Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ankstesnio teismo posėdžio metu (t.2, l.39-43) ieškovė S. K. nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo nutraukti santuoką, nustatyti, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas jai su meiluže J. D.. Šeimoje nesutarimai prasidėjo po to, kai ši moteris buvo įdarbinta atsakovo individualioje įmonėje. Ji nurodė, kad buvo išvaryta iš alaus baro, sumušta po to, kai ji pasiūlė atsakovui pasirinkti vieną iš jų – sutuoktinę ar meilužę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su meiluže pasistatė naują namą, kuriame apsigyveno nuo 2012m. rudens. Ieškovė mano, kad atsakovas tokiu elgesiu tyčiojasi iš jos ir prašo iš jo priteisti 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Mano, kad atsakovo neištikimybė yra matoma pateiktose nuotraukų kopijose. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nori pati pusrūsyje įrengti savo alaus barą, toje vietoje, kur šiuo metu veikia atsakovo vardu įregistruotos individualios įmonės alaus baras. Už tai, ji atsakovui palieka visus ūkinius pastatus, kur šiuo metu veikia alaus darykla. Ieškovė nurodė, kad jos pakviesta turto vertintoja teisingai nustatė ūkinių pastatų vertę, nes alaus daryklos patalpos yra įrengtos pagal europinius standartus ir yra pastatytas priestatas. Ieškovė mano, kad nekils ginčų dėl bendro patalpų naudojimo pirmame aukšte, mano, kad bendro naudojimo patalpų ji prašo nustatyti ne per daug.

Atsakovas siūlo šią ūkinių pastatų naudojimosi tvarką: jam paskirti įmonės veiklai būtinas pagalbines patalpas pastatuose 2I1/p, 3I1/p, 1/3 dalyje pastato 4I1/p., ieškovei siūlo palikti kitus ūkinius pastatus ir sutinka ieškovei sumokėti iki 2500Lt piniginę kompensaciją, kad ji galėtų savo ūkinius pastatus išsikloti plytelėmis, išsikalti plastikinėmis lentelėmis, kaip yra įrengti jam prašomi paskirti pastatai.

Dėl transporto priemonių padalijimo jis sutinka, tačiau nesutinka mokėti ieškovei 6335 Lt piniginės kompensacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (l.9) matyti, kad J. K. ir S. K. susituokė 1984 metų spalio 27 dieną. Ieškovė ir atsakovas paaiškino, kad jie gyvendami santuokoje užaugino du vaikus, tačiau šiuo metu vaikai jau yra pilnamečiai.

