- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1-327-1060/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Broileta“ direktore, neteista ir UAB „Broileta“, įmonės kodas 300574037, įregistruota 2006 m. birželio 5 d., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinamos padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. pareikšti kaltinamai dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 būdama UAB ,,Broileta“ (įmonės kodas 300574037, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą mėsa ir mėsos gaminiais, direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, siekdama asmeninės naudos bei veikdama juridinio asmens naudai ir interesams, tikslu nuslėpti bendrovės UAB „Broileta“ turtą (pajamas, išlaidas bei pelną), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014 rugsėjo mėnesio, organizavo apgaulingą UAB ,,Broileta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamavo ir neapskaitė iš UAB ,,Aivida“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) užsakytos ir 2014-10-21 – 2016-01-14 laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neįregistruotos 10 770 kg (539 dėžių) įvairios produkcijos už 29 589,83 Eur sumą su PVM, neįregistravo šios produkcijos užpajamavimo ir apmokėjimo už ją ūkinės operacijos, taip pat įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamavo ir apskaitos registruose neapskaitė 2014-03-15 – 2015-09-02 laikotarpiu iš Lenkijos Respublikos ūkio subjekto ,,Ubojnia Drobiu Wojszki Spolka jawna Biedrzycki L. P.“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) įsigytos 13 974,3 kg įvairios produkcijos už 18 962,96 Eur (79 467,01 zlotų) sumą, neįregistravo šios produkcijos užpajamavimo ir 16 667,05 Eur (69 862,51 zlotų) apmokėjimo už ją ūkinės operacijos;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-01-17 UAB ,,Broileta“ prekybos vietose, Alytuje, Kėdainiuose, Kaune ir Prienuose dirbančioms pardavėjoms nurodė neišduoti dalies kasos kvitų bei nesurašyti pinigų gavimo, tokiu būdu kasos aparatais minėtose prekybos vietose neapskaityta ne mažiau kaip 50 169,42 Eur prekybos įplaukų suma, šios piniginės lėšos neapskaitytos nei įmonės prekybos vietose esančiais kasos aparatais, nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje banke, nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, tuo įmonei padarytas ne mažiau kaip 50 169,42 Eur nuostolis, iš jų:
laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-01-16 Įmonės prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), neapskaityta 15 127,65 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2014 m. 04 mėn. iki 2015 m. 04 mėn. Įmonės prekybos vietoje ,,Girstupio“ turgavietėje Kaune, neapskaityta 521,32 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015 m. 08 mėn. iki 2015 m. 09 mėn. Įmonės prekybos vietoje adresu Mindaugo g. 12a, Kėdainiuose, nepaskaityta ne mažiau kaip 180 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-12-31 Įmonės prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), neapskaityta 13 706,88 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2016-01-04 Įmonės prekybos vietoje ,,Giraitės“ turguje, Kėdainiuose, neapskaityta 5 378 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-01-17 Įmonės prekybos vietoje ,,Jazminų“ turgavietėje Alytuje, neapskaityta 12 819,79 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-01-05 Įmonės prekybos vietoje ,,Urmo bazėje“, Kaune, neapskaityta 2 435,79 Eur gautų pajamų (įplaukų);
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ir pažeidžiant 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto nurodymus, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus; kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu bei 2003-09-18 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 40.1.4 punkto nurodymus, kad kasininkas privalo kasos operacijų atlikimo vietoje saugoti grynųjų pinigų sumas, kurios turi atitikti kasos aparato duomenis, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą neužtikrino, kad UAB ,,Broileta“ prekybos vietose Alytuje, Kėdainiuose, Kaune ir Prienuose, kasos operacijų atlikimo vietoje saugomi grynieji pinigai atitiktų kasos aparato duomenis, nes 2016-01-19 patikrinimo metu Įmonės prekybos vietose buvo nustatytas jokiais pinigų apskaitos dokumentais nepagrįstas 534,38 Eur perteklius, minėtos piniginės lėšos neapskaitytos kasos aparatais, nesurašyti šių 534,38 Eur gavimą pateisinantys apskaitos dokumentai;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, tvarkomoje apskaitoje 2014 – 2015 metų laikotarpiu neįregistravo ne mažiau kaip 8 647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir šiai ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų, šių piniginių lėšų neišlaidavo nei iš įmonės kasos, nei iš sąskaitos banke.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 iš dalies negalima nustatyti UAB ,,Broileta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šioje E. B. veikoje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Be to, E. B. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 būdama UAB ,,Broileta“ (į. k. 300574037, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktore, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdama atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, siekdama UAB „Broileta“ naudai išvengti mokesčių ir įmokų, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nurodymus, laikotarpiu nuo 2014 m. 01 mėn. iki 2016 m. 01 mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau kaip 50 169,42 Eur PVM apmokestinamų pajamų ir nurodė UAB ,,Broileta“ buhalterei V. Š., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, įrašyti į žemiau nurodytas deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB ,,Broileta“ pardavimo PVM, minėtas deklaracijas vėliau elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
laikotarpiu nuo 2014 m. 01 mėn. iki 2016 m. 01 mėn. PVM deklaracijų formų FR0600 11 eil. ,,PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas), ją sumažinant 41 462,33 Eur sumai, ir dėl to 29 eil. ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 eil. ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8 707,09 Eur sumai, tokiu būdu nepagrįstai nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso ne mažiau kaip 8 707,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų:
2014-02-24 pateiktoje deklaracijoje – 125,95 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (125,95 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. sausio mėn. deklaracijoje;
2014-03-24 pateiktoje deklaracijoje – 60,32 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (60,32 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. vasario mėn. deklaracijoje;
2014-04-24 pateiktoje deklaracijoje – 119,37 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (119,37 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. kovo mėn. deklaracijoje;
2014-05-23 pateiktoje deklaracijoje – 187,37 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (187,37 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. balandžio mėn. deklaracijoje;
2014-06-24 pateiktoje deklaracijoje – 74,73 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (74,73 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. gegužės mėn. deklaracijoje;
2014-07-25 pateiktoje deklaracijoje – 113,97 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (113,97 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. birželio mėn. deklaracijoje;
2014-08-25 pateiktoje deklaracijoje – 61,71 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (61,71 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. liepos mėn. deklaracijoje;
2014-09-24 pateiktoje deklaracijoje – 160,95 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (160,95 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;
2014-10-24 pateiktoje deklaracijoje – 32,35 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (32,35 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;
2014-11-25 pateiktoje deklaracijoje – 41,01 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (41,01 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. spalio mėn. deklaracijoje;
2014-12-28 pateiktoje deklaracijoje – 147,56 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (147,56 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;
2015-01-26 pateiktoje deklaracijoje – 254,66 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (254,66 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;
2015-02-25 pateiktoje deklaracijoje – 75,11 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (75,11 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. sausio mėn. deklaracijoje;
2015-03-24 pateiktoje deklaracijoje – 106,32 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (106,32 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. vasario mėn. deklaracijoje;
2015-04-24 pateiktoje deklaracijoje – 125,02 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (125,02 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. kovo mėn. deklaracijoje;
2015-05-25 pateiktoje deklaracijoje – 145,08 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (145,08 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. balandžio mėn. deklaracijoje;
2015-06-25 pateiktoje deklaracijoje – 290,58 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (290,58 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. gegužės mėn. deklaracijoje;
2015-07-27 pateiktoje deklaracijoje – 108,13 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (108,13 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. birželio mėn. deklaracijoje;
2015-08-25 pateiktoje deklaracijoje – 92,40 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (92,40 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. liepos mėn. deklaracijoje;
2015-09-24 pateiktoje deklaracijoje – 813,30 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (813,30 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;
2015-10-23 pateiktoje deklaracijoje – 1 147,77 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (1 147,77 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;
2015-11-25 pateiktoje deklaracijoje – 806,73 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (806,73 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. spalio mėn. deklaracijoje;
2015-12-23 pateiktoje deklaracijoje – 318,03 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (318,03 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;
2016-01-25 pateiktoje deklaracijoje – 2 688,21 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (2 688,21 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;
2016-02-25 pateiktoje deklaracijoje – 610,46 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (610,46 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2016 m. sausio mėn. deklaracijoje.
Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, dėl ko UAB ,,Broileta“ išvengė į valstybės biudžetą sumokėti ne mažiau kaip 8 707,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, siekdama išvengti pelno mokesčio mokėjimo apskaičiuojant pelno mokestį neįvertino ne mažiau kaip 18 944,37 Eur apmokestinamojo pelno, gauto už 2015 metais parduotą produkciją ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į bendrovės Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus bei elektroniniu būdu pateikusi ją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė 2 841,66 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, o būtent:
2016-04-25 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijos formoje PLN204 už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, 18 eil. ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 31 984,17 Eur apmokestinamųjų prekybos pajamų, 41 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Nuostolis“ pateikė neteisingus duomenis apie įmonės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (apie pelną), nes deklaravo 8 161 Eur nuostolio, o turėjo deklaruoti 40 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ ne mažiau kaip 18 944,37 Eur apmokestinamojo pelno, 55 eil. ir 59 eil. pateikė neteisingus duomenis apie pelno mokestį, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 2 841,66 Eur pelno mokesčio, tokiu būdu minėtą deklaraciją pateikusi elektroniniu būdu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 2 841,66 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
- pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 straipsnyje nurodytas pajamų mokesčio tarifas – 15 procentų), 23 straipsnio 5 dalies nurodymus, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, nuo 2014-2015 metų metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose FR0573 prieduose FR0573A pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, tokiu būdu į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1 210,20 Eur pajamų mokesčio, o būtent:
2015-02-12 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 priede FR0573A ,,Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ už 2014 metus pateikė neteisingus duomenis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas apie turtą ir jo naudojimą, apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nes 2014 m. deklaracijos priedo FR0573A A10 eilutėje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 17 604,54 Lt (5 098,63 Eur) priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, A12 eilutėje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 2 508,08 Lt (726,39 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio, minėtą deklaraciją elektroniniu būdu pateikusi Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 726,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
2016-03-10 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 priede FR0573A ,,Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ už 2015 metus pateikė neteisingus duomenis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas apie turtą ir jo naudojimą, apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nes 2015 m. deklaracijos priedo FR0573A A10 eilutėje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 3 548,37 Eur priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, A12 eilutėje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 483,81 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio, minėtą deklaraciją elektroniniu būdu pateikusi Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 483,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Tokiu būdu UAB ,,Broileta“ 2014 – 2015 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose FR0573 prieduose FR0573A pateikdama neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1210,20 Eur pajamų mokesčio;
- pažeisdama 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos už 2014 m. skaičiuojamos pagal 2013-12-17 VSDF biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-682 įmokų tarifus, už 2015 m. skaičiuojamos pagal 2014-12-09 VSDF biudžeto 2015 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1392 įmokų tarifus); 9 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., taip pat pažeisdama 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka), nepaskaičiavo ir į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, o būtent:
tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 neįregistravo 8 647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir VSDFV Alytaus skyriui pateiktuose 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD įrašė ir pateikė neteisingus duomenis apie įmonės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį, nes šių pranešimų A11 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 8647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, ir dėl to pranešimų A12 eil. ,,Įmokų suma“ nepaskaičiavo ir nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu pateikdama neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
-pažeisdama 2012-06-19 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 3 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015-01-01 – iki 50 Eur) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015-01-01 – nuo 51 iki 100 Eur) – du kartus per metus, įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus – birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies, t. y. 8 647 Eur, nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 17,24 Eur įmokų į garantinį fondą.
Tokiais savo veiksmais E. B. bendrovės – UAB „Broileta“ bei savo naudai, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pateikė pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, tuomet deklaracijas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tokiu būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės – valstybei mokėtinų pridėtinės vertės, pelno mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei įmokų į garantinį fondą, viršijančių 250 MGL sumą, tuo padarant valstybės biudžetui didelės vertės, 16 350,91 Eur, turtinę žalą.
Šioje E. B. veikoje yra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
UAB „Broileta“ pareikšti kaltinimai dėl to, kad UAB „Broileta“, įmonės kodas 300574037, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), veikiant direktorei E. B., kuri turėdama teisę ją atstovauti ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, tikslu nuslėpti bendrovės UAB „Broileta“ turtą (pajamas, išlaidas bei pelną), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014 rugsėjo mėnesio, organizavo apgaulingą UAB ,,Broileta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamavo ir neapskaitė iš UAB ,,Aivida“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) užsakytos ir 2014-10-21 – 2016-01-14 laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neįregistruotos 10 770 kg (539 dėžių) įvairios produkcijos už 29 589,83 Eur sumą su PVM, neįregistravo šios produkcijos užpajamavimo ir apmokėjimo už ją ūkinės operacijos, taip pat įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamavo ir apskaitos registruose neapskaitė 2014-03-15 – 2015-09-02 laikotarpiu iš Lenkijos Respublikos ūkio subjekto ,,Ubojnia Drobiu Wojszki Spolka jawna Biedrzycki L. P.“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) įsigytos 13 974,3 kg įvairios produkcijos už 18 962,96 Eur (79 467,01 zlotų) sumą, neįregistravo šios produkcijos užpajamavimo ir 16 667,05 Eur (69 862,51 zlotų) apmokėjimo už ją ūkinės operacijos;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-01-17 UAB ,,Broileta“ prekybos vietose, Alytuje, Kėdainiuose, Kaune ir Prienuose dirbančioms pardavėjoms nurodė neišduoti dalies kasos kvitų bei nesurašyti pinigų gavimo, tokiu būdu kasos aparatais minėtose prekybos vietose neapskaityta ne mažiau kaip 50 169,42 Eur prekybos įplaukų suma, šios piniginės lėšos neapskaitytos nei įmonės prekybos vietose esančiais kasos aparatais, nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje banke, nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, tuo įmonei padarytas ne mažiau kaip 50 169,42 Eur nuostolis, iš jų:
laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-01-16 Įmonės prekybos vietoje adresu Naujoji g. 90 Alytuje, neapskaityta 15 127,65 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2014 m. 04 mėn. iki 2015 m. 04 mėn. Įmonės prekybos vietoje ,,Girstupio“ turgavietėje Kaune, neapskaityta 521,32 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015 m. 08 mėn. iki 2015 m. 09 mėn. Įmonės prekybos vietoje adresu Mindaugo g. 12a, Kėdainiuose, nepaskaityta ne mažiau kaip 180 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-12-31 Įmonės prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), neapskaityta 13 706,88 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2016-01-04 Įmonės prekybos vietoje ,,Giraitės“ turguje, Kėdainiuose, neapskaityta 5 378 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-01-17 Įmonės prekybos vietoje ,,Jazminų“ turgavietėje Alytuje, neapskaityta 12 819,79 Eur gautų pajamų (įplaukų);
laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-01-05 Įmonės prekybos vietoje ,,Urmo bazėje“, Kaune, neapskaityta 2 435,79 Eur gautų pajamų (įplaukų);
-pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ir pažeidžiant 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto nurodymus, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus; kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu bei 2003-09-18 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 40.1.4 punkto nurodymus, kad kasininkas privalo kasos operacijų atlikimo vietoje saugoti grynųjų pinigų sumas, kurios turi atitikti kasos aparato duomenis, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą neužtikrino, kad UAB ,,Broileta“ prekybos vietose Alytuje, Kėdainiuose, Kaune ir Prienuose, kasos operacijų atlikimo vietoje saugomi grynieji pinigai atitiktų kasos aparato duomenis, nes 2016-01-19 patikrinimo metu Įmonės prekybos vietose buvo nustatytas jokiais pinigų apskaitos dokumentais nepagrįstas 534,38 Eur perteklius, minėtos piniginės lėšos neapskaitytos kasos aparatais, nesurašyti šių 534,38 Eur gavimą pateisinantys apskaitos dokumentai;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, tvarkomoje apskaitoje 2014 – 2015 metų laikotarpiu neįregistravo ne mažiau kaip 8 647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir šiai ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų, šių piniginių lėšų neišlaidavo nei iš įmonės kasos, nei iš sąskaitos banke.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 iš dalies negalima nustatyti UAB ,,Broileta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šioje UAB „Broileta“ veikoje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Be to, UAB „Broileta“ kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 būdama juridiniu asmeniu, įmonės kodas 300574037, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės E. B., kuri turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kuri veikė UAB „Broileta“ vardu, UAB „Broileta“ naudai ir interesams, tikslu nuslėpti bendrovės UAB „Broileta“ turtą (pajamas, išlaidas bei pelną), pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdama atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, siekdama UAB „Broileta“ naudai išvengti mokesčių ir įmokų, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nurodymus, laikotarpiu nuo 2014 m. 01 mėn. iki 2016 m. 01 mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau kaip 50 169,42 Eur PVM apmokestinamų pajamų ir nurodė UAB ,,Broileta“ buhalterei V. Š., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, įrašyti į žemiau nurodytas deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB ,,Broileta“ pardavimo PVM, minėtas deklaracijas vėliau elektroniniu būdu pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
laikotarpiu nuo 2014 m. 01 mėn. iki 2016 m. 01 mėn. PVM deklaracijų formų FR0600 11 eil. ,,PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas), ją sumažinant 41 462,33 Eur sumai, ir dėl to 29 eil. ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 eil. ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8 707,09 Eur sumai, tokiu būdu nepagrįstai nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso ne mažiau kaip 8 707,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų:
2014-02-24 pateiktoje deklaracijoje – 125,95 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (125,95 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. sausio mėn. deklaracijoje;
2014-03-24 pateiktoje deklaracijoje – 60,32 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (60,32 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. vasario mėn. deklaracijoje;
2014-04-24 pateiktoje deklaracijoje – 119,37 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (119,37 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. kovo mėn. deklaracijoje;
2014-05-23 pateiktoje deklaracijoje – 187,37 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (187,37 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. balandžio mėn. deklaracijoje;
2014-06-24 pateiktoje deklaracijoje – 74,73 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (74,73 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. gegužės mėn. deklaracijoje;
2014-07-25 pateiktoje deklaracijoje – 113,97 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (113,97 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. birželio mėn. deklaracijoje;
2014-08-25 pateiktoje deklaracijoje – 61,71 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (61,71 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. liepos mėn. deklaracijoje;
2014-09-24 pateiktoje deklaracijoje – 160,95 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (160,95 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;
2014-10-24 pateiktoje deklaracijoje – 32,35 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (32,35 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;
2014-11-25 pateiktoje deklaracijoje – 41,01 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (41,01 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. spalio mėn. deklaracijoje;
2014-12-28 pateiktoje deklaracijoje – 147,56 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (147,56 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;
2015-01-26 pateiktoje deklaracijoje – 254,66 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (254,66 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2014 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;
2015-02-25 pateiktoje deklaracijoje – 75,11 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (75,11 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. sausio mėn. deklaracijoje;
2015-03-24 pateiktoje deklaracijoje – 106,32 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (106,32 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. vasario mėn. deklaracijoje;
2015-04-24 pateiktoje deklaracijoje – 125,02 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (125,02 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. kovo mėn. deklaracijoje;
2015-05-25 pateiktoje deklaracijoje – 145,08 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (145,08 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. balandžio mėn. deklaracijoje;
2015-06-25 pateiktoje deklaracijoje – 290,58 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (290,58 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. gegužės mėn. deklaracijoje;
2015-07-27 pateiktoje deklaracijoje – 108,13 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (108,13 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. birželio mėn. deklaracijoje;
2015-08-25 pateiktoje deklaracijoje – 92,40 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (92,40 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. liepos mėn. deklaracijoje;
2015-09-24 pateiktoje deklaracijoje – 813,30 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (813,30 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;
2015-10-23 pateiktoje deklaracijoje – 1 147,77 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (1 147,77 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;
2015-11-25 pateiktoje deklaracijoje – 806,73 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (806,73 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. spalio mėn. deklaracijoje;
2015-12-23 pateiktoje deklaracijoje – 318,03 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (318,03 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;
2016-01-25 pateiktoje deklaracijoje – 2 688,21 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (2 688,21 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2015 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;
2016-02-25 pateiktoje deklaracijoje – 610,46 Eur nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (610,46 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2016 m. sausio mėn. deklaracijoje.
Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, dėl ko UAB ,,Broileta“ išvengė į valstybės biudžetą sumokėti ne mažiau kaip 8 707,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio;
- pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, siekdama išvengti pelno mokesčio mokėjimo apskaičiuojant pelno mokestį neįvertino ne mažiau kaip 18 944,37 Eur apmokestinamojo pelno, gauto už 2015 metais parduotą produkciją ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į bendrovės Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus bei elektroniniu būdu pateikusi ją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė 2 841,66 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, o būtent:
2016-04-25 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijos formoje PLN204 už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, 18 eil. ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 31 984,17 Eur apmokestinamųjų prekybos pajamų, 41 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Nuostolis“ pateikė neteisingus duomenis apie įmonės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (apie pelną), nes deklaravo 8 161 Eur nuostolio, o turėjo deklaruoti 40 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ ne mažiau kaip 18 944,37 Eur apmokestinamojo pelno, 55 eil. ir 59 eil. pateikė neteisingus duomenis apie pelno mokestį, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 2 841,66 Eur pelno mokesčio, tokiu būdu minėtą deklaraciją pateikusi elektroniniu būdu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 2 841,66 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
- pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 straipsnyje nurodytas pajamų mokesčio tarifas – 15 procentų), 23 straipsnio 5 dalies nurodymus, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, nuo 2014 – 2015 metų metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose FR0573 prieduose FR0573A pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, tokiu būdu į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1 210,20 Eur pajamų mokesčio, o būtent:
2015-02-12 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 priede FR0573A ,,Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ už 2014 metus pateikė neteisingus duomenis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas apie turtą ir jo naudojimą, apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nes 2014 m. deklaracijos priedo FR0573A A10 eilutėje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 17 604,54 Lt (5 098,63 Eur) priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, A12 eilutėje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 2 508,08 Lt (726,39 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio, minėtą deklaraciją elektroniniu būdu pateikusi Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 726,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
2016-03-10 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 priede FR0573A ,,Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ už 2015 metus pateikė neteisingus duomenis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas apie turtą ir jo naudojimą, apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nes 2015 m. deklaracijos priedo FR0573A A10 eilutėje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 3 548,37 Eur priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, A12 eilutėje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo ne mažiau kaip 483,81 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio, minėtą deklaraciją elektroniniu būdu pateikusi Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išvengė 483,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Tokiu būdu UAB ,,Broileta“ 2014 – 2015 metų Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose FR0573 prieduose FR0573A pateikdama neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1 210,20 Eur pajamų mokesčio;
- pažeisdama 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos už 2014 m. skaičiuojamos pagal 2013-12-17 VSDF biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-682 įmokų tarifus, už 2015 m. skaičiuojamos pagal 2014-12-09 VSDF biudžeto 2015 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1392 įmokų tarifus); 9 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, taip pat pažeisdama 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka), nepaskaičiavo ir į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, o būtent:
tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 neįregistravo 8 647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip 6 583,63 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir VSDFV Alytaus skyriui pateiktuose 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD įrašė ir pateikė neteisingus duomenis apie įmonės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį, nes šių pranešimų A11 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 8 647 Eur darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, ir dėl to pranešimų A12 eil. ,,Įmokų suma“ nepaskaičiavo ir nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu pateikdama neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 574,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- pažeisdama 2012-06-19 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 3 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015-01-01 – iki 50 Eur) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015-01-01 – nuo 51 iki 100 Eur) - du kartus per metus, įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus – birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies, tai yra 8 647 Eur, nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 17,24 Eur įmokų į garantinį fondą.
Tokiais savo veiksmais UAB „Broileta“ savo naudai, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pateikė pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, tuomet deklaracijas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tokiu būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės – valstybei mokėtinų pridėtinės vertės, pelno mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei įmokų į garantinį fondą, viršijančių 250 MGL sumą, tuo padarant valstybės biudžetui didelės vertės, 16 350,91 Eur, turtinę žalą.
