėjimo nurodymas. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad skolininkės prieštaravimas atliktam turto įkainojimui buvo pagrįstas. Todėl negalima daryti išvados, kad turto vertė varžytinėms buvo nustatyta tinkamai, nes ji neatitiko tuo metu buvusios šio turto rinkos kainos. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).

Nors antstolis iš esmės neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės nustatyta parduodamo iš varžytinių turto kaina, tačiau turėjo įsitikinti, ar vykdymo proceso šalys gavo duomenis apie turto įkainojimą, nes tik tuomet asmuo įgyja realią galimybę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir ekspertizės akto išvadų (CPK 681 straipsnio 3 dalis, 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi iki 2011-10-01) numatė, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 8 d. turto arešto akte (vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05166 b.l. 9-10), kuris pareiškėjai buvo įteiktas (vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05166 b.l. 5. ir šios vykd. bylos viršelio duomenys), areštuoto turto vertė nebuvo nurodyta, o duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų gavusi antstolio 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2010 m. rugpjūčio 16 patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių (vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05166 b.l. 13 ir 14), nėra. Atvirkščiai, byloje yra pateikti duomenys, kad 2010-08-16 pareiškėjai siųsta korespondencija jai nebuvo įteikta ir 2010-08-10 grąžinta antstoliui (b.l. 41-43, 44). Todėl skolininkei negavus nei antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo, nei ekspertizės akto, nepagrįstai buvo apribota jos teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, dėl ko antstolio atliktą turto įvertinimą negalima laikyti pagrįstu ir tinkamu, ką vėliau ir patvirtino apeliacinės instancijos teisme surinkti įrodymai.

Esant tokiam esminiam turto perdavimo išieškotojui pažeidimui (netinkamam turto kainos nustatymui), turto perdavimo išieškotojui aktas negalėjo būti patvirtintas jo tvirtinimo metu galiojusio 2002 m. CPK 702 straipsnio 3 dalies ir CPK 725 straipsnio 4 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nutarta patvirtinti 2010-09-15 turto – garažo bokso G-26, bendras plotas 18,14 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo išieškotojui B. F. aktą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05166, naikintina dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, turėjusių įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu Civilinio proceso kodekso normose nebėra numatyta turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo procedūra, todėl panaikinus nurodytą nutarties dalį, klausimas dėl šio akto patvirtinimo nebespręstinas.

Pareiškėja E. Š. paduotu skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų (b.l. 4-6) konkrečiai nesuformulavo reikalavimo panaikinti antstolio 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2010 m. rugpjūčio 16 patvarkymo dėl pirmųjų varžytinių, nustatant pradinę parduodamo turto kainą 10 400 Lt, tačiau ginčydama turto perdavimo išieškotojui akto nepagrįstumą, kaip tiesiogiai sukėlusį jai neigiamas pasekmes, faktiškai ginčijo antstolio atliktą turto vertinimą.

Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus, o nustatęs, kad vykdymo proceso dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas, vykdydamas savo procesinę pareigą, privalo tokį vykdymo proceso dokumentą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo turto rinkos vertės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, daro išvadą, kad nurodyti antstolio Valdo Zubino 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių, nustatant pradinę pardavimo kainą (vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05166 b.l. 13 ir 14) naikintini, taip teismui realizuojant apsauginę funkciją vykdymo procese (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 594 straipsnis). Teismui nustačius, kad turto vertinimas buvo atliktas netinkamai ir nustatyta ginčo turto vertė neatitiko rinkos kainos, darytina išvada, jog šie antstolio procesiniai veiksmai (turto įkainojimas ir pirmųjų varžytinių paskelbimas) taip pat yra neteisėti, todėl šie patvarkymai taip pat naikintini.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų vienu iš reikalavimų prašė panaikinti antstolio 2010-09-13 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05166 b.l 19). Šis antstolio patvarkymas priimtas CPK 717 straipsnio 1 punkto (redakcija galiojusi iki 2011-010-01) pagrindu, kuriame buvo numatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytines paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas. Šiuo atveju varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, todėl antstolis turėjo pagrindą paskelbti varžytines neįvykusiomis. Pareiškėja nenurodė jokių šio antstolio atlikto veiksmo neteisėtumo pagrindų, todėl šis skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Skolininkės skundo trečiasis reikalavimas – įpareigoti antstolį paskelbti pakartotines varžytines nenagrinėtinas, kadangi antstolio veiksmus reglamentuoja teisės normos ir jiems atlikti nereikalingas teismo procesinis sprendimas. Todėl byla šio reikalavimo dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino 2010-09-15 turto – garažo bokso G-26, bendras plotas 18,14 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo išieškotojui B. F. aktą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05166.

Nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos E. Š. skundas dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės:

Panaikinti antstolio Valdo Zubino 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2010 m. rugpjūčio 16 d patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05166.

Pareiškėjos reikalavimą panaikinti antstolio Valdo Zubino 2010m rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05166 atmesti.

Civilinę bylą pareiškėjos reikalavimo įpareigoti antstolį paskelbti pakartotines varžytines dalyje nutraukti.

Priteisti iš antstolio Valdo Zubino pareiškėjai E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt ekspertizės išlaidų.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėDmitrijus Korsakovas