Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovei adv. Dainorai Saulienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Aleksandrai Augustinaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė paaiškindama, kad 2013-09-01 Trakų r., Valų k. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas J. L. (J. L.) priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadinta R. S. tvora. Nurodė, kad vairuodama minėtą automobilį apgadino R. S. tvorą ir J. L. automobilį. Pabrėžė, kad nei tvoros savininkė, nei automobilio savininkas pretenzijų neturi, nes apgadinimus pašalino.

Vilniaus apskrities VPK pabrėžė, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo, pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinami nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, t. y. pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pažymėjo, kad sprendimas priverstinai nuvežti automobilį „Volkswagen Passat“ buvo priimtas, atsižvelgiant į įvykio metu susiklosčiusias aplinkybes, t. y. pirminiu pranešimu policijos patruliai buvo informuoti, kad į Valų kaime esančio namo tvorą įvažiavo girtas vairuotojas, kuris buvo sulaikytas. Nuvykus į įvykio vietą, pirminė informacija iš esmės pasitvirtino, nes buvo rastas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio užpakalinė dalis buvo apgadinta bei sulaužyta tvora. Apgadintos tvoros savininkė policijos pareigūnams paaiškino, kad yra du jaunuoliai ir kažkuris iš jų vairavo. Patruliai nustatė, kad tie asmenys A. M. ir J. L.. Abu jaunuoliai paaiškino, kad vairuotojas pabėgo, o praėjus kažkuriam laiko tarpui jie paaiškino, kad automobilį vairavo L. M.. Policijos pareigūnai, girdėdami A. M. bei J. L. pokalbį, suprato, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. M.. Abiems jaunuoliams buvo nustatyti girtumai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. P., kuris pranešė policijai apie įvykį. Atsakovo teigimu, išvardintų aplinkybių visuma policijos pareigūnui leido pagrįstai priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 dalį, t. y. buvo visos sąlygos priverstiniam automobilio nuvežimui, numatytos ATPK 269 str. 7 dalyje, ir tai buvo proporcinga priemonė policijos pareigūnų įvertintai situacijai. Pažymėjo, kad priverstinis automobilio nuvežimas buvo reikalingas ir galimo teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įvykdymui užtikrinti. Pabrėžė, kad policijos pareigūnų neteisėti veiksmai įstatymu nustatyta tvarka nėra konstatuoti, pareiškėja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių neskundė, kaip neskundė ir policijos pareigūnų veiksmų pavaldumo tvarka.

Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė neturtinės žalos. Pareiškėjos išdėstytus argumentus laikė deklaratyviais. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkė, todėl darė išvadą, kad jos nuosavybės teisės nebuvo apribotos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė, jog jai buvo atsisakyta atiduoti automobilį, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad ji kreipėsi į policijos pareigūnus su tokiu prašymu ir kad tokį prašymą tenkinti buvo atsisakyta.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2013-09-01 apie 00 val. 23 min. policijos patruliai gavo pranešimą, kad Valų kaime, Trakų r., į esančio namo tvorą įvažiavo girtas vairuotojas, kuris buvo sulaikytas. Patrulis L. D. 2013-09-01 tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą rado automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio užpakalinė dalis buvo apgadinta bei sulaužyta tvora. Tvoros savininkė policijos pareigūnui paaiškino, kad yra du jaunuoliai, iš kurių vienas vairavo minėtą automobilį. Policijos pareigūnai nustatė, kad tie du asmenys buvo A. M. ir J. L. (automobilio savininkas). Abu jaunuoliai policijos pareigūnams paaiškino, kad asmuo, kuris vairavo automobilį, pabėgo, o praėjus kažkuriam laiko tarpui jie paaiškino, kad automobilį vairavo L. M.. Policijos pareigūnai, girdėdami A. M. bei J. L. pokalbį, suprato, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. M.. Abiems jaunuoliams buvo nustatyti girtumai. Nurodė, kad buvo paimtas nukentėjusios paaiškinimas, sudaryta schema, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 33). Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-09-01 buvo priverstinai nuvežtas (b. l. 55). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. 3 dalį.

