Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui A. T., pareiškėjo atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, atsakovo atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Esant atvejui, jei teismas pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo netenkintų, prašė atleisti nuo delspinigių, nes tai būtų nepakeliama našta jam ir jo šeimai. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui įregistruotos skolos muitinei teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu Kauno teritorinės muitinės 2015-11-19 sprendimu Nr. 5PM191094 pareiškėjas, K. Š. ir T. T. buvo pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, atitinkamai, pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei: muitas – 661 Eur, akcizas – 6 105 Eur, PVM – 1 662 Eur, akcizo delspinigiai – 929 Eur ir PVM delspinigiai – 253 Eur (b. l. 9–11). Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Kauno apygardos teismo 2014-11-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-363-317/2014 nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo prekės, kurios į Lietuvos Respubliką atgabentos iš Baltarusijos Respublikos, buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, o duomenų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas minėtas prekes pareiškėjas bei K. Š. ir T. T. nepateikė, konstatavo, kad šie asmenys turėjo žinoti, kad sulaikytos cigaretės buvo įvežtos neteisėtai ir, kad už šias prekes nebuvo sumokėti importo mokesčiai, ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirma ir trečia įtraukomis pripažino šiuos asmenis solidariais skolininkais muitinei.

Muitinės departamentas skundžiamu 2016-01-18 sprendimu Nr. 1A-33 pareiškėjo skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-11-19 sprendimo Nr. 5PM191094 netenkino ir minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 28–30).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014-11-17 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) kaip padėjėjas (b. l. 12–18). Teismo nuosprendyje nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų ,,Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais T. T. ir K. Š., 2014-07-03 T. T. pasiūlius K. Š. kartu važiuoti į miško masyvą ir sukrauti į automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėptas 8 dėžes cigarečių, t. y. 4 000 vnt. pakelių ,,NZ Gold Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 33 058 Lt (kurias T. T. ir K. Š. įgijo 2014-06-30 kontrabandos būdu) ir jas šiuo automobiliu gabenti į Marcinkonių kaimą, o padėjėjui A. T. pasiūlius stebėti aplinką, kad pareigūnų pasirodymo atveju įspėtų nusikalstamos veikos bendrininkus, jam sutikus ir tą pačią dieną apie 15.00 val. stebėjo iš automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Marcinkonių k. Varėnos r. prieigas, pranešė, kad pastebėjo žalios spalvos automobilį, o T. T. supratus, kad šis automobilis yra VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų, tokiu būdu padėjo T. T. ir K. Š. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas žinojo, jog T. T. ir K. Š. patys dalyvaus kontrabanda per valstybės sieną gabenant privalomas pateikti muitinei prekes – cigaretes, tačiau pareiškėjas patvirtino, kad suprato ir žinojo tai, kad K. Š. ir T. T. abu veš kontrabandos būdu įgytas cigaretes, sutiko už atlygį jiems padėti, stebėdamas, ar nevažinėja miško keliukais sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, o jiems pasirodžius – įspėti juos apie tai telefonu. A. T. veiksmai teismo nuosprendyje kvalifikuoti kaip padėjimas įsigyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundžiamais sprendimais motyvus: kad jis negali būti laikomas skolininku muitinei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos bei trečios įtraukų pagrindu; jo padėjimas kitiems solidariems skolininkams neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes negali būti siejamas su neteisėtai įvežtų prekių įsigijimu ir laikymu; kiti solidarūs skolininkai akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) įsigijo 2014-06-30, o pareiškėjas jas gabenti pradėjo padėjo 2014-07-03, t. y. praėjus trims paroms po jų įsigijimo.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas, pažeidžiant 38–41 straipsnių nuostatas. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Pagal to paties straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką, skolininku laikomas asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes, pagal 3 dalies trečiąją įtrauką – skolininkais laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Šioje teisės normoje nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos pripažinti asmenį skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei minėtos nuostatos pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad Bendrijos teisės aktų leidėjai siekė plačiai apibrėžti asmenis, laikytinus skolininkais, kai neteisėtai įvežamos importo muitais apmokestinamos prekės (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C‑414/02).

