Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I. M.“ ir atsakovo A. V. (A. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-565/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vytaro autocentras“ ir A. V. (A. V.) dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir dėl turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Registrų centras“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB “Vytaro autocentras” nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas ydingai vadovavosi Statistikos departamento duomenimis, rodančiais, jog grynasis įmonių, užsiimančių variklinių transporto priemonių ir motociklų didmenine ir mažmenine prekyba ir remontu, pelnas 2010 metais buvo 0,92 proc., nes toks visuminis vidutinis pelno rodiklis negali būti taikomas atitrauktai nuo nagrinėjamos bylos konteksto, kadangi ieškovo ir atsakovo tarpusavio teisiniuose santykiuose nedalyvauja kiti juridiniai asmenys, kurių pelno rodikliai už 2010 m. formuoja bendrą visuminį vidutinį pelno rodiklį, o šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi tik ginčo šalių konkrečiais rodikliais konkuruojančioje sferoje – autodalių pardavimo, automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų sferoje; be to, visuminis vidutinis rodiklis paskaičiuotas, esant „šešėlinei“ ekonomikai, tačiau ieškovas yra sąžiningas pelno siekiantis juridinis asmuo;Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigos naštą, kadangi turėjo apskaičiuoti žalą, vadovaudamasis teisėto pardavimo kainos doktrina, pagal kurią visa pažeidėjo gauta nauda prilygsta teisių turėtojo negautai naudai, o tai, kad visa neteisėtai gauta ir teisių turėtojui perduotina nauda yra realiai mažesnė, privalo įrodyti pažeidėjas, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas turi įrodyti atsakovo naudos neteisėtumą.

Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą ir iš atsakovo A. V. yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis buvo atsakovo UAB „Vytaro autocentras“ akcininkas, o ši bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurio dalyviai neatsako už juridinio asmens prievoles, todėl nesvarbios aplinkybės, jis iki 2012 m. kovo 24 d. buvo 100 procentų atsakovo UAB „Vytaro autocentras“ akcijų savininkas, kad pranešimas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo buvo įteiktas ir jam;Atsakovas A. V., steigdamas UAB „Vytaro autocentras“, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes VĮ „Registrų centras“, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių nuostatomis, patikrino, ar pavadinimas „Vytaro autocentras“ nėra tapatus pateiktiems registruoti ar įregistruotiems Lietuvos Respublikos arba Europos Bendrijos prekių ir paslaugų ženklams bei tarptautiniams prekių ženklams, kurių registracija išplėsta Lietuvoje, o teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, tačiau faktas, kad A. V. buvo juridinio asmens akcininkas, negali jam sukelti civilinės atsakomybės;Teismas nenustatė A. V. neteisėtų veiksmų, siekiant pasinaudoti ieškovo prekių ženklu, steigiant juridinį asmenį, o aplinkybė, kad A. V. yra juridinio asmens dalyvis, nereiškia jo neteisėtų veiksmų, nes juridinio asmens dalyvis neorganizuoja bendrovės veiklos, jis negali dalyvauti konkurenciniuose santykiuose, taigi jo veiksmai nėra neteisėti, ir nenustatyta būtinųjų sąlygų kilti civilinei atsakomybei;Teismas, konstatuodamas, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą maksimalaus dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, vadovaujantis objektyviais kriterijais ir civilinio proceso normomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl atsakovų ieškovo atžvilgiu padarytų pažeidimų, tačiau, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo

Pagal PŽĮ 51 straipsnį 1 dalį, turtinės žalos, atsiradusios dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas, kuriame nurodyta, kad, nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes; pažeidėjo gauta nauda prekių ženklo savininko reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (PŽĮ 51 str. 2 d.). Nurodyto PŽĮ 51 straipsnio 5 dalis nuostatomis, kai pažeidėjas atlieka veiksmus, nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas, prekių ženklo savininko reikalavimu, gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą; pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises; ji nustatoma ir išieškoma, neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne; nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pažeidėjas.

KĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu bylos šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas, o pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda, kreditoriaus reikalavimu, gali būti pripažinta nuostoliais.

Teismų praktikoje pažymima, kad dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, tarp jos – pajamas; dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų; taigi pirmasis kriterijus, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą, yra atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų (žalos) ir atsakovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-66, Teismų praktika, 2005, Nr. 23).

