Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-4426-375/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-4426-375/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
A. M.
Advokatai
Eglė Grucytė
Civilinė byla Nr. 2-4426-375/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01146-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6.; 116.4.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, nedalyvaujant atsakovui A. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo jam išlaikymą po 600 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2010-08-09 iki jis mokysis Kauno statybininkų rengimo centre dieniniam skyriuje , bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 24 metai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, jog kreipėsi į teismą, nes finansinė padėtis prasta, trūksta pinigų. Pažangumo pažymos nepristatė, nes dabar atlikinėja praktiką ir ne viską atsiskaitė dėl sirgimo. Turi dvi skolas. Su skolom vidurkis apie 6,5. Be skolų būtų didesnis. Tačiau sekasi neblogai, yra perkeltas į antrą kursą. Nedirba, bet darbo ieškojo, įsidarbinti nepavyko. Turi butą. Daugiau turto neturi. Su tėvu nebendrauja, daugiau kaip metus nematė. Tėvas turi galimybių teikti išlaikymą, jis sveikas, dirba nelegaliai. Sumą galima ir sumažinti. Jam sunku susirasti darbą, nes mokosi. Vasarą nedirbo, nes buvo išvykę padėti mamos mamai, kuri yra dviejų infarktų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, (b.l. 75, 79).

Tretysis asmuo nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

Paaiškino, kad santuoka nutraukta 2010-07-08, vaiką išlaikė bendrai, tačiau paskutinius du metus iki ištuokos atsakovas nedirbo. Didelę paramą gaudavo iš savo tėvų. Vyro prašė bent 50 litų duoti, bet jis atsisakė, su jais nebendrauja. Jai vienai sunku. Su sūnumi gyvena dviese. Ji viena vaiką išlaiko. Gauna minimumą. Turi sūnus dvi skolas. Kadangi visą dieną būna praktikoje sunku skolas išsilaikyti. Vasarą buvo pas jos mamą, kuri serga, jai reikalinga priežiūra. Jai vienai padėti motinai sunku. Butas padovanotas sūnui. Butas buvo skirtas sūnaus operacijai, nes jis gimė su neišsivysčiusia ausimi, tačiau pragyveno visas patyčias ir dabar turi kur gyventi. Atsakovas dirba garažuose prie Girstupio, jis geriantis žmogus, turėjo butą savo vardu, bet pardavė. Jis sveikas vyras. Galėtų teikti ir mažesnį išlaikymą, pakaktų ir 200 litų, nes jie yra ant skurdo ribos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametis sūnus (b.l. 17). Atsakovas ir trečiasis asmuo 2010-08-09 nutraukė santuoką, įrašo Nr.694 (b.l. 11). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas –butas, kurį 2009-11-13 atsakovas ir trečiasis asmuo padovanojo ieškovui (b.l. 12-14, 69-70). Iš Kauno statybininkų rengimo centro matyti, kad ieškovas mokosi minėtame centre, transporto skyriuje, mokslus baigs 2012-06-30, 2010 m. 09-12 mėnesiais gavo 35 Lt stipendiją, kitų pajamų negauna (b.l. 15, 16, 22). Šalys transporto priemonių neturi (b.l. 80). Atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 35, 72). Tretysis asmuo dirba Kauno Montessori darželyje „Žiburėlis“, gauna apie 800 Lt darbo pajamų (b.l. 18). Tretysis asmuo nekilnojamojo turto neturi (b.l. 71).

LR Konstitucinis Teismas 2007 06 07 nutarime dėl LR CK 3.194 str. 3 d. atitikties LR Konstitucijai pažymėjo kad ši teisės norma prieštarauja LR Konstitucijos 109 str.1 d., konstituciniam valstybės principui. Konstitucinis teismas nurodė, jog aiškinat Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostatas, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tampa pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią paramą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams vaikams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pilnametystės sulaukusiu laikomas asmuo, kuriam yra suėję 18 metų ir kuris turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilinės teises ir sukurti civilines pareigas. Tačiau pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Dėl to sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra :

Paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir pačio vaiko pažangus ir sąžiningas mokymasisTėvų galimybės teikti paramą.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas.

Bylos duomenys rodo, kad ieškovas niekur nedirba, tačiau jam atsakovas ir tretysis asmuo ( t.y. jo tėvai) 2009 11 13 padovanojo butą Verkių 6-17 Kaune (b.l.12). Ieškovas savo vardu neturi registruotų jokių transporto priemonių. Ieškovas yra išlaikomas savo motinos, kurios darbo užmokestis nėra didelis – virš 800 Lt. Tačiau LR Konstitucinis Teismas savo nutarime akcentavo, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokantiems dieniniuose skyriuose gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiui asmeniui tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi. Pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad ieškovui reikia lėšų maistui, drabužiams, mokymosi reikmenims ir kt. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas dėjo pastangas susirasti darbą ir tokiu būdu bent iš dalies prisidėti prie savo išlaikymo ( CPK 178 str.). Įvertinus ieškovo amžių, sveikatos būklę (byloje nėra pateikta duomenų, kad jo sveikata neleidžia jam dirbti) darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jis išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

Pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kad teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą pilnamečiui asmeniui, kuris mokosi nepažangiai ir nesąžiningai. Ieškovas pats patvirtino, kad iš pirmo kurso jis turi dvi skolas (CPK 186 str.). Iš Kauno Statybininkų rengimo centro pateiktos charakteristikos nustatyta, jog jo mokymosi vidurkis 5. Per 1-mą kursą ieškovas praleido net 272 pamokas, kurių pateisintos tik 104. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas negali būti laikomas pažangiu moksleiviu CK 3.194 st. 3 d. įtvirtintų teisių gynimo aspektu.

Įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti ir tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Atsakovui nereaguojant į pateiktą ieškinį yra apsunkintas visapusiškas ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimas. Tačiau ir iš išreikalautų į bylą duomenų pakanka padaryti išvadai, kad atsakovas neturi galimybių teikti paramą savo pilnamečiui sūnui, kurį besąlygiškai išlaikyti jis turėjo pareigą iki jo pilnametystės Atsakovas neturi savo vardu registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių , niekur nedirba (CPK 197 str.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateitus įrodymus ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str., CK 3.194 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 263-270 str.

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė