Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-360/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
1A-4-360/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23057-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-360/2015

Teisėja Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23057-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistojo V. M. gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrintos to paties teismo 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia V. M. nustatyta nuo 2015 m. rugsėjo 2 d.

Taikant BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuota iš V. M. 12 Eur vertės turtas valstybės naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 20 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinės koridoriuje, V. M. atvirai iš S. G. rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3-00“ su SIM kortele „Labas“, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. G. bendrą 31,75 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas paskirdamas galutinę bausmę nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., nors bausmę, pagal ankstesnius nuosprendžius atlieka nuo 2015 m. liepos 20 d., o atliktos bausmės dalį neįskaitė į galutinę paskirtą bausmę. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas skirdamas bausmę neįvertino, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to apeliantas prašo atsižvelgti į jo jauną amžių ir prašo patikėti jo garbės žodžiu, jog ateityje nusikaltimų nedarys.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgiama į nuteistojo elgesį prieš nuskalstamos veikos padarymą – nusikalto neišnykus teistumui. Analogiško pobūdžio apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) padarė savanaudiškais tikslais, kas rodo, kad V. M. tinkamų išvadų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Nuteistasis V. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 str. bendros taisyklės išimtis – teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau tam turi būti numatytos sąlygos ( BK 62 str.2d.), kurių nagrinėjamu atveju nėra. Nuteistojo jaunas amžius ir pažadai nedaryti nusikaltimų, nėra tos sąlygos, pagal kurias būtų galima skirti švelnesnę bausmę. Be to, tiek apylinkės teismas nepatikėjo, tiek apeliacinės instancijos teismas netiki nuteistojo pažadais nedaryti nusikalstamų veikų, nes jie yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Apylinkės teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagrįstai teismas nenustatė ir jų nepripažino. Apygardos teismas mano, kad atsižvelgdamas į baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tai yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam V. M. parinko teisingą bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Šilutės rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį paskirtą bausmę subendrino su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrintos to paties teismo 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir kuria paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos galutinės neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atliekant ją pataisos namuose. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti 2015 m. liepos 20 d., Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis buvo 2 metai 1 mėnuo 18 dienų laisvės atėmimo. Taigi, nuteistojo V. M. argumentas, jog į galutinę bausmę nebuvo įskaičiuota atlikta bausmė yra visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą valstybei priteisti 34,74 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjos Dalia Kursevičienė Violeta Miliuvienė