Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-485-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
1S-485-926/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-485-926/2020Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-245 netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. B. (toliau – K. B.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-245 nutarta nuteistajam K. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis K. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-245 paliekant nepakeistą. Teismas sprendė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; arba panaikinti Komisijos nutarime nustatytą įpareigojimą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo nedaryti teisės aktų pažeidimų; arba pakeisti šį įpareigojimą reikalavimu „neturėti galiojančių nuobaudų“; sutrumpinti terminą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo.

4.1. Nuteistojo teigimu, teismas negali atsisakyti asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos savo sprendimą motyvuodamas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, jų skaičiumi bei ankstesniais nuteistojo teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurių savo elgesiu nuteistasis pakeisti negali. Sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje, kuris nenumato galimybės vertinti nuteistojo praeityje buvusius teistumus ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą. Nuteistasis pažymi, kad praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygų jis nepažeidė. Be to, bausmės atlikimo metu jis buvo išleistas į mamos laidotuves, tačiau jokių pažeidimų nepadarė. Šie duomenys, pasak K. B., patvirtina, jog jis jau yra pateisinęs jam parodytą pasitikėjimą.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad jokių galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, nuo 2014 metų už drausmės pažeidimus jis nebuvo baustas, todėl vertinti jo praeityje buvusius baustumus pataisos įstaigoje ir jų visumoje netaikyti jam lygtinio paleidimo, nebuvo pagrindo. Be to, nuo 2019 m. birželio 11 d. tolesniam bausmės atlikimui nuteistasis buvo perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. jam suteikta teisė be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, stabiliai moka susidariusias skolas, bausmės atlikimo metu alkoholinių gėrimų ar narkotinių/psichotropinių medžiagų nevartojo, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, susitaikė su nukentėjusiąja.

4.3. Pasak K. B., šiuo metu jis dirba ŽŪB „N.“, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, įgyvendino visus individualaus socialinio reabilitacijos plano tikslus. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 38 iki 43 balų, tačiau tai įvyko ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl ankstesnio jo vertinimo rezultato netikslumo. Tuo tarpu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Nuo bausmės pradžios ji sumažėjo nuo 50 iki 43 balų. Ir nors šis balas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau jis yra artimas žemai, todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantis faktas.

4.4. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą pakeisti Komisijos nutarime nustatytas rekomendacijas bei sutrumpinti terminą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo. Toks teismo procesinis sprendimas pažeidžia Komisijos nuostatus bei BVK 164 straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu K. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 43 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, dėl ko, nuteistojo elgesio pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams, todėl vien tai, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galimai buvo suklysta nurodant jo rizikos balus, nesudaro teisėto pagrindo skundžiamos nutarties ar Komisijos nutarimo panaikinimui. Akivaizdu, jog spręsdami K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Komisija įvertino ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes, kurių visumoje pakako duomenų pagrįstai sprendžiant, jog asmuo vis dar nėra pasirengęs išeiti į laisvę.

7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

8. Laisvės atėmimo bausmę K. B. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra baigęs 12 klasių ir įgijęs staliaus, avalynininko, elektros įrenginių remontininko, duonos kepėjo, suvirintojo elektra bei kompiuterio projektuotojo specialybes. Šiuo metu K. B. dirba, pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Problemų dėl asmens gyvenamosios vietos šiam išėjus į laisvę nebūtų. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

9. Minėta, jog nuteistojo K. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 43 balus ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Tačiau, statinių svertinių taškų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia 37 balus, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Jis 39 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką 28 kartus buvo baustas drausmine tvarka, kitus 11 kartų apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Paskutinį kartą netinkamas K. B. elgesys dėl pataisos namuose nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstomas vos kiek daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2019 m. balandžio 16 d. Ir nors drausminė nuobauda tuo metu K. B. skirta nebuvo, tačiau vien faktas, jog jis buvo svarstomas drausminėje komisijoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris, įvertinus K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią, nelaikytinas pakankamu daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. K. B. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti viso pataisos proceso metu. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

10. Nors nuteistasis teigia, kad praeityje jam skirtos drausminės nuobaudos ir jo elgesio svarstymas drausminėje komisijoje nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau su šiais nuteistojo motyvais nesutiktina. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privalo būti įvertinamos visos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, todėl nuteistojo elgesio pataisos namuose įvertinimas, atkreipiant dėmesį ir į tuos K. B. pažeidimus, už kuriuos drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos, BVK nuostatų nepažeidžia. Juo labiau, kad netaikydami lygtinio paleidimo K. B. atžvilgiu tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas be nuteistojo pažeidimų įvertino ir kitus jį charakterizuojančius duomenis.

11. Laisvės atėmimo bausmę K. B. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, kurių viena sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Tačiau, šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar du kartus. Vieną kartą jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors lygtinio paleidimo sąlygų asmuo nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo taikymo terminui K. B. ir vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka net už kelių nusikalstamų veikų padarymą, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Esant šių aplinkybių visumai pagrindo spręsti, jog nuteistasis, net ir pataisos įstaigoje nesielgiantis pavyzdingai, sugebės savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, daugiau nebenusikalsti, teisėjų kolegija neįžvelgia. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

12. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius K. B. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Netaikant lygtinio paleidimo K. B. įvertintini ir jo galimi finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę. Nors šiuo metu jis dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau oficiali jo darbo patirtis laisvėje yra labai nedidelė, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai išlieka žymūs. Bylos duomenimis, nuteistasis su nukentėjusiąja sudarė susitarimą, kuriuo K. B. įsipareigojo civilinį ieškinį, siekiantį daugiau nei 9000 eurų, nukentėjusiajai atlyginti jau būdamas laisvėje. Tokiu būdu, vien tai, kad šiuo metu nuteistajam pakanka piniginių lėšų savo asmeninių poreikių tenkinimui, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo finansinės galimybės laisvėje leis savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Tenkinti nuteistojo prašymus panaikinti/pakeisti Komisijos nutarimu jam nustatytą įpareigojimą nedaryti teisės aktų pažeidimų bei sutrumpinti kito lygtinio paleidimo svarstymo terminą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, pagrindo taip pat nėra. Nustatydama įpareigojimą nedaryti teisės aktų pažeidimų Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į praeityje jo darytus drausmės pažeidimus bei jų kiekį, šis įpareigojimas atitinka teisės aktų reikalavimus, neprieštarauja proporcingumo principui, todėl naikinti ar keisti jį, tenkinant vien tik nuteistojo norus, pagrindo nėra.

16. Kaip nustatyta BVK 164 straipsnio 5 dalyje, pakartotinis nuteistojo svarstymas Komisijoje svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. Komisijos nutarimu nuteistajam pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas numatytas 2020 m. rugsėjo 24 d. Taigi, vadovaujantis BVK 164 straipsnio 5 dalimi, maksimalus pakartotinio K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo terminas yra 2020 m. spalio 27 d. Tokiu būdu, Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, nustatydama pakartotinį K. B. lygtinio paleidimo svarstymą 2020 m. rugsėjo 24 d., įstatymo reikalavimų nepažeidė, keisti šios datos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė