Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos N. P. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-14 nutarties, kuria buvo netenkintas N. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2011-10-10 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00057-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto praturtėjimo.

2011 m. spalio 10 d. nutarimu prokurorė, siekdama užtikrinti turto konfiskavimą, laikinai apribojo R. Š. ir N. P. nuosavybės teises į prokurorės nutarime sukonkretintą nekilnojamąjį turtą – du butus (apartamentus), esančius Sozopolio mieste, apartamentų komplekse „MAPI”, apartamentų namai N ir M, Bulgarijos Respublikoje, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant naudotis ir uždraudžiant valdyti ir disponuoti.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo prokurorės nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriame nurodė, jog prokurorė savo procesinį sprendimą motyvavo ne šiame ikiteisminiame tyrime nustatytais duomenimis, o kitoje baudžiamojoje byloje, su kuria ji nėra visiškai susijusi, gautais duomenimis. Be to, pareiškėjos teigimu, prokurorė pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 152 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus, t.y. nenurodė termino, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tuo pažeisdama pareiškėjos teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011-12-14 nutartimi netenkino N. P. skundo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, jog iš prokurorės nutarimo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisėto praturtėjimo, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. Š. ir N. P. priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Teisėjas taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurioje pažymėta, kad N. P. laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2010 metų jokių pajamų negavo, todėl, atsižvelgusi į šiuos duomenis, prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, turėjo pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog prokurorė, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi kitoje baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis, ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu, esminės reikšmės taikant laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą šiuo atveju neturi.

Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas pažymėjo, kad prokurorė, priimdama 2011 m. spalio 10 d. nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises, remdamasi BPK 152 straipsnio 1 dalimi, turėjo nurodyti terminą, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau, teisėjo vertinimu, šis formalus pažeidimas neturėjo įtakos teisėtam ir pagrįstam prokurorės sprendimui, kadangi šį pažeidimą prokurorė gali ištaisyti priimdama papildomą nutarimą.

Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos N. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata yra perkelta į LR BPK 164 str. 1 d, kur nustatyta, kad Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

LR BPK 176 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.

Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata, t.y. prokuroras ne tik turi spręsti dėl galimo laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, bet ir užtikrinti, kad šis apribojimas, neišnykus ir nepasikeitus laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindams, pakol nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir byla kartu su kaltinamuoju aktu nėra perduota į teismą, būtų laiku pratęstas. BPK 151 str. 6 d. nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas gavus prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką ir proceso veiksmai atliekami laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų terminų. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad prokurorė, 2011-10-10 nutarime nenurodydama R. Š. ir N. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – taikymo termino, formaliai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 152 str. 1 d. 9 p. nuostatas, tačiau tuo pačiu pažymi, kad dėl to pareiškėjos konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos nebuvo, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui teisę taikyti šią procesinę prievartos priemonę iki šešių mėnesių. Kadangi R. Š. ir N. P. laikinai apribotos nuosavybės teises prokurorės 2011-10-10 nutarimu, konstatuotina, jog šešių mėnesių terminas nėra suėjęs, todėl pareiškėjos teiginys, kad prokurorė, nenurodydama paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – taikymo termino, pažeidė jos teisę į nuosavybės neliečiamumą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad, taikant jos atžvilgiu procesines prievartos priemones, buvo remiamasi kitomis, svetimomis savo pobūdžiu bylomis, kuriose kaltinami kiti asmenys, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla su ja yra visiškai nesusijusi, konstatuotina, jog pareiškėja gyvena kartu su R. Š., kuris pasirašė preliminariąją sutartį dėl dviejų butų (apartamentų), esančių Sozopolio mieste, „MAPI” apartamentų komplekse, apartamentų namai N ir M, Bulgarijos Respublikoje, pirkimo. Šiuo metu pareiškėja ikiteisminio tyrimo duomenimis yra šių dviejų butų (apartamentų) savininkė, nes R. Š. šiuos butus (apartamentus) nuo 2010 m. birželio 29 d. paliko N. P.. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja užsiima prekyba „Gariūnų” turgavietėje kartu su R. Š.. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo gauta informacija, kurioje konstatuota, jog pareiškėja jokių pajamų laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2010 metų negavo. Taip pat prokurorė nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. Š. sumokėjo ne mažiau kaip 180 000 JAV dolerių grynaisiais už prekių įsigijimą iš Kinijos Liaudies Respublikos jų perpardavimui Lietuvos Respublikoje. Jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra patentinė veikla – prekyba „Gariūnų” turgavietėje. Baudžiamoji byla dėl R. Š. padarytos nusikalstamos veikos – muitinės apgaulės – yra perduota Vilniaus apygardos teismui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad prokurorė, siekdama užtikrinti galimai nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, pagrįstai R. Š. ir N. P. apribojo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – du butus (apartamentus), esančius Sozopolio mieste, apartamentų komplekse „MAPI”, apartamentų namai N ir M, Bulgarijos Respublikoje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos N. P. 2011-12-21skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-14 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.