- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-2077-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13352-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- B. J., R. J., V. B., AB DNB bankas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikiant vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2SP-18057-717/2016 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Prašymo esmė
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B., teikdama skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, 2016 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą „Dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje dėl antstolio neteisėtų veiksmų priėmimo.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad antstolio R. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomi vykdomieji veiksmai iš pareiškėjai, jos sutuoktiniui V. B., B. J., R. J. priklausančio ir hipoteka kreditoriaus AB DNB banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto. Antstolis 2016 m. birželio 13 d. priėmė Patvarkymą „Dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo“, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto saugotoju buvo paskirtas AB DNB banko atstovas UAB „Mano sauga“. Patvarkymu atliktas turto saugotojo pakeitimas daro tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Kauno apygardos teismas trijose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų užtikrinimui yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismų sprendimai taikyti draudimą vykdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėja ėmėsi visų priemonių, kad turtas po to, kai pasibaigė dėl jo sudarytos nuomos sutartys, būtų tinkamai prižiūrimas ir saugomas: sudarė saugos paslaugų sutartį, elektros energijos pirkimo-pardavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį, gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Antstoliui paskyrus turto saugotoją, atsirado papildomos su saugojimu susijusios išlaidos, tokiu būdu nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) AB DNB bankas 2016 m. birželio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė prašymo netenkinti, kadangi skolininkės pareikštas skundas dėl antstolio veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo dėl patvarkymo vykdymo sustabdymo pagrįstumą, pripažino, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius patvarkymo vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, patirti nuostoliai ir kt. Nurodė, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastaroji grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi antstolis pareiškėjos skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas skaičiuojant nuo jo gavimo dienos, antstoliui patvarkymu patenkinus pareiškėjos skundą, jis būtų realizuojamas savaime, t. y. patvarkymo dėl turto saugotojo vykdymas būtų stabdomas. Antstoliui priėmus patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas, skundas su vykdomąja byla būtų persiunčiamas Kauno apylinkės teismui, kuris vykdymo veiksmus, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, gali stabdyti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą suinteresuoto asmens prašymą.
Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius patvarkymo vykdymo, bus nepagrįstai pažeisti jos interesai. Todėl pareiškėjos prašymą, nepagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte – draudimą vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą Dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje dėl antstolio R. S. veiksmų priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog skundžiamu patvarkymu buvo atliktas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto saugotojo pakeitimas, kuris daro tiesioginę įtaką jos teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo įvertinti, jog byloje egzistuoja visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl negalėjo pareiškėjos pareikšto skundo vertinti kaip prima facie nepagrįsto.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankui bus sudarytos visos sąlygos naudotis turtu kaip savo, nors jis nėra turto savininkas, tuo tarpu pareiškėja negalės atlikti turto remonto darbų. Turto saugotojo nustatymas ir realus antstolio patvarkymo įvykdymas iki skundo išnagrinėjimo padarytų galimai palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu ir beprasmiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog skundžiama nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsta ir naikintina. Byloje egzistuoja visos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Negarinėjamu atveju nėra pagrindo pateikto skundo vertinti kaip nepagrįstą, kadangi jame išdėstyti argumentai ir su juo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vykdomojoje byloje buvo grubiai pažeistos turto saugojimo ir administravimo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 17 str., 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015).
Pažymėtina, jog sprendžiant ieškinio (skundo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio (skundo) reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011, vykdo 6 983 389,28 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 38,52 Eur žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų B. J., R. J., L. B., V. B. išieškotojo AB DNB bankas naudai. Pareiškėja L. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, siekdama, kad vykdomojoje byloje būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismui pateiktas skundo egzempliorius su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėja prašo antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą Dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, kadangi turto saugotojo pakeitimas daro tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Pareiškėja ginčija antstolio veiksmus, susijusius su areštuoto įkeisto turto saugotojo pakeitimu, nesutinka, jog antstolis turto saugotoju paskyrė AB DnB bankas atstovą UAB „Mano sauga“, tokiu būdu išimtinai veikdamas banko interesais, nors, vadovaujantis CPK 683 straipsnio 1 dalimi, areštuotą turtą paprastai antstolis turi palikti valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Todėl, siekiant užtikrinti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, prašė uždrausti vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties grindžia iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais ir pateiktais pirmosios instancijos teismui, prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl areštuoto įkeisto turto saugotojo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jos interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti jos teises ir teisėtus interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias pasaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.