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis kaip padėjėjas, t. y., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikaltimo padarymo metu stebėjo, ar miško keliukais nevažinėja sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pamatęs jų automobilį apie tai pranešė nusikaltimo bendrininkams – vykdytojams, taip padėjo nusikaltimo vykdytojams nusikaltimą daryti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas, nors betarpiškai prekių įvežimo veiksmų neatliko, tačiau, veikdamas bendrininkų grupėje, atliko padėjėjo vaidmenį, jo veiksmai kvalifikuoti kaip padėjimas įsigyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Mokestinės teisės prasme akcizais apmokestinamų prekių turėtoju/laikytoju laikytinas asmuo, kuris nors fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių, tačiau jis visiškai operavo šiomis prekėmis per kitus asmenis, o tai reiškia, kad jis turėjo savo žinioje ir savo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2010). Todėl laikytina, kad yra tenkinama pirmoji sąlyga pripažinti pareiškėją skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu. Antroji sąlyga pripažinti pareiškėja skolininku muitinei šiuo pagrindu taip pat tenkinama, nes iš įsiteisėjusio teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas suprato, kad bus gabenamos kontrabandos būdu įgytos cigaretės, kad sutiko už atlygį bendrininkams K. Š. ir T. T. padėti.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas muitinės skolininku. Šiuo atveju buvo nustatytas abiejų būtinųjų sąlygų buvimas, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, nors tiesiogiai prekių įsigijime nedalyvavo ir jas padėjo gabenti po trijų dienų.

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis negali būti laikomas skolininku muitinei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos pagrindu, nes neteisėtame prekių įvežime jis nedalyvavo, pažymėtina, kad Kauno teritorinės muitinės 2015-11-19 sprendimu Nr. 5PM191094 pareiškėjas kartu su kitais bendrininkais buvo pripažinti skolininkais Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 įtraukų pagrindu atskirai nedetalizuojant, kuris asmuo pagal kurią įtrauką laikytinas skolininku muitinei. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Kauno teritorinės muitinės sprendimo, kadangi yra pagrindas pareiškėją pripažinti solidariu skolininku su K. Š. ir T. T. pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauką. Kartu pažymėtina, kad Muitinės departamentas skundžiamame 2016-01-18 sprendime Nr. 1A-33 (b. l. 29), įvertinęs ginčo medžiagą, pažymėjo, kad K. Š. ir T. T. laikytini skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 2012 straipsnio 3 dalies 1 įtrauką, o pareiškėjas – pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauką.

Kadangi pareiškėjas neginčija jam įregistruotos mokestinės prievolės: muito – 661 Eur, akcizo – 6 105 Eur, PVM – 1 662 Eur, akcizo delspinigių – 929 Eur ir PVM delspinigių – 253 Eur dydžių, todėl teismas, dėl jų dydžių apskaičiavimo teisingumo plačiau nepasisako.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad skundžiami sprendimai priimti nepažeidus nustatytų procedūrinių taisyklių, nustačius visas svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas, todėl pagrindo juos panaikinti nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo, nes tai būtų jam nepakeliama našta. Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir paprastai jie skaičiuojami visada, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Tačiau mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius iš fizinių asmenų išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal pastarojo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalis). Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-105/2005 sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad mokestinis ginčas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, šis teismas taip pat gali spręsti dėl atleidimo nuo delspinigių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo, kurio ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl atleido jį nuo apskaičiuotų delspinigių (2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-105/2005).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Kauno teritorinės muitinės 2015-11-19 sprendimu Nr. 5PM191094 pareiškėjas, K. Š. ir T. T. buvo pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, atitinkamai, pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei: muitas – 661 Eur, akcizas – 6 105 Eur, PVM – 1 662 Eur, akcizo delspinigiai – 929 Eur ir PVM delspinigiai – 253 Eur (b. l. 9–11). Akcizo ir PVM delspinigiai yra apskaičiuoti, tačiau dar nesumokėti. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie tai, kad dirba Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje darbininku, gauna 9,6 bazinės mėnesinės algos dydžio mėnesinį darbo užmokestį, su sutuoktine augina 9 metų dukrą, sutuoktinė bedarbė, registruojasi Darbo biržoje, gyvena kaime, kur sunku rasti darbą, dukra dažnai serga, tenka ją slaugyti, yra charakterizuojamas teigiamai, yra vienintelis šeimos maitintojas (b. l. 35–37, 97–99).

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-807/2010 pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą atleisti jį nuo apskaičiuotų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių delspinigių mokėjimo, nepateikė išsamių duomenų apie savo ekonominę (socialinę) padėtį, turimą turtą (tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį). Iš pareiškėjo pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad jis yra darbingo amžiaus, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį (b. l. 35–37), todėl gauna nuolatines pajamas, nėra priskirtinas prie socialiai pažeidžiamų asmenų grupių (pvz. neįgaliųjų), turi galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis negali spręsti, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis sunki ir konstatuoja, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo Kauno teritorinės muitinės 2015-11-19 sprendimu Nr. 5PM191094 apskaičiuotų akcizo delspinigių – 929 Eur ir PVM delspinigių – 253 Eur mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.