Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaikais pakeitimo (institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus, tačiau kai kuriuos punktus reikėtų sukonkretinti, aptarti bendravimo tvarką per tėvų gimtadienius. Iš esmės analogiškai šalių siūlomus atsakovo bendravimo tvarkos su dukra variantus Tarnyba įvertino ir papildomoje išvadoje.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. R. prašė pakeisti teismo patvirtintą jo ir dukters bendravimo tvarką. Paaiškino, kad užklasinė veikla vaikui galimai reikalinga, tačiau būtų galima dukrą užrašyti į būrelius ne savaitgaliais, netrukdant ieškovo bendravimui su dukra. Šiuo metu lankoma ,,(duomenys neskelbtini)“ mokyklėlė nereikalinga, kadangi mokomasi to paties kaip ir mokykloje. Nežinia, kokių būrelių atsakovė gali prigalvoti ir vėliau. Dėl būrelių turėtų būti sprendžiama šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus. Pas gydytojus vaiką, žinoma, nuvežtų. Apie vaiko sveikatą pranešti turėtų būti nustatyta pareiga ir vienam, ir kitam. Turėtų būti įtvirtinta aiški vaiko paėmimo tvarka iš vaiko gyvenamosios vietos, kadangi ieškovas jau gali būti susiplanavęs kelionę į (duomenys neskeltini), todėl netiktų paėmimas net iš artimesnės vietos, (duomenys neskeltini) mieste ieškovui kitas vietas surasti taip pat sudėtinga. Apie rėžimą bendravimo tvarkoje nuostatų neturėtų būti, nes pačios šalys žino rėžimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Valdas Levinas prašė pakeisti atsakovo ir šalių dukters nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškovo ir Tarnybos siūlymus. Pažymėjo, kad papildomas vaiko ugdymas, tikėtina, yra reikalingas, tačiau tai nėra svarbiau nei vaiko ryšiai su tėvu. Ar tas laikas, kai vaikas būrelyje, gali būti priskiriama vaiko ir tėvo bendravimui. Turėtų būti į bendravimo tvarką įtraukta, kad būrelius parenka šalys kartu, bendravimas per gimtadienius, kaip pasiūlė Tarnyba. Vaiko paėmimo vieta turi būti aiški, susieta su vaiko gyvenamąja vieta, o ne vietove, priešingu atveju, vėl tęsis konfliktai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vytautas Krikščiūnas prašė tvirtinti atsakovės siūlomą bendravimo tvarkos variantą. Sutinka dėl vaiko paėmimo šeštadieniais 10 val., tačiau, kol lanko šeštadieninę mokyklėlę paėmimas turėtų būti 9.00 val., tai svarbu ir dėl to, kad atvežusiam tėvui tenka atsakomybė už vaiką užsiėmimo metu. Iš 8 punkto 3 sakinį prašo braukti, jei ieškovui netinka, kadangi šis pasiūlymas buvo pateiktas ieškovo patogumui. Dėl bendravimo per gimtadienius siūlo neįtraukti į tvarką, tėvų gimtadienius su vaiku galima pažymėti kitą dieną. Yra e.sveikatos sistema, todėl mano, kad nebūtina informuoti apie vaiko susirgimus, bent jau ieškovei neturėtų būti tokios pareigos, nes tai papildoma našta.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Eglė Matonytė nurodė, kad vaiko interesai visuomet turėtų būti svarbiausia, šalys turėtų koreguoti bendravimo tvarką, jei atsirastų vaiko papildomi poreikiai korepetitoriams ar pan., visų gyvenimo atvejų sudėti į bendravimo tvarką neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovas D. R. teigia, kad atsakovė piktnaudžiauja nustatyta jo bendravimo su šalių dukra tvarka, bendravimas iš esmės priklausomas nuo atsakovės, todėl būtina nustatyti aiškią ir konkrečią jo bei šalių vaiko bendravimo tvarką.