Šioje UAB „Broileta“ veikoje yra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. B. visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei parodė, kad 2006 m. įsisteigė savo E. B. IĮ. 2014 m. šios įmonės statusas buvo pakeistas ir nuo tada pradėjo veikti UAB „Broileta“. Ji yra šios įmonės savininkė ir akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. šios įmonės akcijų. Taip pat ji šios įmonės direktorė, vadovauja įmonei, kontroliuoja visą jos veiklą. Įmonė užsiima mažmenine prekyba maisto produktais. Ji pati duoda nurodymus darbuotojams, sprendžia dėl įmonės veiklos. Iš viso įmonėje dirba 23 ar 24 darbuotojai. Įmonės buhalteriją tvarko specialiai tam pasamdyta buhalterė V. Š.. Ji tvarko visą įmonės apskaitą – įvertina dokumentus įmonės apskaitoje, veda apskaitos registrus. Taip pat visus privalomus pateikti duomenis VMI, Sodrai, E. B. prieš tai juos pasirašius, teikia buhalterė. Visa buhalterinė apskaita vedama kompiuterine programa „Debetas“. Už prekių užsakymą ir jų apskaitą įmonėje atsakinga E. B.. Pagrindinė produkcija yra paukštiena, kuria ji užsakinėjo iš UAB „Vilniaus paukštynas“ „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Romega, UAB „Aivida“. Kiek kada kokių prekių užsakyti ji visada spręsdavo pati. Jai cecho darbuotojai tik pateikdavo duomenis apie prekių likučius, o kiek ir kokių prekių užsakyti, ji visada spręsdavo pati. Užsakydama prekes iš UAB „Romega“ ir iš UAB „Aivida“ kartais dalį prekių užsakydavo su dokumentais, o dalį užsakydavo be dokumentų. Iš UAB „Romega“ ir iš UAB „Aivida“ užsakydavo produkciją užsakymų telefonu. Jokio kontaktinio asmens, per kurį teikdavo užsakymus, neturėjo. Minėtų įmonių darbuotojai keisdavosi, todėl negalėjo nurodyti asmenų, iš kurių užsakinėjo produkciją. Paskambinusi UAB „Aivida“ telefonu ji nurodydavo kokį kiekį produkcijos nori užsakyti. Pasakydavo, kiek produkcijos perka su dokumentais, kiek be dokumentų. Tai pasakydavo tokiais žodžiais, kaip pavyzdžiui: trys plius vienas – tai reiškia dvi dėžės produkcijos su dokumentais, viena – be dokumentų. Yra buvę atvejų, kad užsakydama paminėdavo žodžius per pusę, bet taip sakydavo retai, dažniausiai - „trys plius vienas“. Iš UAB „Aivida“ be dokumentų paimdavo trečdalį visos užsakytos produkcijos, ne daugiau. Daugiausiai tai būdavo kalakutieną. Šią produkciją, nupirktą be dokumentų realizuodavo per UAB ,,Broileta“ prekybos vietas. Taip sugalvojusi buvo ji pati, kad galėtų išsilaikyti turgaus rinkoje ir konkuruoti su kitais prekeiviais kainų prasme. Būdavo atvejų, kada parduodant produkciją turgaus prekyvietėse nebuvo išmušami kasos čekiai. Visos pardavėjos buvo supažindintos su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Tą turėjo padaryti buhalterė, šie dokumentai turėtų būti buhalterijoje. Iš UAB „Romega“ E. B. taip pat užsakydavo prekių be dokumentų. Iš šios įmonės užsakydavo daugiau, negu iš UAB „Aivida“, kadangi iš ten užsakydavo daugiau broilerius, rečiau kalakutieną. Užsakinėjant iš UAB ‚Romega“ naudojo „Slaptažodį“ „Broiletai ir Giedriui“ – tai reiškė, kad dalis produkcijos („Broiletai“) su dokumentais, dalis (sau) be dokumentų. Šią produkciją taip pat realizuodavo per prekyvietes. Už produkciją, nupirktą be dokumentų, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Pinigus daugelių atvejų atiduodavo tiesiogiai minėtų įmonių direktoriams. Už prekes, kurios buvo apskaitomos įmonės apskaitoje, dažniausiai buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Pavedimus darydavo ji pati. Su UAB „Aivida“ daugiausiai būdavo atsiskaitoma grynais pinigais. Visoms prekėms, kurios buvo įsigytos su dokumentais, buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kurie buvo įtraukiami į apskaitą. Pagrindinis UAB „Broileta“ cechas yra Birštono sav. Birštono vs. Birštono g. 41. Šiame ceche būdavo paruošiamos prekės, t. y. malama, pjaustoma mėsa, kuri vėliau buvo paskirstoma po įmonės prekyvietes. Prekes į prekyvietes išvežiodavo įmonės vairuotojai. Kiekviena prekyvietė užsisakydavo prekes kitai dienai iš vakaro, t.y. būdavo padaromas užsakymas, suruošiamos užsakytos prekės ir ryte vairuotojai jas išvežiodavo po prekyvietes. Užsakymai buvo priimami telefonu. Jeigu E. B. būdavo ceche, užsakymus priimdavo ji, jeigu jos nebūdavo – kiti įmonės darbuotojai. Visi darbuotojai galėjo priimti užsakymus. Atskirai paskirto darbuotojo nebuvo. Kai būdavo ruošiami užsakymai, būdavo pildomas užsakymų lapas, kuriame buvo surašoma, kuriai prekyvietei ko reikia, tada šis užsakymų lapas buvo pateikiamas buhalterijai. Tuomet išrašoma sąskaita ir padedama vairuotojams išvežimai. Taip pat vairuotojams buvo išrašomi krovinio važtaraščiai ir sąskaitos faktūros. Važtaraščius išrašydavo buhalterė. Krovinio važtaraščiuose ir sąskaitose buvo nurodomos visos prekės, kurios buvo pateiktos išvežimui į prekyvietes. Kartais, kai E. B. ceche nebūdavo, prekes užsakydavo buhalterė arba bet kuri kita darbuotoja, kadangi įmonės telefone įmonių, iš kurių buvo užsakoma produkcija, numeriai buvo įvesti. Tačiau darbuotojos produkciją užsakinėdavo tik su dokumentais. Galbūt jos buvo girdėjusios, kaip E. B. užsakinėdavo prekes, galbūt ir suprato, kad ji užsakydavo prekes be dokumentų, bet pačios to nedarydavo. Atvežę prekes į prekyvietes, vairuotojai taip pat iš jų paimdavo per vakarykštę dieną suprekiautus pinigus. Atiduodamos pinigus pardavėjos išmušdavo kasos čekį, ant kurio pasirašydavo vairuotojas. Vairuotojai tuos pinigus pristatydavo E. B.. Ji gavusi pinigus juos perskaičiuodavo, ir tą sumą, kuri atitikdavo kasos čekiuose nurodytas sumas, perduodavo buhalterei įtraukimui į apskaitą. Ta pinigų suma, kuri viršydavo čekiuose nurodytą sumą, likdavo pas E. B.. Iš šių pinigų ji sumokėdavo UAB „Aivida“ ir UAB „Romega“ už prekes, kurias pirkdavo be dokumentų. Su pardavėjomis oficialiai gautos produkcijos kiekių atitikimas oficialiai parduotai produkcijai pinigine išraiška pagal kasos aparatų rodmenis nebuvo derinamas, jos jai perduodavo visus pinigus, o ji pati visus duomenis susitikrindavo. Grynus pinigus į kasą galėdavo priimti tiek buhalterė, tiek ji, tačiau realiai grynus pinigus visuomet tvarkydavo pati E. B.. Perkamų ir parduodamų prekių (kurios buvo nupirktos su dokumentais) apskaitą vesdavo buhalterė. E. B. buhalterei pateikdavo sąskaitas suvedimui į apskaitą. Kas liečia dokumentais neįformintas prekes, tai E. B. už jas tiesiog atsiskaitydavo grynais pinigais ir jokios šių prekių apskaitos nevedė bei užrašų neturėjo. Prekyvietėse dirbančios pardavėjos jai mėnesio gale pateikdavo prekių likučius. Jos susitikrindavo, ar pagal važtaraščius būdavo atvežamos visos prekės. Deklaracijos VMI ir Sodrai būdavo teikiamos pagal buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis, juos teikdavo buhalterė. Neoficialaus atlyginimo darbuotojams nemokėdavo, tačiau yra buvę atvejų, kai darbuotojams buvo sumokėjusi iki 50 eurų sumas prie atlyginimo dėl jų sunkios materialinės padėties. Tai nebuvo fiksuotos sumos ir šių sumų nemokėdavo pastoviai, o tik išimtiniais atvejais. Dėl šių savo padarytų nusikaltimų labai gailėjosi, iš to pasimokė ir parodė, kad ateityje tokių dalykų nebedarys (t.27, b.l. 32-35). Papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad produkciją iš UAB „Aivida“ ir UAB „Romega“ be dokumentų užsakinėjo nuo 2015 m. pradžios, t. y. maždaug metus laiko. Apskritai iš šių įmonių produkciją užsakinėdavo maždaug nuo 2012 m., kadangi dirbo su paukštiena, todėl šias įmones žinojo. Paskutinius pastaruosius metus (nuo 2015 m. pradžios) daugiausia produkcijos UAB „Broileta“ užsakinėdavo iš UAB „Romega“ ir iš UAB „Aivida“. Kad yra tokia galimybė užsisakyti produkcijos be dokumentų, ji sužinojo iš turgaviečių darbuotojų. Kadangi iš UAB „Romega“, UAB „Aivida“ užsakinėdavo prekes iš anksčiau, per kurį laiką susipažino su jų darbuotojais. Dėl prekių užsakymo be dokumentų buvo susitarę su minėtų įmonių direktoriais, t. y. su UAB „Aivida“ direktoriumi Aidu bei UAB „Romega“ direktoriumi Romanu. Pirmiausia ji direktorių pasiteiravo, ar yra galimybė užsakyti prekes be dokumentų, o jie pasakė, kad tokia galimybė yra. Konkretaus kiekio, kiek ji turėtų nupirkti ar kiek UAB „Aivida“ ir UAB „Romega“ galėjo parduoti prekių be dokumentų, nebuvo sutarę, tiesiog prekes užsakydavo pagal poreikį. Dėl kažkokių raktinių žodžių (kaip trys plius vienas) neapskaitytų prekių užsakymams pateikti konkrečiai nesitarė, tiesiog taip išėjo savaime. Kiek neapskaitytos produkcijos nupirkdavo iš kurios įmonės, tikslių skaičių negalėjo pasakyti. Per savaitę produkcija buvo užsakoma apie du – tris kartus, pagal poreikį. Per mėnesį iš viso neapskaitytos produkcijos iš abiejų įmonių galėjo būti ne mažiau kaip 500 kg, tačiau nenurodė, kokį kiekį atskirai iš UAB „Aivida“, kokį – iš UAB „Romega“ nupirkdavo, nes iš „Aivida“ daugiau užsakydavo kalakutieną, o iš UAB „Romega“ – vištieną. Iš kokių konkrečiai darbuotojų užsakinėdavo prekes be dokumentų, ji nežino. Tos dvi įmonės turėjo bendrus užsakymų numerius, į kuriuos visuomet skambindavo, o kas atsiliepdavo ir priimdavo užsakymą, nežino. Šių užsakymų telefonų numerių neprisiminė, bet jie yra įvesti UAB „Broileta“ telefone, kuris buvo įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Broileta“ prekybos taškai buvo (duomenys neskelbtini), Jazminų turgavietėje, Kaune – Urmo bazėje, Vilijampolės turgavietėje, Girstučio turgavietėje, Kėdainiuose –Mindaugo g. turgavietėje, J. Basanavičiaus g. turgavietėje, Prienuose parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Produkciją iš cecho į prekyvietes išvežiodavo įmonės vairuotojai O. B., V. J.. Jie iš pardavėjų paimdavo pinigus už produkciją. Pardavėjos paduodavo už visą produkciją bendrai, o E. B. pati susiskaičiuodavo, kiek pinigų nebuvo įmušta į kasą. Iš neapskaitytos produkcijos kas mėnesį susidarydavo maždaug 700 eurų suma. Šių pinigų buhalterei ji neatiduodavo, jie liko pas ją (t.27, b.l. 36-38). 2016-06-03 papildomos apklausos metu įtariamoji E. B. parodė, kad suprato, kuo įtariama, kalta prisipažino iš dalies. Nesutiko su aplinkybėmis, kad nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje, taip pat negalėjo įvardyti tikslių kiekių produkcijos ir pinigų sumų, kurie buvo neapskaityti, o taip pat nepripažino, kad veikė apgaulės būdu, siekdama gauti grynų pinigų įmonės veiklai. Taip pat parodė, kad 2016-01-19 UAB ,,Broileta" patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti įmonės kompiuteriai, buhalteriniai dokumentai bei užrašai. Kratos metu paimtas nešiojamasis kompiuteris ,,Asus". Šis kompiuteris anksčiau stovėjo įmonės ceche ir buvo naudojamas užsakymams suvedinėti ir etiketėms spausdinti. Kadangi nuo ceche esančios drėgmės kompiuteris dažnai gesdavo, jis buvo perneštas į administracines patalpas. Šiame kompiuteryje yra ,,Excel“ formato failai su lentelėmis, kurių pavadinimai surašyti pagal mėnesį ir dieną nuo 06-02 iki 06-26, t. y. nuo birželio 2 d. iki birželio 26 d. Šiose lentelėse buvo pildomi prekių užsakymai iš cecho. Užsakymus iš UAB ,,Broileta" prekyviečių priimdavo dažniausiai E. B., jeigu jos nebūdavo – cecho darbuotojai ar buhalterė. Užsakymai būdavo surašomi ant popierinio lapelio, kuris perduodamas į cechą. Cecho darbuotojai užsakymus suruošdavo, surašydavo produkciją kilogramais ir perduodavo šią informaciją buhalterijai. Tuomet buhalterijoje būdavo užpildoma aptariama ,,Excel" lentelė. Lentelės kairėje pusėje surašyti produkcijos pavadinimai, per vidurį stulpeliuose – kiekiai, kainos, suma. Viršuje buvo rašoma data, taip pat, kiek išduota taros. Atskiros lentelės buvo rašomos pagal kiekvieną prekyvietę ar užsakovą - ,,Baze" - UAB ,,Broileta" prekyvietė Pramonės g. 16, Kaunas, "Jurgita" - UAB "Broileta" prekyvietė jazminų turgavietėje, Alytuje, ,,Papartis" - UAB ,,Broileta" prekyvietė - (duomenys neskelbtini), ,,Prienu parduot." - UAB ,,Broileta" parduotuvė J(duomenys neskelbtini), ,,Girstupis" – UAB ,,Broileta" prekyvietė (duomenys neskelbtini), ,,Vilijam." - UAB ,,Broileta" prekyvietė Vilijampolės turgavietėje, Neries krantinės g., Kaunas, ,,Kėdainiai" - UAB ,,Broileta" prekyvietė Giraitės turgavietė, Kėdainiai, ,,Prienu turgus" – UAB ,,Broileta" prekyvietė (duomenys neskelbtini), ,,Vilnius" - privatūs užsakovai, (,,Finansinių tyrimų biuras", fiziniai asmenys), ,,Rukinimui" - gaminiai vežami rūkinimui P. įmonei (tikslaus pavadinimo neprisimenu), ,,V." - fizinis asmuo, pavardės neprisiminė, ,,Akademija" - fizinis asmuo, kurio neprisiminė, ,,S." - Alytaus teisme esanti kavinė, ,,Tulpė" - Birštono Sanatorija, ,,L." - fizinis asmuo iš Vilniaus, pavardės neprisiminė, ,,Sporto baras" - Prienų kavinė, ,,Kauteksa" - Birštono kavinė, ,,Seklytele" - Birštono kavinė, ,,Dzesklauda" - Džesklauda, Birštono kavinė, ,,Pica arena" - Kauno picerija, tikslaus pavadinimo neprisiminė, ,,Gyvukai" - UAB ,,Valeta -P", Prienų kavinė, ,,Aldevita Rugio" - Aldevita kavinė, Rugio - kavinė (duomenys neskelbtini), ,,Egle" - Birštono sanatorija, ,,Jieznas" - Jiezno kavinė, tikslaus pavadinimo neprisiminė, ,,Gile Sileksa" - įmonė Kaune ,,Sileksa", ,,Giles. krom." - UAB ,,Gilės kromelis", ,,Senjoru rez." - Birštono viešbutis – sanatorija, ,,bendrai" - bendra suvestinė, kiek užsakyta produkcijos iš visų prekyviečių ir privačių užsakovų. Tuomet ši lentelė būdavo atspausdinama ir kartu su važtaraščiu pateikiama į prekyvietes. Važtaraščiai buvo spausdinami iš buhalterinės programos. Prie lentelės dešinėje esantis važtaraščio šablonas buvo tik atsarginis variantas, jei kartais nebūtų galima jo paruošti su programa. Užpildytos prekių užsakymo lentelės buvo teikiamos tik UAB ,,Broileta" prekyvietėms, tam, kad pardavėjos galėtų, jeigu reikia, jose atlikti pataisymus, matytų tikslius produkcijos kiekius, kadangi važtaraštyje buvo nurodomi bendri produkcijos kiekiai. Produkcijos kiekiai ir kainos, nurodytos lentelėje ir važtaraštyje, sutapdavo. Mėnesio pabaigoje pardavėjos iš prekyviečių per vairuotoją perduodavo važtaraščius, grąžinti produkcijos užsakymo lentelių, nebuvo nurodžiusi, kadangi jai jos nebuvo būtinos,. Ji jas turėjo elektroniniame variante. Pardavėjos jai ant lapelio tik parašydavo, jeigu iš prekyvietės būdavo grąžinama kažkokia produkcija. E. B. darbo vieta įmonės administracinėse patalpose buvo kairėje pusėje, dešinėje pusėje - buhalterės. E. B. darbo vietoje buvo kompiuteris, kuris taip pat buvo paimtas kratos metu. Tuo kompiuteriu naudojosi tik ji. Kompiuteryje esantis failas pavadinimu ,,PIRKIMAS 2016" ,,Excel" formato lentelėje, kurioje buvo pasidariusi pirktos produkcijos suvestinę. Tačiau negalėjo paaiškinti, kokie tiksliai duomenys ten buvo suvesti. Kompiuteryje esantis failas pavadinimu ,,Wojszki" užsakymas buvo ,,Excel“ formato lentelės, kurioje rašė užsakymą produkcijai, kurią užsakinėjo iš Lenkijos įmonės. Taip pat jos kompiuteryje yra failai pavadinimu nuo "01-02" iki "01-31" - tai yra analogiškos lentelės kaip ir nešiojamajame kompiuteryje, kuriose buvo surašyti užsakymai į prekyvietes. Apklausos metu taip pat parodė, kad ji, kaip UAB ,,Broileta" direktorė atlikdavo darbus, susijusius su Veterinarijos dokumentacija, Darbo saugos dokumentacija, o visus buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterė V. Š.. Pardavėjos taip pat kas mėnesį atlikdavo prekyvietėje esančių prekių inventorizaciją, bei surašydavo prekių likučius. Šiuos duomenis pirmiausia susitikrindavo ji pati, ar likučiai sutampa su jos turimais užsakymų duomenimis, po to perduodavo buhalterei, kuri savo ruožtu žiūrėdavo, ar pagal buhalterinę programą viskas atitinka. Tiek produkcijos užsakymų lenteles, kurios buvo surašomos ,,Excel" formatu, tiek važtaraščius atspausdindavo ir suruošdavo buhalterė. 2016-01-19 kratos metu UAB ,,Broileta" parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, kurį naudojo parduotuvės vedėja ir E. B.. Šiame kompiuteryje esantis failas pavadinimu ,,editai2" yra ,,Excel“ formato lentelė. Šią lentelę pildė ji. Šioje lentelėje buvo grafos ,,Kasa data" - metai, mėnesis, diena, ,,Prekiauta" - kiek suprekiauta per dieną, ,,Gryni" - sumokėta į kasą grynais pinigais", ,,kreditas" - atsiskaitymas banko kortele , ,,be" - prekės, paimtos į skolą, ,,kasa suma" - bendra tos dienos apyvarta. Prekės į skolą buvo duodamos kai kuriems fiziniams asmenims, kurių įvardyti negalėjo. Taip pat kratos metu UAB ,,Broileta" patalpose buvo rastas ir paimtas popieriaus lapas su lentele supakuotas pakete Nr. 331258. Kadangi įmonės kasa buvo pas E. B., šioje lentelėje ji pildė, kiek konkrečią dieną, kokioms reikmėms, kokia pinigų suma buvo paimta, ar kiek pinigų įdėta. Administracinėse patalpose kratos metu rasti ir paimti juodraštiniai maži lapeliai, sudėti į rudos spalvos voką, tai užsakymų juodraštiniai variantai. Ant jų buvo rašomi užsakymai, kurie paskui buvo supildomi kompiuteriu į minėtas ,,Excel" formato lenteles. Buhalterės darbo vietoje rastuose dokumentuose, susegtuose į mėlynos spalvos aplanką esančiame lapelyje su rankraštiniu įrašu ,,E. F.", ji užrašė sąskaitos rekvizitus buhalterei, už produkciją išrašymui, lapelis su rankraštiniu įrašu ,, (duomenys neskelbtini)" buvo surašytas užsakymas Kauno kavinei "Pica arenarta". Vairuotojai visus iš prekyviečių paimtus pinigus ir dokumentus perduodavo E. B., o ji buhalterei perduodavo dokumentus, kurie buvo reikalingi įtraukimui į apskaitą. Pinigai likdavo pas E. B.. Vairuotojai turėtuoae sąsiuviniuose žymėdavosi kiekvieną dieną, kiek iš kokios prekyvietės paimta pinigų, kiek sumokėta už kurą ir šią informaciją pateikdavo jai. Prie iš vairuotojo O. B. paimtų dokumentų buvo prisegtas buhalterės lapelis su užrašu ,,asmeniškai", kuris reiškė, kad užsakovo įmonės darbuotojas užsisako produkcijos sau asmeninėms reikmėms. Šioms prekėms sąskaitos neišrašydavo, o įmušdavo kasos kvitą kasos aparate, kuris stovėjo UAB ,,Broileta" ceche. UAB ,,Broileta" vairuotojas V. J. sąsiuvinyje taip pat žymėdavo, kokias pinigų sumas iš kokių taškų paimdavo (stulpelis kairėje sąsiuvinio lapo pusėje), ir kokias pinigų sumas kam sumokėdavo (stulpelis dešinėje sąsiuvinio lapo pusėje). Kratos metu UAB ,,Broileta" ceche paimtoje mėlynos spalvos užrašų knygelėje cecho darbuotojai užrašydavo, jei priimdavo kokius užsakymus, kitą informaciją, kad nepamirštų. Ceche rastuose lapeliuose, kuri buvo surišti baltos spalvos siūlu, taip pat buvo užsakymų lapeliai. Lapelio viršuje buvo rašoma data (mėnesis ir diena) ir prekyvietė ar parduotuvė, kuri pateikia užsakymą. Lapelio kairėje pusėje kompiuteriu atspausdinti produkcijos pavadinimai, toliau ranka įrašytas pirmas skaičius – tai jos arba buhalterės įrašytas užsakytos produkcijos kiekis vienetais, antras skaičius – cecho darbuotojo įrašytas užsakytos produkcijos svoris kilogramais. Nubrauktas skaičius rodė, kad tokios produkcijos tą dieną nebuvo. Tarp tų lapelių buvo ir lapelių, kuriuoseranka surašyti užsakytų prekių pavadinimai ir kiekiai, tačiau jų neišmesdavo, kad esant reikalui, galėtų pasitikrinti. Visi šie ranka surašyti užsakymai būdavo suvedami kompiuteriu į ,,Excel“ formato lenteles, atspausdinami ir pateikiami prekyviečių darbuotojoms. Analogiški prekių užsakymo lapeliai buvo susegti oranžinės spalvos segtuve. Juodame dokumentų segtuvuve susegtuose lapeliuose su rankraštiniais įrašais buvo darbuotojų surašyti prekių užsakymai. Kratos metu E. B. darbo vietoje rastas ir paimtas sąsiuvinis su užrašu ,,cehas". Šiame sąsiuvinyje buvo rašoma produkcija, kurią parduodavo tiesiogiai iš UAB ,,Broileta" cecho, pirkėjams patiems atvažiavus į vietą. Cecho darbuotojai norimas prekes susverdavo, parašydavo ant lapelio, o pirkėjas ateidavo pas E. B. susimokėti. Šios sumos už produkciją būdavo įmušamos į kasą. Sąsiuvinyje buvo rašoma data (metai mėnesis, diena), produkcijos pavadinimai, kiekis (kg) ir kaina, taip pat kasos likutis, ir "kasa" - kiek tą dieną per kasą suprekiauta pinigų. Kratos metu jos darbo vietoje rastas ir paimtas sąsiuvinis su užrašu ,,rūkyti". Šiame sąsiuvinyje cecho darbuotojai surašydavo, kokią dieną ir kiek šviežios produkcijos pagal svorį sumarinuota (šv.) ir kiek parvežta rūkytos produkcijos (r.). Kratos metu jos darbo vietoje rasti ir paimti sąsiuvinio lapai su rankraštiniais įrašais, pažymėti Nr. 1 - tai lapkričio 30 d. UAB ,,Broileta" parduotuvės patikrinimo (inventorizacijos duomenys). Pardavėjos jai ranka surašydavo šią informaciją, o ji kompiuteriu ją susivesdavo į inventorizacijos lapą. Šiame patikrinime nerašydavo produkcijos pavadinimų, tik prekių vienetus ir kainą. Lapai su rankraštiniais įrašais, pažymėti Nr. 2 - taip pat UAB ,,Broileta" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pateikta informacija, kurioje parašyta, kiek kurią dieną kokiam tiekėjui sumokėta pinigų už prekes. Lapai su užrašu ,,Kėdainiai" buvo iš UAB ,,Broileta" prekyvietės Kėdainių turgavietėje – tai darbo grafikai, taip pat lapas su rankraštiniais įrašais, kuriame prekyvietės pardavėjos jai surašė ataskaitą apie prekių likučius, kiek tą dieną suprekiauta, kiek grąžinta prekių ir koks galutinis likutis. Raudonos spalvos rašikliu surašyti jos įrašai patikrinus atskaitos duomenis ir nustačius neatitikimus. Lapas su rankraštiniais įrašais, pažymėtas Nr. 3 surašytas E. B., bet jame esančių įrašų paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė. Lapai su rankraštiniais įrašais, pažymėti Nr. 4 yra cecho darbuotojų jai pateikta informacija apie konkrečios dienos prekių likučius ceche. Lapai su kompiuteriu atspausdinta lentele ir rankraštiniais įrašais, pažymėti Nr. 5 - E. B. surašyti iš tiekėjų gauti sąskaitų numeriai, sumos, sąskaitų apmokėjimo terminai ir data, kada sąskaita apmokėta. Šioje lentelėje esantys mokėjimai buvo daromi per įmonės banko sąskaitą. Šią lentelę buvo pasidariusi pati, kadangi darydavo bankinius pavedimus. Sąsiuvinio lapai, pažymėti Nr. 6, buvo iš vairuotojo sąsiuvinio, kuriame jis žymėdavo iš prekybos taškų surinktus pinigus. Lapai su rankraštiniais įrašais, pažymėti Nr. 7, nr. 8 , taip pat yra cecho darbuotojų surašyti cecho produkcijos likučiai 2015-12-01 dienai. Lapai, pažymėti skaičiais nuo Nr. 9 iki Nr. 41 yra užsakymų lapai, kuriuose kompiuteriu yra surašyti pagal datą (nuo 2015-12-01) produkcijos pavadinimai (kairėje pusėje), prekyviečių pavadinimai (lapo viršuje), stulpeliuose užrašyti užsakytos produkcijos kiekiai. Pirmas skaičius yra užsakytos produkcijos kiekis, antras skaičius - svoris, kurį nurodo cecho darbuotojai. Prie šių lapų prisegti mažesni lapeliai, kuriuose parašyta, kiek tą dieną grąžinta produkcijos iš prekyviečių. Produkcija grąžinama tokia, kurią utilizuoti, arba per daug užsakyta. Lapai su kompiuteriu atspausdinta informacija UAB ,,Finansų tyrimų biuras" yra surašyti šios įmonės darbuotojų (fizinių asmenų) užsakymai. Lapas su rankraštiniais įrašais, pažymėtas Nr. 42 yra UAB ,,Broileta" prekyvietės Kėdainiuose pardavėjų pateikta ataskaita apie prekių likučius. Lape su rankraštiniais įrašais, pažymėtame Nr. 43, esančių įrašų paaiškinti negalėjo, kadangi neprisimnė, kas juose buvo pažymėta. Lape su rankraštiniais įrašais, pažymėtame Nr. 44, yra rašytas produkcijos užsakymas. Lapai su kompiuteriu atspausdinta informacija, pažymėti Nr. 45, yra prekių užsakymo lentelės yra tos pačios lentelės, kurios buvo rašomos ,,Excel“ formatu ir pateikiamos prekyvietėms kartu su važtaraščiais. Prie šių lentelių yra prisegti lapeliai, ant kurių pardavėjos užrašydavo grąžinamos produkcijos kiekius. Sąsiuvinio lapai, pažymėti Nr. 47, yra iš vairuotojo sąsiuvinio, kuriame jis žymėdavo iš prekybos taškų surinktus pinigus. Lape su kompiuteriu atspausdinta lentele ir rankraštiniais įrašais, pažymėtas Nr. 46, esančioje lentelėje buvo pildoma pildėme, kiek konkrečią dieną kokioms reikmėms kokia pinigų suma paimta, ar kiek pinigų įdėta. Šią informaciją ji rašydavosi, kad žinotų, kiek paimta ir įdėta pinigų į įmonės kasą. UAB ,,Broileta" grynų pinigų kasa buvo pas ją, kadangi E. B. buvo įmonės kasininkė, o buhalterė tvarkė tik dokumentus. Taip pat parodė, kad joks fiksuotas ar nuo parduotos produkcijos priedas prie atlyginimo pardavėjoms nebuvo mokamas. Iš UAB ,,Aivida" ir iš UAB ,,Romega" neapskaityta produkcija buvo perkama žemesnėmis kainomis, negu pagal sąskaitas. Tų kainų nurodyti negalėjo. UAB ,,Romega" visada išmušdavo čekį produkcijai, kurią pirkdavo ne pagal sąskaitą, tik E. B. jo neįtraukdavo į UAB ,,Broileta" buhalteriją (t.27, b.l. 47-51). 2017-10-19 papildomos apklausos metu E. B. kalta prisipažino visiškai. Parodė, jog pripažįsta, kad įtarime nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB ,,Broileta“ buhalterinę apskaitą bei siekdama išvengti mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai, pateikė neteisingus duomenis minėtoms institucijoms apie valstybei mokėtinų pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Taip pat prašė remtis jos ankstesnių apklausų metu duotais parodymais. Esant galimybei norėtų šį ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, kadangi įsipareigojo atlyginti valstybei padarytą žalą ir toliau vykdys veiklą laikydamasi įstatymų. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (t.27, b.l. 62,63).
