- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- A5.-2145-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01210-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- E. A.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2017-03-27, 10.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), virtuvės pagalbine darbuotoja, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesuderinęs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus, tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas E. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. teismo posėdžio savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu yra 6 metus, o administracinio nusižengimo protokolo surašymas netinka aptariamam įvykiui, kadangi R. P. tuo metu dar nebuvo darbuotoja, o tik atėjo į įstaigą pasirašyti sutarties ir gėrė kavą su būsimais kolegomis. Vieną dieną prieš tai ji buvo atvykusi į įstaigą darbo pokalbiui, tam, kad susipažinti su savo darbo būsimomis funkcijomis, pasižiūrėti, ar jai tai tinka, nes anksčiau tokio darbo nebuvo dirbusi. Ji parašė prašymą leisti pabandyti ir pamatyti darbo specifiką, tai daryti neatlygintinai, kažkiek pabūti virtuvėje, pabandyti pasmulkinti produktus, 2017-03-27 pabuvo nuo dienos pradžios iki 18.00 val., tuomet pasakė, kad darbas tiks, todėl buhalterė liepė ateiti su visais dokumentais kitą dieną, joks jos darbo grafikas nebuvo sudarytas. Tokiu būdu R. P. ir atėjo 2017-03-28. Įstaigoje buvo ne su visais, o tik su dalimi darbo drabužių – prijuoste ir kepuraite, nes virtuvėje negalima be jų būti, už tai, kad gavo rūbus nepasirašė, nors kiti darbuotojai tai daro. Drabužius jai išdavė įmonė – 2017-03-27, tam, kad be jų nevaikščiotų po virtuvę. Taigi atėjus darbo inspekcijai, R. P. jokio darbo įmonėje nedirbo ir nebuvo įdarbinta, todėl surašytas protokolas neatitinka realios situacijos. R. P. pradėjo dirbti tik 2017-03-29 ir dirba iki šiol. Iki 2017-03-28 įmonė jokių konkrečių R. P. duomenų neturėjo, restoranas pradeda dirbti 10.00 val., tada darbo inspektorius ir atėjo tikrinti. Prieš R. P. pabandant darbo funkcijas ji nebuvo supažindinta su priešgaisrinėmis instrukcijomis, darbo saugos taisyklėmis. Anot E. A., R. P. bandė savo darbo funkcijas žiūrėdama, kaip kiti tai daro, gal ir pati ką nors pjaustė. Anksčiau nei jis, nei įmonė už nelegalų darbą nebausti, pats asmeniškai anksčiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Patvirtino, kad už darbo sutarčių pasirašymą yra atsakingas jis pats ir jas asmeniškai pasirašo. Prašo nagrinėjant bylą atsižvelgti ne į inspektoriaus subjektyvų paaiškinimą, o objektyviais aplinkybes, nes jokio realaus darbo R. P. neatliko, ji tik susipažino su darbo specifika. Dieną prieš inspektoriaus vizitą bandė pasmulkinti maisto produktus. Anot E. A., nėra jokio įstatymo, kuris fiziniam asmeniui draustų pamatyti darbo specifiką, jei jis to prašo, tai nėra darbo santykiai, nors įmonei jei kas nors asmeniui atsitiktų, kiltų atsakomybė, bet tai yra daugiau civiliniai santykiai.
