Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo antstolė Svajonė Žukaitienė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas N. D. ir D. D. (iki santuokos – P.) susituokė (duomenys neskelbtini) Katalikų bažnyčioje, o (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo įtraukta į apskaitą Marijampolės apskrities civilinės metrikacijos skyriuje.

Šalims gyvenant santuokoje 2007 m. sausio 15 d. gimė duktė S. D..

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 ieškovo N. D. ir atsakovės D. D. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) L. R. Katalikų bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, buvo nutraukta, teismui patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepilnametės dukros S. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. D., o tėvas N. D. įsipareigojo mokėti dukrai Saulei išlaikymą po 200 litų kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės (e. 1 tomo b. l. 5–7).

(duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė antrą kartą sudarė santuoką ir ją įregistravo Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015 ieškovo N. D. ir atsakovės D. D. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta; teismui patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepilnametės dukros S. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. D., o tėvas N. D. įsipareigojo mokėti dukrai Saulei išlaikymą po 120 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant D. D. uzufruktą į šias lėšas (e. 1 tomo b. l. 8–10).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. išieškotojos D. D. prašymą 2015 m. spalio 1 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimu priteisto iš N. D. išlaikymo po 200 litų kas mėnesį nepilnametei dukrai S. D. išieškojimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015 taip pat pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. išieškotojos D. D. prašymą 2015 m. spalio 1 d. irgi buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 2015 m. birželio 11 d. teismo sprendimu priteisto iš N. D. išlaikymo po 120 Eur kas mėnesį nepilnametei dukrai S. D. išieškojimo.

Kaip matyti iš prijungtų prie nagrinėjamos civilinės bylos vykdomųjų bylų Nr. 0076/18/00144 ir Nr. 0076/18/00157, išieškotoja D. D. aukščiau minėtą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 išduotą vykdomąjį raštą antstolei perdavė vykdyti 2018 m. sausio 30 d., o civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015 išduotą vykdomąjį raštą perdavė tai pačiai antstolei vykdyti 2018 m. sausio 29 d.

Vykdomojoje byloje Nr. 0076/18/00157 atliekami vykdymo veiksmai, išieškant nepilnametės S. D. išlaikymo įsiskolinimą 3145,39 Eur sumai už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2015 m. liepos 14 d. pagal 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 (prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos popieriniame variante vykdomoji byla Nr. 0076/18/00157, b. l. 4–2).

2018 m. sausio 30 d. antstolė išsiuntė skolininkui N. D. raginimą įvykdyti sprendimą dėl 3145,39 Eur skolos išieškojimo, o taip pat pranešimą su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (e. 1 tomo b. l. 12–18).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo prievolės mokėti išlaikymą (jo įsiskolinimą) nepilnametei dukrai S. D. pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2015 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 įsiteisėjusio 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimo pagrindu, perduotą antstolei vykdymui 2018 m. sausio 30 d.

Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

Ieškovas prašo pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015 m. birželio mėn. 6 d. ieškovo N. D. pareiga pagal 2011 m. vasario 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą S. D., gimusią (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta. Reikalavimą motyvuoja tuo, kad po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) su atsakove tik pora mėnesių gyveno atskirai, maždaug nuo 2011 m. kovo mėn. vėl pradėjo gyventi kartu ieškovui priklausančiame bute, vedė bendrą ūkį, turėjo bendras lėšas, gyveno bendrą šeimyninį gyvenimą ir (duomenys neskelbtini) vėl sudarė su atsakove santuoką. Atsakovė 2011–2012 metais niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, 2011 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais atsakovė lankė kirpėjų kursus, kuriuos jis apmokėjo, nuo 2013 metų atsakovė vertėsi individualia veikla, tačiau ji nebuvo pelninga, atsakovės pajamų užteko tik priemonių įsigijimui bei kirpėjos darbo vietos nuomos apmokėjimui. Ieškovas teigė, kad po pirmos santuokos nutraukimo atsakovei gyvenant su dukra pas savo seserį, jis dažnai jas lankydavo, atveždavo maisto, duodavo atsakovei pinigų, nes atsakovė neturėjo savo pajamų, nedirbo. Iš pradžių kurį laiką po ištuokos atsakovė slėpė judviejų palaikomus santykius nuo savo artimųjų, atvežusi dukrą iš kaimo į ugdymo įstaigą nuo 2011 m. pavasario labai dažnai dienas praleisdavo pas jį bute, o vakare su dukra vėl grįždavo pas seserį. Laikotarpyje nuo 2011 m. kovo iki antros santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ir vėliau iki antros ištuokos (duomenys neskelbtini) jie lankydavosi giminių šventėse, kartu šventė savo šeimoje Naujus metus, dukros gimtadienį, vyko atostogauti į Turkiją, kartu kaip sutuoktiniai dalydavo Klaipėdoje vienos iš partijų sąskrydyje. Nurodo, kad nuo santuokos nutraukimo 2011 metais iki kitos santuokos sudarymo, taip pat ir gyvenant antroje santuokoje ieškovas visą laiką dirbo, gaudavo nuolatines ir teisėtas pajamas, kurios būdavo naudojamos šeimos reikmėms : maistui, būsto išlaikymui, nepilnametės dukters poreikių tenkinimui.