Juridinio asmens UAB ,,Broileta“, atstovas advokatas V. J., kaltę pripažino visiškai, kad juridinis asmuo UAB ,,Broileta" padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Taip pat parodė, kad dėl dviejų įtarime paminėtų aplinkybių, o būtent dėl 2016-01-25 pateiktos deklaracijos, kurioje nedeklaruota 2688,21 EUR pardavimų PVM ir 2016-02-25 pateiktos deklaracijos, kurioje nedeklaruota 610,46 EUR pardavimų PVM, paaiškino, kad šių duomenų, t. y. minėtų sumų deklaruoti UAB ,,Broileta" negalėjo, kadangi 2016-01-19 bendrovėje buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti įmonės dokumentai bei kompiuteriai, todėl minėtų duomenų nebuvo galimybės įtraukti į apskaitą bei deklaruoti ir tai nepriklausė nuo įmonės darbuotojų valios. Esant galimybei UAB ,,Broileta" kaip juridinis asmuo sutiko šį baudžiamąjį procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Taip pat UAB ,,Broileta" sutiko atlyginti valstybei padarytą žalą (t.28, b.l. 60,61).
Kaltinamosios E. B. ir UAB „Broileta“ kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, be visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytojas V. J. parodė, kad UAB ,,Broileta“ nuo 2014-10-10 dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Į jo pareigas įėjo paukštienos produkcijos pakrovimas iš cecho ir išvežiojimas po prekybos taškus. Cechas yra Birštono vienkiemyje, (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkė yra E. B.. Jos vyras G. B. prižiūri fermas. Darbo sąlygas, užmokestį prieš įsidarbindamas aptarė su E. B. ir su ja pasirašė darbo sutartį. Visus reikalus, susijusius su paukštienos išvežiojimu tvarko E. B.. Nežino, kas yra atsakingas už prekių apskaitą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau žino, kad įmonėje yra buhalterė. Jam nurodymus įmonėje duodavo E. B.. Ateidamas į darbą apie 03 val. 30 min., jis iš kabineto pasiimdavo jam paliktus dokumentus, tokius kaip krovinio važtaraščiai. Ant minėto važtaraščio būdavo E. B. arba buhalterės parašas, jis pats juose taip pat pasirašydavo. Pasižiūrėjęs dokumentus eidavo į cechą, kur būdavo sudėtos dėžės su paukštienos produkcija. Susikrovęs dėžes jas išvežiodavo Kauno kryptimi į Kaune esantį Vilijampolės turgų, urmo bazes, Kėdainiuose į Giraitės turgavietę ir į senąją turgavietę. Taip pat važiuodavo ir į UAB ,,Aivida“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš ten paimdavo kalakutus, kuriuos parveždavo į UAB ,,Broileta“ cechą. Atėjęs į darbą rasdavo E. B. ranka parašytą lapelį, kad reikės važiuoti į UAB ,,Aividą“. Į UAB ,,Aivida“ vykdavo be dokumentų, o iš ten paimdavo kalakutienos produkciją ir sąskaitas – faktūras. Produkciją ir sąskaitas faktūras parveždavo į ofisą. Pats asmeniškai dėl produkcijos su niekuo nieko nesiderindavo, viską suderindavo E. B.. Nenurodė, kokios kilmės buvo minėta kalakutiena. Dažniausiai už kalakutus jis sumokėdavo turimais pinigais, kuriuos gaudavo iš kitų pardavėjų už parduotą produkciją. Tai darydavo E. B. nurodymu. Kur pinigus mokėdavo jis pats, visuomet pasirašydavo ant sąskaitų – faktūrų. Ant faktūrų buvo parašytas ir produkcijos svoris. Į UAB ,,Aividą“ jis veždavo tik pinigus, kuriais atsiskaitydavo už produkciją. Iš UAB ,,Aivida“ darbuotojų pinigų negaudavo. Visos prekės, kurias gabendavo užsakovams būdavo nurodytos gabenimo dokumentuose, išskyrus tuos atvejus, kai veždavo produkciją sau ar draugams. Kartu su jo gabenama produkcija įmonėms buvo pristatomi ir krovinio važtaraščiai bei kasos pajamų orderiai. Įmonėje pardavėjos jam duodavo grynuosius pinigus už parduotą produkciją, kuriuos jis veždavo į UAB ,,Broileta“ ofisą. Apie tai, kad pardavėja jam duoda pinigus, jis pasižymėdavo sąsiuvinyje, o pardavėjai pasirašydavo ant dokumento, su kuriuo atvežė produkciją, kad pinigus gavo. Pinigus atiduodavo E. B.. Pinigus parveždavo įvairiomis sumomis, būdavo, kad po 300 eurų, bet būdavo ir dienų, kad atveždavo ir mažiau. Taip pat pasitaikydavo, kad atveždavo ir ne mažiau kaip 1500 eurų. Prekybos vietos, iš kurių jis paimdavo grynuosius pinigus jam jokių oficialių dokumentų apie pinigų davimą neišrašydavo. Pagal darbo sutartį gaudavo 350 eurų atlyginimą, neoficialaus atlyginimo negaudavo (t.I, b.l. 88-90);
liudytojas O. B. parodė, kad nuo 2015-09-01 dirbo ,,Broileta“ vairuotoju ekspeditoriumi. Jis vežiojo paukštienos produkciją iš cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš ten paimdavo produkciją ir išvežiodavo ją po prekybos vietas. Įmonės vadovais yra G. ir E. B.. Darbo sąlygas, užmokestį prieš įsidarbindamas aptarė su E. B.. Su ja pasirašė darbo sutartį. Nežino, kas yra realus įmonės vadovas. Ateidamas į darbą 05 val. ryte rasdavo produkciją dėžėse, prie kurių būdavo palikti lapeliai, kur ką reikia išvežioti. Taip pat būdavo paliktos sąskaitos faktūros bei važtaraščiai. Kas šiuos dokumentus pasirašydavo, į tai nekreipdavo dėmesio. Išvežiojęs produkciją apie 09 val. grįždavo į UAB ,,Broileta“ ofisą. Dokumentus, kurių apibūdinti negalėjo, palikdavo E. B. arba buhalterei V. Š., taip pat atiduodavo ir pinigus, kuriuos surinkdavo iš prekybos vietų. Pinigus paduodavo kartu su čekiu arba su ranka padarytu įrašu. Nežinojo, kas įmonėje buvo atsakingas už prekių ir buhalterinę apskaitą. Į jo pareigas įėjo tik produkcijos išvežiojimas. Apie tai, kad paimdavo pinigus iš pardavėjų pasirašydavo žurnaluose, kuriuos turėjo pardavėjos. Pats asmeniškai nebendravo su kitų įmonių atstovais dėl paukštienos produktų pristatymo. Produkciją išvežiodavo Alytaus mieste, t. y. į Jazminų turgavietę į parduotuvę ,,Papartis“ ir į S. kavinę, esančią prie teismo rūmų. Prienuose produkciją veždavo į parduotuvę, esančią prie pašto, į čeburekinę, į sporto barą ,,Gyvukai“ bei parduotuvę ,,Trupinys“. Birštone į: ,,Senjorų rezidenciją“, ,,Eglės“ sanatoriją, į ,,Sonatą“, ,,Audenį“ ir ,,Džeskvaldą“. Taip pat kartą per savaitę veždavo produkciją žmogui į Balbieriškį, ant dėžių buvo užrašas ,,Vaiva“. Į kitus miestus neveždavo. Apie UAB ,,Aivida“ nieko nebuvo girdėjęs, iš ten produkcijos neėmė. Visos vežamos prekės buvo su dokumentais. Atvežęs produkciją užsakovui pateikdavo ir sąskaitą faktūrą, krovinio važtaraštį ir kasos pajamų orderį. Šie dokumentai buvo dviem egzemplioriais, kurių vienas būdavo užsakovui, o kitą parveždavo į ofisą. Pristačius prekes jam būdavo paduodami grynieji pinigai su čekiais, kuriuos jis parveždavo į ofisą. Apie tai, kad paimdavo pinigus, pasirašydavo kažkokiuose žurnaluose. Į ofisą, kaip pats suprato, jis parveždavo pinigus už anksčiau nuvežtą ir suprekiautą produkciją. Į tai nesigilino. Apie tai, kiek pinigų iš kur paimdavo, rašydavosi sąsiuvinyje, kad grįžęs galėtų atskirti, kas kiek davė. Turėti tokį sąsiuvinį ir jame daryti įrašus jam patarė E. B.. Prie gautų pinigų visuomet būdavo čekiai. Grįžęs į ofisą pinigus ir čekius atiduodavo E. B. arba buhalterei. Įmonėje dirbo pusė etato ir gaudavo 200 eurų atlyginimą. Algą gaudavo ,,į rankas“ ir už tai pasirašydavo dokumentuose, neoficialaus atlyginimo negaudavo (t. I, b.l. 92-94);
liudytojas M. B. parodė, kad įmonėje dirbo išpjaustytoju. Jį įdarbino E. B., gaudavo 280 – 300 eurų atlyginimą. Ceche kartu su kitais darbuotojais išpjausto gautą produkciją iškrauna iš transporto priemonių ir padėdavo cecho patalpose. Sąskaitų faktūrų, pagal kurias pristatoma produkcija netikrindavo, tą darydavo antrajame cecho aukšte sėdinti E. B. ir buhalterė V.. Jis ir kiti darbuotojai pasirašydavo už atvežtą tarą, prieš tai sutikrinę jos skaičių. Pats asmeniškai nėra matęs, kad į cechą patektų kokios nors sąskaitos. Kiekvienu kartu atsiimdamas atlyginimą pasirašydavo algalapiuose. Taip pat jam būdavo pateikiamas užsakymų lapas, kuriame buvo nurodoma, kiek produkcijos jis pasiimdavo per mėnesį savo reikmėms. Į mėnesį pasiimdavo produkcijos už 20 – 60 eurų. Norėdamas pasiimti produkciją, ją pasisverdavo ir nunešdavau į antrąjį cecho aukštą ir parodydavo D., kuri viską surašydavo lape, kad jis pasiima produkcijos. Šiuos dokumentus taip pat pildydavo ir V. K.. Neoficialių pajamų nėra gavęs (t.I, b.l. 104-106);
spec. liudytojas G. B. parodė, kad bendrovės UAB ,,Broileta“ akcininkė ir savininkė yra jo žmona E. B.. Šioje įmonėje dirba nuo 2015 metų rugpjūčio, vairuotojo pareigose, tačiau ne nuolatos, o kai reikia ką nors pakeisti, pvz. dėl ligos. Iš cecho pakrautą produkciją su sąskaitomis faktūromis išvežiodavo po prekybos vietas Kaune, Kėdainiuose, labai retai į Alytų. Pristatęs produkciją iš prekybos taškų surinkdavo dieną prieš tai suprekiautus pinigus, kartu su kasos čekiu ir parveždavo į UAB ,,Broielta“ ofisą. Pinigus ir čekį atiduodavo savo žmonai arba buhalteriai V. Š.. Kitos įmonės, į kurias buvo pristatoma produkcija mokėdavo bankiniais pavedimais arba grynais ir išrašydavo kasos orderį, kuris kartu su pinigais buvo pristatomas į buhalteriją. Buhalterinius dokumentus tvarkydavo V. Š. ir jo žmona E. B.. Pats asmeniškai turi ūkį, kuriame augina broilerius, kuriuos priduoda ,,Vilniaus paukštynui“. Kalakutieną E. B. perka iš bendrovių ,,Vilniaus paukštynas“, ,,Kaišiadorių paukštynas“, ,,Aivida“, ,,Romega“. Iš gautos paukštienos išpjaustomi gaminiai, sufasuojami ir paskirstomi po prekybos taškus. Taip pat gaminami ir rūkyti gaminiai, kurie tiekiami tik į UAB ,,Broileta“ parduotuvę Prienuose. Žino, kad įmonėje buvo apie 10 procentų neapskaitomos produkcijos, tačiau tai nebuvo daroma nuolatos. Žino, kad į UAB ,,Broileta“ patekdavo neapskaitytos paukštienos, kuri po to į prekybos taškus iškeliaudavo su sąskaitomis faktūromis. Atlyginimas jam buvo mokamas du kartus per mėnesį, jokių neoficialių mokėjimų nebuvo (t.I, b.l. 112,113);
spec. liudytoja G. Ž. parodė, kad nuo 2012-05-31 metų įsidarbino UAB ,,Broileta“ pardavėjos pareigose. Su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Prieš tai prekiavo paukštiena pagal verslo liudijimą, kurią įsigydavo iš UAB ,,Broileta“, todėl vėliau paprašė E. B., kad ją įdarbintų bendrovėje. Dėl darbo sąlygų, apmokėjimo ir kito tarėsi su E. B.. Priimta į darbą buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo tvarka ir taisyklėmis. Įmonėje dirbo ketvirčiu etato. Užsakymus UAB ,,Broiletai“ teikdavo jos kolegė J. V., kadangi ji dirbo pilnu etatu. Su kuo tekdavo bendrauti iš UAB ,,Broileta“, nežino. Jai pačiai dėl užsakymų tekdavo bendrauti retai, tačiau su kuo nurodyti negali. Jai jokių nurodymų niekas neduodavo. Įmonėje dirbo buhalterė pavarde Š., tačiau kas tiksliai tvarkė apskaitą nežino. Į jos pareigas įėjo tik prekių realizavimas. Jos darbo vietoje Jazminų turgavietėje Alytuje parduodavo vištienos bei kalakutienos produkciją. Į darbovietę produkcija buvo pristatoma su krovinio važtaraščiais. Visos gautos prekės buvo nurodomos dokumentuose. Ji nebuvo gavusi jokio nurodymo, kad nemušti pinigų į kasą. Dirbant jos kolegei J. V. produkcija būdavo taip pat atvežama su dokumentais, tačiau apie produkcijos kiekį gali pasakyti, kad jis svoris kartais nesutapdavo. G. Ž. rankinėje rastoje užrašų knygelėje surašyti duomenys reiškia, kad produkcija buvo realizuojama be dokumentų, su įmonės žinia. Pati apie tai mažai ką žino. Taip pat parodė, kad kažkas iš įmonės UAB ,,Broileta“ kontaktuodavo su J. V.. Pažymėjo, kad dokumentai su produkcija būdavo visada, tik kiekiai galėjo nesutapti. Tiek ji, tiek J. V. prekyboje realizuodavo prekes ir jas ne visas apskaitydavo. Mėnesio pabaigoje sąsiuvinį – užrašų knygelę su duomenimis J. atiduodavo vairuotojui, kad jis nuvežtų kažkam į įmonę. Parduodavo produkcijos neišduodant kasos kvitų, viską ką parduodavo, rašydavo į knygutę, tiek ji pati, tiek jos kolegė J. V.. Ji neskambindavo į ofisą apskaitininkėms pasakyti, kiek suprekiauta prekių ir pinigų. Per darbo dieną buvo suprekiaujama apie 250 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 100 eurų buvo be kasos kvitų, tačiau ne visada. Produkciją UAB ,,Broileta“ vairuotojas atveždavo kasdien, todėl ir suprekliautus pinigus pasiimdavo kasdien. Pinigus maišelyje atiduodavo vairuotojui pagal vestą užrašų knygutę. Apie puse metų pinigus paduodavo vairuotoji vardu O.. Pinigai tiek apskaityti, tiek neapskaityti buvo viename maišelyje. Jokių neoficialių pajamų negaudavo, visą laiką gaudavo atlyginimą pagal algalapį. G. Ž. dirbdavo tik savaitgaliais. Savaitės pabaigoje pasidarydavo produkcijos ir gautų pinigų patikrinimą, susiskaičiuodavo prekių likučius ir gautas pinigines lėšas. Jos rankinėje rastoje užrašų knygutėje yra įklijuoti atspausdinti lapai kiekvienai dienai su išvardintomis produkcijomis. Žymėdavo ir kokią pinigų suma ir kiek gauta prekių bei kiek suprekiauta. Tokius lapus atveždavo vairuotojas. Lapus mėnesio pabaigoje, kartu su kasos žurnalu atiduodavo vairuotojui, kad šis nuvežtų į įmonę. Kitoje rastoje užrašų knygutėje surašyti užsakymai, ką reikia užsakyti (1 t., b.l. 118-122);
spec. liudytoja 2016-01-19 apklausta J. V. parodė, kad UAB ,,Broileta" dirba nuo 2013-04-12, pardavėjos pareigose. Dirba įmonės prekyvietėje, esančioje turgavietėje, (duomenys neskelbtini). Prieš tai taip pat prekiaudavo turguje paukštiena pagal verslo liudijimą. Paukštieną prekybai imdavo iš G. B. ūkio. Po to B. įkūrus įmonę pasiūlė įdarbinti. Dėl darbo sutarties pasirašymo, darbo sąlygų, viską derino su direktore E. B.. Kai tik įsidarbino, tuo metu, turgavietėse kasos aparatai dar nebuvo privalomi, todėl dirbo be jų. Vėliau, kai atsirado kasos aparatai, kaip dirbti su kasos aparatu (kaip įsidėti juostą, išimti Z ataskaitą) paaiškino asmuo, iš kurio E. B. pirko kasos aparatus. Jis atvyko į turgavietę ir ją su kolege ją apmokė. Taip pat pati E. B. aiškino, kaip dirbti su kasos aparatu. Ar su oficialia kasos darbo organizavimo tvarka ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis buvo supažindinta, šito tiksliai neprisimena. Dirbant UAB ,,Broileta" darbą organizuodavo, kontroliuodavo, duodavo darbuotojams nurodymus tik E. B.. Kas šioje įmonėje buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą nežino, su šiuo žmogumi neteko susidurti. Kas įmonėje yra atsakingas už prekių apskaitą ir jų užsakymą, nežino. Į prekyvietę atvežamų prekių apskaitą ir jų užsakymą buvo atsakinga ji pati. Ji dirbdavo kasdien nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 7 iki 14 val. Į jos pareigas įėjo prekyba šviežios paukštienos produktais, taip pat jų užsakymas iš cecho, darbas su kasos aparatu, kasos operacijų žurnalo pildymas, temperatūrų žurnalo pildymas. Kiekvieną dieną, į darbo pabaigą, apie 13.00 val., ji sutikrindavo prekių likučius ir nuspręsdavo, kokių prekių reikės kitai dienai. Tuomet paskambindavo į cechą jai nurodytu numeriu ir padarydavo užsakymą. Kas konkrečiai priimdavo tuos užsakymus, nežino. Prekės būdavo atvežamos darbo pradžioje apie 7 val. Prekės buvo atvežamos su sąskaitomis - faktūromis (iki 2016 m.), o nuo 2016 m. - su važtaraščiais. Visos gautos prekės būdavo nurodytos dokumentuose, nebuvo tokių atvejų, kad būtų atvežta daugiau produkcijos nei nurodyta dokumentuose. Atvežtas prekes susitikrindavo pagal dokumentus, kad viskas atitiktų - atvežtos produkcijos rūšis, kiekis, svoris. Atvežtą produkciją ne visada persverdavo, kartais tiesiog iš akies pažiūrėdavo. Jai, kaip pardavėjai, buvo svarbiausia ,,neprisidaryti minuso". Darbo dienomis paprastai suprekiaudavo nuo 200 iki 300 eurų, o šeštadieniais - nuo 200 iki 700 eurų. Anksčiau visai parduodamai produkcijai išmušdavo kasos kvitus, tačiau po naujų metų (t. y. nuo 2016 m.) E. B. buvo nurodžiusi kai kada nemušti čekių parduodamoms prekėms. Dėl ko tiksliai taip reikėjo daryti, E. B. neaiškino, tik minėjo, kad reikia pataupyti. Tikslių kiekių produkcijos, ar sumos, kuriai neišmušti kasos čekių, nebuvo nurodyta. Į savaitę neišmušant kasos kvitų buvo parduodama produkcijos ne mažiau 200 eurų sumai. Tai truko sausio mėnesio dvi savaites iki policijos patikrinimo. Jokių užrašų, kiek produkcijos parduota be kasos kvitų, nevedė. Kiekvieną rytą, kai atveždavo prekes, ji vairuotojui atiduodavo ir per praėjusią dieną suprekiautus pinigus. Pinigus atiduodavo visus kartu - tiek sumą, kuri buvo išimta iš kasos, tiek ir sumą, suprekiautą neišmušant kasos kvito. Pinigus atiduodavo kartu su kasos čekiu, kuriame buvo nurodoma, kiek pinigų išimta iš kasos. Pas ją likdavo tik 30 eurų kasoje, kad sekančią dieną turėtų iš ko atiduoti grąžą. Atiduodama pinigus pasirašydavo sąsiuvinyje, kuris buvo pas vairuotoją - ten įrašydavo visą bendrą sumą, kurią atiduoda bei pasirašydavo. Atskirai tos sumos, kuri buvo suprekiauta neišmušant čekių, nerašydavo. Pranešinėti kam nors iš UAB ,,Broileta" darbuotojų apie tai, kiek pinigų yra suprekiauta neišmušant čekių, nereikėjo. Tokių atvejų, kad skambintų kas nors iš ofiso ir prašytų išmušti kasos čekį kokiai nors sumai, nėra buvę. Atlyginimą visuomet gaudavo minimalų. Jį gaudavo kas mėnesį, grynais pinigais. Per visą darbo laiką atlyginimo dydis išliko toks pats. Atlyginimą išmokėdavo E. B.. Išmokant atlyginimą kartais pati E. B. duodavo pasirašyti, kad atlyginimas gautas, kartais dokumentą pasirašyti perduodavo per vairuotoją, kuris su parašais parveždavo jai. Jokių oficialių ar neoficialių priedų prie atlyginimo niekada nebuvo gavusi. Nuo tų pinigų, kurie buvo suprekiauti parduodant produkciją neišmušant čekių, jai jokia dalis neatitekdavo, juos visus atiduodavo vairuotojui, kuris nuveždavo juos direktorei. Toje pačioje prekybos vietoje dar dirbo G. Ž.. Ji kartu dirbdavo tik penktadieniais, šeštadieniais ir viena dirbdavo sekmadieniais. Kadangi ji buvo daugiau kaip pagalbinė darbuotoja. Jokių perdavimų viena kitai neatlikdavo, kadangi J. V. buvo kaip pagrindinė pardavėja ir daugiausiai buvo atsakinga už produkciją (t.I, b.l. 125-127). Apklausta papildomai parodė, kad 2016-01-19 UAB ,,Broileta" prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo, kratos metu buvo rasti ir paimti du sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais. Pirmajame sąsiuvinyje (plonesniajame) buvo rašomi užsakymai - darbo pabaigoje buvo surašoma, kokių prekių reikia kitai dienai ir užsakoma iš cecho. Šiame sąsiuvinyje buvo parašyti prekių pavadinimai (kairėje lapo pusėje), dešinėje - užsakomų prekių kiekiai. Prekės buvo užsakomos kilogramais (kg) arba dėžėmis. Kiekvieną kartą, kai į prekyvietę būdavo atvežamos prekės, jos buvo pristatomos su važtaraščiu, ant kurio pasirašydavo prekes priėmusi pardavėja ir prie jo prisegtu dar vienu lapeliu, ant kurio pasirašyti nereikėjo. Tame lapelyje taip pat buvo surašytos visos prekės, kurios nurodytos ir važtaraštyje. Ar šie du dokumentai kažkuo skyrėsi, negalėjo pasakyti, niekada netikrino. Atvežtas prekes susitikrindavo pagal lapelyje nurodytą informaciją. Tame lapelyje taip pat pažymėdavo, jei kažkokių prekių jame nurodytų negaudavo, taip pat pažymėdavo prekes, kurios būdavo grąžinamos į cechą, bei nukainojamos, nes baigiasi galiojimo terminas. Atvežtą iš cecho produkciją susitikrindavo pagal tą lapelį, tačiau jos nepersverdavo. Viename iš kratos metu rastų sąsiuvinių buvo suklijuoti lapeliai, kurie buvo gaunami kartu su važtaraščiais. Tie lapeliai buvo kaip važtaraščio juodraštis, ant kurio galėdavo žymėtis tam tikrą informaciją apie prekes, kažką išbraukti, nes važtaraštyje jokių pataisymų nebuvo galima daryti. Kiekvienas lapelis buvo saugomas ir vėliau perduodami vairuotojui parvežti į UAB ,,Broileta" ofisą. Pagal juos E. B. sutikrindavo prekes, kad nebūtų trūkumo. Paskutiniu metu tuos lapelius klijuodavo į sąsiuvinį, kad būtų patogiau. Tame sąsiuvinyje, po priklijuotu lapeliu, lapo apačioje, užrašydavo "Viso" - sumą, už kurią gauta prekių (atėmus grąžintas prekes), ,,Kasa" - kokia suprekiauta pinigų suma tą dieną atiduota vairuotojui. Kratos metu rastas sąsiuvinis buvo pradėtas vesti nuo 2016 m. sausio mėnesio. Kartą per savaitę prekyvietėje darydavo patikrinimą (inventorizaciją). Tame pačiame sąsiuvinyje žymėdavo patikrinimo rezultatus - "Patikrinimas", patikrinimo laikotarpį (mėnesis ir diena), "gauta" - kokiai sumai gauta prekių, "kasa" - kiek suprekiauta, "išlaid" - išlaidos, "likut" - kiek prekių lieka kitai savaitei, "pinigai" - kiek pinigų lieka kasoje. Įrašas "Grąžinu" - reiškia, kad tam tikras prekes perduoda vairuotojui, kad parvežtų į cechą. Prekės būdavo grąžinamos, jei prarasdavo savo prekinę išvaizdą arba baigdavosi jų galiojimo laikas. Tiek važtaraščiai, tiek ir prie jų pateikti lapeliai kas mėnesį buvo atiduodami UAB "Broileta" vairuotojui, kad parvežtų į ofisą (t.I, b.l. 130,131);
