Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-493-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-20
Bylos Nr.
1A-275-493-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-01038-2004
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Nuteistasis
R. L.
Nukentėjusysis
Ž. Adomaičio
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-275-493/2009

Teisėjas Rimantas Grigas (Proceso Nr. 20-1-01038-2004)(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2p., paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikotarpis, prabūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2008-10-21 iki 2009-03-23.

Iš R. Lingio priteista 413 (keturi šimtai trylika) litų nukentėjusiojo Ž. Adomaičio naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., nuteistas už tai, kad 2004-06-05 apie 22³⁰ val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Ž. A. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, kur panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas nukentėjusiajam Ž. A. ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė Ž. A. muštinę žaizdą kaktoje, pakaušyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose-žande, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties srityje, krūtinėje, odos nubrozdinimus nugaroje, alkūnėse, kairės kojos laivakaulio lūžimą, bei reikalavo pinigų, po to pagrobė Ž. A. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110“ ir sugadino svetimą - Ž. A. priklausantį turtą - stalą 100 Lt vertės, išdaužė du kambaryje esančius lango stiklus 200 Lt vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. A. padarydamas bendrą 400 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-23 nuosprendį dėl netinkamo įstatymo aiškinimo ir taikymo bei procesinės teisės normų pažeidimų panaikinti ir priimti jo atžvilgiu švelnesnį nuosprendį. Nuteistasis tvirtina, kad teisme išnagrinėti įrodymai neduoda pagrindo kategoriškai teigti, jog įrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Pasak apelianto, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo parodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., ko pasėkoje netinkamai pritaikė įstatymą ir netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Nuteistojo nuomone, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Kadangi jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota neteisingai, tai turėjo negatyvių pasekmių skiriant galutinę bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad jis prisipažino. Be to, nuteistasis tvirtina, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl R. L. padaryto plėšimo įsibraunant į patalpą, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, padarytos išvados, neatitinkančios faktinių aplinkybių, atmestini. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų pats nuteistasis, nėra ta aplinkybė, kuri leistų konstatuoti, kad teismas buvo šališkas (BPK 44 str. 5 d.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. L. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistasis įsibrovė į nukentėjusiojo butą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo Ž. A. parodymais, nes jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis parodė, kad prie stoties jis susipažino su dvejomis moterimis, kurioms pasiūlė kartu važiuoti pas save pratęsti vakaro. Namie su viena iš moterų jis gėrė degtinę, o kita pasakė, kad degtinės negeria. Todėl jis davė jai 10 litų ir pasiūlė nueiti nusipirkti alaus. Šiai moteriai išėjus, jis užrakino duris. Po kurio laiko kažkas paskambino į duris. Priėjęs prie durų ir pažiūrėjęs pro akutę, jis pamatė alaus išėjusią nusipirkti moterį. Kai atrakino duris ir jas pravėrė, pamatė su šia moterimi du vyrus. Jis pamėgino uždaryti duris, bet šie vyriškiai jį nustūmė nuo durų ir įsiveržė į butą, pradėjo jį mušti ir reikalauti pinigų. Jam įbėgus į kambarį, R. L. griuvo ant jo ir jie abu nukrito ant stalo, kuris sulūžo. R. L. užlaužė jam rankas, o su R. L. į butą įsiveržęs kitas vyras pradėjo jį mušti, suduodamas smūgius į galvą, kitas kūno vietas. Nukentėjusiajam pavyko išsilaisvinti ir jis pabėgo iššokdamas pro langą. Po kiek laiko grįžęs namo, jis pamatė, kad bute viskas išversta, sulaužytas stalas, išdaužtas stiklas, jis pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. Liudytoja J. A. patvirtino, kad Ž. A. jai papasakojo, kad jis į butą buvo atsivedęs dvi moteris ir kad jį sumušė į butą atėję vyrai. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Ž. A. atpažino R. L. kaip asmenį, kuris jį sužalojo (t. 1, b. l. 26-30).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, o kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusysis pats jį įsileido į butą ir tik po to kilo konfliktas, įvertino kaip gynybinę kaltinamojo versiją siekiant sušvelninti savo padėtį. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. A. atidarė buto duris, nes pažiūrėjęs pro akutę pamatė moterį, kuri buvo išėjusi nusipirkti alaus, tačiau pamatęs su ja stovinčius du vyrus, bandė duris užverti, bet jam to padaryti nepavyko, nes R. L. ir su juo buvęs kitas vyras, jį nustūmė nuo durų ir taip be nukentėjusiojo leidimo pateko į butą, pradėjo jį mušti ir reikalauti pinigų, o vėliau pagrobė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Iš to seka, kad R. L. jau patekdamas į butą turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, nes nedelsdamas pradėjo reikalauti pinigų ir mušti nukentėjusįjį. Todėl apelianto nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kaip plėšimas įsibrovus į patalpą.

Nuteistasis apeliaciniame skundo teigia, kad teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad jis prisipažino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi R. L. nepripažino esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, duodamas parodymus apie tai, kad Ž. A. buvo sužalotas tarpusavio konflikto metu, stengėsi sušvelninti savo padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepripažindamas R. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Įvertinus tai kas išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Romualdas LincevičiusRegina Majauskienė