Atsakovė I. R. sutiko, kad būtų nustatyta konkreti ir aiški atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, yra pasitaikę atvejų, kad ieškovas nurodydavo pageidaujamą bendravimo su vaiku laiką, o vėliau persigalvodavo, nustatytos bendravimo tvarkos turėtų būti galima nesilaikyti tik išimtinais atvejais (liga, artimųjų mirtis ar pan.).

Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, todėl nustatytina nauja ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu šalys bendradarbiaudamos dėl daugelio bendravimo situacijų sutarė, todėl teismas tvirtina bendravimo tvarkos punktus, dėl kurių šalys sutarė, pasisakydamas ir spręsdamas tik dėl tų bendravimo tvarkos punktų, dėl kurių tarp šalių yra išlikęs ginčas.

Dėl paėmimo laiko savaitgaliais, įvertinęs jog tėvui iki (duomenys neskeltini) tenka važiuoti pakankamai ilgą kelią, šalių poziciją šiuo klausimu, t.y., kad ir I. R. iš esmės neprieštaravo, kad vaikas būtų paimamas 10 val., tik pageidavo, kad vaikui lankant šeštadieninę mokyklėlę, dukra būtų atsakovo paimama 9 val., ieškovui užtikrinant mergaitės nuvežimą į ją bei atsakomybę veiklų metu, teismas nustato, kad D. R. dukrą paima šeštadienį 10.00 val., o vaikui lankant šeštadieninę mokyklėlę ,, (duomenys neskeltini)“ ir esant savaitgaliui, kurį D. R. nedirba naktį iš penktadienio į šeštadienį pagal iš anksto atsakovei pateiktą grafiką, vaikas paimamas šeštadienį 9.00 val. Dėl kitų bendravimo savaitgaliais nuostatų, vaiko grąžinimo laiko ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas plačiau nepasisako.

Bendravimo tvarkos 3.3 punktą, numatantį ieškovo bendravimą su dukra pasikeitus jo darbo grafikui, teismas papildo, nustatydamas, kad tokiu atveju ieškovas su dukra bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais. Tokiu būdu, teismo vertinimu, bus išvengta galimo ginčo dėl savaitgalių skaičiavimo – ar tai mėnesio, ar metų neporinis savaitgalis.

Siekiant, kad tėvas turėtų galimybę su dukra praleisti kuo daugiau laiko, taip pat, kad tarp šalių būtų mažesnė ginčų kilimo tikimybė, teismas dėl bendravimo tvarkos 3.2 punkto sprendžia, kad, pasikeitus vaiko užsiėmimų laikui ir D. R. dėl užimtumo darbe galint paimti vaiką bendravimo savaitgaliui nuo penktadienio, tėvas vaiką pasiima iš vaiko lankomos ugdymo / užsiėmimo vietos po vaiko užsiėmimų. Ieškovas apie ketinimą paimti vaiką nuo penktadienio atsakovę informuoja raštu (SMS žinute, el. laišku) ne vėliau kaip prieš vieną savaitę (t.y. iki prieš bendravimo savaitę einančio penktadienio). Atsakovei nustatoma pareiga vaiko tėvą informuoti apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, taip pat lankomus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, nurodant jų darbo / užsiėmimų laiką ir vietą.

Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad buvo atvejų, kai ieškovas nesutiko dukros vežti pas gydytoją ar, pirma nurodęs, kad sutinka, vėliau savo planus keitė. Duodamas paaiškinimus teisme ieškovas kaip svarbiausią interesą deklaravo jo bendravimą su dukra, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir Tarnybos atstovė, vaikas turi interesus ir į sveikatos apsaugą, tinkamą ugdymą bei kita. Abu tėvai turi rūpintis ir tenkinti visus vaiko interesus bei poreikius, taip pat ir savo laiko bei patogumų sąskaita. Atsakovė nurodė, kad pati nesuinteresuota papildomu vaiko ugdymu savaitgaliais, tačiau gali būti kad tam bus poreikis (pvz., korepetitoriai, jei sunkiau sektųsi mokslai), o atsakovas ne itin rūpinasi vaiko ugdymu. Pastarąją aplinkybę iš esmės patvirtino ir paties ieškovo pozicija procese, besąlygiškai neigiant dukros poreikį papildomam ugdymui savaitgalį, net nesiekiant įvertinti / suprasti tokių užsiėmimų duodamos naudos. Bylos medžiaga patvirtina, kad mergaitė dalį užsiėmimų lanko buvimo ugdymo įstaigoje metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad vaikui tai būtų nepakeliamas krūvis. Atsakovė dukrą į dalį lankomų užsiėmimų vežioja po darbo, savo kokybiško laiko su dukra sąskaitą, taigi prisiima pareigas, susijusias su vaiko ugdymu, nėra pagrindo manyti, kad vaikui papildomi ugdymo užsiėmimai būtų parinkti vien siekiant riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Ieškovo atstovas buvo išreiškęs poziciją, kad gali ir ieškovas užrašyti vaiką į būrelius (duomenys neskeltini), o tada atsakovei tektų jį vežioti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalys vaiko papildomo ugdymo neturėtų naudoti tarpusavio konfliktui, kadangi tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskeltini), o papildomas ugdymas turi būti parenkamas taip, kad būtų kuo patogesnis vaikui ir atitiktų būtent jo norus, geriausius interesus bei poreikius.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas nustato atsakovės siūlomą bendravimo tvarkos 10 punktą, t.y., kad D. R. privalo užtikrinti vaiko ugdymą ir poreikius (būrelių ar užsiėmimų lankymas, specialisto konsultacijos, vizitai pas gydytojus, sveikatos patikrinimai, namų darbų ruošimas ir pan.) jo bendravimo su dukra M. R. metu.

Kadangi vaikas gali susirgti tiek būdami su atsakove, tiek su ieškovu, siekiant, kad abu tėvai nedelsiant gautų duomenis apie vaiko sveikatos būklę, nustatytina, kad tais atvejais, kai dėl vaiko susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą ir / ar vaiko būklė turi įtakos bendravimo tvarkai, ieškovas bei atsakovė privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai atsirado ligos simptomai. Papildomas informavimas apie bet kokį vaiko negalavimą, teismo vertinimu, būtų perteklinis, be to, iš esmės net nebūtų įmanoma patikrinti ar tokia sąlyga tinkamai vykdoma. Dėl analogiškų priežasčių į bendravimo tvarką neįtrauktina ir atsakovės siūloma nuostata dėl vaiko dienos rėžimo užtikrinimo. Ir be atskiros nuostatos teismo sprendime CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja šalis veikti geriausiais vaiko interesais.

Teismas sutinka, kad atsakovei, kuriai ir taip tenka pagrindinė rūpesčio vaiku našta, gali neturėti galimybės vaiko ieškovui perduoti būtent vaiko gyvenamojoje vietoje, todėl nustatytina, kad bendravimo laikui D. R. paima vaiką M. R. iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Nesant galimybės paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos, I. R. nedelsiant raštu (SMS žinute, el. laišku) apie tai praneša D. R., kartu nurodydama vaiko pasiėmimo vietą jo gyvenamojoje vietovėje (mieste). Ieškovas yra jaunas žmogus, tikėtina, mokantis naudotis informacinėmis technologijomis, todėl nėra pagrindo manyti, kad tai jam galėtų sukelti itin didelius nepatogumus. Atsakovei atsisakius prašymo nustatyti vaiko paėmimą iš vietovės, artimesnės ieškovo gyvenamajai vietai, ieškovui tokio prašymo nereiškiant, teismas dėl to nepasisako ir šių nuostatų į bendravimo tvarką neįtraukia, pažymėdamas, kad tai apima šalių teisę bendru sutarimu tartis dėl vaiko paėmimo / grąžinimo vietos.

