Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbančio (duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. rugsėjo 20 d. 5.58 val. Šiauliuose, Dvaro g. 120A, vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę, trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, nulaužtas medis. Vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Po eismo įvykio, iki aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, nustatytas 0,62 promilės (lengvas) girtumo laipsnis.

A. B. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo netinkamo elgesio. Teisme paaiškino, kad buvo vakaras, su drauge nuėjo į klubą, po to susipyko, todėl jis išėjo. Grįžęs namo, pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Važinėjo po miestą, po to nuvyko prie ežero, tada vėl grįžo į miestą. Važiuodamas buvo labai supykęs, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį. Buvo šokas, dėl to pabėgo. Nuėjo pas draugus, kur buvo balius, gėrė. Ryte nuėjo į policiją prisipažinti. Alkoholį vartojo po įvykio. 2011 m. yra baustas už vairavimą išgėrus, baudą sumokėjo pernai. Galėjo būti, kad baudą baigė mokėti 2015-01-06. Teisių neturi, dabar tik laikosi. Žino, kad negalima vairuoti be teisių. Automobilis yra A. K., ji jo draugė. Pasiėmė raktelius ir viskas. Jos tuo metu namie nebuvo. Rakteliai buvo ant stalo. Ji jam vairuoti neleidžia. Ji taip pat neturi teisių. Automobilį vairuoja draugės svainis. Tą automobilį vairavo pirmą kartą. Suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Buvo šoke, išsigando, buvo supykęs, nebenorėjo gyventi. Eismo įvykio metu nulaužė medį. Automobilis buvo apgadintas, dabar jis yra aikštelėje.

Transporto priemonės savininkė A. K. teisme parodė, kad automobilis BMW 530 priklauso jai, ji teisių neturi. Pirko automobilį, kad jos svainis, kuris dirba kartu su A. B., nuvežtų ją ir A. B. į darbą. A. B. laikėsi teises, po to tuo automobiliu būtų važinėjęs jis. A. B. automobilį sudaužė. Rakteliai buvo padėti atvirai. Anksčiau to automobilio nevairuodavo, jam neleido, nes žinojo, kad neturi teisių. Nepagalvojo, kad taip sukvailios. Tą vakarą jis negėrė. Kai jis išvažiavo, ji namie nebuvo. Grįžusi nepastebėjo, kad nėra raktelių. Ryte draugas jį parvedė namo. Ji alkoholį klube vartojo, o A. B. nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie eismo įvykį, A. B. paaiškinimu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, kuriuo A. B. 2015-09-20 12.57 val. nustatytas 0,62 promilės girtumas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, antstolės E. R. pažyma, iš kurios matyti, kad iš A. B. pagal 2011-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą paskirtos 4000 Lt baudos išieškojimas baigtas 2015-01-06.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (LR ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas A. K. priklausantis automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nulaužtas medis. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Taip pat atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą, buvo nustatyta, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad A. B., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ne tik sudaužė automobilį, bet ir nulaužė medį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, t. y., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. B. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į medį, A. B. išlipo iš automobilio ir jį palikęs pabėgo. Sprendžiant klausimą, ar A. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, atsižvelgtina į tai, kad padaryta žala negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Automobilis apgadintas labai stipriai, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Kad smūgis buvo tikrai stiprus ir juntamas patvirtina ir tai, kad įvykio metu buvo nulaužtas medis. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad po kurio laiko A. B. pats prisistatė į policijos komisariatą ir prisipažino sukėlęs eismo įvykį, kas patvirtina, kad asmuo tikrai suvokė sukėlęs auto įvykį. Be to, pats A. B. teisminio nagrinėjimo metu pripažino supratęs, jog sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

KET 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Ištyrus bylos aplinkybes, matyti, kad A. B. pažeidė šį Kelių eismo taisyklių punktą, t.y. jis pripažino, kad po eismo įvykio jis nuėjo pas draugus, kur buvo balius, ir ten gėrė. Tai, kad A. B. vartojo alkoholį patvirtina ir asmens blaivumo testo duomenys, kuriuose A. B. nustatytas 0,62 promilių girtumas.

ATPK 130² straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2011-11-03 A. B. buvo nubaustas pagal ATPK 129 str., antstolės E. R. pažyma liudija tai, kad iš A. B. pagal 2011-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą paskirtos 4000 Lt baudos išieškojimas baigtas 2015-01-06. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B., būdamas baustas pagal LR ATPK 129 straipsnio nuostatas ir vartodamas alkoholį po eismo įvykio sukėlimo iki jo aplinkybių nustatymo, padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

A. B. kaltu dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai dėl tokio savo elgesio gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. B. už padarytus pažeidimus, skirtinos minimalios administracinės nuobaudos. Paskirtos nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta alternatyvi sankcija - transporto priemonės konfiskacija, ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. vairuotas automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K.. A. B. nurodė, kad automobilis priklauso A. K., ji žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes dar tik laikėsi teises vairuoti transporto priemones. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti ir tai, kad transporto priemonė jam buvo lengvai prieinama, rakteliai buvo padėti jam žinomoje vietoje, be to, pati A. K. vairuotojo pažymėjimo neturi. A. K. taip pat teigė, kad žinojo, kad A. B. neturi teisių. Be to, ji nurodė, kad rakteliai buvo padėti atvirai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai rodo jos, kaip transporto priemonės savininkės, nerūpestingumą ir abejingumą galintiems kilti padariniams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B., vairuodamas ne jam priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, o tai labai neigiamai apibūdina A. B. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip padidinto pavojaus šaltinis konfiskuotinas.

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (LR ATPK 319-320 straipsniai).

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2015 m. rugsėjo 20 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. dėl to, kad A. B. 2015 m. rugsėjo 20 d. 5.58 val. Šiauliuose, Dvaro g. 120A, vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Paminėtina, kad nors pagal ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau, teismo nuomone, toks veikos kvalifikavimas yra perteklinis, nes A. B. veika dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra jau kvalifikuota pagal 130² straipsnį, todėl byla dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su transporto priemonės - automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. B. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su transporto priemonės - automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams (LR ATPK 319-320 straipsniai).

A. B. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.