Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio5 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė;

3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

5. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 2 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

6. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

7. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

8. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 65 parų arešto bausmė;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė , kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi subendrinta su 2023 m. gegužės 4 d Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau nei 2023 m. rugpjūčio 2 d., suteikė nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką R. J. asmens duomenis ir pastarojo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendrai veikusiam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.50 val., naudodamasis telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini), veikusiu (duomenys neskelbtini), per tinklalapį „Facebook“, iš paskyros (duomenys neskelbtini), susisiekė su nukentėjusiuoju E. V. ir prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo R. J. vardu, E. V. melagingai nurodė turintis bei pasiūlė pirkti naudotą automobilio „Audi“ variklį už 320 eurų sumą, bei nurodė pinigus pervesti į R. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis suteikė V. S., po to 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.20 val. E. V. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. J. sąskaitą pervedė 320 eurų sumą, tačiau E. V. prekės negavo, o V. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis nurodė R. J. į sąskaitą gautus pinigus pervesti į L. S. vardu atidarytą banko sąskaitą bei L. S., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė pinigus išgryninti ir perduoti jam (V. S.), po ko 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.23 val. R. J. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 370 eurų sumą pervedė į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri 2023 m. rugpjūčio 2 d. 14.31 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 370 eurų ir juos asmeniškai perdavė V. S., tai yra tokiu būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas E. V. 320 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės prievolės įgijimas; 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodyta veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę. Taigi, sukčiavimo dalykas – svetimas kaltininkui turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-11-628/2022).

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-179/2013, 2K-17-976/2020). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021).

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jis R. J. asmens duomenis perdavė asmeniui, kuris buvo kalėjime, tačiau nežinojo, jog minėtas asmuo norėjo parduoti automobilio „Audi“ variklį. L. S. pažįstą, kadangi su ja bendrauja šeimomis. Nusikalstamos veikos darymo metu buvo laisvėje ir išgrynino pinigus. Tuo metu buvo kartu su L. S., jai pasakė, kad atėjo pinigai ir kartu nuėjo nuimti pinigų. L. S. bankomate rinko skaičius, jis nesakė jai kam tie pinigai reikalingi, tik pasakė, kad draugas prekiauja detalėmis. Tuomet nuimtus pinigus išsiuntė per Perlo terminalą ir jam nurodytą sąskaitą. Pripažįsta, kad apgaule įgijo 370 Eur. Civilinį ieškinį pripažįsta, ketina jį atlyginti, kai tik pradės dirbti. Dėl savo elgesio gailisi.

Tuo tarpu, liudytojų L. S. R. J. duoti parodymai, patvirtina aplinkybes, jog V. S., paprašė pas R. J. atsidaryti banko sąskaitą, o vėliau gautus pinigus iš nukentėjusiojo pervesti į L. S. banko sąskaitą, tikslu ji nuimtų gautus pinigus. Taip pat, liudytojų parodymais patvirtinta ir tai, kad L. S. nuėmusi iš sugyventinio R. J. gautus pinigus, perdavė V. S., tai yra pervedė 370 Eur.

Taigi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų L. S. ir R. J. parodymai atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pardavėjui prisistačiusiam vardu R. J., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašius mokesčio už prekę ir jos pristatymą, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 320 eurų, į R. J. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas esmingai suklaidintas dėl parduodamos automobilio detalės. Tuo tarpu, liudytojų parodymai parodo, jog būdami esmingai suklaidinti V. S., kaip šeimos draugo, kuris buvo įgijęs jų pasitikėjimą, norėdami padėti V. S., atidarė banko sąskaitą į kurią nukentėjusysis pervedė prieš tai minėtą sumą, o vėliau tuos pinigus ir pervedė į L. S. banko sąskaitą, dėl ko vėliau, ji būdama kartu su kaltinamuoju tuos pinigus nuėmė bankomate ir perdavė V. S.. Tuo tarpu pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis R. J. asmens duomenis perdavė asmeniui, kuris buvo kalėjime, tačiau nežinojo, jog minėtas asmuo norėjo parduoti automobilio „Audi“ variklį. Nusikalstamos veikos darymo metu buvo laisvėje ir išgrynino pinigus. Tuo metu buvo kartu su L. S., jai pasakė, kad atėjo pinigai ir kartu nuėjo nuimti pinigų, o tai patvirtina, kad kaltinamasis perduodamas R. J. asmens duomenis, aiškiai suvokdamas, iškraipė objektyvią tiesą, pateikdamas melagingą informaciją, taip siekdamas apgaulės būdu pasipelnyti.

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas atskleidžia, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ L. S. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su pavedimais bei grynųjų pinigų operacijomis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; UAB „Revolut Bank“ L. S. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas su pavedimais bei grynųjų pinigų operacijomis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. A. L. S. AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašo duomenų analizę nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. R. J. iš UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 370 eurų. 2023 m. rugpjūčio 2 d. 14.31 val. iš L. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 370 eurų išgryninti AB „Swedbank“ bankomate H392/HB adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas atskleidžia, kad apžiūrėjus R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su pavedimais bei grynųjų pinigų operacijomis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei atlikus gautų duomenų analizę nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d., 11. 20 val. E. V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. J. UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 320 eurų. 2023 m. rugpjūčio 2 11. 23 val. iš R. J. UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 370 eurų.