Posėdžio metu ieškovo atstovas buvo išreiškęs poziciją, kad bendravimo tvarkoje turėtų būti apibrėžtas bendravimas su vaiku per jo bei šalių gimtadienius. Atsakovės vertinimu, šioms šventėms bendravimo tvarka nereikalinga, tai apima nustatoma bendravimo tvarka. Teismas sprendžia, kad atsakovas gimęs vasaros metu, taigi turės galimybę savo gimtadienį su dukra švęsti kas antrus metus, kitais metais savo gimimo dieną su dukra galės paiminėti ir kitu metu, o vaikui bus užtikrinta teisė į nepertraukiamą poilsį su kiekvienu iš tėvų. Vaiko gimimo diena yra sausio pradžioje, įvertinus šiuo metu viešai skelbiamus duomenis apie moksleivių atostogų laikotarpius, mokinių Kalėdų atostogų metu, taigi pagal šalių bendravimo su dukra tvarką atostogų metu ieškovas su dukra galės praleisti kas antrą jos gimtadienį. Nėra pagrindo nustatyti papildomus bendravimo punktus bendravimui su vaiku per vaiko bei šalių gimtadienius. Pažymėtina ir tai, kad gimtadienių dienos dažnai bus ir darbo dienomis, todėl papildomos bendravimo tvarkos joms nustatymas apsunkintų pačios tvarkos įgyvendinimą.

Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus. Siekiant išvengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų būti užfiksuotas šalių rašytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el. laiškais ar pan. Tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo teismo sprendimo vykdymą kontroliuoja antstoliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Jis pateikė įrodymus apie 75 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui, 620 Eur atstovavimo išlaidų (pagal pateiktus mokėjimo pavedimus – 150 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 100 Eur už atstovavimą, 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ir kitas teisines paslaugas, 70 Eur už teisines paslaugas, 100 Eur už atstovavimą). Atsakovė taip pat prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad patyrė 1 030 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, įvertinęs šalių elgesį procese, teismo nustatomą bendravimo tvarką, tai, kad sutarimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės pasiektas šalies kompromisų dėka, sprendžia, kad patenkinta 50 proc. ieškovo reikalavimų.

Ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 347,5 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 515 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovo priteistina 167,5 Eur procese patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mažesnės nei 5 Eur, todėl valstybei iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu patvirtintą ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarką pakeisti ir nustatyti naują ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su šalių dukra M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. D. R. bendrauja su vaiku M. R. ryšio priemonėmis, esant techninėms galimybėms, su vaizdu naudojantis Facebook tinklu ar kitais būdais. Toks bendravimas gali vykti ne vaiko užsiėmimų metu ir turi tęstis ne vėliau 20.00 val.

2. D. R. gali tiesiogiai bendrauti su vaiku M. R. darbo dienomis po vaiko užsiėmimų. Apie ketinimą bendrauti su vaiku D. R. praneša I. R. per protingą terminą iš anksto ir suderina konkrečią datą. Tokiam bendravimui D. R. vaiką paima iš ugdymo / užsiėmimo vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.

3.1. D. R. bendrauja su vaiku M. R. kas dvi savaites du savaitgalius iš eilės ne jo darbo metu. Apie savo darbo grafiką D. R. privalo informuoti I. R. iš anksto iki kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių 20 dienos. Vaikas paimamas šeštadienį 10.00 val. ir grąžinamas sekmadienį laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. 20.00 val., o laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. 18.00 val. Vaikui lankant šeštadieninę mokyklėlę ,,(duomenys neskeltini)“ ir esant savaitgaliui, kurį D. R. nedirba naktį iš penktadienio į šeštadienį pagal iš anksto atsakovei pateiktą grafiką vaikas paimamas šeštadienį 9.00 val.

3.2. Pasikeitus vaiko užsiėmimų laikui ir D. R. dėl užimtumo darbe galint paimti vaiką savaitgaliui nuo penktadienio, tėvas vaiką pasiima iš vaiko lankomos ugdymo / užsiėmimo vietos po vaiko užsiėmimų. Ieškovas apie ketinimą paimti vaiką nuo penktadienio atsakovę informuoja raštu (SMS žinute, el. laišku) ne vėliau kaip prieš vieną savaitę (t.y. iki prieš bendravimo savaitę einančio penktadienio).