Pagal teismų praktiką, esant nesąžiningai konkurencijai, sudėtinga nustatyti ieškovui padarytų nuostolių dydį; nesąžininga konkurencija padaryta žala gali būti tai, kad ieškovas negauna pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.); pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais; kai atsakovas, esant nevienkartiniams teismo reikalavimams pateikti dokumentus, reikalingus ieškovo gautai naudai nustatyti, jų nepateikia, pripažįstama, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir pareiga pateikti įrodymus, todėl teismai, nustatydami atlygintinų nuostolių dydį, turi pagrindo remtis ieškovo pateiktu jų apskaičiavimu bei dydžiu; tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių yra fakto klausimai; civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, nustatęs ieškovo (prekių ženklo „Vytaras“, (fig.) savininko) teisių bei konkurencijos teisės pažeidimo faktą (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.; KĮ 16 str. 1 d. 1 p.), turėjo pagrindo teigti, kad bylos šalys turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, be to, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio yra priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo grynąjį pelną, tačiau, šalims nepateikus šių įrodymų, turėjo pagrindo vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šaliai, negalinčiai nuostolių dydžio tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Pažymėtina, kad teismas nustatydamas priteistinos žalos dydį, nors ir nurodė, kad atsižvelgia ne tik į atsakovo veiklos vykdymo laikotarpį, bet ir į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie gautą pelną, nors tokius įrodymus jiems ne kartą buvo siūloma pateikti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir pareiga pateikti įrodymus, tačiau neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų apie atsakovo gautą pelną ir nepagrindė išvados dėl grynojo įmonių, užsiimančių variklinių transporto priemonių ir motociklų didmenine ir mažmenine prekyba ir remontu, pelno 2010 metais (0,92 proc.) kriterijaus taikymo, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 str., 185 str.).

Bylos duomenimis, ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 21 d. jam padaryta 63 709 Lt turtinės žalos, tačiau pateikė keturias atsakovo UAB „Vytaro autocentras“ PVM deklaracijas, išrašytas 2010 m. vasario 3 d. – 2010 m. gegužės 11 d. laikotarpiu, nepateikdamas įrodymų apie 2009 m. gruodžio 21 d. – 2010 m. vasario 3 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. – 2010 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiu atsakovo UAB „Vytaro autocentras“ gautas pajamas. Iš šių deklaracijų matyti, kad jose nurodytu laiku atsakovas sudarė sandorius, kurių bendra vertė yra 94385 Lt (17340 Lt +20586 Lt+25839 Lt+30620 Lt; II b. t., 19 – 22 l.), o atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šiose PVM deklaracijose nurodytą gautą pelną, arba patvirtinančių, kad grynąjį pelną, gautą iš šių sandorių, sudarė mažesnė suma (CPK 178 str., PŽĮ 51 str.).

Taigi, atsižvelgiant į atsakovų elgesį, į nevykdymą pareigos pateikti įrodymus, tarp jų – nepateikus įrodymų dėl atsakovo grynojo pelno, žalos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą dokumentą apie jo pelno, gauto iš konkurencinės veiklos rodiklį – 30 proc. (pažyma apie UAB „I. M.“ pelningumą iš serviso ir atsarginių dalių verslo segmentų per 2010 m.; II b. t., 119 l.), ieškovo prašymu, pritaikius šį rodiklį dėl aukščiau nurodytos atsakovo sandorių sumos. Dėl to, turint omenyje ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo naudai turėtų būti priteisiama 28315 Lt (94385 Lt ×30/100) žalos, padarytos bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, atitinkančios ieškovo negautas pajamas (CK 6.249 str. 1 d., 2 d.).

Dėl nurodyto, turint omenyje ir tai, kad teismas priteisė ieškovo naudai 5000 Lt žalos atlyginimo, iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, pakeistinas apygardos teismo sprendimas, papildomai priteisiant iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 23315 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės

CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla ar kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), o pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

CK 2.81 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus; įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. įtvirtinta, kad

Be to, pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi ginčo teisinio santykio metu), bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, o ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai nustato, kad bendrovės įstatuose turi būti nurodyta bendrovės pavadinimas; bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABĮ 20 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi; nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims; ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismui pateiktų įrodymų (išrašas iš Juridinių asmenų registro apie UAB „VYTARO AUTOCENTRAS“; I b. t., 98 l; 2012 m. kovo 24 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis; II b. t., 56 l.) duomenimis, ieškinio pateikimo metu vienintelis atsakovo UAB „VYTARO AUTOCENTRAS“ akcininkas buvo atsakovas A. V., kuris vienintelis turėjo įgalinimus spręsti dėl juridinio asmens pavadinimo ir jo pakeitimo (ABĮ 20 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygas, nes, priešingai nei teigia atsakovas A. V., tarp jo veiksmų, pasireiškusių neveikimu (tarp jų - UAB „Vytaro autocentras“ vienintelis akcininkas A. V. nepakeitė juridinio asmens pavadinimo po pretenzijos pareiškimo; I b. t., 81 l.), ir ieškovo žalos atsiradimo buvo priežastinis ryšys, kadangi tik atsakovas A. V. turėjo įgalinimus pakeisti atsakovo - juridinio asmens pavadinimą (ABĮ 20 str. 1 d.; 4 str. 2 d. 1, 4 p.). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad po ieškinio pateikimo teisme vienintelis akcininkas atsakovas A. V. 2012 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Vytaro autocentras“ pavadinimo pakeitimo (II b. t., 25 l.).