spec. liudytoja apklausta M. G. parodė, kad nuo 2010 metų lapkričio mėn. E. B. įmonėje UAB ,,Broileta“. Su E. B. derino darbo sąlygas ir atlyginimą, kad jis bus mokamas kiekvienos savaitės pabaigoje. E. B. buvo nurodžiusi, kad pinigus kiekvienos savaitės pabaigoje M. G. pasiimtų iš kasos ir liepdavo pasirašyti lapuose, kad atlyginimas gautas. Liudytojos niekas nebvuo supažindinęs su kasos aparato darbo tvarkos taisyklėmis. Asmenys įrengę kasos aparatus tik parodė, kaip reikia atlikti kasos operacijas. Visą parduotuvės veiklą kontroliavo ir kontroliuoja E. B.. Kas atsakingas už buhalterinę apskaitą, nežino. M. G. dirbdavo pamainomis, kas antrą savaitę. Įmonės vairuotojai, kurie vis pasikeisdavo, į parduotuvę atvažiuodavo savaitės pabaigoje, tuomet jam perduodavo parduotų prekių dokumentus, ataskaitą apie prekių likučius ir suprekiautus pinigus. Parduotuvėje už prekių užsakymus būdavo atsakingas tas darbuotojas, kuris tuo metu ten dirbdavo. Jis ir vesdavo prekių apskaitą. Į jos pareigas įeidavo prekių užsakymas ir realizavimas. Prekes užsakinėdavo telefonu, kurį buvo davusi E. B. bei kuri nurodžiusi, kad tai cecho telefonas. Kas atsiliepdavo telefonu, nežino. Atvežamų prekių kiekiai atitikdavo prekių kiekius važtaraščiuose. Priimant prekes būdavo labai nežymių neatitikimų dėl svorio. Kai dar tik buvo įrengti kasos aparatai, tai ne visas prekes mušdavo į kasą. Čekių neprašydavo ir nemušti į kasą nurodydavo pažįstami pirkėjai. Nors čekių ir neišmušdavo, tačiau visus pinigus atiduodavo savaitės pabaigoje vairuotojui kartu su dokumentais. Po kasos aparatų įrengimo čekių nemušė apie mėnesį laiko, nes taip buvo nurodžiusi E. B.. Dirbadma M. G. neskambindavo įmonės apskaitininkams ir nesakydavo, kiek ko parduota ir gauta pinigų. Tuo metu kai prekiaudavo ne visada mušdama čekius, superkiaudavo ne mažiau kaip 170 Lt, o daugiausiai 500 Lt. Kokia dalis iš šios sumos buvo be čekių, nurodyti negalėjo. Tiek neapskaityti, tiek apskaityti pinigai buvo kartu. Vėliau už tai, kad ne viską mušdavo į kasą, M. G. buvo nubausta VMI. Nuo to laiko visuomet išmušdavo kvitus. Neoficialaus atlyginimo negaudavo (t.I, b.l. 134-136). Apklausta papildomai parodė, kad 2016-01-19 UAB ,,Broileta" prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas ir paimtas A4 formato žalios spalvos sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais. Šiame sąsiuvinyje ji ir kita pardavėja - I. M. rašydavo prekių užsakymus. Pirmame sąsiuvinio lape yra surašyti prekių pavadinimai, o kituose lapuose rašydavo kiekius, kuriuos užsakydavo kitai dienai. Produkcijos kiekius rašydavo kilogramais (kg) arba dėžėmis (vnt., d.,). Kratos metu rastame geltoname segtuve, pažymėtame Nr. 11 yra susegti lapai su rankraštiniais įrašais. Šiuose lapuose surašydavo produkcijos likučius prieš perduodant savo pamainą, kad kita atėjusi pardavėja žinotų, kiek kokių prekių yra. Lapo viršuje yra parašyta data (metai, mėnesis, diena), kurios dienos informacija apie prekes surašyta. Šiuos įrašus jos darydavo pačios dėl savęs, UAB "Broileta" buhalterijai jų neatiduodavo. Kratos metu rastame segtuve, pažymėtame Nr. 10, yra susegti UAB "Broileta" prekių važtaraščiai. Prekės būdavo atvežamos su važtaraščiais - A4 formato lapai, ant kurių pasirašydavo prekes priėmusi pardavėja. Prie kiekvieno važtaraščio būdavo ir dar vienas lapelis, mažesnis nei A4 formato lapas, ant jo pasirašyti nereikėdavo, tai buvo daugiau kaip juodraštis pardavėjoms. Atvežtas prekes susitikrindavo pagal minėtą lapelį. Kiekvieną kartą atvežtų prekių nepersverdavo, nebent iškildavo kažkokių neaiškumų. Tiek važtaraščius, tiek kitus prie jų esančius lapelius kas mėnesį atiduodavo UAB "Broileta" vairuotojui, kuris nuveždavo juos į įmonės ofisą. Šiame segtuve taip pat yra susegta ir PVM sąskaitų - faktūrų, kurias gaudavo iš kitų tiekėjų už kitas prekes (ne paukštienos produkciją). Šiose sąskaitose prie prekių yra pieštuku surašyti įrašai, kuriuos pardavėjos, padarydavo skaičiuodamos 15 proc. antkainį. 2016-01-19 jos namuose taip pat buvo atlikta krata, kurios metu rastas ir paimtas A4 formato sąsiuvinis su užrašu "life is like". Šio sąsiuvinio pirmame lape esančioje lentelėje grafoje "data" rašė mėnesį ir dieną, "prekės" - kokiai sumai prekių gauta tą dieną, "kasa" - kiek suprekiauta, "kreditas" - koki suma atsiskaityta banko kortele, "alga" - jos atlyginimas (15 EUR už dieną), grafoje "kiti įrašai" žymėjo, kokios prekės grąžintos, kokios buvo išlaidos. Šiame sąsiuvinyje taip pat įdėti lapeliai (važtaraščio juodraščiai), pagal kuriuos sutikrindavo atvežtas prekes. Kratos metu rastuose atskiruose A4 formato sąsiuvinio lapuose buvo surašyti įrašai apie prekių likutį perduodant pamainą - lapo viršuje data, po to prekių pavadinimai, jų kiekis, kaina ir kiek pinigų turėtų būti gauta už tą prekę. Mažame lapelyje buvo jos juodraštiniai įrašai, kur ji pasidarė paskaičiavimus, kad darbo dienos pabaigoje greičiau užpildytų kasos operacijų žurnalą. Kuriai dienai tie paskaičiavimai padaryti, negali pasakyti, nes neprisimena. Blonknote esantys rankraštiniai įrašai yra analogiški, kaip ir A4 formato sąsiuvinyje. Šiuos užrašus vedė nuo 2013 m.. Lapo viršuje yra užrašyti metai, stulpeliais parašyta mėnesis ir diena, kokiai sumai prekių gauta, kiek suprekiauta, tos dienos alga. 2013 metais galimybės atsiskaityti kortele dar nebuvo, vėlesniais metais rašydavo ir kokia suma atsiskaityta kortele (kr., k.). Mažoje užrašų knygelėje yra analogiška informacija, kaip ir blonknote (t.I, b.l. 137,138);
spec. liudytoja apklausta I. M. parodė, kad įmonėje dirba nuo 2013-02-21. Dėl darbo sąlygų derino su E. B.. Su ja pasirašė darbo sutartį ir buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo taisyklėmis. Visą įmonės veiklą kontroliavo E. B.. V. Š. buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Visus reikiamus pasirašyti dokumentus pateikdavo E. B.. Už užsakymus parduotuvėje buvo atsakinga M. G. ir ji pati. Dirbdavo kas antrą savaitę. Užsakymus darydavo telefonu, kurio numerį buvo davusi E. B.. Prekės užsakydavo nuo pirmadienio iki penktadienio. Įmonės vairuotojas, kuris atveždavo prekes, pateikdavo važtaraštį, kuriame ji pasirašydavo. Taip pat buvo pateikiamas lapelis, kuriame buvo nurodyti produkcijos kiekiai, kuriame taip pat pasirašydavo. Taip pat parodė, kad prekiaudama parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), ne visada išmušdavo kasos kvitus už parduotas prekes. Tą darydavo su E. B. leidimu ir nurodymu. I. M. nevedė jokių užrašų, kuriuose būtų fiksuota be kasos kvitų parduota paukštiena. Visus pinigus, kurie buvo gauti iš klientų be kasos kvitų dėdavo į stalčių. Po to visus apskaitytus ir neapskaitytus pinigus atiduodavo įmonės vairuotojui, kuris atveždavo prekes. Pinigai buvo paduodami bendrai. Apie atiduotus pinigus pasižymėdavo savo vestuose užrašuose. Parodė, kad vedė užrašus su skiltimis: data, prekės, kasa, kredit., alga, kita, likutis. Prekių skiltyje žymėjo sumą, už kurią tą dieną atvežta produkcijos. Ši suma buvo nurodyta taip vadinamuose ,,produkcijos sutikrinimo lapeliuose“. Kasos skiltyje rašydavo apskaitytą ir neapskaitytą suprekiautą bendrą sumą. Algos skiltyje žymėdavo savo dienos darbo užmokestį. Likučio skiltyje žymėdavo pinigų sumą už likusias prekes. Per dieną suprekiaudavo ne mažiau kaip 300 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 20 eurų be kasos kvitų. Darbo užmokestį pasiimdavo kiekvieną dieną iš kasos su direktorės leidimu. Suma sudarė po 15 eurų už dieną (t.I, b.l. 144-147). Papildomai parodė, kad vedamuose užrašuose, sąsiuvinio lapuose, su skiltimis: data, prekės, kasa, kredit., alga, kita ir likutis, skiltyje kasa buvo nurodoma per dieną suprekiauta pinigų suma, kurią sudarė kasoje apskaityti ir neapskaityti pinigai, gauti už parduotas prekes. Skiltyje alga buvo nurodomas atlygis, kurį ji pasiimdavo tą pačią dieną suderinusi su direktore. Per dieną suprekiauta bendra pinigų suma sudarė skiltyje kasa ir skiltyje alga esančios sumos. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašydavo kiekvieno mėnesio pradžioje už praeitą mėnesį, tačiau jame nurodyto atlyginimo negaudavo, nes atlyginimą mėnesio eigoje pasiimdavo iš kasos po 15 eurų už darbo dieną. Atlyginimas, kurį pasiimdavo per mėnesį, mažai kuo skyrėsi nuo nurodyto darbo užmokesčio žiniaraščiuose (t.I, b.l. 149);
spec. liudytoja apklausta V. S. parodė, kad nuo 2014-07-04 dirba UAB ,,Broileta“ per darbo biržą. Su E. B. aptarė darbo sąlygas. Mokėjo dirbti kasos aparatu. Neatsiminė, ar buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo taisyklėmis, tačiau žinojo, kad viskas turi būti mušama į kasą. E. B. kontroliavo visą veiklą. Atvažiuodavo 2-3 kartus per mėnesį. E. B. nebuvo davusi nurodymo, kad nemušti pinigų į kasą. Prekes užsakinėdavo pati V. S.. Dėl minėtų užsakymų iš cecho skambindavo jai pačiai. Prekės buvo atvežamos kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį. Visa atvežama produkcija buvo surašyta važtaraščiuose, kurie likdavo prekybos veitoje. Pasitaikė tik keli atvejai, kad kažkuri produkcija buvo neįtraukta į važtaraštį. Jokių neofiacilių užrašų nevedė. Visą laiką mušdavo kvitus už parduodamą produkciją. Pinigus su kvitu atiduodavo vairuotojui. Visi pinigai būdavo apskaityti kasoje. Prekiaudama nuo antradienio iki ketvirtadienio kasdien suprekiaudavo nuo 100 iki 150 EUR. Šeštadieniai suprekiaudavo nuo 250 iki 300 EUR. Darbo užmokestį gaudavo ,,į rankas“, tai buvo minimalus darbo užmokestis apie 275 EUR, tačiau paskutinius du mėnesius gavo apie 263 EUR. Darbo užmokestį paduodavo vairuotojas, už tai pasirašydavo algalapyje ir jokių papildomų pinigų negaudavo, tik tuos, kurie buvo nurodyti algalapyje (t.I, b.l. 153-155);
spec. liudytoja apklausta J. B. parodė, kad įmonėje dirba nuo 2014-06-02 ir iįsidarbino per darbo biržą, su E. B. sutarė apie darbo sąlygas ir atlyginimą. Įmonėje dirbo puse etato. Atlyginimą gaudavo darbo vietoje, pasirašydama algalapyje. Su kasos aparto darbo organizavimo taisyklėmis buvo supažindinta. UAB ,,Broileta“ parduotuvės Prienuose, kurioje dirbo J. B. veiklą vykdė vedėja V. K., kuri vadovavo parduotuvei, duodavo nurodymus darbuotojoms. Kai V. K. atostogaudavo arba sirgdavo, tai vadovaudavo E. B.. Už prekių užsakymą ir apskaitą buvo atsakinga V. K.. Į prekybos vietą prekės buvo pristatomos su sąskaitomis faktūromis, vėliau dokumentai buvo perduodami vairuotojams. Visos prekės buvo pardavinėjamos įmušant jas į kasos aparatą. Iš kasos pinigai buvo išimami kiekvieną diena, joje paliekant 30 eurų, o kitus pinigus palikdavo vedėjai arba E. B.. Per dieną buvo suprekiaujama įvairiai, t. y. ne mažiau kaip 300 EUR, o šventiniu laikotarpiu ne mažiau, kaip 1500 EUR. Inkasuoti pinigai taip pat buvo perduodami per vairuotoją. Neapskaitytų pinigų parduotuvėje nebuvo (t.I, b.l. 158-161);
spec. liudytoja apklausta N. J. parodė, kad nuo 2005 metų dirba įmonėje, su E. B. sutarė apie darbo sąlygas ir atlyginimą. Prieš tai dirbo prekyboje, todėl su kasos aparatu dirbti mokėjo. Parduotuvės Prienuose, kur ji dirbo, veiklą kontroliavo vedėja V. K., taip pat į minėtą parduotuvę dažnai atvykdavo ir E. B.. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2014 metų buvo atsakinga V. Š.. V. K. parduotuvėje buvo atsakinga už prekių užsakymų ir važtaraščių tvarkymą. Prekės buvo pristatomos iš UAB ,,Broileta“ cecho. Per darbo dieną suprekiaudavo ne mažiau, kaip 600 EUR, tačiau tai priklausė nuo savaitės dienos. Būdavo, kad suprekiaudavo ir iki 1500 EUR. Taip pat parodė, kad iš kasos išimti pinigai buvo perduodami vedėjai V. K., kuri juos perduodavo E. B.. Dirbdama N. J. parduodamas prekes mušdavo į kasą. Atlyginimą gaudavo 270 EUR ir už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapiuose. Neoficialaus atlyginimo negaudavo (t.I, b.l. 164-166);
spec. liudytoja apklausta V. B. parodė, kad nuo 2011 dirba įmonėje UAB ,,Broileta“ bei su E. B. sutarė apie darbo sąlygas ir atlyginimą. Pati dirbo parduotuvėje Prienuose. Minėtos parduotuvės veiklą kontroliuodavo jos vedėja V. K.. Pačios įmonės buhaltere buvo V. Š.. V. K. parduotuvėje buvo atsakinga už prekių užsakymą bei važtaraščių tvarkymą. Būdavo, kad prekes užsakydavo ir pačios pardavėjos, kai V. K. buvo užsiėmusi. Dirbdama V. B. viską mušdavo į kasą, kai parduodavo kokias nors prekes. Per darbo dieną suprekiaudavo ne mažiau, kaip 500 EUR, tačiau yra buvę, kad suprekiaudavo ir iki 1000 EUR. Tai priklausydavo nuo savaitės dienos. Atlyginimą jai išmokėdavo E. B. kartą per mėnesį, kuris sudarė 270 EUR. Už tai pasirašydavo algalapiuose (t.I, b.l. 169-171);
spec. liudytoja apklausta V. K. parodė, kad nuo 2014 metų dirba įmonėje UAB ,,Broielta“ ir su E. B. sutarė apie darbo sąlygas ir atlyginimą. Dirbdama vykdė tik E. B. nurodymus. Dirbo UAB ,,Broielta“ parduotuvėje Prienuose vedėja bei buvoatsakinga už prekių užsakymą ir dalinę apskaitą. Pagal gautas sąskaitas faktūras paskaičiuodavo antkainį. Gautos produkcijos nesverdavo, patikrindavo tik kiekius pagal važtaraštį. E. B. nurodymu nuo 2014 metų savo žiniai pradėjo vesti užrašus, kuriuose atsispindėtų kas, kokias ir kiek, kokios vertės prekių pristatė į parduotuvę, atsiskaitymus už jas, inventorizacijos duomenis. Šiuos duomenis suvedusi į kompiuterį, persiųsdavo E. B.. Jokių apskaitos ar buhalterinių dokumentų nesuvesdavo. Buvo supažindinta su kasos darbo organizavimu. 2014 metais E. B. atvežė ir antrą kasos aparatą, nes buvo padidėjusi prekyba. 2014 pabaigoje E. B. paaiškino, kad kažkas neatitiko su pinigais ir paprašė, kad esant galimybei pirkėjams nespausdinti kasos čekio, o gautus pinigus už parduotas prekes laikyti parduotuvėje esančioje dėžėje po prekystaliu, prie kasos aparato. Šį nurodymą galėjo girdėti ir kitos pardavėjos. Ji pakluso vadovei ir esant galimybei sutiko nespausdinti kasos kvitų. Ji, kaip parduotuvės vedėja, pardavėjoms jokių nurodymų nedavė, su jomis nesitarė kiek ir kokio dydžio sumos neįnešti į kasą neišmušant kvitų. Kadangi parduotuvėje buvo dažniausiai naudojamas vienas kasos aparatas, o susidarius klientų eilei, norėdama juos greičiau atleisti, parduodavo prekes, už kurias mokėtiną sumą klientui pasakydavo suskaičiavusi skaičiavimo mašinėle, o priimtų pinigų neįnešdavo į kasą, kasos čekio neišduodavo. Šiuos pinigus visuomet paimdavo pati E. B., kai atvykdavo į parduotuvę. Šių pinigų apskaitos nevedė. Pinigų į kasą galėjo būti nemušama apie savaitę laiko, po to kai buvo atvežtas antras kasos aparatas, E. B. nurodė dirbti ,,kaip priklauso“, t. y. kad visus pinigus mušti į kasą. Visos pristatomos prekės buvo su dokumentais. Visiems apmokėjimams grynais pinigais tiekėjai išrašydavo kasos orderį ir ji jiems sumokėdavo. Pinigus apmokėjimams pristatydavo vairuotojai arba pati E. B.. Apie prekybos vietoje esančius likučius ataskaita buvo pateikiama el. paštu kartą per mėnesį. Kasos ataskaita, pinigų išėmimo ir kasos kvitas ir pinigų suma buhalterijai buvo pateikiama kartą per dieną, perduodant E. B. arba vairuotojui. Parduotuvėje nebuvo vedama pinigų apskaita už gautą produkciją be dokumentų. Neoficialaus darbo užmokesčio dirbdama negaudavo. Jai buvo mokamas 347 EUR atlyginimas kartą per mėnesį (t.I, b.l. 174-177). Apklausta papildomai parodė, kad iš ,,Broiletos" cecho prekes parduotuvei užsakydavo ji ir pardavėjos, kas tuo metu dirbdavo. Tokio reikalavimo skambinti į įmonės ofisą ir pranešti, kiek suprekiauta prekių ir gautą pinigų, nebuvo, skambinti nereikėdavo. Kratos metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ne kasoje, maišelyje, parduotuvės patalpose buvo rasti pinigai – gal apie 17 eurų. Parodė, kad tai buvo jos asmeniniai pinigai. Parduotuvės pirminę apskaitą vedė ji, kas tam tikrą laiką sąskaitas ir duomenis perduodavo į UAB "Broileta" buhalteriją. Gautas sąskaitas iš tiekėjų į pagrindinį įmonės ofisą perduodavo mėnesio gale, o jeigu buvo išduodamos sąskaitos dviem egzemplioriais - kiekvieną dieną jos buvo atiduodamos UAB "Broileta" vairuotojui, kuris atveždavo prekes arba E. B.. Turimų sąskaitų duomenis suvesdavo į registrą kompiuteryje, kuris buvo vedamas E. B. nurodymu, vidinei kontrolei. Tas registras buvo ,,Excel“ formatu, ten rašydavo visas gautas sąskaitas ir prekes, kiek prekių parduota konkrečią dieną. Tą registrą E. B. nusiųsdavo kartais kasdien, kartais kas savaitę. 