Šalys paaiškino, kad jų santykiai yra blogi apie dešimt metų, jie abu sutinka, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodo iširimo priežastis. Ieškovė ieškinyje, parodymuose teismo posėdžio metu, rašytiniuose paaiškinimuose (t.2, l.58-63) nuosekliai aiškina, kad iš pradžių ji su atsakovu bendrai dirbo jo vardu įregistruotoje įmonėje, o jos ir J. K. santuoka iširo tuo metu, kai atsakovas įmonėje įdarbino J. D., su kuria pradėjo artimai bendrauti, iš įmonės išvarė savo žmoną, įsileido meilužę į savo šeimą, į namus, materialiai ją rėmė, moraliai palaikė ir rūpinosi meiluže, tuo atstumdamas savo žmoną. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neslepia santykių su meiluže nuo aplinkinių, priešingai, vedasi ją į viešus giminės bei draugų renginius, pristato ją, kaip savo antrąją pusę. Ieškovė nurodė, kad ji dėl atsakovo elgesio, negavusi paramos iš vyro, siekdama patenkinti bent minimaliausius fiziologinius poreikius, pradėjo prekiauti dėvėtais rūbais, vėliau pradėjo važinėti dirbti į užsienį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvena su meiluže, padėjo jai pasistatyti namą. Atsakovas aiškina, kad J. D. yra tik jo įmonės darbuotoja, jokių artimesnių ryšių tarp jų nėra. Ieškovės parodymus pagrindžia Darbo sutartis (t.1, l.130) iš kurios matyti, kad J,D. pradėjo dirbti atsakovo įmonėje 1998 metais; pagrindžia pateiktos įvairaus laikotarpio fotonuotraukos (t.1, l.31, 32, t.2 l.13-15), kuriose užfiksuoti J. K. šeimos ir draugų vakarėliai, kuriuose S. K. nedalyvavo, o J. K. sėdėjo šalia su ieškovės nurodoma jo meiluže, šoko su ja, fotografavosi dviese, dalyvavo giminės šventėje kaip pora (t.2, l.13, 14), kartu lankėsi viešose šventėse (t.2, t.15). Atsakovas aiškina, kad visose šiose nuotraukose jis su savo darbuotoja J. D. užfiksuoti atsitiktinai, nuotraukos parinktos tendencingai, tačiau jis pripažįsta, kad šiuose renginiuose jo žmona S. K. nedalyvavo. Ieškovės aiškinimą apie atsakovo artimus ryšius su savo darbuotoja pagrindžia liudytojos V. D. parodymai. Liudytoja nurodė, kad ji yra K. kaimynė, gyvena maždaug už 300 metrų. Liudytoja paaiškino, kad S. K. iš pradžių dirbo bare, tačiau po konflikto, apie kurį ji tiksliai nežino, J. K. atleido savo žmoną, ši nebegalėjo dirbti bare. Po to S. K. pradėjo važinėti į užsienį. Liudytoja V. D. paaiškino, kad J. K. ilgą laiką, daugiau nei penkerius metus turi meilužę, su ja kartu dažnai važinėja, kartu dalyvauja šventėse, kartu gyvena. Ji ne kartą yra mačiusi, kad J. K. mašina stovėdavo per naktį prie J. D. gyvenamosios vietos. Atsakovas nepaneigė to, kad jo mašina stovėdavo prie J. D. namo, tik aiškino kitokias versijas, dėl ko jo mašina galėjo stovėti toje vietoje. Liudytoja paaiškino, kad prie J. D. namo statybos labai dažnai matydavo J. K.. Be to, iš J. K. sąskaitos išrašo matyti, kad jis apmokėjo už J. D. kiemo apdailos medžiagas (t.1, l.131). Nors po šios sąskaitos išrašo pateikimo 2013-02-05, kito teismo posėdžio metu 2013-03-20 dieną atsakovas pateikė skolos raštelį ir vėlesnį savo sąskaitos išrašą (t.2, l.32-34), kad J. D. grąžina jai paskolintus pinigus, tačiau šie dokumentai nepaneigia ieškovės aiškinimo, kad atsakovas padeda statyti J. D. namą. Visi aptarti įrodymai patvirtina tarp atsakovo ir ieškovės nurodytos moters esant artimus ryšius, kurie pakenkė ieškovės ir atsakovo santykiams. Tai, kad J. D. dirba atsakovo individualioje įmonėje (t.1, l.130), nepaneigia galimų artimų ryšių tarp šių asmenų. Atsakovas J. K. ir liudytoja apklausta J. D. neigia tarp jų esant artimus ryšius, tačiau jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir šiais jų teiginiais nesiremiama, nes kaip minėta anksčiau, artimus jų santykius patvirtina ieškovės parodymai, kuriuos papildo fotonuotraukos, liudytojos V. D. parodymai, sąskaitos išrašas. Pripažįstama įrodytu, kad S. K. ir J. K. santuoka iširo dėl J. K. kaltės (CK 3.60str.3d.). Atsakovo aiškinimas, kad jų santuoka iširo dėl atsakovės važinėjimo į užsienį, jos draugo turėjimo yra nepagrįstas.

Sutuoktiniai S. K. ir J. K. daugiau nei dešimt metų gyvena atskiruose kambariuose, taikytis nė vienas iš sutuoktinių nenori, abu turi skirtingus ateities planus, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu, pripažįstama, kad santuoka yra iširusi, ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas.

Po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės K., K.

CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ... neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė S. K. ieškiniu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė paaiškino, kad dėl J. K. neištikimybės ji patyrė didelę moralinę žalą, nes jie santuokoje kūrė bendrą verslą, tačiau atsiradus meilužei, atsakovas ją išvarė iš įmonės, neleido net patekti į įmonės patalpas, atsakovas kitą moterį vedžiojasi į viešus renginius ir šeimos šventes, maitinosi ne su žmona, o su meiluže, likdavo pas ją nakvoti. Ieškovė nurodė, kad dėl sugriauto šeimyninio gyvenimo, dėl nuolatinio pažeminimo kentė daugiau kaip aštuonerius metus, sugriuvo jos viltys senatvėje turėti atjaučiantį ir padedantį žmogų ir suprašo, kad ši padėtis nebepasikeis. Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, yra pagrindas iš jo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl atsakovo dažno ir viešo bendravimo su kita moterimi ieškovė patyrė daug skaudžių išgyvenimų. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra sprendžiama, kad ieškovė jau prieš aštuonerius ar dešimt metų žinojo apie atsakovo santykius su kita moterimi ir anksčiau nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, tuo pratęsdama laikotarpį, kuriuo jautėsi pažeminta, todėl jos prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 5000 Lt, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.88str.1d.1p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių, ar vieno sutuoktinio vardu. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė. CK 3.117 str.1d. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Prieš sprendžiant dėl turto dalinimo yra turi būti sudarytas turto balansas.

Iš šalių pasisakymų, pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t.1, l.10-25), Regitros duomenų (t.1, l.27-29) matyti, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą: 2,3900 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), 0,5600 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir inžineriniais statiniais, penkias transporto priemones: Peugeot 206, 2004m. laidos, Renault espace, 1994m. laidos, Renault espace, 1999m. laidos, MAZ 81144, 1999m. laidos, Renault espace 1993m. laidos, bei individualią įmonę „J. K. konditerijos cechas ir alaus darykla“, kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė pažymą (t.2, l.76), kad transporto priemonė Renault espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1993-02-22 laidos yra išregistruotas, todėl jis išbraukiamas iš turto masės. Šalys sutinka, kad santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, natūra. Ieškovės atstovė prašo tenkinti jos ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir nesvarstyti atsakovo išreikšto pasiūlymo, nes jis nepateikė priešieškinio. Tačiau byla dėl santuokinio turto padalijimo yra nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, o atsakovas savo poziciją yra išdėstęs raštu pateiktuose Rašytiniuose paaiškinimuose (t.2, l.51-53) , todėl sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo yra atsižvelgiama ir į atsakovo pateiktus rašytinius atsikirtimus.

Tarp šalių nekyla ginčas dėl žemės sklypų, transporto priemonių padalijimo, todėl jų padalijimas plačiau neaptariamas, žemės sklypai padalijami po ½ dalį, ieškovei paskiriami automobiliai Peugeot 206, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2004-08-09 laidos, ir Renault espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1994-02-10 laidos, atsakovui paskiriamos transporto priemonės - Renault espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1999-12-15 laidos, ir MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 1999m.

Tarp šalių nekyla ginčas, kad individuali įmonė „J. K. konditerijos cechas ir alaus darykla“ yra įkurta gyvenant santuokoje, todėl ji yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalintina. Ieškovė prašo ir atsakovas neprieštarauja, kad individuali įmonė lieka atsakovui J. K.. Ieškovė nurodo individualios įmonės vertę – 13 232 Lt(t.2, l.61). Atsakovas su šiuo vertinimu nesutiko, tačiau pats įmonės vertinimo nepateikė, todėl pripažįstama, kad įmonės vertė yra 13 232 Lt, individualią įmonę paskiriant atsakovui, iš jo ieškovei priteistina pusės vertės kompensacija – 6616 Lt.

Tarp šalių didžiausias ginčas kyla dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų padalijimo. Ieškovė ieškiniu prašo jai paskirti ¾ dalis gyvenamojo namo, o atsakovui paskirti ¼ dalį gyvenamojo namo ir visus ūkinius pastatus. Atsakovas prašo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus padalinti lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam. Dalinant turtą sutuoktiniams, jų dalys yra lygios ir jiems padalijant turtą turi tekti tokios pat vertės daiktai. Negalima teigti, kad gyvenamojo namo patalpos yra lygios ūkinių pastatų patalpoms. Ieškovė pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą (t.1, l.122), kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną yra 100 000 Lt. Atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (t.1, l.77) nurodyta, kad to paties turto vertė yra 56 000 Lt. Palyginus nustatomo turto vertes matyti, kad esminiai ataskaitų skirtumai gaunami dėl ūkinių pastatų įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikta ataskaita (t.1, l.122), yra sudaryta nepilnai apžiūrėjus patalpas, o pasinaudojant kito turto vertintojo duomenimis, bei įvertinant neįregistruotus nekilnojamojo turto registre pakeitimus, teismas nesiremia Korporacijos „Matininkai“ pateikta ataskaita. Liudytojas A. U. paaiškino, kad ūkiniai pastatai yra įregistruoti registre kaip „pagalbinės ūkio paskirties“ pastatai ir jų vertė negali prilygti gyvenamojo namo vertei. Teismas mano, kad ūkiniai pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai ir būtų neteisinga jais kompensuoti gyvenamojo namo dalį, todėl ieškovės prašymas paskirti jai ¾ dalis gyvenamojo namo, o atsakovui ¼ dalį namo ir visus ūkinius pastatus yra neteisingas ir netenkintinas, nes pažeistų atsakovo interesus. S. K. ir J. K. santuokos metu įgytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra dalintinas lygiomis dalimis – po ½ dalį tiek gyvenamojo namo, tiek ir ūkinių pastatų ieškovei ir atsakovui, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Ieškovė S. K. prašo nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: S. K. asmeniniam naudojimui skirti visas pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, pirmo aukšto patalpas 1-7, 1-10, (122,35 kv.m. ploto), J. K. asmeniniam naudojimui paskirti pirmo aukšto patalpas 1-8, 1-9, (33,16 kv.m.ploto), bendram naudojimui skirti pirmo aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 (36,49 kv.m. bendro ploto) ir palėpes. Toks ieškovės pasiūlymas yra visiškai neracionalus, nes atsakovui yra siūloma paskirti asmeniškai naudotis tik dvi patalpas, kurios yra ne gretimos, bet priešinguose namo kampuose, o bendram šalių naudojimui siūloma paskirti visas pirmo aukšto buitines patalpas, t.y. virtuvę, vonią, tualetą. Atsižvelgiant į didelį šalių priešiškumą viena kitos atžvilgiu, daroma išvada, kad tokia ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka sukeltų dar daugiau konfliktų. Be to, šis pasiūlymas neatitinka teismo sprendimu nustatomų nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės dalių – kiekvienam po ½ dalį.