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas A. V. pažeidė PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o tai - deliktinės atsakomybės sąlyga, nes šis atsakovas, būdamas informuotas apie galimą jo ir UAB „Vytaro autocentras“ neteisėtą ieškovui priklausančio prekių ženklo žymens naudojimą (ką patvirtina UAB „Vytaro autocentras“ 2010 m. vasario 2 d. atsakymas į ieškovo 2010 m. sausio 28 d. pretenziją, pasirašytas ir atsakovo A. V.; I b. t., 79 – 81 l.), nenutraukė neteisėtų veiksmų, o atsakovai juos nutraukė tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovui A. V. priimant 2012 m. sausio 2 d. sprendimą dėl įmonės pavadinimo pakeitimo; II b. t., 25 l.). Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirta žala buvo padaryta juridinio asmens ir jo dalyvio (akcininko) veiksmais (CK 6.6 str. 3 d.; 6.263 str. 2 d.), bei teisingai nustatė, kad žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš abejų atsakovų.

Apygardos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir atsakovo A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad, įregistruojant įmonės UAB „Vytaro autocentras“ pavadinimą, VĮ Registrų centras nereiškė pretenzijų dėl juridinio asmens pavadinimo neatitikimo įstatymo reikalavimams. Juolab kad ši įstaiga, įregistruodama juridinio asmens pavadinimą vadovaujasi Juridinio asmens registro nuostatais, bet nesprendžia, ar prašomas įregistruoti juridinio asmens pavadinimas atitinka PŽĮ nuostatas (PŽĮ 37, 38 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su nurodyta pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui atstovavęs advokatas iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atliko šiuos veiksmus: parengė ieškinį (I b. t., 1 – 12 l.), parengė du pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (I b. t., 150 – 152 l.; II b. t., 13, 14 l), pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (I b. t., 130, 131), du kartus teikė prašymus dėl liudijimų apie teisę gauti įrodymus išdavimo (I b. t., 206, 207; II b. t. 2, 3 l.), parengė ieškinio turtinio reikalavimo dalies atsisakymą (II b. t., 42, 43 l.), dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko apie 3 val. (I b. t., 138, 211 l.; II b. t., 27, 59 l.).

Pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas atstovo teisines paslaugas dydį, ir turint omenyje CPK 98 straipsnio taisykles, bei tai, kad ginčas vyko dėl teisinių santykių, susijusių su prekių ženklais, o prekių ženklų teisės srityje reikalingos specialios bei specifinės teisinės žinios, ir tai lemia, jog nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga, nagrinėjamu atveju buvo pagrindo ieškovo naudai priteisti 6000 Lt dydžio sumą už atstovavimą (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8, 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas konstatavo, jog 70 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcija yra teisinga, šalys neprieštaravo šiai išvadai procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliaciniam teismui, iš atsakovo ieškovo naudai galėjo būti priteista 4200 Lt (70 proc. nuo 6000 Lt) išlaidų už advokato pagalbą. Tačiau turint omenyje, kad apygardos teismo sprendimas pakeičiamas ir priteisiama didesnė žalos atlyginimo suma, ieškovo atstovavimo išlaidos perskirstomos ir iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteisiama apie 82 proc. nuo priteistinų atstovavimo išlaidų, t. y. 4920 Lt.

Nagrinėjamu atveju, patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą ir priteisus papildomai 23315 Lt žalos atlyginimo, perskirstomos ir ieškovo išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu už ieškinio turtinį reikalavimą, nustatant, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 849 Lt žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, patenkintą iš dalies.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto pakeistinas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteista 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos (iš atsakovų priteista ieškovo naudai 7192 Lt), iš naujo išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovo naudai priteistina 849 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 424,50 Lt (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „I. M.“ naudai priteista iš atsakovų UAB „Vytaro autocentras“ ir A. V. solidariai 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei lygiomis dalimis 7 192 Lt bylinėjimosi išlaidų.

„Priteisti ieškovo UAB „I. M.“ (juridinio asmens kodas 300805444) naudai iš atsakovų UAB „Vytaro autocentras“ (juridinio asmens kodas 302467831) ir A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 28 315 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiolika Lt) žalos atlyginimo ir po 2884 (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų UAB „Vytaro aurtocentras“ ir A. V. ieškovo UAB „Inchcape motors“ naudai po 424,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt keturis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.