3.3. Pasikeitus darbo grafikui, kuris leistų D. R. bendrauti su vaiku M. R. kas antrą savaitgalį, D. R. bendrauja su vaiku M. R. pagal 3.1 punkte numatytą tvarką kalendorinių metų neporinių savaičių savaitgaliais.

3.4. Jei Tėvo diena nesutampa su D. R. bendravimo su vaiku savaitgaliu tėvas, esant galimybei dėl užimtumo darbe, bendrauja su vaiku sekmadienį (Tėvo dieną). Vaikas paimamas 10.00 val. ir grąžinamas 20.00 val.

3.5. Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, vaikas grąžinamas sekmadienį (Motinos dieną) 10.00 val.

4. D. R. bendrauja su vaiku M. R. pusę vaiko ugdymo įstaigos vasaros atostogų laiko. Lyginiais metais D. R. bendrauja su vaiku pirmą pusę vaiko vasaros atostogų laiko, o nelyginiais metais - antrą pusę vaiko vasaros atostogų laiko.

5. Lyginiais metais D. R. bendrauja su vaiku M. R. mokslo metų atostogų laikotarpiais:

5.1. per žiemos (Kalėdų) atostogas nuo sausio 1 d. 10.00 val. iki atostogų paskutinės dienos 18.00 val.;

5.2. per žiemos atostogas;

5.3. per pavasario (Velykų) atostogas nuo Velykų 1 dienos iki Velykų atostogų pabaigos;

5.4. per rudens atostogas;

5.5. per žiemos (Kalėdų) atostogas nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki sausio 1 d. 11.00 val.

6. Nustatyti, kad 5 punkte nurodyti atostogų laikotarpiai apima savaitgalius prieš ir po atostogų.

7. Nustatyti, kad nurodytos vaiko paėmimo ir grąžinimo valandos apima laikotarpį 30 min. iki nurodytos valandos ir 30 min. po nurodytos valandos. Šalys informuoja viena kitą apie tikslų paėmimo ir grąžinimo laiką.

8. Bendravimo laikui D. R. paima vaiką M. R. iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Nesant galimybės paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos, I. R. raštu (SMS žinute, el. laišku) iš anksto (paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių vaiko perdavimas jo gyvenamojoje vietoje nėra galimas) apie tai praneša D. R., kartu nurodydama vaiko pasiėmimo vietą jo gyvenamojoje vietovėje (mieste).

9. Jei vaikas suserga ar pablogėja jo sveikata bendravimo su tėvu metu tėvo gyvenamojoje vietoje, vaikas visą ligos ar negalavimo laikotarpį būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai dėl vaiko susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą ir / ar vaiko būklė turi įtakos bendravimo tvarkai, ieškovas bei atsakovė privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai atsirado ligos simptomai.

10. D. R. privalo užtikrinti vaiko ugdymą ir poreikius (būrelių ar užsiėmimų lankymas, specialisto konsultacijos, vizitai pas gydytojus, sveikatos patikrinimai, namų darbų ruošimas ir pan.) jo bendravimo su dukra M. R. metu.

11. D. R. privalo užtikrinti, kad vaikas M. R. galėtų susisiekti ryšio priemonėmis su motina I. R. vaiko bendravimo su tėvu laikotarpiu bei privalo užtikrinti, kad I. R. galėtų ryšio priemonėmis susisiekti su dukra M. R. bendravimo su tėvu metu.

12. I. R. privalo nedelsiant informuoti D. R. apie vaiko M. R. gyvenamosios vietos, sveikatos priežiūrą užtikrinančios įstaigos, ugdymo įstaigos pasikeitimą bei vaiko lankomų papildomų (neformaliojo ugdymo) užsiėmimų vietą ir laiką.

13. Šalys bendru sutarimu gali pakeisti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Priteisti atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,5 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.