Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė A. B. paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 112,57 eurų žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieškinys dėl 70,97 eurų patenkintas ir iš A. B. priteista sumokėti šias sumas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kurio sankcija nustato tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.

5. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Nagrinėjamu atveju įstatymas, už kurio pažeidimą buvo nuteistas A. B., numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas įvertino, kad vieną apysunkį nusikaltimą A. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Nusikalto dvidešimtą kartą ir išvadų nepadarė. Įvertino A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatė kiek didesnį nei bausmės vidurkis bausmės dydį – 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu paskirtos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

6. Pareiškėjas mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų jo skundo argumentą. Subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, be pirmosios instancijos teismo taikytų įstatymų galimų klaidų motyvavimo, nėra reikšminga aplinkybė švelninti paskirtą bausmę. Apylinkės teismas už padarytą nusikaltimą A. B. pagrįstai paskyrė už bausmės vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, teismas pridėjo dalį 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Iš dalies sudėjus šias bausmes galutine subendrinta bausme A. B. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, ji yra proporcinga ir adekvati nurodytų aplinkybių kontekste ir paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.

7. Skunde akcentuojama, kad apeliantas sukūrė šeimą, jo žmona laukiasi kūdikio, nuteistojo motina serga vėžiu ir jai reikalingas jo palaikymas. Šie skundo argumentai nesudaro pagrindo mažinti A. B. paskirtos bausmės dydžio. Šeima bei artimųjų sveikatos problemos negali būti priežastimi palengvinti bausmės sąlygas nuteistajam ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių už savo neteisėtus veiksmus.

8. Skunde apeliantas prašė pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nenagrinėjo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodytos nuteistojo asmenybę bei nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, didelis ankstesnių teistumų skaičius ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesnių laisvės atėmimo ar arešto bausmių skyrimas ir pakartotinių nusikaltimų darymas parodo, jog paskirtos bausmės A. B. neturėjo jokios reikšmingos įtakos ir iš savo netinkamo elgesio jis nepasimokė. Taigi teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad A. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tai lemia išvadą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.