Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Auksei Repšytei ir Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, medicinos ekspertui Leonui Gogeliui, nukentėjusiajam V. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-11-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 1996-05-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui – savo motinai, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. birželio 23 d. laikotarpyje nuo 0.00 val. iki 01.00 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje ant laiptų, tarpusavio konflikto su savo motina, V. M. M., metu, susistumdė ir sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į lūpas, ko pasėkoje nukentėjusioji, praradusi pusiausvyrą, aukštielninka nukrito nuo laiptų žemyn, galva bei kitomis kūno dalimis atsitrenkė į betoninių laiptų paviršius ir patyrė atskirų kūno dalių bei galvos sumušimą, pasireiškusį pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ir V. M. M. mirė.

G. M. kaltu, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad 2006 m. birželio 22 d. grįždamas į namus, užėjo pas draugą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Namo, kur gyvena kartu su tėvais, grįžo apie 24 val., parsinešė du butelius alaus, iš kurių vieną davė tėvui. Tuo metu įvyko konfliktas su motina dėl darbo, nes ši nenorėjo, kad jis išvažiuotų dirbti į užsienį. Tėvas tuo metu buvo atsikėlęs, išgėrė alų ir nuėjo į savo kambarį. Jis su motina ginčijosi ir kambaryje, ir koridoriuje. Konfliktas buvo tik žodinis. Motinai išėjus pro duris, galvojo eiti pažiūrėti, kur ji, bet persigalvojo. Tada tėvas išėjo ir grįžęs pasakė, kad mama guli laiptinėje. Tada jis, su tėvu nuėjęs pažiūrėti, pamatė motiną gulinčią laiptinėje, antro aukšto laiptų aikštelėje, prie kitų butų durų. Pats netikrino, ar motina mirusi, tai jam pasakė tėvas. Kodėl ji mirė, nežino, mano, kad nugriuvo. Tėvui liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą, o pats nutarė apie mamos mirtį pranešti pusbroliui, kuris gyvena netoliese. Išeinant iš laiptinės mamos patraukti nereikėjo. Taksi nuvažiavo pas pusbrolį V. R.. Tetai pasakė, kad motina nukrito nuo laiptų ir mirė. Konfliktų su motina būdavo ir anksčiau, ji išeidavo pasivaikščioti ir grįždavo. Kartą buvo susistumdę, kai ji iš namų neišleido. Namuose niekas nesmurtaudavo. Vėliau savo parodymus teisme pakeitė ir paaiškino, kad prieš konfliktą su motina buvo kambaryje. Kadangi buvo daug išgėręs, tėvas bandė jį pakelti. Stodamasis galėjo galva pataikyti motinai į lūpą. Tuo metu dėl jam nežinomų priežasčių motina išbėgo iš buto. Jis išėjo paskui ją ir prašė eiti namo. Jiedu susitiko viduryje laiptinės ant laiptų. Pastarajai atsisukus, prasilenkdami susistumdė, ir tada jis stūmė ją rankomis. Motinai nugriuvus, nubėgo namo pasakyti tėvui, liepė jam eiti pažiūrėti. Grįžęs tėvas pasakė, kad motina mirusi.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

N. V. M. parodė, kad mirusioji yra jo žmona, kaltinamojo motina. 2006 m. birželio 22 d. visą laiką su žmona buvo namuose. Kai G. M. grįžo namo, jis miegojo. Iš miego jį pažadino sūnus, sakydamas, jog mama turbūt užsimušė. Žmoną rado ant laiptų, buvo kraujo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Skambino V. R., o sūnus nuėjo pas kitą pusbrolį. Žmona iki įvykio buvo sveika, mėlynių ar žaizdų jos kūne nebuvo. Kur ji ėjo tą naktį, nežino, nes miegojo. Šeimoje sugyveno gerai, konfliktų nebūdavo. Sūnus pastaruoju metu retai būdavo namuose. Perskaičius nukentėjusiojo parodymus (b.l. 63-64), kur jis nurodė, kad, grįžus namo sūnui į namus, motina išbėgo iš buto, o paskui ją išbėgo ir sūnus, o maždaug po vienos minutės sugrįžęs pasakė, kad tikriausiai užmušė mamą, V. M. teisme patvirtino jų tikrumą.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis yra kaltinamojo pusbrolis, o mirusioji – jo motinos sesuo. 2006 m. birželio 23 d. jam paskambino V. M. ir pasakė, kad G. užmušė motiną. Atvažiavęs į įvykio vietą, matė V.M. M. gulinčią aukštielninką laiptinėje. V. M. jam pasakojo, kad V.M. M. išbėgo pro duris, paskui ją – G. M.. Sugrįžęs tėvui pasakė, kad mama negyva. Su G. M. jis nekalbėjo. Keletą kartų V.M. M. skundėsi, kad sūnus „siautėja“, tada ji išeidavo iš namų.

