Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-917-246/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
1-917-246/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05421-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-917-246/2015Teisminio proceso Nr.1-01-1-05421-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1.;1.2.4.8.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.13.;2.1.16.1.7.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Onos Kandrotienės 2015-02-19 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) LR BK 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015 m. sausio 24 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sesers D. I. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, smurtavo prieš šeimos narį – motiną J. G., tai yra žodinio konflikto metu, elgėsi agresyviai, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino bei, tyčia stipriai pastumdamas tualeto duris, sužalojo prie jų buvusią J. G., padarydamas jai odos nubrozdinimą kaktoje, tokiu būdu jai nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas girtas, atėjo pas savo seserį D. I., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Kaune. Kiek prisimena, namuose buvo jo mama ir sesuo. Jis reikalavo, kad mama atiduotų pas ją padėtus pasaugoti pinigus. Dėl to tarp jo, mamos ir sesers kilo žodinis konfliktas. Buvo labai stipriai girtas, todėl neprisimena, kaip jis elgėsi, ką kalbėjo. Dėl buvusio girtumo neprisimena, kad būtų savo mamą išplūdęs necenzūriniais žodžiais, neprisimena, kad jai grasino nužudymu, kad grasino ją užmušti, bet galėjo taip pasielgti, nes buvo ant jos įpykęs. Dėl buvusio girtumo neprisimena, kad kokiu nors būdu užgavo savo mamą, kad stumtelėjo tualeto duris, kurios atsitrenkė jai į kaktą ir prakirto kaktą. Bet jis taip galėjo pasielgti, nes, kaip minėjo, buvo ant jos supykęs. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b.l.50, 52, 63).

Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-25 vakare ji buvo pas dukrą, (duomenys neskelbtini) Atėjo jos sūnus R. G.. Jis beldėsi, norėjo, kad D. I. įsileistų į butą. Iš pradžių ji buvo kambaryje, todėl ką kalbėjo sūnus, nelabai girdėjo. Po to išėjo į koridorių. D. I. atsisakė jį įsileisti į butą, sakydama, kad jis yra išgėręs ir ji jo neleisianti į butą. Neužilgo grįžo D. I. dukra J. I., kuri atsirakino buto duris. Tokiu būdu į butą įėjo ir R. G.. Dėl senatvės ji neprisimena, ką jis konkrečiai kalbėjo įėjęs į butą. Iš pradžių jis buvo ramus. Po to pradėjo darytis agresyvus, kabinėjosi žodžiais prie jos ir D. I., tiek jai, tiek ir D. I. sakė, kad jas užmuš, nes jos negeros, kadangi jam neduoda pinigų. Tai kartojo kelis kartus. Ji ėjo į tualetą. Jai įėjus į tualeto patalpą, būnant netoli tualeto durų, R. G. tyčia stipriai stumtelėjo tualeto duris, kurios trenkė jai į kaktą. Dėl jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas, pasidarė guzas. Vėliau jai ant kaktos užsidėjo šašas, buvo mėlynė. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų į jokius medikus nesikreipė. Atvykus policijos pareigūnams, R. G. jai ir D. I. taip pat sakė, kad užmuš. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (b.l. 20, 24).

Liudytoja D. I. parodė, kad 2015-01-24 jos mama J. G. buvo ją namuose (duomenys neskelbtini) Apie 19 val. pas ją į namus atėjo brolis R. G.. Tuo metu namuose buvo ji ir jos mama. Ji, matydama, jog jis neblaivus, jo bijodama, atsisakė įsileisti jį į butą, jam sakė, kad jo neįsileis, nes jis girtas ir jo bijo ir mama, ir ji. Jis, būdamas laiptinėje, triukšmavo, daužė buto duris, reikalavo, kad mama eitų į savo namus. Neužilgo į namus grįžo jos dukra J. I.. Kai ji atsirakino buto duris, jis įėjo į butą, atrodė agresyvus, jo veidas buvo labai piktas. Ji su juo kalbėjo ramiai, jis apsiramino. Staiga iš niekur nieko, jis žodžiais pradėjo pulti mamą, ant jos rėkė, jai priekaištavo, kad ji neina namo į savo butą. Jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Ji supyko dėl tokio brolio elgesio su jų mama. Ji jam pasakė, kad jos bute jis nesielgtų kaip nori, kad eitų namo. Ji reikalavo, kad jis eitų iš jos buto. Ji išėjo į laiptinę. Jis uždarė buto duris. Ji liko laiptinėje, o jis – jos bute. Ji, bijodama dėl mamos ir dukros gyvybės, iš kaimyno Nr. 33 telefono iškvietė policiją. Ji kaimynui sakė, kad bijo girto brolio. Jai būnant laiptinėje, brolis specialiai stūmė tualeto duris į mamą, kurios atsitrenkė jai į kaktą, prakirto kaktą. Ji to nematė, bet jai tai vėliau pasakojo mama. Atvykus policijos pareigūnams, iš pradžių ji į butą nėjo, nes bijojo brolio. Policijos pareigūnams išvedant jį, girdėjo, kaip jis mamai sakė ,,vis tiek aš tave užmušiu“. Mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis kerštingas, ne kartą yra mamai sakęs, kad jas nužudys, be to specialiai stūmė duris į mamą, kurios prakirto jai galvą (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G269/15(02) nurodyta, kad J. G. odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas kietu buku daiktu, dėl vieno trauminio poveikio. Dėl konstatuoto sužalojimo J. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.26).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, nustatyta, kad brolis R. G., būdamas girtas, pradėjo konfliktuoti su mama J. G. ir sese D. I.. J. G. buvo sumušta kakta, ji paaiškino, kad R. G. trenkė durimis į kaktą. R. G., dėl girtumo nieko paaiškinti negalėjo (b.l. 9).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 0878 nurodyta, kad 2015-01-24, 22.01 val. R. G. nustatytas 2,24 promilių girtumas (b.l. 44).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis LR BK 64¹ str. mažinti vienu trečdaliu bei paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.

R. G. kaltas prisipažino ir gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.75).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant R. G. bausmę - laisvės apribojimą, kuri numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), be to, R. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b.l.28,30,42).

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., kaltinamajam skirtina bausmė mažintina trečdaliu.

Skiriant bausmę, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas – nuo 2015-01-24 iki 2015-01-26.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (LR BK 72² str.), kurią privaloma įvykdyti per 3 (tris) mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-24, iki 2015-01-26, 13.55 val. vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Teisėjas Rimantas Sipavičius