2016-01-19 parduotuvėje kratos metu rastas sąsiuvinis "Registras" su rankraštiniais įrašais yra užsakymų sąsiuvinis. Jame rašydavo kokių prekių iš UAB "Broileta" reikia kitai dienai, kokį pateikdavome užsakymą. Sąsiuvinio viršuje buvo žymimos mėnesio dienos, kairėje pusėje surašyti produkcijos pavadinimai. Sąsiuvinyje rašydavo, kiek užsakydavo, tačiau tai nereiškia, kad būtent tiek produkcijos ir buvo atvežama. Kartais produkcijos iš cecho buvo atvežama mažiau nei užsakydavo gal dėl to, kad tuo metu kažko nebūdavo. Tokių atvejų, kad būtų atvežama daugiau produkcijos nei užsakyta, nepasitaikė, papildomos produkcijos nepriimdavo, kad nepasentų. Kratos metu parduotuvėje rastas raudonos spalvos sąsiuvinis su užrašu "balandžio mėn" buvo baltos spalvos segtuve, tačiau jame esantys rankraštiniai įrašai yra padaryti ne jos ir ne parduotuvėje dirbusių pardavėjų, todėl jų paaiškinti negalėjo. Šis sąsiuvinis galėjo būti likęs iš parduotuvės, kurią anksčiau turėjo E. B. ir kuri dabar yra uždaryta. Sąsiuvinyje įdėti lapeliai yra kaip važtaraščiai, kuriuos UAB "Broileta" vairuotojai pristatydavo kartu su produkcija, tačiau jie taip pat yra ne parduotuvės Brundzos g., nes ant jų užrašytas kitas adresas. Kratos metu parduotuvėje rastas sąsiuvinis su užrašu "The city" yra asmeniniai užrašai, kuriuos užsivedė pradėjusi dirbti UAB "Broileta" parduotuvėje. Jame surašyta, kokie antkainiai taikomi prekėms, kokios įmonės kokią produkciją ir kokiomis kainomis tiekia, kada veža užsakymus. Tai buvo informacinio pobūdžio užrašai, kad pradėjusi dirbti geriau įsimintų parduotuvėje parduodamas prekes. Jokios apskaitos tame sąsiuvinyje nevedė. Parduotuvėje buvo baltos spalvos nešiojamasis kompiuteris, kuriuo daugiausiai naudojosi ji pati arba E. B.. Tas kompiuteris buvo naudojamas darbo tikslais, kad įmonės galėtų atsiųsti pasiūlymus dėl prekių, juo vesdavo minėtą registrą E. B., taip pat sudarinėdavo parduotuvės darbuotojų darbo grafiką, kurį patikslindavo E. B.. Parduotuvės kompiuteryje rastas failas pavadinimu "00085" - jame buvo rašyta parduotuvėje esančių prekių inventorizacija. Inventorizaciją atlikdavo kas mėnesį. E. B. siųsdavo tik savo supildytą kompiuterinį variantą. Jame buvo rašomi prekių pavadinimai, jų kiekis vienetais mėnesio pradžiai, gavimo kaina be PVM, vieno vieneto pardavimo kaina, gavimo suma - kiek turi būti gauta už tą prekių kiekį bendrai su PVM, likutis - neparduotos prekės, likučio suma - kokia kaina neparduoto prekių likučio. Analogiška informacija yra failuose "Vilmai birzelio men ataskaita", "Vilmai geguzes men ataskaita", "vilmai GRUODZIO 2015", "vilmai lapkritis 2015", "Vilmai spalio men ataskaita", "Vilmai vasario men ataskaita", tik juose surašyta atskirų mėnesių duomenys (pagal failo pavadinimą). Failas "00293" yra rašytas ne jos, greičiausiai E. B., todėl negali pakomentuoti jame esančių įrašų. Faile pavadinimu "000724" yra informacinio pobūdžio informacija - surašyta, tiekėjų telefonų numeriai, kokiomis savaitės dienomis pristato produkciją ir ar pati parduotuvė turi padaryti užsakymą, ar skambina ir teiraujasi patys tiekėjai. Antalogiška informacija yra faile "TIEKEJAI UZSAKYMAI". Faile "2015 lapkritis Editai" yra surašytas registras, kurį pateikdavo E. B. - jame įrašyta data (metai, mėnesis, diena), iš kokios įmonės pirktos prekės, pardavimo suma - už kokią kainą nupirktos prekės turi būti parduotos, sumokėta data - kada buvo apmokėta už prekes, suma - kokia suma apmokėta pagal sąskaitas (kadangi kai kurie tiekėjai pateikdavo po kelias sąskaitas iš karto). Analogiški failai yra "editai balandzio men atskaita", "editai birzelio men atskaita", "editai geguzes men atskaita", "editai gruodis", "editai lapkricio men atskaita", "editai rugsejo men atskaita", "editai vasario men atskaita", tik juose surašyta atskirų mėnesių duomenys (pagal failo pavadinimą). Šių failų antruose ir trečiuose puslapiuose esančius duomenis pildžiau ne ji, o E. B.. Faile "editai" yra parašyta kasos informacija - data (metai, mėnesi, diena), prekiauta - kiek suprekiauta pinigų per kasą, gryni - kokia dalis grynais pinigais sumokėta, kreditas - banko kortele atsiskaityta, be - suma, kuri suprekiauta neišduodant kasos čekio, kasa suma - bendra suma, suprekiauta per dieną (per kasą ir neišmušant čekio). Šią lentelę pildė E. B.. Analogiška informacija yra faile "editai2". (1 t., b.l. 178-180). 2016-05-23 apklausta papildomai parodė, kad 2016-01-19 pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, taip pat užrašai su mano rankraštiniais įrašais bei UAB „Broileta“ dokumentų sąskaitų faktūrų ir važtaraščių. Nešiojamasis kompiuteris priklauso jai. Jis buvo skirtas jos ir jos šeimos asmeniniams naudojimai. Šį kompiuterį ji taip pat naudodavo ir darbo reikalams, kadangi darbovietėje esančio kompiuterio ekranas yra labai mažas. Su šiuo kompiuteriu atlikdavo darbus tokius pačius, kaip ir su darbe esančiu kompiuteriu – į ,,Excel“ formato suvestines suvesdavo gautas sąskaitas, parduotas prekes ir t. t. Kompiuteryje rastas failas pavadinimu „2015 Lapkritis editai“ - tai yra ta pati suvestinė, kuri buvo ir parduotuvės kompiuteryje – lentelės grafoje „dienos“ - parašyta data, „organizacija“ - įmonė, iš kurios perkama produkcija, „trūkumai“- tai atvejai, kai sąskaitoje prekė būdavo įrašyta, o realiai jos neatveždavo arba atveždavo sugadintą, „pirkimo suma“ - kaina, už kurią įsigytos prekės, „Pardavimo suma“ - kaina su antkainiu, už kurią parduotos prekės, „nurašymai“ - sugedusios prekės, „sumokėta data“ - sąskaitos apmokėjimo data (metai, mėnesis, diena), „Suma Lt“ - kiek konkrečią dieną sumokėta konkrečiam tiekėjui (įmonei). Antrame puslapyje esančią lentelę pildydavo E. B., todėl joje esančių įrašų paaiškinti negalėjo. Trečiame puslapyje esančių įrašų paaiškinti taip pat negalėjo, kadangi jų taip pat nepildė, nežino, kas juos pildė. Ji pildydavo tik pirmame puslapyje esančią lentelę. Analogiška informacija yra ir failuose „Copy of editai rugsejo men ataskaita“, „editai geguzes men ataskaita“, „E. R.“, „editai rugsejo men ataskaita“. Faile „editai gruodis“, yra lentelė, kurioje surašyta, kiek kiekvieną dieną suprekiauta pinigų. Šią lentelę pildydavau ne ji, o E. B.. Jos namuose kratos metu buvo rastas raudonas segtuvas, kuriame sudėtos sąskaitos – faktūros. Šias sąskaitas buvo parsinešusi namo tam, kad suvesti jas į kompiuterinį registrą, nes darbe buvo labai mažas kompiuteris ir su juo buvo sunku dirbti. Į parduotuvę su prekėmis buvo pateikiami du sąskaitų egzemplioriai – vieną atiduodavo kasdien atvykus E. B. ar UAB „Broileta“ vairuotojui atvežus prekes, o kitus dažniausiai mėnesio gale ar kito mėnesio pabaigoje, kai prisirinkdavo daugiau sąskaitų. Nebuvo nustatytas terminas, kad reikia visų tų sąskaitų antruosius egzempliorius pateikti buhalterijai. Taip pat namuose rasti UAB „Broileta“ važtaraščiai (A4 formato lapai su prekes priėmusio asmens ir direktorės ar buhalterės parašais), kuriuos kartu su krūva sąskaitų ir parsinešė namo, tačiau važtaraščių informacijos niekur registruoti nereikėjo. Atvežtų prekių pagal važtaraščius netikrindavo, kadangi nebuvo tokio nurodymo iš direktorės, o be to ir neturėjo tokios galimybės, kadangi prekės buvo atvežamos darbo metu, todėl jas tiesiog priimdavo ir tiek. Jai pradėjus dirbti buvo pasakyta, kad cecho darbuotojos dirba sąžiningai, todėl nėra reikalo ir UAB „Broileta“ cecho atvežtą produkciją susisverti. Atliekant inventorizaciją nefiksuodavo, kiek iš UAB „Broileta“ buvo gauta produkcijos, tik fiksuodavo jos likutį. Atvežant prekes kartu su važtaraščiu buvo atvežamas ir dar vienas lapelis (prisegtas prie važtaraščio), mažesnis nei A4formato lapas. 4 tokie lapeliai buvo rasti namuose kratos metu. Šiame lapelyje nereikėdavo pasirašyti, jame buvo kaip ir važtaraštyje surašytos atvežtos prekės, jų kiekiai, o taip pat ir kainos. Šiame lapelyje buvo nurodyta, kiek išduota taros, t. y. kiek dėžių – vairuotojui atvežus prekes jos suskaičiuodavo, ar tiek ir yra dėžių, kiek parašyta taros ir jeigu skaičius neatitikdavo, tik tada žiūrėdavo, kas negerai. Šiame lapelyje taip pat buvo nurodytos prekių kainos, jeigu jos pasikeisdavo, būdavo paryškintos, taip matydavo, kokia produkcija pabrango ar atpigo. Šių lapelių atiduoti į UAB „Broileta“ buhalteriją nereikėdavo. Kratos metu rastas sąsiuvinio lapas su prisegtu kasos kvitu – kasos ataskaita, kuriame mano padaryti rankraštiniai įrašai patikrinimo (inventorizacijos) metu. Pasitaikydavo atvejų, kad atlikus inventorizaciją direktorė pasakydavo, kad yra pinigų trūkumas – tada ji (V. K.) kartu su pardavėjomis iš naujo skaičiuodavo, kur padarė klaidą. Sąsiuvinio lape būtent ir yra pakartotinio patikrinimo metu padaryti įrašai. Šie įrašai daryti „dėl savęs“, kad surasti klaidą. Kratos metu namuose rastas sąsiuvinis su užrašu „square“ - šiame sąsiuvinyje ji arba E. B. rašydavo kiekvieną dieną „Įeinančias prekes“ - t. y. mėnesį ir dieną, iš kokios įmonės gautos prekės, kokiai sumai, ir bus gauta suma už prekes (prekių kaina). Šis sąsiuvinis pradėtas vesti nuo 2015. Visa informacija iš šio sąsiuvinio buvo perkeliama į kompiuterines ataskaitas, kurias siųsdavo E. B.. Kratos metu rastas geltonos spalvos sąsiuvinis yra užrašai, kuriuos ji vedė dirbdama kitoje įmonėje, ne UAB „Broileta“, šie įrašai su UAB „Broileta“ nesusiję. Šio sąsiuvinio gale yra surašyti prekių užsakymai UAB „Broileta“ parduotuvei, nes kartais padarydavo užsakymus iš namų. Ten surašyti prekių pavadinimai ir užsakyti kiekiai. Mėlynos spalvos užrašų knygoje kietais viršeliais buvo susirašiusi tiekėjų parduodamas prekes ir jų kainas, informaciją, kada vežami užsakymai, telefonų numerius, tai yra informacinio pobūdžio užrašai, jokia apskaita juose nebuvo vedama. Kompiuteriu suvestas ataskaitas ji siųsdavo elektroniniu paštu, kurį jai buvo nurodžiusi E. B.. Nežino, kas naudojosi tuo paštu, direktorė, ar buhalterė (t.I, b.l. 181-183);
spec. liudytoja apklausta R. B. parodė, kad įmonėje nuo 2015 m. spalio mėn. pradžios dirba UAB „Broileta“ pardavėja. Darbo skelbimą rado internetiniame darbo biržos portale, kad reikalinga pardavėja prekiauti paukštienos gaminiais, darbo vieta (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų nuėjo į prekyvietę, kur UAB „Broileta“ produkcija prekiavo pati savininkė E. B., kuri ir supažindino su darbo specifika, kasos darbo veiklos organizavimu, kasos naudojimo taisyklėmis ir naudojimo tvarka. Su E. B. aptarė, kad bus mokamas minimalus atlyginimas ir dar priklausomai kiek valandų išdirbs. Dirbo kasdien nuo 08val. Iki 16 val., sekmadienis ir pirmadienis buvo laisvos dienos, o šeštadieniais dirbo nuo 08 iki 12val. Įmonės veiklą kontroliavo ir nurodymus duodavo tiesiogiai E. B., kuri pati atvažiuodavo patikrinti darbo kokybės per mėnesį apie du kartus. E. B. nurodymu mėnesio pabaigoje kasos žurnalą, informaciją apie prekių likučius surašytą į sąsiuvinio lapą, perduodavo vairuotojui ekspeditoriui. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė V. Š., kadangi kasos žurnale ir ant sąskaitų buvo jos duomenys, tačiau jos asmeniškai nepažinojo. Prekes (duomenys neskelbtini), užsakinėjo pati R. B.. Už jas ir buvo atsakinga, t.y. tiek už laikymą, tiek už apskaitą. Į jos pareigas taip pat įėjo: prekių užsakymas, pardavimas, prekių laikymas, realizacija, apskaita, kvitų įmušimas į kasą, E. B. informavimas apie apyvartą. Dėl prekių užsakymo jai paskambindavo kažkokia moteris, su kuria buvo suderinama, ko trūksta, kiek prekių reikia pristatyti į prekybos vietą. Apyvarta nebuvo didelė, prekių užsakydavo nedaug, per savaitę ne mažiau už 400 eurų . Užsakytos prekės į prekybos vietą buvo pristatomos su sąskaitomis ir krovinio važtaraščiais, kur buvo nurodytas produkcijos kiekis. Priimant produkciją ji ant dokumentų pasirašydavo, kad gaudavo produkciją. Ji produkcijos atskirai netikrindavo ir nesverdavo. Ji peržiūrėdavo dokumentus, kuriuose būdavo prekių sąrašas, tuomet vizualiai pažiūrėdavo į prekes ir ten nepastebėdavo, kad prekių truktų ar jų būtų daugiau nei dokumentuose. Prekiaudama produkcija ji visada įmušdavo viską į kasos aparatą. Taip pat niekam neskambindavo, kad nurodyti, kiek suprekiauta produkcijos, kiek gauta pinigų. Taip pat niekam nepranešdavo apie suprekiauta produkciją mušant ir nemušant į kasą. Per vieną dieną suprekiaudavo ne mažiau kaip už 58 eurus, tačiau buvo dienų, kai suprekiaudavo ir nuo 100 iki 200 eurų. Per 2015 spalio mėn. suprekiavo ne mažiau už 3400 eurų. 2015 m. Lapkričio mėn. suprekiavo ne mažiau kaip už 2600 eurų. 2015 m. Gruodžio mėn. suprekiavo už ne mažiau kaip 4000 eurų. Visos šios sumos buvo apskaitytos kasoje. Pinigines lėšas iš jos darbo vietos, inkasuodavo vairuotojas ekspeditorius, visada tas pats žmogus, V. J.. Jis pasirašydavo kasos žurnale, kad pinigus gavo. Tokia tvarka buvo E. B. nurodymu. Inkasacija būdavo 2 kartus per savaitę, t. y., tas pats žmogus atvežadavo prekes ir paimdavo pinigus, kasos kvitus, susijusius su pinigų išėmimu iš kasos. Pardavimo vietoje neapskaitytų pinigų nebuvo, todėl visi pinigai buvo inkasuojami vienoje vietoje. Algalapį atveždavo E. B., o kartais ir vairuotojas ir V. J.. R. B. jame pasirašydavo už atitinkamą sumą, kurią E. B. nurodydavo pasiimti iš suprekiautos produkcijos piniginių lėšų darbo vietoje. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį apie 10 mėnesio dieną. Jai buvo mokamas priedas, kurio dydis buvo 2 procentai už suprekiautos produkcijos kiekį. Prekių likutį skaičiuodavo kiekvieną šeštadienį. Tai susirašydavo į sąsiuvinio lapus, kad žinotų, kiek jai reikia prekių kitai savaitei. Šie lapai buvo rasti ir paimti kratos metu darbovietėje. Minėti lapai buvo sąsiuvinio aplankale. Sąsiuvinis su įrašais buvo pradėtas pildyti nuo 2016 m. sausio. Palaidi lapai sąsiuvinio aplanke buvo už 2015 metus. Užrašus vedė pati, savikontrolei. Tą daryti buvo liepusi E. B.. Žalio seno žurnalo, kuris buvo paimtas kratos metu, nebuvo mačiusi, apie jo buvimą nežinojo, jo nepildė (t.I, b.l. 186-188);
spec. liudytoja apklausta N. B. parodė, kad 2015-08-03 įsidarbino UAB ,,Broiletoje“. Su įmonės direktore E. B. sutarė apie darbo sąlygas ir atlyginimą. E. B. supažindino ją su kasos darbu ir organizavimu. Taip pat buvo nurodžiusi, kad N. B. gaus minimalią algą bei 2 procentus nuo suprekiautos produkcijos. Iš pradžių užsakymus darydavo pati E. B., po to ji (N. B.). Prekės į pardavimo vietą buvo pristatomos su krovinio važtaraščiais. Ji pati gavusi prekes sutikrindavo jų kiekius su važtaraščiais. Nebuvo taip, kad būtų atvežtas didesnis kiekis negu nurodyta važtaraštyje. Dirbama ir prekiaudama produkcija ne visada parduotas prekes įmušdavo į kasą, nes taip buvo nurodžiusi E. B.. Pastaroji buvo nurodžiusi, kad N. B. tokiu būdu turi susirinkti sau algą. Todėl į kasą ji per mėnesį apie iki 3 dienų neįmušdavo ne mažiau kaip 60 eurų per dieną. Apie tai, kiek per dieną suprekiaudavo pinigų, telefonu pasakydavo E. B., kai ši paskambindavo. Per dieną superkiaudavo ne mažiau kaip 100 eurų. Gautus už produkciją pinigus ji atiduodavo įmonės vairuotojui. Tą darydavo antradieniais ir penktadieniais. Taip pat dirbama turėjo juodraštinį sąsiuvinį, kuriame žymėdavosi, kokią sumą per dieną suprekiaudavo bei prekių likučius. Tokius užrašus vedė dėl savęs. Minėtus užrašus iš jos vėliau pasiėmė E. B. (t.I, b.l. 191-194);
spec. liudytoja apklausta G. S. parodė, kad UAB ,,Broileta“ dirba nuo 2015-03-23. Į darbą ją priėmė E. B.. Su ja aptarė darbo sąlygas ir atlyginimą. Taip pat pastaroji supažindino su kasos darbu ir darbo organizavimu. Prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje ji dirbo, buvo taip pat buvo atsakinga už prekių užsakymą arba tą darydavo kartu dirbusi R. J.. Pardoė, kad dibant ne visada išduodavo kasos kvitas, t. y. ne visas parduodamas prekes mušdavo į kasą. Tokį nurodymą 2015 metų lapkričio mėnesį buvo davusi įmonės direktorė E. B.. Kvitai nebuvo išduodami, kai pvz., ateidavo pažįstamas asmuo. Dirbant buvo vedama apskaita, kuri buvo surašyta žaliame sąsiuvinyje, kuris buvo paimtas kratos metu. Suprekiautus pinigus paduodavo įmonės vairuotojui. Taip pat parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį į apskaitą buvo neįtraukta ne mažiau kaip 1500 eurų. Už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapyje. Taip pat gaudavo 2 procentų priedą už suprekiautą produkciją. Kokią sumą pasiimti iš suprekiautų pinigų, nurodydavo pati E. B., likusius pinigus reikėdavo paduoti vairuotojui. Žalios spalvos sąsiuvinyje, kuris buvo ratas kratos metu taip pat buvo surašoma, koks būdavo prekių likutis (t.I, b.l. 197-199);
spec. liudytoja apklausta R. J. parodė, kad UAB ,,Broileta“ dirba nuo 2014 gruodžio mėnesio. Į darbą ją priėmė E. B., su kuria aptarė darbo sąlygas bei atlyginimą. Sutarė, kad bus mokamas minimalus atlyginimas ir 2 procentai nuo parduotos produkcijos. E. B. parodė, kaip dirbti su kasos aparatu, tačiau R. J. niekas nesupažindino su kasos organizavimo taisyklėmis. E. B. mokydama dirbti kasos apartu buvo nurodžiusi, kad dalį pinigų reiks įmušti, dalies nereikės. Jai dirbant UAB ,,Broileta“ pardavimo vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, neįmušti pinigai buvo dedami į atskirą dėžutę, kurių per dieną susidarydavo ne mažiau kaip 200 eurų, o švenčių dienomis ne mažiau kaip 500 eurų. Suprekiauti pinigai buvo paduodami įmonės vairuotojui. Visus nurodymus dėl darbo organizavimo duodavo E. B.. Už įmonės skyriaus, kuriame dirbo R. J., apskaitą buvo atsakinga kartu dirbusi su G. S.. Atvežamų prekių krovinio važtaraščiai visada būdavo du vienetai. Iš vairuotojo atvežtų diejų važtaraščių, ant taip vadinamo ,,gerojo“ pasirašydavo ji pati, o vadovaudavosi kiekiais kurie nurodyti ,,blogame“ važtaraštyje. Prekių užsakymus darydavo telefonu ta, kuri tuo metu dirbdavo. Užsakymus priimdavo atsiliepusi moteris. Užsakytą realų prekių kiekį gaudavo taip vadinamoje ,,juodoje sąskaitoje“, o ,,geroje sąskaitoje“ buvo surašyti mažesni kiekiai arba tų prekių nebūdavo visiškai. Kokią atlyginimo sumą pasiimti iš suprekiautų pinigų, nurodydavo pati E. B.. Už paimtus pinigus reikėdavo parašyti lapelyje (t.II, b.l. 4-7). Apklausta papildomai parodė, kad dirba UAB "Broileta" prekyvietėje, esančioje Kėdainiuose, Giraitės turgavietėje. Šioje prekyvietėje dirbaa kartu su G. S. pamainomis. Prekyvietėje pirminę apskaitą veda tiek ji, tiek G.. Savaitės pabaigoje sutikrina likučius ir surašo, ką perduoda kitai pardavėjai. Apskaitą veda dėl savęs, E. B. nurodymo tokio nebuvo vesti kažkokią apskaitą. Rašo užrašus, kuriuose pasižymi, kiek gauta prekių, kiek suprekiauta, koks prekių likutis. Prekes į prekyvietę iš UAB "Broileta" cecho atveždavo vairuotojas. Prekės būdavo atvežamos su važtaraščiu - A4 formato lapas su UAB "Broileta" rekvizitais, kuriame būdavo išvardytos prekės. Šiame važtaraštyje pasirašydavo prekes atvežęs vairuotojas ir pardavėja, kuri priimdavo prekes - t. y. ji arba G. S.. Taip pat su važtaraščiu būdavo pateikiamas dar vienas dokumentas, mažesnis nei A4 formato lapas, kur visos atvežtos prekės būdavo surašytos lentelėje. Praeitos apklausos metu šį dokumentą buvo pavadinusi kaip "juoda sąskaita", "juodas važtaraštis". Šiame dokumente nepasirašydavo nei vairuotojas, nei pardavėjos, tai buvo kaip juodraštinis važtaraščio variantas, tačiau jame buvo nurodyti realūs prekių, atvežtų į prekyvietę, kiekiai. Tokie juodraštiniai važtaraščiai buvo sudėti žalios spalvos sąsiuvinyje, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu. Kai atveždavo prekes, prekių kiekius jos sutikrindavo ne pagal važtaraštį, o pagal tą kitą dokumentą. Kartais būdavo atvejų, kad važtaraštyje ir tame kitame dokumente surašyti atvežtų prekių kiekiai neatitikdavo - važtaraštyje buvo nurodyta mažesni prekių kiekiai, negu kitame dokumente, pagal kurį ir sutikrindavo prekes. Mėnesio pabaigoje tiek važtaraščius, tiek ir tuos kitus dokumentus atiduodavo vairuotojui, kad jis parvežtų į UAB "Broileta" ofisą, o kam juos perduodavo - direktorei ar buhalterei, nežinoma. Kratos metu prekyvietėje buvo rastas ir paimtas A4 dydžio tamsiai žalios spalvos sąsiuvinis su užrašu "Užsakymai". Šiame sąsiuvinyje ji ir G. S. surašydavo prekes, kurias užsakydavo iš UAB "Broileta" cecho konkrečiai dienai. Visuomet tos prekės, kurios buvo užsakytos ir buvo atvežamos, jeigu kažko cechas neturėdavo, iš anksto pasakydavo ir jos tos prekės į sąsiuvinį nerašydavo. Sąsiuvinio kairėje pusėje buvo surašyti prekių pavadinimai, viršuje - mėnesis ir diena, o stulpeliais rašomi užsakyti prekių kiekiai. Sąsiuvinis buvo vedamas nuo 2015 m. gegužės 15 d. Kratos metu prekyvietėje buvo rastas ir paimtas sąsiuvinis su užrašu "Spiderman" - šiame sąsiuvinyje esantys įrašai "Grąžinimas" reiškia, kad ten pagal datą (mėnesis ir diena) surašydavo prekių pavadinimus ir kiekius, kuriuos grąžindavo atgal į cechą - dėl to, kad baigdavosi jų galiojimas, prarasdavo prekinę išvaizdą ir pan. Šias prekes susverdavo, sudėdavo į dėžę ir perduodavo vairuotojui. Įrašas "Nukainavimas" reiškia, kad jeigu matydavo, kad kitą dieną baigiasi prekės galiojimas, E. B. leidimu ją nukainodavo, prie šių įrašų taip pat yra nurodyta data - mėnesis ir diena. Įrašas "Ilona vištos" reiškia, kad iš E. B. kita turgavietės prekyvietė imdavo rūkytas vištas, kurias jiems atveždavo pagal sąskaitas, o jie mums atiduodavo pinigus už jas, dėl to jos sąsiuvinyje tą pasižymėdavo. Šis sąsiuvinis pradėtas vesti nuo 2015 m. sausio mėn. 15 d. Kratos metu prekyvietėje taip pat buvo rastas ir paimtas žalios spalvos sąsiuvinis su padrikais lapais jame yra parašytos datos (mėnesis ir diena) ir prekių likučiai - šiuos įrašus darydavo pasibaigus savaitei, kad kita pardavėja atėjusi žinotų, kiek ko yra. Įrašas "likutis" reiškia koks prekių likutis yra savaitės pabaigoje, "gauta prekių - grąžinta" reiškia kad iš gautų prekių atėmus grąžintas prekes suskaičiuota, kiek iš viso prekių gauta tą savaitę, "suprekiauta" - data (mėnesis ir diena) ir pinigų suma už kurią parduota prekių. Prie sumos, kiek konkrečią dieną "suprekiauta" nurodytos sumos su pliuso ženklu, reiškia, kad tiek buvo suprekiauta neįmušant į kasą ir neišduodant kvito. Sumas, kurias gaudavo parduodant prekes neįmušant į kasą, bendrai su išimtais kasos pinigais atiduodavo vairuotojui ir ant lapelio parašydavo tą pinigų sumą. Į šiuos sąsiuvinis įrašus darydavo tiek ji, tiek G. S., kuri dirbdavo tą savaitę. Kiekvieną mėnesį jos E. B. pateikdavo ataskaitas, kuriose būdavo nurodoma, koks prekių likutis mėnesio pradžioje, kiek per mėnesį gauta prekių, kiek grąžinta, kiek suprekiauta pinigų ir koks prekių likutis mėnesio pabaigoje. Šią ataskaitą jos surašydavo ranka ant paprasto popieriaus lapo ir kartu su kitais dokumentais atiduodavo vairuotojui, kuris parveždavo į ofisą. Pagal šias ataskaitas E. B. ir sutikrindavo prekes ir pinigus. Prekių apskaitą jos vedė ne pagal važtaraščius, kuriuose pasirašydavo, o pagal kitą prie važtaraščio pateiktą dokumentą, ant kurio nepasirašydavo ir kuriame kartais būdavo nurodyti didesni prekių kiekiai, nei važtaraštyje (t.II, b.l. 8-10);
