- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-196-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- Z. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu Z. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 2, 7, 8 ir 12 punktus 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas subendrinta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jo turtą. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK (įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d.) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Panaikintas turto konfiskavimas. Pašalintos aplinkybės, kad nusikalto pakartotinai, būdamas anksčiau padaręs tyčinį nužudymą.
2. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Z. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 279 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams su 200 litų vertės turto konfiskavimu. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
3. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija teikimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą siūlydama Z. Š. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo netenkino, konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog Z. Š. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam Z. Š. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Z. Š. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti.
III. Skundo argumentai
5. Nuteistasis Z. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą tenkinti, pakeičiant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
5.1. Pažymi, kad bausmę atlikdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo, gavo atlyginimą ir pagal vykdomuosius raštus iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojamos piniginės sumos teismo priteistų žalų atlyginimui. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija nuteistąjį informavo, jog piniginės lėšos iš jo atlyginimo nukentėjusiesiems pervestos pagal visus vykdomuosius raštus. 2019 m. rugpjūčio 26 d. jis tolesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur 6 kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau jam buvo paaiškinta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistiesiems iki gyvos galvos darbo nėra.
5.2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai surado dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi nesumokėtą 412,83 Eur dydžio skolą. Nuteistojo teigimu, žala nukentėjusiesiems neatlyginta ne dėl jo kaltės. Jis tokių aplinkybių, kuriems nukentėjusiesiems iš jo atlyginimo buvo pervedami pinigai, o kuriems ne, nežinojo. Pažymi, jog likusią neatlygintą žalą jis gali išmokėti iš savo senatvės pensijos, kurią jis pradės gauti 2022 m. liepos mėnesį. Nuteistojo Z. Š. nuomone, 5 (penkerių) metų laikotarpis būtų pakankamas visiškai atlyginti žalą.
5.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos ir kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse.
5.4. Nuteistojo teigimu, būdamas paleistas iš pataisos namų, jis apsigyventų pas savo draugą kunigą. Taip pat gali gyventi savo tėvų bute Pakruojo rajone, pas brolio vaikus, kuriems reikalinga pagalba. Taip pat jį priimti gyventi savo namuose sutinka ir Z. Š. draugė, su kuria jis bendrauja laiškais. Suteikti jam gyvenamąją vietą sutinka ir nuteistojo dukra.
5.5. Pažymi, kad jis kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino. Mano, kad be jo prisipažinimo, nusikaltimai nebūtų išaiškinti. Per 20 metų buvimo įkalinimo įstaigose jis stengėsi dirbti, jog gautų senatvės pensiją ir nebūtų našta valstybei ar savo artimiesiems. Esant šioms aplinkybėms, Z. Š. mano, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis, kuria netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo Z. Š. skundas netenkintinas.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
9. Nuteistasis Z. Š. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei 20 (dvidešimt) metų, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 5 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą Z. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis dalyvavo organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse. Jis demonstruoja aukštą motyvaciją dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose. Z. Š. šešis kartus paskatintas. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme itin svarbu įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką.
11. Byloje esančioje 2022 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 20-1425, pagal 2019 m. birželio 11 d. vertinimą, atliktą naudojant OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinių vertinimų metu 2020 m. birželio 22 d., 2021 m. gruodžio 8 d. rizika išliko vidutinė. Nors šiuo metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos vis dar nėra pakankamos daryti išvadą, kad Z. Š. elgesio pokytis yra toks akivaizdus, jog nuteistasis, pastarajam suteikus galimybę atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu laikysis vidaus tvarkos taisyklių, o išėjęs į laisvę - nekels jokios grėsmės kitiems visuomenės nariams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Z. Š. šiuo metu turi galiojančią nuobaudą už reikalavimų nevykdymą (atsisakė pereiti į kitą paskirtą gyvenamąją kamerą). Jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo dalinai. Taigi Z. Š. elgesys bausmės atlikimo metu vis dar koreguotinas.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Z. Š. nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką lemia šie kriminogeniniai veiksniai: pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas; mažiau struktūruotoje aplinkoje išryškėti pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai; nepakankamas alkoholio vartojimo įpročių bei priklausomybės įvertinimas bei analizė. Vis tik aktyviomis ir nuoširdžiomis nuteistojo pastangomis bei elgesiu įgyvendinant specialistų rekomendacijas šie veiksniai gali būti ženkliai sumažinti ar iš viso išnykti.