Aplinkybes, kad ieškovas nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio gyveno faktinėje ir oficialioje santuokoje su atsakove ir vedė su ja bendrą ūkį, turėjo bendras pajamas ir kad savo darbines pajamas skyrė šeimos bei dukros S. išlaikymui, ieškovas įrodinėjo pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. D., I. D., I. J., J. U. parodymais. Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma ir sąskaitos– kvitai patvirtina, kad 2011 ir 2012 metais bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno trijų asmenų šeima : N. D., D. D. ir S. D., už 2011 m. bendrijai buvo sumokėta 277,60 Lt mokesčių, o 2012 m. – 280,79 Lt mokesčių (e.1 tomo b. l. 11, 142). Taip pat šias aplinkybes patvirtino iš liudytoja J. U., gyvenanti kaimynystėje tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas nuo 2011 metų turi pastovias darbines pajamas patvirtina byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus duomenys (e. 1 tomo 143–147). Ieškovo teiginius, kad su atsakove gyveno šeimyniniuose santykiuose ir kartu išlaikė bei rūpinosi dukra S., kartu švęsdavo šventes, atostogavo, dalyvavo renginiuose, patvirtina byloje esančios foto nuotraukos (e. 1 tomo 185–194), išankstinė sąskaita apmokėjimui už šeimos kelionę 2012 m. birželio 13–21 d. į Turkiją ir kasos pajamų orderis, iš kurių matyti, kad kelionės išlaidas 4180 Lt apmokėjo ieškovas (e. 1 tomo b. l. 129–130). Ieškovo pateikti į bylą mokėjimo nurodymas ir pašto perlaidos kvitas (e. 1 tomo b. l.25) patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovės 2000 Lt skolą VSDFV vykdant individualią veiklą sumokėjo ieškovas iš šeimos pajamų, kad lėšos nebuvo skirstomos į ieškovo ir atsakovės lėšas, tai buvo bendri pinigai, iš kurių buvo išlaikoma šeima bei tenkinami jos poreikiai. Nors ieškovo liudytojai G. D., I. D., I. J. yra ieškovo artimieji (brolis, brolio žmona ir dukra), tačiau teismas jų parodymų patikimumu neabejoja, kadangi jie neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Byloje esantys duomenys, užfiksuoti 2015 m. birželio 06 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. M. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (e. 1 tomo 131–132), liudytojos D. D. apklausos protokole (e. 1 tomo b. l. 136–137), o taip pat prijungtos prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. 2-973-301/2015, iškeltos pagal D. D. ieškinį, procesiniuose dokumentuose (e. b. 1 tomo b. l. 138–141), leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė yra pripažinusi, kad šalys nuo 2006 m. visą laiką vedė bendrą ūkį, turėjo bendras pajamas, bendrai pirko namų apyvokos daiktus ir tik nuo 2015 m. birželio 3 d. nutrūko jų šeimyniniai santykiai, galutinai jai išsikrausčius iš ieškovo buto. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose 2015 m. teismui civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015, nebuvo nurodžiusi, kad nuo 2011 m. ieškovas neprisideda prie dukros Saulės išlaikymo, nereikalavo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą (e. 1 tomo b. l. 19–24). Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 120 Eur motyvavo tuo, kad išaugo kainos, padidėjo vaiko poreikiai, todėl prašė priteisti didesnio dydžio išlaikymą. Atsakovė, būdama atsakinga ir rūpestinga motina, jeigu vaiko tėvas iš tikrųjų nevykdė 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimo ir neteikė vaikui išlaikymo, galėjo kreiptis į antstolius dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, nes ieškovas nuo pat 2011 m. gaudavo darbines pajamas, taip pat galėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl priemonių taikymo ieškovui už netinkamą tėvo pareigų vykdymą. Tačiau tokių veiksmų atsakovė nesiėmė, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą.

Atsakovė nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais, nurodydama, kad ieškovas niekada nesirūpino šeima, neduodavo pinigų, nieko nei šeimai, nei dukrai nepirko, tačiau pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kartu su ieškovu atostogavo, dalyvaudavo šventėse, kad kurį laiką slėpė nuo artimųjų savo santykius su ieškovu po pirmosios ištuokos, nutylėjo ir antrą santuoką su ieškovu. Pripažindama kai kurias ieškovo nurodytas aplinkybes, atsakovė jas savaip interpretavo : teigė, kad dalyvaudama su ieškovu renginiuose ar šventėse, atostogaudama ji savo lėšomis padengdavo išlaidas, nuotraukose užfiksuoti vaizdai yra atsitiktiniai, skola VSDFV jos vardu atsirado dėl ieškovo kaltės, todėl jis ir sumokėjo 2000 Lt. Atsakovės parodymai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs, prieštaringi, ji negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl dėl 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimo priverstinio vykdymo į antstolę kreipėsi tik 2018 m. sausio 30 d., jeigu iš tiesų ieškovas nuo 2011 m. neteikė dukrai išlaikymo. Atsakovės liudytojų S. P., I. K., A. P. parodymų nenuoseklumą ir jų nepatikimumą rodo ta aplinkybė, kad teigdami, jog ieškovas niekada neturėjo pinigų, neišlaikė šeimos ir dukros, nepirko jokių daiktų šeimai, prieštarauja byloje esantiems pačios atsakovės jau aukščiau teismo minėtuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose ir civilinės bylos Nr. 2-973-301/2015 procesiniuose dokumentuose užfiksuotiems teiginiams, kad nuo 2006 m. su ieškovu visą laiką vedė bendrą buitį, turėjo bendras pajamas, bendrai pirko namų apyvokos daiktus, kuriuos nurodė kaip dalintiną santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (e. 1 tomo b. l. 19–24, 131–132, 136–137, 138–141). Šios aplinkybės rodo ir atsakovės nenuoseklumą, aiškinant nagrinėjamoje byloje ginčo aplinkybes. Atsakovė, teigdama, kad ji visus šeimai būtinus daiktus pirko tik iš savo pajamų arba tėvų duotų, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančios VSDFV pažymos apie atsakovės pajamas, kurias iš esmės sudarė pajamos iš individualios veiklos, matyti, kad jos nebuvo pakankamos išlaikyti šeimą (e. 2 tomo b. l. 4–11). Atsakovė, nesutikdama su ieškovo teiginiais, nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, išsakytus jos ir jos atstovo teismo posėdyje dėl ieškovo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo laikotarpyje nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagal vidinį teismo įsitikinimą, konstatuoja, kad baliau yra tikėtinas tas faktas, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio įvykdė savo pareigą pagal 2011 m. vasario 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą S. D., todėl šioje dalyje ieškinį tenkina (CPK 178 straipsnis).

Dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo šioje civilinėje byloje 2011 m. vasario 9 d. priimtu teismo sprendimu šalys jis su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) dar kartą buvo susituokę, jų šeimos pajamos buvo bendros, savo pajamas, kurias sudarė darbo užmokestis, ieškovas skyrė tiek pačios šeimos, tiek šeimos būsto, o tuo pačiu ir nepilnametės dukros, kuri gyveno kartu su jais, išlaikymui iki antrosios santuokos nutraukimo. Todėl mano, kad jis savo prievolę išlaikyti vaiką iki 2015 m. liepos mėn., t. y. iki įsiteisėjo 2015 m. birželio 11 d. teismas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015, vykdė tinkamai, neturi jokio įsiskolinimo, todėl 2015 m. spalio 8 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 turi būti pripažintas negaliojančiu.

CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011, įsiteisėjo 2011 m. kovo 15 d. (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0076/18/00157 b. l. 3).

Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 pagal išieškotojos D. D. 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d.

Teismas nenustatė, kad minėtas vykdomasis raštas būtų išduotas, pažeidžiant CPK reikalavimus. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011, nenurodė jokių šio dokumento negaliojimo pagrindų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Todėl esant minėtoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą šį ieškinio reikalavimą.

Dėl senaties termino taikymo .