spec. liudytoja apklausta L. K. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį iš darbo biržos jai paskambinusi darbuotoja pasiūlė dirbti UAB ,,Broileta“. Dėl darbo pokalbio ji ,,Girstupio“ turgavietėje susitiko su UAB ,,Broileta“ direktore E. B. ir su ja aptarė darbo sąlygas bei atlyginimą. E. B. parodė, kaip dirbti su kasos aparatu, supažindino su kasos organizavimo taisyklėmis. Dirbant, būtent ji duodavo nurodymus. Dėl prekių užsakymo prekybos vietai L. K. paskambindavo iš UAB ,,Broileta“. Už parduotą produkciją gautus pinigus ji palikdavo darbo vietoje. Pinigus vėliau pasiimdavo įmonės vairuotojas. Prekiaudama visuomet išduodavo kasos kvitus. Važtaraščiuose, kurie buvo gauti su produkcija, nurodyti prekių kiekiai sutapdavo su atvežta produkcija. Per dieną buvo parduodama prekių už ne mažiau kaip 90 eurų. Kadangi dirbo neseniai, todėl gavo du atlyginimus pagal algalapius. Kratos metu pas ją buvo rastas juodos spalvos sąsiuvinis, kuris buvo jos asmeninis. Jame ji surašydavo prekes, kurias grąžindavo, kai baigdavosi jų realizavimo terminas, jame taip pat surašydavo, kiek kasdien gaudavo pinigų už parduodamą produkciją (t.II, b.l. 14-16);
spec. liudytoja apklausta R. L. parodė, kad nuo 2011-10-03 pradėjo dirbti UAB ,,Broileta“. Darbą jai pasiūlė UAB ,,Broileta“ direktorė E. B.. Būtent su ja ir suderino darbo sąlygas bei darbo užmokestį. Įsidarbinusi buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo taisyklėmis. Atlyginimą jai mokėjo E. B. bei už išmokėtą atlyginimą duodavo pasirašyti algalapiuose. Dirbdama UAB ,,Broielta“ pardavimo vietoje Kaune ,Girstupio“ turgavietėje, ji pati skambindavo į UAB ,,Broileta“ cechą ir užsakydavo prekes bei vykdė prekybą jomis. Įmonės vairuotojas į prekybos vietą atveždavo produkciją su važtaraščiais bei paimdavo suprekiautus pinigus. Visos atvežamos prekės buvo nurodytos važtaraščiuose. Prieš šventes UAB ,,Broileta“ direktorė E. B. R. L. liepė į kasą mušti ne visas parduodamas prekes. Jos nurodymu neapskaitytus pinigus R. L. dėdavo atskirai į maišelį. Vėliau juos paduodavo įmonės vairuotojui. Prieš 2014 ir 2015 metų Kalėdas būdavo, kad savaitę laiko, kiekvieną dieną buvo neapskaitoma ne mažiau kaip 200 litų, taip pat ir dvi dienas prieš Velykas būdavo neapskaitoma ne mažiau kaip po 200 Lt per dieną. Visą laiką prekybos vietoje dirbo viena (t.II, b.l. 19-21);
spec. liudytoja apklausta D. K. parodė, kad 2012 metais per darbo biržą įsidarbino G. B. ūkyje, o vėliau dirbti perėjo į UAB ,,Broileta“, kurios direktore buvo E. B.. Su ja ir suderino darbo sąlygas ir užmokestį, kuris sudarė 256 eurus. Įsidarbinusi nebuvo supažindinta su kasos darbo organizavimo taisyklėmis, tik kaip reikia dirbti kasos aparatu. Viskam vadovavo ir nurodymus duodavo E. B.. Į D. K. pareigas įėjo prekių užsakymas bei jų realizavimas. Prekes ji užsakydavo telefonu, kai jai paskambindavo iš įmonės UAB ,,Broileta“. Pati ji dirbo UAB ,,Broileta“ prekybos vietoje Kaune, Pramonės g. 16, 18 sandėlyje, 9 vietoje. Visos pristatomos prekės buvo su dokumentais, kuriuose jos buvo išvardintos. Prekiaudama viską mušdavo į kasą. Nieko neklastojo, jokių užrašų nevedė. E. B. telefonu kas antrą dieną pasakydavo, kiek ko parduodavo per dieną ir kokia pinigų suma yra gauta. Niekas neprašydavo atspausdinti kokių nors čekių didesnei ar mažesnei sumai. Per dieną suprekiaudavo ne mažiau kaip 100 eurų. Visa gauta suma buvo fiksuojama kasos aparate. Pinigus kas antrą dieną pasiimdavo E. B., kartais įmonės vairuotojas. Darbo užmokestį, t. y. 256 eurus, E. B. dažnai liepdavo pasiimti iš suprekiautų pinigų, retai kada pati atveždavo juos grynais. Už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapyje (t.II, b.l. 24-26);
spec. liudytoja apklausta S. U. parodė, kad 2015 m. liepos mėn. darbo biržos tinklalapyje susirado UAB „Broileta“ skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieško pardavėjos laikinai dirbti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Pasiskambino skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė įmonės direktorė E. B.. Susitiko Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, kur ji aprodė darbo vietą. Ten dirbo kita darbuotoja, vardu D., kurią reikėjo išleisti atostogų. E. B. pasakė, kad būtent D. ir apmokys dirbti. E. B. taip pat pasakė, kad iš pradžių reikės dirbti prekyvietėje, esančioje prekybos miestelyje „Urmas“, po to mėnesį – Vilijampolės turguje esančioje prekyvietėje ir tuomet vėl dvi savaites „Urmas“. E. B. sakė, kad reikia ten dirbančias pardavėjas išleisti atostogų. Darbo sutartyje buvo numatytas darbo užmokestis ne mažesnis kaip minimalus. Pasakė, kad atlyginimą mokės grynais pinigais. Davė pasirašyti prašymą dėl atlyginimo išmokėjimo grynais pinigais. Pasirašytinai su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. E. B. paaiškino kaip pildyti kasos ir kitus žurnalus tik po kelių darbo dienų, kadangi prieš tai dirbusi pardavėja D., tuos žurnalus ne visada pildydavo. E. B. nurodė būtinai pildyti viską tvarkingai. Ji man žodžiu papildomai paaiškino, kaip dirbti su kasos aparatu, kaip atsidaryti ir uždaryti kasą, klijuoti čekius ir pan. Viskam vadovavo E. B., ji duodavo visus nurodymus. Kai pereidavo dirbti į kitą prekyvietę (iš Urmo – į Vilijampolės turgų ir atvirkščiai), ar kas mėnesį, kasos žurnalą duodavo vairuotojui, kuris jį parveždavo buhalterei, ji viską sutikrindavo, pasirašydavo ir grąžindavo žurnalą atgal. Kas dieną iš įmonės cecho jai paskambindavo darbuotojos ir aš joms pasakydavo, kokių prekių trūksta. Tas prekes kitą dieną atveždavo įmonės vairuotojas. Kartais, kai nesulaukdavo, kol jai paskambins, pati paskambindavo į cechą ir padarydavo užsakymą. Jai iš cecho skambindavo į asmeninį telefono numerį. Dažniausiai prekes užsakydavo iš darbuotojos, kurią vadino „D.“, taip pat kartais tos darbuotojos ir keisdavosi, tačiau kitų vardų nežino. Prekes dažniausiai pristatydavo įmonės vairuotojas V., taip pat kelis kartus ir E. B. vyras yra atvežęs. Prekės būdavo atvežamos su važtaraščiais. Ar važtaraštyje nurodytų prekių kiekiai atitikdavo kiekius, kurie būdavo atvežami, negalėjo pasakyti, kadangi to netikrindavo, pasitikėdavo. E. B. buvo pasakiusi, kad neverta gaišti laiko tikrinant važtaraštį, kadangi viskas yra tvarkinga, o geriau per tą laiką susidėlioti prekes. Visoms parduodamoms prekėms išmušdavo kasos čekius. Kiek matė D., kai ją (S. U.) apmokė dirbti, kai kurias prekes į kasą mušdavo, kai kurių ne. Kai paklausė, kodėl, ji atsakė, kad nieko tokio, nes čia turgus. Tačiau E. B. liepė visoms prekėms išmušti čekius, kad viskas būtų tvarkinga. Vilijampolės turguje dirbusi pardavėja taip pat, kiek teko matyti, visas prekes mušdavo į kasą. Daugiau jokių užrašų be minėtų žurnalų nevedė, tik kiekvieną dieną užrašydavau ant paprasto popieriaus lapo kiek tą dieną suprekiavo ir kartu su pinigais paduodavo vairuotojui. Kai vairuotojas ryte atveždavo prekes, jam atiduodavo ir per vakarykštę dieną suprekiautus pinigus, kartu su kasos pinigų išėmimo kvitu. Kasos kvite suma visada sutapdavo su ta suma, kurią ji pati užrašydavo kaip per dieną suprekiautą sumą. E. B. buvo liepusi vis tiek papildomai parašyti ant paprasto lapo, kiek yra suprekiauta. Niekada nėra buvę tokio atvejo, kad iš įmonės ofiso būtų skambinusios kokios darbuotojos ir prašiusios išmušti kasos čekį tam tikrai sumai. Per dieną „Urmo“ prekyvietėje vidutiniškai suprekiaudavo maždaug nuo 100 iki 300 eurų. Vilijampolės turguje suprekiaudavo nuo 30 iki 200 su trupučiu eurų. Visos šios sumos ir atsispindėdavo kasos kvite. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Atlyginimą atveždavo vairuotojas, jis duodavo pasirašyti. Jokio priedo prie atlyginimo nebuvo gavusi, tiktai tiek, kiek parašyta algalapyje. Abi algas gavo po 200 eurų su viršum (t.II, b.l. 30-32);
liudytoja apklausta R. Ž. parodė, kad anksčiau buvo UAB ,,Aivida“ buhaltere. Tuo metu įmonės vadovu buvo A. B.. Įmonė užsiėmė atvėsintos paukštienos paradavimu ir krovinių gabenimu. Įmonė UAB ,,Broileta“ iš UAB ,,Aivida“ užsakinėdavo atvėsintą paukštieną, kurią pasiimdavo patys iš UAB ,,Aivida“ sandėlių Europos pr., Kaune. Paukštieną užsakinėdavo galimai UAB ,,Broileta“ direktorė E. B.. Paprastai užsakymus priimdavo kiti UAB ,,Aivida“ darbuotojai. Užsakymus UAB ,,Broileta“ darydavo 1-2 kartus per savaitę. Užsakymų kiekiai kas kartą buvo kitokie. Buvo užsakoma tiek vištiena, tiek kalakutiena. Paprastai UAB ,,Broileta“ atsiskaitydavo grynais pinigais arba bankiniu pavedimu pagal išrašytus kasos kvitus. Kokiu būdu UAB ,,Broiletoje“ buvo apskaitomi įsigyti produktai, nežino. Taip pat nežino, ar minėta įmonė iš kitų įmonių ar asmenų įsigydavo kokios nors dar produkcijos (t.II, b.l. 34-36);
liudytoju apklaustas UAB ,,Aivida“ direktorius A. B. parodė, kad šiuo metu jo įmonė veiklos nevykdo. Įmonė užsiėmė atvėsintos paukštienos prekyba didmeniniu būdu. Minėtos įmonės klientais buvo ir UAB ,,Broileta“, kurie įsigydavo tiek atvėsintos vištienos, tiek kalakutienos. Užsakymus telefonu pateikdavo minėtos įmonės direktorė – E. B.. Užsakymus priimdavo tuo metu kabinete esantis asmuo, tai galėjo būti ir buhalterė R. Ž. arba dar kas nors, taip pat jis pats. UAB ,,Broileta“ užsakymus darydavo 1-2 kartus per savaitę. Užsakymus pasiimdavo patys. Kokie buvo užsakymų kiekiai, nurodyti negalėjo. Už įsigytas prekes UAB ,,Broileta“ atsiskaitydavo pagal išrašytus kvitus arba pavedimu. Kokiu būdu UAB ,,Broiletoje“ buvo apskaitomi įsigyti produktai, nežino. Taip pat negalėjo nurodyti, iš kur minėta įmonė dar galėjo įsigyti kokios nors produkcijos (t.II, b.l. 38-40);
Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas įtarimas UAB ,,Broileta“ buhalterei V. Š., kuri parodė, kad nuo 2012 metų pabaigos dirba UAB „Broileta“ buhalterio pareigose. Nuo 2012 metų pabaigos iki 2016-01-19, šioje bendrovėje daugiau nedirbo ir nedirba jokie apskaitininkai. UAB „Broileta“ vadove, savininke ir vienintele akcininke visada buvo ir yra E. B.. 2012-06-11 darbindamasi tuometinėje E. B. individualioje įmonėje, savo darbo sąlygas ir darbo užmokestį aptarė tik su įmonės savininke E. B. ir būtent su ja pasirašė darbo sutartį, nes tik ji buvo ir yra reali įmonės vadovė. Visą laiko, kiek dirbo šioje įmonėje, tik įmonės savininkė ir direktorė E. B., visada organizuodavo ir kontroliuodavo įmonės veiklą, bei tik ji duoda nurodymus įmonės darbuotojams. Tą ji daro iki šiol. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas, tačiau realiai duomenų pateikimą valstybinėms įmonėms, tokioms kaip, VMI ir Sodrai, ruošia buhalteris. UAB ,,Broileta“ atveju už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas – direktorė E. B., tačiau ji (V. Š.) kaip bendrovės buhalteris realiai pati paruošia visas bendrovės finansines ataskaitas valstybinėms įmonėms, tokioms kaip, VMI ir Sodrai, tačiau jas prieš pateikiant, visada pasirašo bendrovės vadovas – direktorė E. B. ir ji kaip bendrovės buhalteris. UAB „Broileta“ nėra priimta jokio bendrovės įsakymo, pagal kurį koks nors konkretus asmuo būtų priskirtas atsakingu asmeniu už prekių užsakymą. Pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką visus prekių užsakymus atlieka pati savininkė – direktorė E. B., tik labai retais atvejais, jai nesant darbo vietoje, tuo metu, kai ji atostogauja, prekių užsakymą padaro V. Š., bet prieš tai apsitarusi su cecho darbuotojais. Gali būti, kad prekių užsakymą yra dariusi ir vyresnioji paukštienos išpjaustymo cecho darbuotoja D. K., tačiau ji galėjo tai padaryti tik darbo vietoje nesant direktorei E. B. ir V. Š., tačiau ji tai daro labai retai. UAB „Broileta“ pagal gaunamas PVM sąskaitas – faktūras už prekių apskaitą esu atsakinga ji kaip bendrovės buhalterė. Ji kaip UAB „Broileta“ buhalterė vykdo visas buhalterio funkcijas, nurodytas buhalterio pareigybėje. Yra atskaitinga už atliktą darbą bendrovės direktorei E. B. ir vykdo jos duotus nurodymus darbo klausimais. Ji kaip buhalteris pildo visus buhalterinėje apskaitoje nustatytus registrus, kuriuos nustatyta tvarka pateikia valstybinėms institucijoms pagal esamą tvarką arba jiems pareikalavus. Ji pradėjusi darbą minėtoje įmonėje, buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Jos kaip buhalterio viena iš funkcijų yra patikrinti įmonės padalinių pildomas kasos knygas pagal kasos aparato ataskaitas. UAB „Broileta“ vykdoma visų perkamų ir parduodamų prekių apskaita, gaunant ir išrašas PVM sąskaitas – faktūras ir vidinius krovinio važtaraščius, juos įtraukiant į buhalterinės apskaitos programą. UAB „Broileta“ prekių apskaita vykdoma kompiuterizuotai ir duomenys suvedami į jos darbo vietoje esantį kompiuterį, kuriame yra buhalterinė programa „Debetas“, prie kurios prisijungti nereikia slaptažodžių, nes jų nėra. Pagrindiniai UAB ,,Broileta“ tiekėjai pagal pasirašytas sutartis yra AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Romega“ ir UAB „Aivida“ ir prekių užsakymą iš šių bendrovių daro direktorė E. B.. Kiek ir kokių reikia užsakyti prekių, nusprendžia pati direktorė E. B. ir prekes užsako paskambinusi telefonu. Jai nesant prekes užsakydavo ir V. Š., prieš tai apsitarusi dėl prekių kiekio su cecho darbuotojais ir užsakymą atlikdavo taip pat telefonu. Iš tiekėjų nupirktos prekės pristatomos į gamybos cechą pagal PVM sąskaitas – faktūras, o iš cecho į prekybos vietas prekės pristatomos pagal vidinius krovinio važtaraščius, o sudaryta sutartis su pirkėjais, pagal PVM sąskaitas – faktūras. Pagal jai pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kurias ji gaunu iš tiekėjų, kai į gamybos cechą atvežamos prekės ir pagal mano pačios išrašytus krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas – faktūras, kai prekės iš cecho išvežamos į prekybos vietas ar pirkėjams, yra visos apskaitomos teisingai įmonės buhalterinėje apskaitoje. Iš AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir UAB „Romega“ už nupirktas prekes atsiskaitoma bankiniu pavedimu. Iš UAB „Aivida“ gautas prekes yra atsiskaitoma grynais pinigais pagal UAB „Aivida“ išrašytą kasos apmokėjimo kvitą, kuriuos apmoka UAB „Broileta“ paskirtas atskaitingas asmuo vairuotojas – ekspeditorius V. J.. Suma grynųjų pinigų skirtų apmokėti už prekes atskaitingam asmeniui išduodama iš bendrovės kasos. Po to šis asmuo būtent iš UAB „Aivida“ parveža jai į buhalteriją apmokėjimo kvitą. Tokio apmokėjimo už prekes, tai yra, apmokėjimą gynaisiais pinigais už prekes, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia. Dėl visų apmokėjimų grynais pinigais už įgytas prekes, ji išrašė kasos išlaidų orderį ir įtraukė į buhalterinę apskaitą. Prekės, tai yra, paukštiena, platinamos UAB „Broileta“ vardu registruotose prekybos vietose, taip pat išvežamos pirkėjams pagal pasirašytas pirkėjų sutartis. Prekes į minėtas vietas išveža įmonės vairuotojai – ekspeditoriai V. J., O. B. ir G. B.. Pagal įmonėje patvirtintą įsakymą iš prekybos vietų grynieji pinigai inkasuojami ne rečiau kaip du kartus į savaitę ir šį darbą atlieka įmonėje patvirtinti atskaitingi asmenys vairuotojai – ekspeditoriai V. J., O. B. ir G. B.. Inkasuoti pinigai su kasos kvitais pateikiami buhalterijai ir įnešami į įmonės kasą. Pagal UAB „Broileta“ tvarką, kasininku yra ji ir direktorė E. B.. Parvežtus pinigus į kasą įneša juos inkasavęs darbuotojas – minėti vairuotojai ir ant pinigų įnešimo į kasą kvito pasirašo arba ji, arba direktorė E. B.. Visi už parduotas prekes gauti pinigai iš karto įnešami į kasą. Ji pati kaip buhalteris pagal cecho darbuotojų pateiktus duomenis, išrašo krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas – faktūras ir pagal šiuos dokumentus prekės iš cecho išvežamos į prekybos vietas ir automatiškai kompiuterinėje programoje yra įtraukiama į įmonės buhalterinę apskaitą. Ji pati kaip buhalteris nėra atsakinga tikrinti gaunamų ir parduodamų prekių svorius. Šį darbą atlieka cecho darbuotojai. Būtent cecho darbuotojai priima į cechą prekes ir jas išduoda pirkėjams, prekybos vietoms. Ji pati nesilanko ceche. Ji asmeniškai niekada nevedė pinigų apskaitos, gautų už parduotą produkciją be buhalterinės apskaitos dokumentų ir jai apie tai nieko nėra žinoma. Deklaracijos VMI ir Sodrai yra pateikiamos pagal nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymus ir juose nurodomus terminus, pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Nuo 2015 metų, ji gaunu 435 eurus atlyginimą, kaip nurodyta darbo