13. Iš Z. Š. asmens bylos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu nuo 2005 m. aštuonerius metus dirbo staliumi. Vėliau jo darbinė veikla nutrūko. Duomenų, dėl kokių priežasčių jis netęsė darbinės veiklos, nėra. Jų nenurodo ir pats Z. Š.. Nuteistasis dėl darbo ne kartą kreipėsi ir į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, tačiau pasiūlyti darbą nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nebuvo galimybės. Šiuo metu nuteistasis laukia senatvės pensijos, kurią turėtų pradėti gauti nuo liepos mėnesio. Vis tik įvertinus tai, kad labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą Z. Š. nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, jis padarė iš savanaudiškų paskatų, nesugebėjęs integruotis į visuomenę po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas pagrįstai pripažintas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką įtakojančiu kriminogeniniu veiksniu.
14. Įvertinus tai, kad Z. Š., būdamas laisvėje, nusikalto pasiduodamas neigiamai aplinkinių įtakai, tai Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta vienu iš kriminogeninių veiksnių. Vis tik nuosekliais ir kryptingais veiksmais, visapusiška savo nusikalstamo elgesio analize, nuteistasis gali pasiekti, jog šis veiksnys sumažėtų ar iš viso išnyktų. Taip pat, atsižvelgiant į Z. Š. polinkį minimalizuoti alkoholio vartojimo įpročius laisvėje, vienas iš kriminogeninių veiksnių išskirtas - nepakankamas alkoholio vartojimo įpročių bei priklausomybės įvertinimas ir analizė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis kriminogeninis veiksnys galėtų proporcingai kisti nuo nuteistojo dedamų pastangų dalyvauti tiksliniuose užsiėmimuose, programose bei išreikštos iniciatyvos lankytis individualiose psichologo konsultacijose. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog šiuo metu Z. Š. tokios iniciatyvos nerodo.
15. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, labai svarbu įvertinti, ar nuteistasis atlygino žalą ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Z. Š. vykdomųjų dokumentų neturi, tačiau iš baudžiamosios bylos Nr. 1-86-12/2002 matyti, kad išieškojimo procesas dėl padarytos žalos byloje nėra užbaigtas. Z. Š. skunde nurodo, kad apie tai, jog ne visa žala atlyginta, jis nežinojo, ketina likusią žalą atlyginti iš gaunamos pensijos. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo siekį atlyginti visą savo veiksmais padarytą žalą, tačiau toks Z. Š. išreikštas ketinimas, aptartų aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pripažinti, jog nuteistasis tinkamai įvertino savo nusikalstamo elgesio pasekmes.
16. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas Z. Š. nėra pirmasis. Jis praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nužudymą. Jo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prezidento 1997 m. liepos 11 d. dekretu Nr. 1351 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais. Z. Š. 1998 m. gruodžio 31 d. paleistas iš Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikęs bausmę (1 t, b. l. 52-53). Taigi Z. Š. atžvilgiu praeityje jau buvo parodytas pasitikėjimas sumažinant paskirtą bausmę. Tačiau, išėjus iš įkalinimo įstaigos, Z. Š. sunkiai sekėsi prisitaikyti prie aplinkos. Jis, būdamas brandaus amžiaus ir susiformavęs kaip asmenybė, vėl iš savanaudiškų paskatų darė labai sunkius, tyčinius nusikaltimus: skirtingais laikotarpiais, turėdamas tikslą užvadyti svetimą turtą, nužudė keturis asmenis, įvykdė plėšimus, vagystę, pagrobė šaunamąjį ginklą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu Z. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Z. Š. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, jog būtent jo prisipažinimo ir parodymų pagrindu buvo atskleisti padaryti nusikaltimai. Vis tik iš baudžiamosios bylos Nr. 1-86-12/2002 medžiagos matyti, kad nuteistasis bylą nagrinėjusiam teismui 2002 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog jis parodymų dėl įvykdytų nužudymų atsisako, o byloje esantys nuoširdūs prisipažinimai buvo išgauti dėl kriminalinės policijos pareigūnų naudojamo fizinio smurto ir moralinio spaudimo (4 t., b. l. 47-49). Tai, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažįsta iš dalies, nurodyta ir byloje esančiose Z. Š. 2005 m. rugsėjo 6 d., 2006 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 10 d., 2009 m. rugsėjo 28 d., 2011 m. vasario 19 d., 2011 m. gruodžio 9 d., charakteristikose (1 t., b. l. 111, 119, 122, 173, 182, 183). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad jis dalį atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų linkęs perkelti aplinkybėms bei kitiems asmenims. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo gebėjimo kritiškai vertinti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų.
18. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam Z. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Z. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.