2024 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl laiko juostų nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro nutarimus susipažinti su informacija buvo gauti R. J. Ir L. S. nurodytų UAB „Revolut“ (UK) bankų sąskaitų išrašai, kuriuose nurodytas bankinių pavedimų data ir laikas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 11.20 val. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. 11.23 val. Pagal ekrano nuotrauką pardavėjas su E. V. susisiekė per „Facebook“ platformą 13.50 val., E. V. atsiuntė bankinio pavedimo kopiją pardavėjui 14.20 val. R. J. ir L. S. „Revolut“ bankų išrašai pateikti iš (duomenys neskelbtini) „Revolut“ banko, bankinių pavedimų, operacijų laikas užfiksuotas vietos laiku (-2 val. su Lietuvos laiku).

Be kita ko, 2024 m. birželio 25 d. akistatos metu su liudytoja L. S., kaltinamasis V. S. patvirtino liudytojos L. S. parodymus, t. y. kad V. S. jos paprašė jos banko sąskaitos, nes neturėjo savo. 2023 m. gal rugpjūtį, tikslesnės datos neatsimena, nežino iš kokio žmogaus, pinigai lyg tai turėjo būti už mašinos detales, sumos pasakyti negali, nes buvo prieš daug laiko. Nuėmė bankomate, (duomenys neskelbtini), gal Revolut, nuėmė tiek pinigų, kiek ten pervedė, tiek išgrynino, asmens, kuris pervedė pinigus vardo, pavardės nežino, jo nepažįsta. V. S. jai pasakė, kad turi būti pervesti pinigai. Kai nuėmė pinigus, susitiko kažkur (duomenys neskelbtini) su V. S. ir perdavė visus jam pervestus pinigus V. S..

Analizuoti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamojo veiksmai lėmė, jog nukentėjusysis pervedė 320 Eur į R. J. sąskaitą, kurią nurodė V. S., kadangi jis liudytojo R. J. asmens duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tuo tarpu, aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. S. minėtus pinigus įgijo, kuomet jo prašomas liudytojas R. J. atsidarė banko sąskaitą į kurią nukentėjusysis ir pervedė pinigus, ir vėliau liudytoju atliktas pervedimas į L. S. patvirtina tai, jog ji gautus pinigus nusiėmė ir perdavė V. S.. Šias aplinkybes be kita ko patvirtino ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Aukščiau išdėstytų motyvų visuma leidžia konstatuoti, kad V. S. pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilna apimtimi, jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau nei 2023 m. rugpjūčio 2 d., suteikė nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką R. J. asmens duomenis ir pastarojo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendrai veikusiam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.50 val., naudodamasis telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini), veikusiu (duomenys neskelbtini), per tinklalapį „Facebook“, iš paskyros „A(duomenys neskelbtini)“, susisiekė su nukentėjusiuoju E. V. ir prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo R. J. vardu, E. V. melagingai nurodė turintis bei pasiūlė pirkti naudotą automobilio „Audi“ variklį už 320 eurų sumą, bei nurodė pinigus pervesti į R. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis suteikė V. S., po to 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.20 val. E. V. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. J. sąskaitą pervedė 320 eurų sumą, tačiau E. V. prekės negavo, o V. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis nurodė R. J. į sąskaitą gautus pinigus pervesti į L. S. vardu atidarytą banko sąskaitą bei L. S., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė pinigus išgryninti ir perduoti jam (V. S.), po ko 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.23 val. R. J. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 370 eurų sumą pervedė į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri 2023 m. rugpjūčio 2 d. 14.31 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 370 eurų ir juos asmeniškai perdavė V. S., tai yra tokiu būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas E. V. 320 eurų turtinę žalą. Kartu pasisakytina, kad V. S. veikė tikslingai ir motyvuotai, suklaidindamas kitus asmenis, gavo sąskaitos numerį į kurį būtų galima pervesti apgaulės būdu išviliotus pinigus ir koordinavo tolimesnį neteisėtai įgyto turto judėjimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis V. S. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. S. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, nedirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 29-47), psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų gydymas, įskaita - nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 25, 28). Atsižvelgiama, kad kaltinamasis praeityje teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas tik atskleidžia, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra tendencingas, vyraujančio modelio, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko spręstina, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis vadovaujantis visuomenėje vyraujančiomis, teisės laikymusi grįstomis, nuostatomis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą – arešto bausmę. Arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristiką, skirtina artima, tačiau šiek tiek didesnė, nei šios bausmės rūšies galimas vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Liteko duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi subendrinta su 2023 m. gegužės 4 d Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė iki jo atžvilgiu priimant minėtą nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytina visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Dėl kitų klausimų

Nukentėjusysis E. V. byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti kaltinamojo V. S. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, išskyrus atvejus, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo atveju neaiškumų, susijusių su civiliniais ieškiniais, kurie būtų pagrindas teismui civilinio ieškinio klausimą spręsti vadovaujantis civilinio proceso normomis nėra.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu pateikė civilinį ieškinį bei pagrindžiančius dokumentus, civilinis ieškinys pareikštas 320 eurų sumai turtinei žalai atlyginti. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes bei byloje esančius duomenis pagrindžiančius patirtą turtinę žalą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra įrodyta pilna apimtimi ir patirti nukentėjusiojo nuostoliai priteistini iš kaltinamojo, įrodžius, jog nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, įvykdė būtent jis.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 11(vienuolikos) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš V. S. 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.