sutartyje. UAB „Broileta“ didžioji dalis darbuotojų atlyginimus gauna grynaisiais pinigais į rankas, kurie yra mokami iš įmonės kasos. Ji apskaičiuoja darbuotojams darbo užmokestį ir kartu su direktore E. B. jį išmoka. UAB „Broileta“ nėra mokamas neoficialus atlyginimas. Įteiktą pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra įtariama suprato, tačiau kalta neprisipažino, kadangi pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė. Niekada nedalyvavo jokioje organizuotoje grupėje su UAB „Broileta“ direktore E. B. ir apskaitininkėmis V. K., D. K. ir D. T.. Šios darbuotojos įmonėje niekada nedirbo ir nedirba apskaitininkėmis, jos yra paukštienos išpjaustymo cecho darbuotojos. Tarp jų niekada nebuvo susitarimo daryti kokią nors nusikalstamą veiką ir jokioje veikoje nedalyvavo. Ji niekada su jomis nedirbo pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamą planą įgyti ir realizuoti didelį kiekį atvėsintos paukštienos ir sąmoningai apgaulingai buhalterinės apskaitos nevedė. Pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės jai nežinomos ir ji apie jas nieko negalėjo parodyti. Pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų niekada nedarė. (26 t., b.l. 164-167). Papildomos apklausos metu 2016-01-19 įtariamoji V. Š. papildomai parodė, kad dirbdama UAB ,,Broileta“ buhaltere ji paprastai produkcijos užsakymų nedarydavo, pagal įmonėje galiojusią nusistovėjusią tvarką produkciją iš tiekėjų užsakinėjo įmonės direktorė E. B.. Pagrindiniai tiekėjai buvo AB ,,Kaišiadorių paukštynas“, AB ,,Vilniaus paukštynas“, UAB ,,Romega“ ir UAB ,,Aivida“. Produkcijos užsakymus ji darydavo telefonu. V. Š. į šiuos reikalus nesikišdavo, tačiau kadangi jos darbo vieta yra tame pačiame kabinete kaip ir direktorės, ji girdėdavo E. B. pokalbius telefonu ir atkreipė dėmesį, kad užsakinėdama produkciją iš UAB ,,Aivida“ ji pasakydavo, kad užsako, pavyzdžiui kalakuto filė ,,du plius viena“, tai reiškia kad buvo užsakomos dvi dėžės ir viena papildoma dėžė. Šios dvi dėžės buvo užsakomos su PVM sąskaitom faktūrom, nes po tokio užsakymo ji gaudavo sąskaitą faktūrą tik dviem dėžėm ir ji niekada nėra gavosi jokių dokumentų tam papildomam kiekiui produkcijos. Kiek yra girdėjusi tokių užsakymų, pirmoji užsakymo dalis, t. y. su dokumentais visada būdavo didesnė nei papildoma dalis, kurios dokumentų ji negaudavo, kartais pusę „legalaus“ užsakymo, kartais trečdaliu mažesnę, būdavo įvairiai. Ji taip pat pastebėjo, kad vairuotojas atveždavęs sąskaitas faktūras iš ,,Aividos“, direktorei paduodavo ant lapelio užrašytą tą papildomą kiekį įsigyjamos iš UAB ,,Aivida“ produkcijos. Jai direktorė visada paduodavo tik oficialius produkcijos įsigijimo dokumentus, o tų lapelių ji niekada nėra tvarkiusi, ką direktorė su šiais lapeliais darydavo, nežino. Kadangi ji su direktore dirbo viename kabinete ir matydavo šią situaciją, ji suprato kad direktorė tokiu būdu užsakinėja ir įsigyja produkciją iš UAB ,,Aivida“ be įsigijimo dokumentų. Kokiu būdu ir kur buvo realizuojama ši iš UAB ,,Aivida“ įsigyta neapskaityta produkcija ji nežino, tuo nesidomėjo, taip pat nežino kur ją padėdavo produkciją atvežęs vairuotojas, ar ji buvo perdirbama to nežino, gamybinėse įmonės patalpose ji nesilankydavo, produkcijos priėmime nei išdavime nedalyvaudavo. Pirmą kartą apie tokius užsakymus, kad yra vykdomi ji pastebėjo kažkur prieš metus laiko. Kiek dažnai direktorė darydavo tokių užsakymų ji taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kadangi to nesekdavo ir nelabai kreipdavo dėmesio, be to direktorė dažnai nebūna ofise ir užsakymus darydavo telefonu ne ofise. Direktorė UAB ,,Aivida“ užsakymus darydavo tik du kartus per savaitę, t. y. tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Užsakymai iš ,,Aividos“ sudarydavo mažiausią dalį tarp mano minėtų tiekėjų. Apie pinigų surinkimą iš prekybos vietų ji taip pat nieko konkretaus negalėjo pasakyti, pinigus iš vairuotojų visada surinkdavo pati direktorė, V. Š. ji pateikdavo tik kasos kvitus, pagal kuriuos ji pinigus įtraukdavo į įmonės kasą. Ji nėra pastebėjusi, kad vairuotojai direktorei būtų davę pinigus keliomis krūvelėmis ir ji nėra mačiusi, kad direktorei pinigus duotų pavyzdžiui atskirai už apskaitytas ir atskirai už neapskaitytas prekes. Vairuotojai direktorei įduodavo visus tą dieną iš prekybos vietų surinktus pinigus vienoje krūvoje. Apie tai, kad direktorė galimai užsiima produkcijos prekyba, neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą ji nei direktorei, nei kam iš įmonės darbuotojų nesakė, ji brangino savo darbo vietą ir bijojo jį prarasti, todėl stengėsi nesikišti į jokius įtartinus ir nešvarius reikalus, tiesiog vedė buhalteriją pagal įstatymų reikalavimus direktorės jai duodamų buhalterinių dokumentų pagrindu. Jokios juodos buhalterijos ji nevedė ir jai apie tai nieko nėra žinoma, direktorė jos niekada nėra prašiusi nei suklastoti kokius dokumentus, nei įtraukti neteisingus duomenis į buhalterinę apskaitą, ar ataskaitas valstybinėms institucijoms, mokesčių inspekcijai, to ji niekada nedarė. Man mokėdavo tik darbo sutartimi sulygtą atlyginimą, jokių premijų ar pinigų „vokeliuose“ niekada negaudavo (t.26, b.l. 168,169). 2016-06-01 papildomos parodė, kad 2016-01-19 jos darbo vietoje - UAB "Broileta" patalpose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu paimtas kompiuteris, kurį naudoja darbe bei dokumentai nuo jos darbo stalo. Jos darbo vieta minėtose patalpose yra antrajame aukšte esančiose administracinėse patalpose įėjus per duris dešinėje pusėje. Tuo kompiuteriu daugiausiai naudojasi ji, tačiau kai jos nebūdavo, pvz. atostogaudavo, juo naudodavosi ir direktorė E. B.. Jos darbo vietoje buvusiame kompiuteryje yra "Excel" formato failai, pavadinimais nuo 11-14 iki 12-29. Šie pavadinimai reiškia mėnesį ir mėnesio dieną. Tuose failuose yra lentelės, kuriose surašyti prekių užsakymai UAB "Broileta" prekyvietėms bei kitiems užsakovams. Viršuje yra parašyta data, prekyvietės ar užsakovo pavadinimas, kairėje pusėje yra surašyti prekių pavadinimai, kituose lentelės stulpeliuose - užsakomų prekių kiekiai. Dešinėje pusėje taip pat yra krovinio važtaraščio šablonas, tačiau važtaraštį spausdindavau iš programos "debetas", "Excel" lentelėje buvo tik įkeltas jo šablonas, į kurį automatiškai persikeldavo duomenys iš lentelės. Duomenis į šią lentelę ji gaudavo iš UAB "Broileta" cecho darbuotojų, šios lentelės taip pat yra ir ceche buvusiame kompiuteryje. Darbo dienos pabaigoje ji iš cecho kompiuterio nusikopijuodavo užsakymų duomenis ir atspausdindavo tuos prekių užsakymo lapelius, kuriuos prisegdavo prie važtaraščio, su kuriuo prekės keliaudavo į prekyvietes. Šie prekių užsakymo lapeliai buvo skirti tik UAB "Broileta" prekyvietėms, užsakovams prekes veždavome tik su PVM sąskaita - faktūra. Prekių kiekiai, nurodyti važtaraštyje ir prekių užsakymo lapelyje, prisegtame prie jo, visada sutapdavo. Prekių užsakymo lapelis buvo kaip juodraštinis važtaraščio variantas, kuriame pardavėjos galėdavo pasidaryti atžymas apie prekių nukainavimą ir grąžinimą. Mėnesio pabaigoje visi važtaraščiai iš prekyviečių buvo pateikiami jai (V. Š.), o prekių užsakymo lapeliai į buhalteriją nepakliūdavo. Kompiuteryje esančiame aplanke "apyvarta" yra aplankai pagal metus - 2014, 2015, 2016. Šiuose aplankuose taip pat yra ,,Excel“ formato lentelės, kuriose pagal UAB "Broileta" prekyvietes yra surašyta informacija iš kasos ataskaitų, tai yra kasos aparatų informacija, surašyta iš kasos čekių. Šią lentelę vedė dėl savęs, kad direktorei galėtų esant reikalui nedelsiant pateikti reikalingą informaciją. Kompiuteryje esančiame aplanke "pirkta prekės" yra ,,Excel“ formato lentelės, kuriose ji rašėsi, kiek iš kokių tiekėjo pagal sąskaitas nupirkta prekių, koks PVM, koks antkainis, ir koks turėtų būti gautas pelnas. Faile pavadinimu "2015" taip pat yra analogiška lentelė, kurios skiltyje "lenkai" yra surašytos iš Lenkijos įmonės gautos sąskaitos. Šiuos duomenis taip pat vedė daugiau dėl savęs, savikontrolei, visi minėti duomenys atsispindi UAB 'Broileta" gautose sąskaitose. Kompiuteryje esančiame aplanke "šiaip" esančiuose failuose "bankas", "FTB", "Nauja Microsoft Office Excel Worksheet" yra lentelės, tačiau jas pildė ne ji, o tikriausiai E. B., todėl įrašų paaiškinti negalėjo. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma" - "EKA kasa" yra failai "2013 EKA pajamos", "2014 EKA pajamos", "2015 EKA pajamos". Šiuose failuose yra lentelės, kuriose ji pagal kiekvieną mėnesį žymėdavo kiekvienos UAB "Broileta" prekyvietės kasos aparato duomenis, tam kad paskaičiuoti mokėtiną PVM. Šias lenteles vedė dėl savęs, savikontrolei, visi jose esantys duomenys atsispindi kasos knygose. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma" - "kuras" yra kuro nurašymo lapų šablonai pagal kiekvieną UAB "Broileta" vairuotoją, kurie visi yra atspausdinti, pasirašyti ir sudėti atskirame segtuve, kuris buvo paimtas kratos metu. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma"- 'kvitų apskaita" yra padaryti šablonai pinigų priėmimo kvitų inventorizacijai. Šie šablonai yra atspausdinti ir pridėti prie pinigų priėmimo kvitų. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma" - "vaida" yra aplankai "2014", "2015". šiuose aplankuose yra failai su ,,Excel“ formato lentelėmis. Tose lentelėse yra iš UAB "Broileta" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vedėjos V. K. atsiųstos kiekvieno mėnesio ataskaitos apie kitas prekes (ne paukštienos produkciją). Visos šios ataskaitos yra atspausdintos ir pridėtos segtuve, kuriame savikainos skaičiavimo dokumentai. Šiose ataskaitose yra nurodyti prekių pavadinimai, kiekiai, kaina su ir be PVM ir likučiai mėnesio pabaigai. Tokią inventorizaciją pardavėjos darydavo kiekvieno mėnesio pabaigoje. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma" taip pat yra failas pavadinimu "krovinio važtaraštis Anglijai" - čia yra važtaraščio šablonas UAB "Broileta" siunčiamoms prekėms į Angliją pagal užsakymą. Prie jo taip pat turėtų būti išrašytas kasos čekis arba kvitas, pats važtaraštis buhalterijoje neatsispindi. Kompiuteryje esančiame aplanke "Vilma" yra failas pavadinimu "Maišelia 2015" - čia yra Excel formato lentelė, kurioje ji pagal gautas PVM sąskaitas - faktūras susiveda informaciją apie įsigytus maišelius, nes kartą per metus reikia pateikti atliekų ir taros deklaraciją, kurioje reikia pažymėti, kiek sunaudota taros kilogramais. Šią suvestinę yra pasidariusi dėl savęs. Jos darbo vietoje rasta USB atmintinė "ADATA" yra ne jos asmeninio naudojimo, o įmonės, ši atmintinė galėjo būti naudojama prekių užsakymo formoms persikelti iš cecho kompiuterio į kitą kompiuterį. Atmintinėje esantys failai "01-04" - "01-19" taip pat yra tos pačios lentelės, su prekių užsakymais pagal prekyvietes ir kitus užsakovus. UAB "Broileta" patalpose kratos metu rastas ir paimtas lapelis, supakuotas pakete Nr. 331258, kuriame yra skiltys "data", "iš ko gauta ir kam išduota", pajamos", "išlaidos", "parašas priėmusio asmens", ne visi įrašai yra padaryti jos ranka, todėl jų paaiškinti negalėjo. Jos ranka padaryti įrašai yra surašyti darbuotojų vardai ir pavardės ir jiems išduoto avanso suma (50). Jos darbo vietoje rastame sąsiuvinyje su užrašu "Nature" yra jos padaryti įrašai. Šiame sąsiuvinyje ji jokių buhalterinių duomenų nesižymėjo, čia tik yra susirašiusi paaiškinimus sau, kaip suvesti tam tikrus duomenis dirbant su buhalterine programa, kaip padaryti tam tikrus paskaičiavimus, taip pat reikalingus telefonų numerius, įmokų kodus ir pan. Jos darbo vietoje rastame voke su užrašu "Broileta" yra kvitai iš prekyviečių apie išimtus iš kasos pinigus, taip pat banko kvitai apie į įmonės sąskaitą įneštas grynųjų pinigų sumas. Šių kvitų ji buvo dar nespėjusi sutvarkyti ir suvesti į apskaitą. Jos darbo vietoje rasti dokumentai, susegti į oranžinės spalvos aplanką, pažymėtą Nr. 2 - pirmajame šiame segtuve esančiame lape yra ne jos daryti rankraštiniai įrašai, todėl jų paaiškinti negalėjo. Kituose lapuose yra išrašyti dokumentai, kurie dar neįtraukti į apskaitą pvz. dėl juose esančių klaidų, dar nepasirašyti direktorės ir pan. Jos darbo vietoje rasti dokumentai, susegti į raudonos spalvos aplanką, pažymėtą Nr. 1, yra iš prekyviečių gauti krovinio važtaraščiai ir jos padarytos jų suvestinės. Šie dokumentai turėjo būti susegti į kitą segtuvą, prie visų važtaraščių. Jos darbo vietoje rasti dokumentai, susegti į oranžinės spalvos aplanką, ant kurio užrašyta "E. B. IĮ skolų suderinimo aktai 2012 m.", yra skolų suderinimo aktai ir juodraštiniai dokumentai (anuliuotos sąskaitos ir važtaraščiai,iš buhalterinės programos atspausdinti dokumentai). Jos darbo vietoje rasti dokumentai, susegti segtuve su užrašu "Broileta sąskaitos", tai galbūt yra direktorės dokumentai, tiksliai nežino. Jos darbo vietoje rasti lapeliai su rankraštiniais įrašais, sudėti į rudos spalvos voką, pažymėtą Nr. 3, yra ne visi jos ranka rašyti. Lapelyje su raidėmis "SOK" yra surašiusi sąskaitas ir pinigų sumas, kokia yra skola, čia informacija apie G. B. ūkį, ne apie UAB "Broileta". Kitas jos rašytas lapelis yra su užrašais "Gr. pinigai", "kt prekės", "važtr" - čia tiesiog juodraštis, kuriame buvo atlikusi paskaičiavimus UAB "Broileta" parduotuvės prekių savikainos. Jos darbo vietoje rasti dokumentai, kurie susegti mėlynos spalvos aplanke yra E. B., kadangi visi įrašai yra daryti jos ranka. UAB "Broileta" vairuotojai, surinkę iš prekyviečių pinigus ir dokumentus, visą palikdavo direktorei E. B. ant stalo. Direktorė po to reikalingus dokumentus jai (V. Š.) pateikdavo, ji juos įvesdavo į apskaitą. Grynų pinigų iš vairuotojų ji negaudavo, tik kasos kvitus, pagal kuriuos ir tvarkydavo kasą. Grynuosius pinigus visada tvarkydavo pati direktorė, tik labai retais atvejais jai kartais iš vairuotojų tekdavo priimti ir grynus pinigus. Iš prekybos vietų jokių ataskaitų ji negaudavo, tik kasos knygas mėnesio pabaigoje. Iš parduotuvės, esančios Prienuose, Brunzos g. 6, kur būdavo parduodama ne tik paukštiena, bet ir kitos prekės, mėnesio pabaigoje gaudavo ataskaitą apie turimas prekes. V. K. atsiųsdavo prekių sutikrinimo (inventorizacijos) ataskaitas, kurias ji atspausdindavo ir pridėdavo prie buhalterinių dokumentų (t.26, b.l. 172-175). 2017-09- liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirba UAB „Broileta“ buhaltere. Šiose pareigose dirba nuo 2012 metų birželio mėnesio. Anksčiau tai buvo individuali E. B. įmonė, kuri vėliau buvo pavadinta UAB ,,Broileta". Įmonės buveinė buvo ir yra Birštono savivaldybėje, Birštono vienkiemis, Birštono g. 41. Be jos minėtoje įmonių daugiau buhalterių nedirba. Bendrovė užsiima perdirbtų mėsos gaminių mažmenine bei didmenine prekyba. Pagrinde tai yra atvėsinta paukštiena. Pagrindiniai bendrovės teikėjai yra UAB ,,Vilniaus paukštynas", UAB ,,Romega" bei UAB ,,Kaišiadorių paukštynas". Anksčiau tiekėjais buvo ir UAB ,,Aivida", kurie paukštieną tiekdavo apie du kartus per savaitę ir dažniausiai buvo tiekiama kalakutiena. UAB „Broileta“ vadove, savininke ir vienintele akcininke visada buvo ir yra E. B., su kuria V. Š. ir sudarė darbo sutartį. E. B. buvo ir yra atsakinga už visą darbo organizavimą, o ji kaip UAB „Broileta“ buhalterė vykdė visas buhalterio funkcijas, nurodytas buhalterio pareigybėje. Ji, kaip buhalterė, pildydavo visus buhalterinėje apskaitoje nustatytus registrus, kuriuos nustatyta tvarka pateikdavo valstybinėms institucijoms pagal esamą tvarką arba jiems pareikalavus. E. B. taip pat buvo ir yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Ji gerai išmano buhalterinę apskaitą. Įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus dokumentus, kuriuos pagrinde teikdavo pati direktorė. Vėliau iš pateiktų dokumentų, atlikus paskaičiavimus ir buvo teikiamos deklaracijos valstybinėms įmonėms, tokioms kaip, VMI ir Sodrai. Visos deklaracijos buvo pateikiamos elektroniniu būdu. Prieš pateikiant ataskaitas valstybinėms institucijoms, jas visada pasirašydavo bendrovės vadovė. Jai, kaip buhalteriui, viena iš funkcijų bvuo patikrinti įmonės padalinių pildomas kasos knygas pagal kasos aparato ataskaitas. Minėtas knygas jai mėnesio gale pateikdavo direktorė, vėliau jos būdavo grąžinamos į UAB „Broileta“ prekybos vietas, kurios buvo Alytuje, Kaune, Prienuose, Kėdainiuose. UAB „Broileta“ prekių apskaita vykdoma kompiuterizuotai ir duomenys suvedami į jos darbo vietoje esantį kompiuterį, kuriame yra buhalterinė programa „Debetas“. Prekių užsakymus atlikdavo pati direktorė E. B., tik labai retais atvejais, jai nesant darbo vietoje, tuo metu kai ji atostogaudavo, prekių užsakymą padarydavau ir V. Š., bet prieš tai pasitardavo su cecho darbuotojais. Užsakymai buvo vykdomi telefoniniu būdu. Iš tiekėjų nupirktos prekės pristatomos į gamybos cechą pagal PVM sąskaitas – faktūras, o iš cecho į prekybos vietas ir klientams prekės buvo pristatomos pagal krovinio važtaraščius. Kad UAB ,,Broileta" kažkuriuo momentu buvo vykdoma prekyba neapskaityta produkcija, tai apie tai nujautė, tačiau į tai nesigilino, nes viską bendrovėje organizavo ir tvarkė pati direktorė E. B.. V. Š. apskaitą tvarkė pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorė. Iš AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir UAB „Romega“ už nupirktas prekes buvo atsiskaitoma bankiniu pavedimu, o kai prekės buvo užsakomos iš UAB „Aivida“, tai už gautas prekes buvo atsiskaitoma grynais pinigais pagal UAB „Aivida“ išrašytą kasos apmokėjimo kvitą. Papratai už minėtas prekes sumokėdavo arba vairuotojas, arba pati E. B.. Iš UAB „Aivida“ buvo parvežami apmokėjimo dokumentai, kurie būdavo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Pagal įmonėje patvirtintą įsakymą iš prekybos vietų grynieji pinigai inkasuojami ne rečiau kaip du kartus į savaitę. Vairuotojai, kaip materialiai atsakingi asmenys, pasirašydavo kasos knygose. Jai buvo pateikiami kasos kvitai, kurie buvo įtraukiami į apskaitą. Grynųjų pinigų ji nematydavo. Ji pati, kaip buhalteris, nebuvo atsakinga tikrinti gaunamų ir parduodamų prekių svorius. Šį darbą atlikinėjo cecho, į kurį ji neidavo, darbuotojai. Būtent cecho darbuotojai priimdavo į cechą prekes ir jas išduodavo pirkėjams, prekybos vietoms. Ji asmeniškai niekada nevedė pinigų, gautų už parduotą produkciją be buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos. Deklaracijos VMI ir Sodrai buvo pateikiamos pagal nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymus ir juose nurodomus terminus, pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kuriuos jai pateikdavo direktorė. Šioje bendrovėje ji gauna 435 eurų atlyginimą, kaip nurodyta ir jos darbo sutartyje. UAB „Broileta“ didžioji dalis darbuotojų anksčiau atlyginimus gaudavo grynaisiais pinigais į rankas, kurie buvo mokami iš įmonės kasos. Šiuo metu pinigai pervedami bankiniais pavedimais. Kiek jai buvo ir yra žinoma UAB „Broileta“ nebuvo mokamas neoficialus atlyginimas. Daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo, todėl prašė remtis jos ankstesnių apklausų metu duotais parodymais (t.II, b.l. 45,46);