Institucijos, surašiusios Administracinio nusižengimo protokolą, atstovas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad iš tyrimo metu surinktų objektyvių įrodymų darbo pradžia buvo nustatyta 2017-03-27, 10.00 val., o ne 2017-03-28, tokios aplinkybės nustatytos iš pačios darbuotojos R. P. pirminio paaiškinimo. Pats pažeidimas yra tęstinis. Administracinio nusižengimo protokolas 2017-05-23 surašytas dėl to, kad šiuo metu padidėjęs darbo krūvis, terminai nepažeisti. Atliekamo patikrinimo metu paties darbdavio E. A. nebuvo, o darbuotoja R. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonėje atvykusi antrą dieną, vieną dieną prieš buvo atvykusi į įmonę, ten dirbo nuo ryto iki 18.00 val., smulkino produktus, prižiūrėjo tvarką virtuvėje, tarėsi dėl darbo sąlygų, žinojo, kad dirbs virtuvės pagalbine darbuotoja. Darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi. Įvykio vietoje darbo inspektorius padarė R. P. nuotrauką, iš kurios matyti, kad ji su specialiais darbo drabužiais, o jos prijuostė yra aplipusi maisto likučiais, darbuotoja patvirtino, kad į darbą buvo atėjusi 2017-03-27, ryte, t. y. 10.00 val., ir prabuvo iki 18.00 val. Liudytojas parodė esąs įsitikinęs, kad darbo vietai apžiūrėti ir susipažinti su darbo funkcijomis tikrai nereikia tiek daug laiko, be to, R. P. paaiškino, kad atliko konkretų darbą – t. y. pjaustė patiekalus, o tai akivaizdžiai liudija ant jos darbo rūbų užfiksuoti maisto likučiai. Darbdavys nurodė, kad laikosi darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, pagal kuriuos darbo rūbai privalo būti valomi, skalbiami ir išduodami švarūs, taigi, jei darbuotojas tik apsižiūri darbo vietą, maisto likučių ant drabužių neturėtų būti. Tai patvirtina, kad ji atliko konkretų darbą įmonės naudai, t. y. pjaustė maistą, be to, anot liudytojo, darbuotoja yra tokio amžiaus, kad jai nereikia papildomai mokintis su peiliu pjaustyti maistą, todėl toks ilgas jos buvimas darbo vietoje kelia abejonių. Be to, įmonė duomenis apie darbuotoją VSDF valdybos teritoriniam skyriui pateikė tik 2017-03-29, taigi, darbuotojas realiai jau dvi dienas esą mokėsi dirbti, dėl to užfiksuotas akivaizdus pažeidimas. Darbo inspektoriui dėl nelegalaus darbo abejonių nekilo. Vadovautis reikėtų pirmine medžiaga ir pirminiu darbuotojos paaiškinimu. Nelegalaus darbo ir bandomojo laikotarpio sąvoka aiškiai apibrėžta tiek teismų praktikoje, tiek teisės norminiuose aktuose. Virtuvė yra padidintos rizikos vieta, ten yra peiliai, iškyla pavojus susižaloti, yra dujos, karštas vanduo, karšti paviršiai kur gaminamas maistas. Kiekvienas dirbantis asmuo turi teisę gauti minimalų darbo užmokestį, net ir bandymas, mokinimasis dirbti, yra realūs atlikti veiksmai įmonės naudai, ir už tai darbuotojas gali reikalauti darbo užmokesčio, bandomasis laikotarpis ir yra tam, kad būtų supaprastintos darbuotojo atleidimo sąlygos, jei toks darbas jam netinka. Tokio dalyko kaip darbo funkcijų pasibandymas įstatymuose nenumatyta ir negali būti, bet tai turi būti įforminta oficialiai. Teismų praktikoje, konstatuota, kad bendrovės direktorius atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, jis privalo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas neplaninis tikslinis patikrinimas ryšium su trečiųjų šalių piliečiais, kad užsieniečiai nebūtų išnaudojami, nes šioje įmonė dirba du užsieniečiai. Patikrinimo metu R. P. darbo rūbų nepaėmė, mano, kad pateiktų įrodymų užtenka. Paklusimas darbdavio valiai jau turi faktinių darbo santykių požymių. Jei VSDF fondo teritoriniam skyriui apie darbą buvo pranešta 2017-03-29, vadinasi darbo sutartis jau turėjo būti sudaryta vėliausiai 2017-03-28, tačiau, tokiu atveju realų darbą darbuotojas galėjo pradėti dirbti tik 2017-03-29. Vizito metu kitų įmonės dokumentų netikrino, užfiksavo tik patį nelegalaus darbo faktą. Kadangi asmeniui rašomas protokolas už ANK 95 str. 1 d. padarytą pažeidimą, jis domėjosi tik, ar E. A. nebuvo baustas už tą patį pažeidimą, šiuo atveju pakartotinumo nėra. Nurodė, kad papildomai ką nors daugiai tirti nėra poreikio, įvykio aplinkybės ir įrodymai yra aiškūs.
Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str., kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
E. A. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4-5); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-7); VSDFV informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad R. P. į UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų sąrašą įtraukta 2017-03-29 (b. l. 8); R. P. 2017-03-28 paaiškinimas, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kinietiškų patiekalų kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra atvykusi antrą dieną, atvykusi 2017-03-27 ryte pasirašė leidimą neapmokestinamai apžiūrėti darbo pobūdį ir nuo 10.00 val. turėjo pradėjo dirbti, dirbo virtuvėje – smulkino produktus, prižiūrėjo tvarką darbo vietoje, dirbo iki 18.00 val., susitarė, kad dirbs virtuvės pagalbine darbuotoja, kad darbo laikas bus nuo 10.00 val. iki 22.00 val., darbo sutarties nėra pasirašiusi, ją turėtų pasirašyti šiandien, t. y. 2017-03-28, darbo aprangą (prijuostę ir kepuraitę) suteikia įmonė (b. l. 9); UAB (duomenys neskelbtini) administratorės I. L. 2017-03-28 paaiškinimas, kad R. P. šiandien, t. y. 2017-03-28, atvyko su dokumentais darbintis, dirbti virtuvės – baro darbuotojos pareigose, apsižiūrėti darbo vietos, susipažinti su kolektyvu, jai nėra žinoma, ar R. P. dirbo ir ką dirbo virtuvėje (b. l. 10); E. A. paaiškinimas, kad 2017-03-28 patikrinimo metu restorane buvusi R. P. buvo atvykusi priduoti dokumentų sudaryti darbo sutarčiai, 2017-03-27 buvo atėjusi į darbo pokalbį, darbas ją sudomino, ji pasiliko virtuvėje pamatyti darbo specifiką, parašė prašymą pabandyti darbo pobūdį neatlygintinai, jai turėjo būti įteikti švarūs darbo rūbai (prijuostė ir kepuraitė), šiuo metu R. P. dirba šioje įmonėje (b. l. 4), kita bylos medžiaga, o taip pat administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „Vipo LT“ direktorius E. A. 2017-03-27 leido R. P. dirbti nelegaliai, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia E. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis pakanka konstatuoti įvykus nelegalaus darbo faktą, kadangi atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini)“ ir susipažinus su jo metu surinktais įrodymais, nustatyta, kad veikoje tarp darbdavio – įmonės vadovo E. A., ir darbuotojos – R. P., buvo visi darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, be to, darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismui pakanka duomenų daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir pareigų, kurias darbuotoja realiai vykdė nepasirašiusi darbo sutarties, nors tai yra jos akivaizdžios sąlygos (DK 95 str.). Kritiškai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, kad jokio realaus darbo R. P. neatliko ir tai tebuvo susipažinimas su darbo specifika, darbo funkcijų pabandymas. DK 105 str. yra imperatyviai apibrėžta, kas tai yra išbandymas sudarant darbo sutartį, ir kokos tam keliamos privalomos sąlygos. Jokiame teisės norminiame akte nenumatyta galimybė asmeniui faktiškai atlikti darbo funkcijų turinčius veiksmus įmonės naudai nesudarius darbo sutarties. Byloje nustatyta, kad R. P. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane faktines darbo funkcijas atliko 2017-03-27, o taip pat su darbo drabužiais buvo akivaizdžiai pasiruošusi jas atlikti ir 2017-03-28, nors jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta. Pats E. A. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino, kad R. P. susipažindama su darbo specifika galėjo pabandyti atlikti kai kuriuos realius veiksmus, galėjo pjaustyti, smulkinti maistą. Liudytoju apklaustas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas A. S. patvirtino, kad ant R. P. specialių darbo drabužių akivaizdžiai matė maisto likučių pėdsakus, užfiksavo tai fotonuotraukoje (b. l. 7), ir teismui nėra pagrindo netikėti šiais įrodymais, juo labiau, kad ir pati R. P. pripažino, kad 2017-03-27 faktiškai dirbo restorane nuo ryto iki pat 18.00 val. Tai, kad R. P. realiai atlikto faktines darbo funkcijas teismo nuomone liudija ir pats darbo rūbų išdavimo jai ir jų dėvėjimo faktas, nors E. A. nurodė, kad už šių rūbų išdavimą ji nebuvo pasirašiusi, nebuvo pasirašytinai supažindinta ir su darbo tvarkos ir darbo saugos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė 2017-03-27 R. P. prašymą dėl galimybės jai išbandyti darbo funkcijas neatlygintinai. Jau nekalbant apie tai, kad kaip aukščiau šiame nutarime minėta, joks teisės norminis aktas nenumato galimybės leisti faktiškai atlikti veiksmus, turinčius darbo funkcijų požymių, nesudarius jokios sutarties, šio prašymo atsiradimo byloje aplinkybės taip pat kelia abejonių, kadangi 2017-03-28 šis dokumentas darbo patikrinimą atliekančiam darbo inspektoriui nebuvo pateiktas, pati R. P. nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su Gintaru, o E. A. patvirtino, kad tuo metu, kai buvo atliekamas patikrinimas, jo paties įmonėje nebuvo, savo paaiškinime, pateiktame 2017-03-28 apie tai nieko neužsiminė ir įmonės administratorė I. L., kuri be kitų aplinkybių taip pat patvirtino, kad susipažinimo su darbo funkcijomis metu ji nestovėjo R. P. už nugaros ir nežiūrėjo, ką ji daro. Tokie parodymai teismui taip pat kelia abejonių, kad faktiškai atsakingas už darbo organizavimą darbuotojas nežinojo ir nematė, ką veikia, anot jos, apsižiūrėti darbo funkcijų į įmonę atėjęs pašalinis asmuo.
Nelegalaus darbo faktą patvirtina ir dar viena darbdavio E. A. alternatyvi veika (neveikimas), o būtent, tai kad pagal byloje esančius duomenis apie R. P. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) VSDF teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2017-03-29. Sutinkamai su DK 99 str. 6 d., darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tai reiškia, kad R. P. faktiškai galėjo pradėti dirbti anksčiausiai tik 2017-03-29, kai tuo tarpu ne tik 2017-03-27, bet ir patikrinimo metu, t. y. 2017-03-28, vėl buvo su darbo rūbais ir pasirengusi darbui, toks, kelias dienas besitęsiantis faktines darbo funkcijas atliekančio asmens ir darbdavio jokiais teisės norminiais aktais neapibrėžtas santykio laikotarpis akivaizdžiai paneigia tiek E. A., tiek R. P. nurodytas versijas dėl tariamo darbo funkcijų pabandymo ar susipažinimo su darbo specifika.
E. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. keliamus reikalavimus ir neabejotinai laikytinas šios bendrovės vadovu. To paties įstatymo 37 str. 8 d. yra įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, tačiau E. A. šios pareigos nevykdė.
Konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas E. A., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai R. P. prieš jos darbo pradžią įmonėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Leido jai įmonės naudai atlikti faktines darbo funkcijas, nepasirašius darbo sutarties, ką ši ir darė. Tokiais savo veiksmais E. A., pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. (Draudėjas privalo pateikti: Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.), įmonės vadovas E. A., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., kuris laikytinas visiškai įrodytu.
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę teismas daro išvadą, kad E. A. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 str. 2 d.).
Teismas spręsdamas dėl E. A. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos dydžio atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (iš esmės charakterizuojamas teigiamai), tai, kad byloje nėra nustatyta, nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Informacijos apie E. A. administracines nuobaudas byloje nėra, teismo posėdžio metu institucijos, surišusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas patvirtino, kad ANK 40 str. požymių (administracinių nusižengimų pakartotinumas) nėra. Vertinant E. A. nusižengimu padarytos žalos mastą ir pasekmes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, apibrėžta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta E. A. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17068461387.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.