Ieškovas prašo taikyti senaties terminą periodinių išmokų nepilnametės dukters S. D. išlaikymo išieškojimui iš ieškovo N. D. pagal 2015 m. spalio 26 d. vykdomąjį raštą Nr.2-84-91/2011 laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nei vykdomojoje byloje Nr. 0076/18/00157, nei prijungtoje prie nagrinėjamos bylos civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015 ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad 2015 m. spalio 26 d. būtų išduotas vykdomasis raštas Nr.2-84-91/2011. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. antstolei buvo pateiktas vykdyti 2015 m. spalio 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr.2-84-91/2011, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl senaties termino taikymo yra susijęs būtent su 2015 m. spalio 8 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr.2-84-91/2011.

Terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti reglamentuoja CPK 606 straipsnis. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovė (išieškotoja) D. D. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimo vykdymo pateikė 2015 m. rugsėjo 28., vykdomasis raštas jai buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas penkerių metų senaties terminas. Taigi senaties terminas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo praleistas.

Atsakovė (išieškotoja) D. D. 2015 m. spalio 8 d. išduotą jai vykdomąjį raštą antstolei vykdyti pateikė 2018 m. sausio 30 d., taip pat nepraleidusi senaties termino (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 606 straipsnio 4 dalimi, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o 5 metų terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Pagal 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimą paskutinė pinginė dukros Saulės išlaikymo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2015 m. birželio 11 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo pakeistas priteisto išlaikymo dydis. Taigi ir šiuo atveju nėra praleistas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti senaties terminas.

Ieškovas, nesutikdamas su antstolės veiksmais priimti ginčo vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi teisę skųsti antstolio veiksmus nepagrįstai priimant vykdomąjį raštą vykdyti, paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).

Teismas nenustatė, kad minėtas vykdomasis raštas būtų išduotas ir pateiktas vykdyti, praleidus CPK 606 straipsnyje nustatytus terminus, todėl esant minėtoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą šį ieškinio reikalavimą.

Dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo šioje civilinėje byloje 2011 m. vasario 9 d. priimtu teismo sprendimu šalys jis su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, 2012 m. spalio 26 d. dar kartą buvo susituokę, jų šeimos pajamos buvo bendros, savo pajamas, kurias sudarė darbo užmokestis, ieškovas skyrė tiek pačios šeimos, tiek šeimos būsto, o tuo pačiu ir nepilnametės dukros, kuri gyveno kartu su jais, išlaikymui iki antrosios santuokos nutraukimo. Todėl mano, kad jis savo prievolę išlaikyti vaiką iki 2015 m. liepos mėn., t. y. iki įsiteisėjo 2015 m. birželio 11 d. teismas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015, vykdė tinkamai, neturi jokio įsiskolinimo, todėl 2015 m. spalio 8 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 turi būti pripažintas negaliojančiu.

CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011, įsiteisėjo 2011 m. kovo 15 d. (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0076/18/00157 b. l. 3).

Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 pagal išieškotojos D. D. 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d.

Teismas nenustatė, kad minėtas vykdomasis raštas būtų išduotas, pažeidžiant CPK reikalavimus. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011, nenurodė jokių šio dokumento negaliojimo pagrindų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Todėl esant minėtoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą šį ieškinio reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje ieškovas buvo pareiškęs tris reikalavimus. Teismas ieškovo naudai tenkino vieną reikalavimą, t. y. 1/3 dalį reikalavimų.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus byloje dėl 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 550 Eur atstovavimo išlaidų (e. 1 tomo b. l. 27, 26, 2 tomo b. l. 59).

Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis byloje dėl 700 Eur atstovavimo išlaidų bei 254,18 Eur kelionės išlaidų (e. 1 tomo b. l. 36, 2 tomo b. l. 14, 56, 57–58).

Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai : ieškovui priteisiama iš atsakovės 1/3 dalis jo turėtų išlaidų (75 Eur x 1/3 = 25 Eur + 550 Eur x 1/3 = 183 Eur), iš viso 208 Eur, o atsakovei priteisiama iš ieškovo 2/3 dalys jos turėtų atstovavimo išlaidų (700 Eur x 2/3 = 466 Eur. Teismas netenkina atsakovės prašymo dėl 254,18 Eur kelionės išlaidų priteisimo, kadangi pateikta kelionės (lėktuvų bilietų) užsakymo kopija nepatvirtina atsakovės realiai turėtų kelionės išlaidų dydžio.

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai : iš ieškovo priteisiama 5,94 Eur, o iš atsakovės – 2,97 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015 m. birželio mėn. 6 d. ieškovo N. D. pareiga pagal 2011 m. vasario 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-91/2011 išlaikyti nepilnametę dukrą S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), yra įvykdyta.

Kitoje ieškinio reikalavimų dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,94 Eur (penkis eurus 94 ct), o iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,97 Eur (du eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.