- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2-5843-907/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04725-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- A. R., S. R.
- Advokatai
- Zigmas Šatas
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir S. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. R. ir S. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančius priklausinius: ½ dalį pastato – ūkinio pastato ir ½ dalį pastato – garažo A. R. ir O. R., mirusi 2011-01-26, valdė nuosavybės teise po ½ dalį. Nurodo, kad minėtas butas buvo pirktas santuokoje ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. R. vardu. Pareiškėjui su O. R. nutraukus santuoką, butas nebuvo padalintas, todėl mirus buvusiai sutuoktinei pareiškėjas negali buto dalies parduoti ar dovanoti, nes nėra nustatyta, jog jam nuosavybės teise priklauso ½ buto dalis, o pareiškėja negali minėto turto dalies paveldėti.
Posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad prašomo juridinio fakto nustatymas ir jo registravimas nekilnojamojo turto registre suteiks galimybę pareiškėjui įregistruoti turtą asmeninės nuosavybės teise ir ateityje sudaryti turto perleidimo sandorį, o pareiškėjai – paveldėti po palikėjos mirties likusį turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, ją byloje atstovauja advokatas Zigmas Šatas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų prašymui, prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (26-27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad A. R. ir O. R. susituokė 1989-05-27 (5 b. l.). Gyvenant santuokoje pareiškėjas A. R. ir O. R. (mirusi 2011-01-26) 1996-03-25 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2066 pagrindu iš bendrų lėšų įsigijo butą su ½ dalimi priklausančio šiam butui ūkinio pastato ir garažo, esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (9-10 b. l.). Butas buvo įregistruotas A. R. vardu (9-10 b. l.). Pareiškėjo A. R. ir O. R. santuoka nutraukta 2005-06-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005-05-23 sprendimu (6, 7 b. l. ). Santuokos nutraukimo metu ar po santuokos minėtas butas, abiems sutuoktiniams priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalintas nebuvo. O. R. mirė 2011-01-26 (8 b. l.). Po O. R. mirties palikimą priėmė dukra S. R. (11 b. l.).
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. R. ir buvusiai sutuoktinei O. R. (mirusiai 2011-01-26) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su priklausiniais, esančio Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)..
Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal LR CPK 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. LR CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė butą įgijo 1996 m. ir įregistravo viešajame registre 1996-03-26 pareiškėjo A. R. vardu. Turtas, kurio ½ daliai pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, yra įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodekso normoms. Santuokos ir šeimos kodekse bei šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis). Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. t. y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (LR Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (Santuokos ir šeimos kodekse 23 straipsnio 1 dalis, LR Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas sprendžia, kad pareiškėjo ir O. R. santuoką nutraukus 2005-06-24, abiems buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą ir jo priklausinius priklauso po lygiai, t. y. po ½, nes dalinė nuosavybės teisė nebuvo nustatyta kitaip, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui A. R. ir jo buvusiai sutuoktinei O. R., mirusiai 2011-01-26, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su priklausiniais, esančio Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisės į minėtą turtą ir paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2011-01-26, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto (unikalus numeris 9196-9016-7012:0004), po ¼ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus numeris 9196-9016-7026) ir po ¼ dalį pastato – garažo (unikalus numeris 9196-9016-7030), esančių Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.