Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. (toliau – ir I. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir subendrinta bausmė I. A. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė I. A. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 16 d., 05 val. 20 min. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., 17 val. 10 min. (1 para) ir pagal 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo I. A. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tuomet panaikintina.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. sausio 8 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, I. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB "A." saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui AUDI A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistą, automobilio konfiskavimą pradėjus vykdyti - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 10 d., apie 22.40val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį AUDI A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 2,08 promilių neblaivumas.

3. Kauno apylinkės teismas, skirdamas I. A. bausmes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam I. A. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatyta mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Atsisakydamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, teismas konstatavo, jog realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas šiam kaltinamajam jau buvo taikytas tiek 2018 m. rugsėjo 18 d., tiek 2018 m. gruodžio 17 d. teismo nuosprendžiais, tačiau toks teismo parodytas pasitikėjimas I. A. polinkių nusikalsti nepakeitė.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį kaip teisiškai nepagrįstą dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, netaikymo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų alternatyvių bausmės priemonių; netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės ir bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinio skundo motyvais, prašė nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje taip pat neturi pagrindo, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. A. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, tiek nuteistąjį, tiek jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojančią medžiagą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo skirta galutinė subendrinta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

8. Bylos duomenims, I. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nors savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė prieš tai ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos (vairavimas esant neblaiviam) padarymą, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Ši aplinkybė neabejotinai sunkina nuteistojo teisinę padėtį ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu I. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) nustatyta tik iš dalies pagrįstai. Nepaisant nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurių pagrindu pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra, vis tik pažymėtina, jog pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė egzistuoja dėl abiejų nusikalstamų veikų. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamąjį nusižengimą, už kurio padarymą I. A. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas I. A. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro, komentuojamas skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymas nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė.

9. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje I. A. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – piniginė bauda, areštas, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto. Už analogiškų nusikalstamų veiksmų padarymą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, I. A. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais ir nepraėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d., jis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, inkriminuotą jam skundžiamu nuosprendžiu, taip pat, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnio patyrimo asmuo nepasimokė, koreguoti savo elgesio teigiama linkme, nesistengė.

10. Faktą, kad nuteistojo elgesys net ir po Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jam antrą kartą atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo nebuvo koreguojamas teigiama linkme patvirtina ir tai, kad minėtu nuosprendžiu, atidedant bausmės vykdymą, nuteistajam buvo paskirti šie įpareigojimai – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir gydytis priklausomybės ligas. Visgi, naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė pažeisdamas šias jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, t. y. būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo 22 val. 40 min. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad I. A. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu nepasižymėjo pavyzdingumu. Jis ne tik buvo nuteistas už naujų nusikalstamų veikų padarymą, bet ir nevykdė kitų jam, kaip probuojamam asmeniui, numatytų pareigų. Esant šių aplinkybių visumai akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais I. A. taikytos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui. Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.

11. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais įvertintina ir tai, kad praeityje I. A. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą, t. y. transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kai kurios praeityje jam skirtos administracinės nuobaudos vis dar galiojančios. Be to, administracine tvarka I. A. buvo ne kartą baustas ir už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, niekur nedirba ir nesimoko. Sprendžiant tiek iš apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio, tiek ir praeityje jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka, akivaizdu, kad jokių pastangų prasmingam laiko užimtumui nuteistasis nededa, laisvalaikį leidžia vartodamas alkoholinius gėrimus, kurių įtakoje nusikalsta. Tačiau, net ir nusikalsdamas pakartotinai, darydamas pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jokių priemonių, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje I. A. nededa.

12. Atmetant I. A. apeliacinį skundą įvertintina ir tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamos tokios teisės, kai ji yra atimta, kas neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jame išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo I. A. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Tuo labiau, kad bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas taikė palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą ir parinko minimalią pridedamos bausmės dalį. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant I. A. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti I. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą I. A. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamų veikų pavojingumą – automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,08 promilės neblaivumas, tokiais veiksmais vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio, taip pat, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti I. A. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Juo labiau, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gegužės 24 d. teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo I. A. valstybės naudai priteistinos 95,94 Eur (devyniasdešimt penkių eurų, 94 centų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis (1 t., b. l. 156). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie I. A. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, iš I. A. prašomi išieškoti 95,94 Eur yra nedidelė suma ir I. A. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš I. A. 95,94 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 94 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.