2013-11-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir VA VPK Trakų r. PK) specialistas J. B. (J. B.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87P-3520125-13 L. M. dėl to, kad ji 2013-09-01 00 val. 23 min. Trakų r. sav., Valų k., vairuodama transporto priemonę buvo neatsargi, važiuodama atbula nepastebėjo gale esančios tvoros, į kurią atsitrenkė. Apgadino vairuojamą automobilį bei tvorą, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 dalyje nustatytą pažeidimą. Protokole nurodyta, kad transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. L., gyvenantis Naujoji g. 2, Grigiškės, Vilniaus m. sav. (b. l. 29).

2013-11-28 VA VPK Trakų r. PK nutarimu L. M. buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 dalį 120 Lt bauda (b. l. 28).

Priverstinai nuvežtą transporto priemonę pareiškėja atsiėmė 2013-11-28 (b. l. 3).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Konstitucijos 30 str. 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Skunde pareiškėja nurodė, kad priverstinis automobilio nuvežimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes automobilis stovėjo prie tvoros ir kitiems eismo dalyviams netrukdė, eismo įvykio metu ji buvo blaivi, todėl jos nušalinti nuo automobilio vairavimo nebuvo pagrindo.

Vilniaus apskrities VPK su pareiškėjos argumentais nesutinka, tvirtindamas, kad pagal surinktą pirminę informaciją buvo visos sąlygos priverstiniam automobilio nuvežimui, kad priverstinis automobilio nuvežimas buvo reikalingas ir galimo teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įvykdymui užtikrinti.

ATPK 264 str. 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas. Taigi, vienas iš administracinių teisės pažeidimų uždavinių, yra užtikrinti priimamo nutarimo įvykdymą.

ATPK 269 str. 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso <...> 127 str. 1 ar 3 dalyse, <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. ATPK 269 str. 7 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

Išdėstytos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, jos tikslai yra užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, ar viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (tame tarpe ir išvengti turto sugadinimo, praradimo), užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-29 nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Be to, tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta. O galimo konfiskavimo atvejais, tokios transporto priemonės grąžinimas (išskyrus atvejus, kai konfiskuojama) siejamas tiktai su administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimu.

Administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai, gavę pirminę informaciją apie eismo įvykį, kuri pasitvirtino nuvykus, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Šią padarytą išvadą teismas grindžia L. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 33), liudytojo S. P. paaiškinimais bei sekančiais argumentais. Liudytojas S. P., pranešęs apie įvykį policijai, paaiškino, kad grįždamas iš šventės pastebėjo į privataus namo kiemą įvažiavusį automobilį „Volswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo du vaikinai, kurie buvo sulaikyti nepažįstamų asmenų. Akivaizdžiai matėsi, kad jaunuoliai buvo neblaivūs. Prie liudytojo (S. P.) priėjo mergina ir paprašė, kad jis iškviestų policijos pareigūnus. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir išvažiavo namo (b. l. 45). Pažymėtina ir tai, kad pirminėje informacijoje, pareigūno ir liudytojų paaiškinimuose, pareiškėja, kaip asmuo, variavęs automobilį, nebuvo minima, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą pasirašė automobilio savininkas J. L., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pareiškėjos įvykio vietoje nebuvo, A. M. ir J. L. pareigūnui nurodė, jog automobilio vairuotojas pabėgo, tik po to pradėjo sakyti, kad vairavo pareiškėja. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas, įvertinęs susidariusią situaciją (įvykio vietoje nepavyko nustatyti, kas tiksliai vairavo automobilį, asmenims (A. M., J. L.), iš kurių vienas galimai vairavo automobilį buvo nustatytas girtumas)), elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjos skunde minimas argumentas, kad policijos pareigūnai atsisakė atiduoti automobilį, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylą, nieko nepagrįsti. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad su prašymu ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir, kad tokį prašymą tenkinti buvo atsisakyta. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja, nesutikdama su sprendimu priverstinai nuvežti transporto priemonę, galėjo pasinaudoti ATPK 271 str. 1 dalyje nustatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarka, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių neskundė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės priverstiniu nuvežimu buvo siekta užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, t. y. už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria siekta užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų valdžios institucijų (Vilniaus apskrities VPK) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.