Atsakovas J. K. savo raštiškuose paaiškinimuose prašo namo pirmo aukšto patalpų naudojimosi tvarką nustatyti tokią: jam paskirti patalpas 1-9, 1-10 ir patalpos 1-3 plotą 4,58 kv.m., kuris būtų 1,50 mx3,05 m (patalpos 1-10 sieną nuo laiptinės pusės statmenai pratęstų iki patalpos 1-8). Tuomet jis galėtų iš laiptinės 1-1 pasidaryti duris į patalpą 1-10, o atsiradusioje 4,58 kv.m. patalpoje įsirengti tualetą, kriauklę. Patalpas apšildytų iš pusrūsio patalpoje P-8 esančio židinio. Centrinė namo šildymo sistema jam būtų nereikalinga. Ieškovei asmeniškai naudotis liktų visos kitos pirmo aukšto patalpos: 1-7, 1-8, 1-6, 1-5, 1-3 (10,67 kv.m. vietoje 15,25kv.m. dabar esančių), 1-4. Bendram naudojimui prašo paskirti 1-2 ir 1-1. Šiuo atveju atsakovui J. K. pirmame aukšte tektų naudotis 33,22 kv.m., o ieškovei teiktų naudotis 61,89 kv.m. Atsakovas prašo pusrūsyje jam paskirti naudotis patalpas P-9, P-10, P-8, P-7, P-3, P-6, o ieškovei paskirti naudotis P-5, P-4, P-2, P-1. Įėjimas į pusrūsį liktų bendras. Tokiu būdu ieškovei tektų pusrūsio patalpų 29,1 kv.m., o atsakovui - 62,97 kv.m. Tokia siūloma naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka būtų artima nuosavybės teisės dalims, bei labiau atitiktų nusistovėjusią per ilgą laikotarpį šalių naudojimosi tvarką. Šis atsakovo pasiūlymas suteikia galimybę visiškai atskirti ieškovės ir atsakovo naudojamas patalpas, iki minimumo sumažina bendro naudojimo patalpų, bei suteikia galimybę atskirti šildymo sistemą, vandentiekį. Kaip nurodė atsakovas, patenkinus jo siūlymą dėl naudojimosi tvarkos, jis pusrūsio ir namo pirmo aukšto patalpas galėtų apšildyti nuo patalpoje P-8 esančio židinio, o ieškovė savo naudojamas patalpas galėtų apšildyti nuo krosnies, įrengtos patalpoje P-4. Atsakovo siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas yra priimtinas dėl anksčiau nurodytų priežasčių ir tenkintinas.

Ūkinių pastatų naudojimosi tvarka nenustatoma, nes ieškovė nepateikė ieškinio dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, o atsakovas nepateikė priešieškinio dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, o jis tik pateikė rašytiniuose paaiškinimuose savo nuomonę dėl jam skirtinų naudotis ūkinių pastatų.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo po santuokos nutraukimo.