Liudytojas G. J. parodė, kad G. M. yra jo pusbrolis, o mirusioji - teta, jo krikšto mama. Apie įvykį sužinojo iš savo brolio. Iš karto nuvažiavo pas V. R., nes žinojo, kad ten yra G. M., kuris ten atbėgo prašyti pagalbos. Pastarasis jam tvirtino rankos nepridėjęs. V. M. jam pasakojo, kad įvykio nematė, tik pasakė, kad V.M. M. išėjo iš buto, o jai iš paskos išėjo G. M.. Kaltinamąjį apibūdino kaip gerą, rūpestingą sūnų ir žmogų. Žino, kad G. M. keletą kartų mušė savo motiną, kuri jį labai mylėjo, saugojo, stengėsi niekur neišleisti, kontroliavo jo elgesį.

Liudytojas V. R. parodė, kad jo ir kaltinamojo motinos buvo seserys. Kaltinamąjį apibūdino kaip mylintį tėvus, draugišką, nuoširdų, paslaugų, nekonfliktišką žmogų. Motina jį labai mylėjo, stengėsi įtakoti jo asmeninį gyvenimą.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2006 m. birželio 23 d. naktį pabudo dėl triukšmo laiptinėje. Atidaręs savo buto duris, laiptinėje pamatė du žmones. Kas gulėjo ant žemės, jis nesuprato. Paskambino greitajai medicinos pagalbai. Anot liudytojo, kaltinamasis retai būdavo namuose. Sumuštos mirusiosios matyti neteko. T. M. bute būdavo tik tuomet, kai grįždavo G. M..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-18) matyti, kad 2006 m. birželio 23 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini), 2-ojo aukšto aikštelėje rastas V. M. M. lavonas su žaizda pakaušio srityje.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1169 (b.l. 51) nurodoma, kad 2006-06-23 2 val. 40min. G. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 67-68) užfiksuota, kad V. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, antrame aukšte, prie buto (duomenys neskelbtini) durų, kur jis rado kojomis ant antrojo laiptelio, galva ties buto (duomenys neskelbtini) durimis gulinčią V. M. M. su žaizda pakaušyje.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 879/06 (02) konstatuojama, kad V. M. M. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu.

Tame pačiame teismo medicinos dokumente konstatuojama, jog muštinės žaizdos pakaušyje V. M. M. buvo padarytos kietu buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu keturkampę formą bei kietu buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu kampo formos buką briauną. Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose ties muštinėmis žaizdomis, pakauškaulio lūžis bei galvos smegenų dešinės kaltinės skilties sumušimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus pakaušio sritį. Tikėtina, kad tai galėjo atsitikti V.M. M. griūnant aukštielninkai. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir kraujosruva apatinėje lūpoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi. Poodinė kraujosruva krūtinėje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, ir būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo atsitikti suduodant kumštimi. Poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kryžmens srityje ir abiejose blauzdose padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad išvardintos poodinės kraujosruvos V.M. M. galėjo gautis, jai griūnant aukštielninkai ir atsitrenkiant į betoninių laiptų pakopas.

Šias paminėtąsias išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs medicinos ekspertas (specialistas) Leonas Gogelis, kuris, be kita ko, patvirtino, kad sudavimai V.M. M. į lūpą galėjo sudaryti pagrindą griūti, o esminiai sužalojimai dėl mirties būdingi griuvimui.

Nors G. M. kaltinamas padaręs tyčinį savo motinos nužudymą, tačiau, kolegijos nuomone, virš paminėtų ir ištirtų įrodymų visetas, jų atlikta analizė rodo, kad kaltinamasis savo motiną, Vidą M. M., nužudė dėl neatsargumo.

Kaip nustatyta virš paminėta specialisto išvada, kurią patvirtino teisme dalyvavęs medicinos ekspertas, Vidos M. M. mirties priežastis – galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų sumušimu, kuris įvyko nukentėjusiajai aukštielninkai nukritus nuo laiptų ir galva atsitrenkus į betoninę laiptų briauną. Ši išvada grindžiama žaizdų lokalizacija, sužalojimų pobūdžiu. Tai atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusioji guli aukštielninka žemyn galva laiptų aikštelėje, tai yra kojomis ant pirmojo ir antrojo laiptelių, vedančių į viršų, kita kūno dalimi – aikštelėje.