CPK 93str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės S. K. ieškinys susideda iš keturių reikalavimų: dėl santuokos nutraukimo ir kaltės nustatymo, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmas ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai, antrasis – 50 procentų, trečiasis – iš dalis patenkintas, turtas padalintas po ½ dalį, ketvirtas reikalavimas nepatenkintas, nes naudojimosi turtu tvarka nustatyta pagal atsakovo pasiūlymą, pripažįstama, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 60 procentų, todėl ieškovei turėtų būti atlyginama 60 procentų turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai, t.y. turėtų būti atlyginta 2100 Lt iš turėtų 3500 Lt išlaidų (t.2, l.69), atsakovui turėtų būti atlyginama 40 procentų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 600 Lt iš patirtų 1500 Lt išlaidų (t.1, l.75). Atlikus tarpusavio užskaitymus, iš atsakovo ieškovei priteistina 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė ir atsakovas pateikė turto vertinimo ataskaitas, abi šalys tam turėjo išlaidas, todėl jos viena kitai neatlygintinos.

Ieškovė S. K. yra sumokėjusi 143 Lt žyminio mokesčio (t.1, l.2), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t.1, l.47). Priimant sprendimą iš S. K. turi būti priteistas 143 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir 150 Lt už atmestą reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Iš viso 293 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ji buvo sumokėjusi 143 Lt mokesčio, iš ieškovės S. K. lieka priteisti 150 Lt žyminio mokesčio, bei jos ieškinį tenkinant 60 procentų, iš jos priteistina 40 procentų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. 10 Lt, iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 160 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo J. K. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 143 Lt, 1268 Lt už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (84532: 2 x 3 %), 150 Lt už patenkintą reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį ir 60 procentų dokumentų įteikimo išlaidų – 15 Lt, iš viso iš atsakovo J. K. valstybei priteistina 1576 Lt.

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 282str.2d.1p., 307 str., CK 3.60 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1984 metų spalio 27 dieną Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.268, tarp J. K., a.k(duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k(duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų.

Pripažinti J. K. kaltu dėl santuokos iširimo.

Priteisti S. K. iš J. K. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes K., K.

S. K., a.k(duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

½ dalį 2,3900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Budraičių k.v., žemės ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,5600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Budraičių k.v., mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų paskirties, esančio (duomenys neskelbtini),½ dalį pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių: pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinio garažo (neregistruoto), esančių (duomenys neskelbtini),Transporto priemonę Peugeot 206, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2004-08-09 laidos, Transporto priemonę Renault espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1994-02-10 laidos.

J. K., a.k(duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

½ dalį 2,3900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Budraičių k.v., žemės ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini),½ dalį 0,5600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Budraičių k.v., mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų paskirties, esančio (duomenys neskelbtini),½ dalį pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių: pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), litų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinio garažo (neregistruoto), esančių (duomenys neskelbtini),Transporto priemonę Renault espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1999-12-15 laidos, Transporto priemonę MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1999m.,Individualią įmonę „J. K. konditerijos cechas ir alaus darykla“, kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti S. K. iš J. K. 6616 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus šešiolika litų) kompensacijos už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Lakštingalų (duomenys neskelbtini), tvarką:

S. K., a.k(duomenys neskelbtini), paskirti naudotis patalpomis:

Pirmame aukšte: 1-7/12,16 kv.m., 1-8/22,62 kv.m., 1-6/1,65 kv.m., 1-5/3,39 kv.m., 1-3/10,67 kv.m. (iš 15,25kv.m.), 1-4/11,40 kv.m.

J. K., a.k(duomenys neskelbtini), paskirti naudotis patalpomis:

Pusrūsyje: P-9/0,89 kv.m., P-10/1,38 kv.m., P-8/16,55 kv.m., P-7/10,37 kv.m., P-3/10,95 kv.m., P-6/22,85 kv.m.

Pirmame aukšte: 1-9/10,54 kv.m., 1-10/18,10 kv.m., patalpos 1-3/4,58 kv.m. iš 15,25 kv.m. (kuris būtų 1,50 mx3,05 m, patalpos 1-10 sieną nuo laiptinės pusės statmenai pratęsus iki patalpos 1-8).

Bendram S. K. ir J. K. naudojimui palikti patalpas: įėjimą į pusrūsį, pirmame aukšte 1-2/0,86kv.m., 1-1/3,94kv.m., palėpes.

Priteisti S. K. iš J. K. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. K. 1576 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš S. K. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.