Net ir iš paties kaltinamojo G. M. bei nukentėjusiojo V. M., kaltinamojo tėvo, parodymų matyti, kad Vida M. M. išbėgo iš buto viena, paskui ją – kaltinamasis. Konfliktas su motina įvyko per trumpą laiko tarpą namo laiptinėje ant laiptų. Kaltinamajam su nukentėjusiąja prasilenkiant, pastarasis ją pastūmė rankomis, ir ši nugriuvo. Po šio konflikto sūnus tėvui iš karto pranešė apie mamos žūtį ir save įvardino kaip galimą kaltininką. Tad, įvertinus šias aplinkybes, nekyla abejonių, kad Vida M. M. buvo sužalota namo laiptinėje ant laiptų, o smurtą jos atžvilgiu panaudojo G. M.. Kaltinamojo versija, kad motinai į lūpas galėjo pataikyti galva stodamasis, prieš įvykstant jų tarpusavio konfliktui, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes tokio įvykio buto viduje nepatvirtino nukentėjusysis V. M., to ankstesniuose parodymuose neaiškino ir pats kaltinamasis.

Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvadą bei teismo medicinos specialisto Leono Gogelio paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad Vidai M. M. tiesiogiai kaltinamojo buvo suduotas tik vienas smūgis į lūpas (veido sritį), o jau po to sekė Vidos M. M. griuvimas aukštielninkomis, praradus pusiausvyrą, laiptais žemyn, dėl ko ji galva ir kitomis kūno dalimis atsitrenkė į betoninių laiptų pakopas ir patyrė kitus, tame tarpe ir mirtį sukėlusius, kūno sužalojimus. Kad tokį sužalojimą padarė G. M., netiesiogiai patvirtina ir liudytojų, kuriems kaltinamasis netrukus po įvykio prisipažino nužudęs savo motiną, parodymai.

Apsprendžiant kaltininko tyčią kilusių pasekmių atžvilgiu vėlgi atsižvelgtina į paminėtųjų liudytojų parodymus, iš kurių seka, kad tarp kaltininko ir jo motinos buvo geri, artimi giminyste siejami santykiai, kaltinamasis visada rūpinosi savo tėvu ir motina, su kuriais kartu gyveno viename bute. Jei ir kildavo tarp jų konfliktai, jie buvo trumpalaikiai, nenukreipti į tyčinį motinos žalojimą.

Įvertinant tiesioginę mirties priežastį – kritimą ir atsitrenkimą į laiptus – bei tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltininko tyčią atimti nukentėjusiajai gyvybę, G. M. veiksmai kvalifikuotini kaip neatsargus gyvybės atėmimas dėl nu­si­kals­ta­mo nerūpestingumo, tai yra kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kaltinamasis, suduodamas smūgį į veidą savo motinai, nenumatė, kad tokiais veiksmais gali atimti gyvybę, tačiau pagal veikos aplinkybes, kad pastaroji nuo tokio smūgio gali prarasti pusiausvyrą, kristi, atsitrenkti kitomis kūno vietomis į kietus kietabriaunius paviršius, turėjo ir galėjo numatyti.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. M., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

G. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo padidintą kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryto nusikaltimo pasekmės itin sunkios ir neatstatomos (atimta kito žmogaus gyvybė).

G. M. charakterizuojamas teigiamai: V. V. įmonės charakteristikoje nurodoma, kad jis savo pareigas atlikdavo laiku ir gerai, nusiskundimų iš jo aptarnaujamų klientų nebuvo, darbo drausmės nepažeidinėjo, su administracijos atstovais, bendradarbiais ir klientais buvo taktiškas ir mandagus. Artimieji kaltinamąjį apibūdina kaip gerą, mylintį tėvus, paslaugų, nekonfliktišką.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu įvertinus visas virš paminėtąsias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas didesnis nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2006-06-23 ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą G. M. palikti nepakeistą.

G. M. drabužius ir avalynę – baltos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos kojines, rudos spalvos basutes – grąžinti nuteistajam G. M..

V. M. M. drabužius – tamsiai mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos medžiagines kelnes, juostuotą bliuzoną, margus marškinėlius, kūno spalvos kelnaites, juodos spalvos liemenėlę- kaip beverčius sunaikinti.

Vaizdo kasetę „VSL 100062“ su V. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.