pareiškus įtarimą D. K. parodė, kad nuo 2007 metų pradėjo dirbti Baranausko ūkyje, vėliau įmonės pavadinimai įmonės keitėsi. Šiuo metu keletų metų pavadinimas yra UAB „Broileta“, tačiau savininkai ir direktorė įmonės visuomet buvo tie patys. Aš pirmiausia priimta plovė dėžes, o vėliau pradėjo dirbti darbus su mėsa. Šiuo metu jos pareigos vyresnioji išpjaustytoja, tačiau daro ir kitu darbus, tai yra mala faršą, išpjausto file, susveria užsakymams reikalingą produkciją ir pan. Direktorė visuomet buvo E. B.. Savininkas kaip suprantu G. B.. V. Š. yra įmonės buchalterė, o įtarime įvardintos V. K. ir D. T. yra kaip ir ji - gamybos sandėlio darbuotojos. Apskaitininke ji niekada UAB „Broileta“ nedirbo. Nėra baigusi tam skirtų mokslų ir neturi jokio supratimo apie apskaitą. Pradėjus dirbti darbo sąlygas, darbo užmokestį aptarė su E. B., nes ji yra įmonės vadovė ir vadovauja įmonei. Įmonėje darbus organizavimo ir kontroliavo įmonės veiklą taip pat E.. D. K. pačiame gamybos sandėlyje paskirstydavo darbuotojams darbus, kas ką turi padaryti, todėl ir skaitėsi vyr. išpjaustytoja, nors pati su jais tą patį darbą dirbdavo kartu. Atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą buhalterė - V. Š.. Tačiau tikrai to nežino, nes nesikišdavo į šituos reikalus, kadangi dirbo gamybos sandėlyje. Už prekių užsakymus ir apskaitą atsakinga E.. Ji klausdavo kiek ir ko reikia užsakyti ir pan. D. K. su kitais gamybos sandėlio darbuotojais pasakydavo ko trūksta ir ko reikia būtent E.. Jai darbus tiesiogiai nurodydavo E.. Tačiau per ilgą darbo laiką jau pati žinojo savo darbą. Iš ryto atėjusi išpjaustydavo mėsą, atlikdavo kitus darbus, o po pietų pati ir kiti darbuotojai skambindavo į pardavimo vietas ir išsiaiškindavo koki užsakymai, tuomet ruošdavo užsakymus kam ir ko reikia. Asmeniškai ji pildė kasdien šaldytuvų temperatūrų žurnalus ir rankų bei sveikatos stovio registracijos žurnalus. Daugiau jokių žurnalų ji nepildė, juo labiau buhalterinės apskaitos ji niekada nėra net mačiusi tokių žurnalų. Ji niekada nebuvo supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Ir niekada nedirbo su kasos aparatu. Nežino kokiu būdu įmonėje vykdoma visų prekių ir parduodamų prekių apskaita. Į įmonę prekės būdavo perkamos iš „Aivida“, „Romega“ ir „Kaišiadorių paukštynas“. Ji dokumentų nematė, kad būtent iš šių įmonių pirkdavo, tiesiog matydavo ant dėžučių, kuriose būdavo atvežta produkcija šių įmonių užrašus, pavadinimus. Prekes užsakinėdavo direktorė E.. Nežino, su kokiais dokumentais nupirktos prekės buvo pristatomos į sandėlį ar prekybos vietas. Gamybos sandėlyje jokių dokumentų nebūdavo, nes darbininkai tik išsikraudavo prekes ir pakraudavo. Nežino, kokiu būdu vyko apmokėjimai už nupirktas prekes. Dirdama gamybos sandėlyje ji prekes suskirstydavo pagal užsakymus, o įmonės vairuotojai prekes išvežiodavo į prekybos vietas, kavines ir kitas vietas. Įmonėje dirbo trys vairuotojai išvežiojantys prekes. Ar visos parduodamos, ar į prekybos vietas išvežamos prekės, buvo nurodomos dokumentuose ir apskaitoms įmonės buhalterinėje apskaitoje ji nežino, nes tai tvarkydavo direktorė su buhalterija. Ji tik prieš išvežant prekes gamybos sandėlyje išskirstydavo prekes, suklijuodavo etiketes, ant kurių buvo nurodoma partijos numeris, galiojimo laikas ir prekės pavadinimas (pvz. ketvirčiai, kumpeliai, blauzdelės, file krūtinėlė ir kt.). Taip pat užklijuodavo į kokią prekybos vietą nuvežti, tai yra adresą ir pavadinimą. Nežino kam įmonėje duodama buhalterinė atskaitomybė apie prekybos vietose parduotą produkciją. Gamybos sandėlyje nebūdavo niekada jokių grynųjų pinigų. Ji nežino ar buhalterei ar direktorei būdavo atiduodami pinigai. Ji gaudavo minimumą, tai yra šiai dienai 325 eurus, minimalus atlyginimas nurodomas ir darbo sutartyje. Oficialus atlyginimas buvo jai ir kitiems įmonėms darbuotojams išmokamas grynais pinigais. Buvo mokama 10 dieną mokamas atlyginimas ir 20 dieną mokamas avansas. Neoficialus atlyginimas nebuvo mokamas (t.26, b.l. 51-53). Papildomos apklausos metu parodė, kad dirbdama išpjaustytoja, matydavo į cechą atvežamos produkcijos kiekius. Patvirtino, kad 2016-01-18 į išpjaustymo cechą iš UAB ,,Romega“ buvo atvežta 80 dėžių viščiuko broilerio po 15 kg, 10 dėžių vištienos ketvirčių po 15 kg dėžėje, 2 dėžės vištos kepenėlių po 15 kg, 1 dėžė vištienos skrandukų 15 kg, 3 dėžės vištienos kauliukų po 15 kg, 2 dėžės vištienos širdelių po 15 kg. Taip pat užtikrino, kad nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio taip pat gaudavo produkciją, kurios kiekiai jai žinomi, nes pati dažniausiai visas dėžes skaičiuodavo. Nuo 2015-08-01 iki 2016-01-18 į išpjaustymo cechą gaudavo tokius kiekius produkcijos: ne mažiau kaip 50 dėžių vištienos broilerių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 7 dėžes vištienos ketvirčių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos sparnelių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos blauzdelių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 3 dėžės vištienos kojų po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos kepenėlių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžės vištienos skrandukų po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau 2 dėžių vištienos širdelių po 15 kg per dieną, ne mažiau kaip 3 dėžių vištienos kakliukų po 15 kg dėžėje per dieną. Kalakutieną gaudavo du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais. Nuo 2015-08-01 iki 2016-01-18 du kartus per savaitę gaudavo kalakutieną: ne mažiau kaip 5 dėžes kalakutienos kumpio iš UAB ,,Romega“ po 20 kg dėžėje, ne mažiau kaip 5 dėžes kalakutienos kumpio iš UAB ,,Aivida“ po 20 kg dėžėje, ne mažiau kaip 1 dėže kalakutienos blauzdelių po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 3 dėžes kalakutienos kaklų po 15 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos filė po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos kepsnelių po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos kepenėlių po 10 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos širdelių po 10 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 1 dėžę kalakutienos sparnų po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis. Visus produkcijos kiekius dažniausiai ji, bet kartais ir kiti cecho darbuotojai, surašydavo ant balto popieriaus lapelio ir nunešdavo į buhalteriją pas direktorę E. B. ant stalo į darbo kabinetą. Kartu sėdėdavo ir buhalterė V. Š., kuri matydavo, kaip D. K. atneša lapelius su kiekiais. Ant lapelio būdavo surašyta data ir tikslus atvežtos produkcijos kiekis. Visus gautus produktus darbuotojai apdorodavo, pagamindavo produkciją ir suskirstydavo pagal užsakymus. Ji taip pat priimdavo ir užsakymus, kuriuos priimdavo telefonu. Ji paskambindavo telefonu ir priimdavo užsakymus iš klientų. Pagal užsakymą produkciją sudėdavo į dėžes. Produkcija būdavo susverta, surašytas kiekvienas užsakymo lapas, kurį pateikdavo į buhalteriją V. Š.. Ką su minėtais lapais darydavo V. Š., ar ji išrašydavo buhalterinės apskaitos dokumentus, nežino. Daugiau jokių veiksmų neatlikdavo. Visą produkciją, kurią įvardijo, UAB ,,Broileta“ pagal užsakymų lapą ir realizuodavo įvairioms prekyvietėms (26 t., b.l. 57-59). Kaip liudytoja apklausta D. K. parodė, kad maždaug nuo 2007 metų pradėjo dirbti B. ūkyje, vėliau įmonės pavadinimai keitėsi. Šiuo metu įmonės pavadinimas yra UAB „Broileta“. Šioje įmonėje nedirba nuo 2016 metų galimai vasario mėnesio. Įmonės direktore visuomet buvo E. B.. Darbo sutartį ji sudarė būtent su ja. Kai buvo priimta į minėtą darbovietę, iš pradžių plovė dėžes, kuriuose būdavo mėsos gaminiai, o vėliau pradėjo dirbti darbus susijusius su mėsos apdorojimu, kadangi minėta įmonė verčiasi mėsos gaminių apdorojimu ir prekyba. Vėliau įmonėje dirbo vyresniąja išpjaustytoja ir pačiame gamybos sandėlyje paskirstydavo darbuotojams darbus, kas ką turi padaryti, tačiau tuo metu pati darė ir kitu darbus, tokius kaip faršo malimas, file išpjaustymas, užsakymams reikalingos produkcijos svėrimas. Tuo metu, kai dar dirbo, minėtos įmonės buhaltere buvo V. Š.. Su ja ceche taip pat dirbo V. K., D. T. ir dar vyriškis vardu Mindaugas. Pradėjus dirbti darbo sąlygas, darbo užmokestį ji aptarė su E. B., nes ji buvo įmonės vadovė. Ji taip pat įmonėje organizavimo ir kontroliavo darbus. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė V. Š., o D. K. su buhalterinę apskaitą toje įmonėje neturėjo nieko bendro, kadangi dirbo gamybos sandėlyje. Už prekių užsakymus buvo atsakinga E. B.. Ji klausdavo kiek ir ko reikia užsakyti ir pan. Būtent E. B. aš ir kiti gamybos sandėlio darbuotojai pasakydavo, ko trūksta ir ko reikia užsakyti. D. K. darbus tiesiogiai nurodydavo direktorė E.. Iš ryto atėjusi išpjaustydavo mėsą, atlikdavo kitus darbus, o po pietų ji pati ir kiti darbuotojai skambindavo į įmonės pardavimo vietas, kurios tuo metu buvo Kaune, Alytuje, Prienuose, Kėdainiuose, ir išsiaiškindavom, kokių prekių jiems reikia ir tuomet suruošdavo užsakymus. Prekės į UAB ,,Broileta“ buvo pristatomos iš UAB ,,Kaišiadorių paukštyno“, UAB ,,Vilniaus paukštyno“, UAB ,,Romega“ bei UAB ,,Aivida“. Nežino, kokiu būdu įmonėje vykdoma visų prekių ir parduodamų prekių apskaita. Ji asmeniškai jokių buhalterinės apskaitos žurnalų nebuvo pildžiusi. Tuo metu pildydavo tik šaldytuvų temperatūrų žurnalus ir rankų bei sveikatos stovio registracijos žurnalus. Su kasos aparatu minėtoje įmonėje ji taip pat niekada nedirbo. Dirbdama suprasdavo, kad prekes užsakinėdavo direktorė E., tačiau nežino, su kokiais dokumentais nupirktos prekės buvo pristatomos į sandėlį ar prekybos vietas, nes gamybos sandėlyje jokių dokumentų nebūdavo. Taip pat nežino ir kokiu būdu vyko apmokėjimai už nupirktas prekes. Jai pačiai kelis kartus teko daryti užsakymus, tačiau tai būdavo labai retai. Užsakymai buvo daromi pagal E. B. nurodymus, kai jos pačios nebūdavo. Kol dirbo minėtame gamybos sandėlyje ji prekes suskirstydavo pagal užsakymus, o įmonės vairuotojai prekes išvežiodavo į prekybos vietas ir užsakovams. Tuo metu įmonėje dirbo galimai trys vairuotojai. Ar visos parduodamos, ar į prekybos vietas išvežamos prekės buvo nurodomos dokumentuose ir apskaitoms įmonės buhalterinėje apskaitoje, nežino, nes šiuos reikalus tvarkydavo direktorė su buhalterija. Prieš išvežant prekes, ji gamybos sandėlyje jas išskirstydavo, suklijuodavo etiketes, ant kurių buvo nurodoma partijos numeris, galiojimo laikas ir prekės pavadinimas. Nežino, kam įmonėje duodama buhalterinė atskaitomybė apie prekybos vietose parduotą produkciją. Gamybos sandėlyje niekada nebūdavo jokių grynųjų pinigų. Būdavo, kad kartais į gamybos sandėlį atėję asmenys galėdavo įsigyti produkcijos, todėl darbuotojai ją tik pasverdavo, o susimokėti žmonės turėjo buhalterijoje, tačiau tokie pardavimai nebuvo dažni. Dirbdama įmonėje ji gaudavo minimalų atlyginimą, nurodytą darbo sutartyje, kuris buvo išmokamas grynais pinigais. 10 mėnesio dieną buvo mokamas atlyginimas, o 20 dieną mokamas avansas. Neoficialus atlyginimas jai nebuvo mokamas (t.II, b.l. 51,52);
pareiškus įtarimą V. K. parodė, kad dirba UAB „Broileta“, paukštienos išpjaustymo ceche darbuotoja. Į šią UAB įsidarbino 2010 metais rudenį. Kuomet įsidarbino šioje darbovietėje, tai jos pavadinimas buvo „E. B. IĮ“ arba „G. B. ūkis“. Negali tiksliai įvardinti pareigų kokios buvo nurodytos darbo sutartyje, tačiau nuo pat įsidarbinimo šioje B. įmonėje dirbo paukštienos cecho darbuotoja. Į jos darbo pareigas įeidavo visa tai ką nurodydavo darbdavys, t. y. malti faršą, plauti dėžes, išpjaustyti paukštieną, vištas ruošti marinavimui ir t.t. Įsidarbindama darbo sutartį ji pasirašė su E. B., kadangi ji visą laiką skaitėsi direktore. 2012 metus ši įmonė keitė pavadinimą į UAB „Broileta“ ir jos direktore buvo E. B.. Įmonės veiklą organizuodavo ir kontroliuodavo E. B.. UAB „Broileta“ už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakinga buhalterė V. Š.. Būtent ji tvarkydavo dokumentus susijusius su nedarbingumu ligos atveju ir pan. UAB „Broileta“ už prekių užsakymus yra atsakinga direktorė E. B., kadangi ji užsako įvairių produktų, prieskonių ir pan. , kurie reikalingi produkcijos gamybai būtent ji tai atlieka. Nurodyti tiksliai, kas būtent UAB „Broileta“ yra atsakinga ar atsakingi už apskaitą, to pasakyti negalėjo, kadangi dokumentus, susijusius su paukštienos produkcijos užsakymus užsakovams, norintiems įsigyti produkcijos, nunešdavo į buhalteriją. Šioje UAB iki 2013 metų ji asmeniškai jokių užsakymų produkcijai nepriimdavo, o tai darydavo D. K.. Maždaug apie 2013 metus direktorė E. B. pradėjo reikalauti, kad tiek ji (V. K.), tiek ir kita išpjaustymo ceche dirbanti darbininkė D. T. atsilieptų telefonu ir priimtų užsakymus arba netgi ir pačios skambintų į prekybos taškus, į kuriuos tiekiama produkcija iš UAB „Broilita“, kad sužinot kiek ir kokios produkcijos jiems reikalinga patiekti. Direktorė sakė, kad reikalinga tai mokėti daryti, kad jeigu D. K. susirgs ar nebus darbe, tai jos mokėtų atlikti D. K. atliekamą darbą. Ji (V. K.) dar bedirbdama, t. y. dar kai tik paruošdavo produkciją atkrovimui, jog kartais būdavo nurodomi du skaičiai, kaip pavyzdį „5 + 1,5“, t. y. ji žinojo, jog reikalinga pasverti 5 kg pakuotą ir 1,5 kg. Kartais prie nurodytų skaičių būdavo nuoroda „Asmeniškai“. Kuomet ji irgi pradėjo priiminėti užsakymus iš prekybos taškų, tai ji su D. K. tą darydavo vieną savaitę viena, o kitą savaitę kita. Tuo pačiu jos pačios duomenis suvesdavo į nešiojamą kompiuterį, kuris ir būdavo darbinėse patalpose, t. y. ne buhalterijoje. Tai ką jos suvesdavo į nešiojamą kompiuterį, vėliau buhalterė atėjusi su laikmena (fliašu) išsiimdavo iš kompiuterio ir nusinešdavo į buhalteriją. Taip pat ji (V. K.) prisijungusi prie kompiuterio printerį, kuriuo atspausdindavo produkcijos pavadinimą, svorį ir ir galiojimo terminą. Tokie lipdukai buvo atspausdinami ant visų paruoštų išvežimui produkcijos pakuočių. Jeigu užsakyme buvo nurodoma „5 +1,5“, tai tokie lipdukai su produkcijos pavadinimu, svoriu ir galiojimo terminu buvo atspausdinami abejoms pakuotiems, nors užsakovas buvo ir ta pats prekybos taškas. Kokio nors papildomo uždarbio už šį skirtą papildomą darbą nebuvo mokama. D. T. mažai kada atsiliepdavo telefonu, kad priimti užsakymus, o taip pat, kad mažai kada skambindavo į prekybos taškus, kad sužinoti kiek ir kada reikalinga jiems pristatyti produkcijos. UAB „Broileta“ turėjo sekančius savo gaminamos produkcijos pardavimo taškus: Alytuje du, tai „Papartis“ ir „Alytaus turgus, Kaune du, tai „Bazė“ ir „Vilijampolė“, Kėdainiuose du, tai „Giraitė“ ir „Kėdainių turgus (Rita)“ bei Prienuose viena, tai „Prienų parduotuvė“. Taip pat UAB „Broileta“ arba „G. B. ūkis“ automobilis kiekvieną dieną vykdavo į Vilnių, kur iš automobilio prekiaudavo bendrovės „Broileta“ produkcija. Tikslių šių prekybos taškų pavadinimų nežino, tiesiog taip įvardijo, kaip vadindavo priimdami užsakymus. Į šiuos prekybos taškus tiekiamai produkcijai niekada nebuvo naudojami tie du skaičiai užsakomos produkcijos pozicijai. Prekybos taškai, kurie patys skambindavosi ir užsisakydavo UAB „Broileta“ produkcijos, tai: Prienuose- „Trupinys“, „Sporto baras“, Kėdainiuose – „Ilona“, Birštone barai: „Seklytėlė“, „Sonata“, „Audenis“, Kaune - „Gilė Lena“, „Sileksa“( nors tai gali būti ta pati „Gilė Lena“, nes moters balsas telefonu būdavo tas pat arba labai panašus). Būtent į šiuos taškus pristatant produkciją ir iš jų priimant užsakymus kai kurioms produkcijos rūšims buvo užsakoma būtent minėtomis dvejomis pozicijomis. Kauno „Gilė Lena‘ ir Kėdainių „Ilona“, užsisakydavo tik rūkytų vištų produkciją. Visai šiai paruoštai išvežimui produkcijai sąskaitas –faktūras išrašydavo buhalterė V. Š.. Smulkiau apie tai turėtų nurodyti buhalterė, nes V. K. nematydavo kaip buvo išrašomos sąskaitos faktūros bei važtaraščiai ir tuo nesidomėjo. Kaip buvo vykdomi apmokėjimai už nupirktas prekes, t. y. už išvežtą pagamintą produkciją, nežino. Vairuotojai, kurie išvežiodavo prekes po prekybos taškus, sugrįžę visus reikalus dėl išvežiotų prekių, o gal ir pinigų, tvarkydavo su buhalterija. Jai niekada nė vienas vairuotojas nėra perdavęs grynųjų pinigų, kad aš juos perduoti buhalterei ar direktorei. Kartais sugrįžę vairuotojai jai arba D. K. atiduodavo produkciją, kurios galiojimo terminas būdavo pasibaigęs. Jai asmeniškai tą produkciją atiduodavo be jokio dokumento, tačiau ką jie pateikdavo ir ar pateikdavo buhalterijai, nežino, nes to niekada nematė. UAB „Broileta“ turėjo tris vairuotojus ir tris autobusiukus, kuriais išvežiodavo produkciją į prekybos vietas. Jai nieko nėra žinoma apie tai, kaip buvo UAB „Broileta“ atsiskaitoma už parduotą produkciją ir visa tai, kas liečia tokius atsiskaitymus. UAB „Broileta“ atskiro, kaip kasininko etato nėra ir visa tai vykdoma buhalterijoje. Dirbant UAB „Broileta“ visuomet būdavo mokamas minimalus atlyginimas, už kurį pasirašydavo algalapiuose (t.26, b.l. 85-88). Papildomos apklausos metu parodė, kad dirbdama išpjaustytoja, matydavo produkcijos kiekius, tačiau jų neskaičiuodavo, tą darydavo vyr. išpjaustytoja. Per dieną išpjaustydavo ne mažiau kaip 15 dėžių broilerių viščiukų krutinėlių filė, vištienos faršo per dieną pagamindavo ne mažiau kaip 100 kg, vištienos – kalakutienos dešrelių ne mažiau kaip 20 kg, kalakuto faršą kurio pagamindavo ne mažiau kaip 15 kg per dieną. Darbų pobūdis priklausė nuo atvežtos produkcijos ir užsakymų, ką liepdavo vyr. išpjaustytoja arba direktorė. Gamybos sandėlyje nebuvo jokių grynų pinigų. Ji gaudavo minimalų atlyginimą 325 eurus, kaip nurodyta darbo sutartyje. Šis oficialus atlyginimas jai ir kitiems darbuotojams buvo išmokamas grynais pinigais, kuris buvo mokamas 10 dieną, o 20 dieną buvo mokamas avansas. Neoficialus atlyginimas buvo mokamas papildomai nemažiau 100 eurų už mėnesį (t.26, b.l. 93,94). Apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, kad dirbo UAB „Broileta“, paukštienos išpjaustymo ceche darbuotoja. Į šią UAB įsidarbino 2010 metais rudenį. Kuomet įsidarbino šioje darbovietėje, tai jos pavadinimas buvo arba „G. B." ūkis, o vėliau „E. B. IĮ“, dar vėliau įmonė buvo pavadinta UAB ,,Broileta" ir E. B. buvo šios įmonės direktorė, su ja ir sudarė darbo sutartį. Įmonės veiklą organizuodavo ir kontroliuodavo būtent E. B.. Šiuo metu minėtoje įmonėje V. K. nedirba. Nuo pat įsidarbinimo šioje Baranauskų įmonėje dirbo paukštienos cecho darbuotoja. Pagrinde išpjaustydavo filė, maldavo faršą, plaudavo dėžes. Kartu su ja ceche paskutiniu metu dirbo D. K. ir D. T.. Buhalterinę apskaitą minėtoje įmonėje tvarkė buhalterė V. Š.. Prekes įmonėje užsakinėdavo pati direktorė, t.y. E. B.. Taip pat parodė, kad įmonėje gaudavo minimalų atlyginimą 325 eurus, kaip nurodyta darbo sutartyje. Šis oficialus atlyginimas jai ir kitiems darbuotojams buvo išmokamas grynais pinigais, kuris buvo mokamas 10 dieną, o 20 dieną buvo mokamas avansas. Neoficialus atlyginimas jai tuo metu, kai dirbo buvo mokamas papildomai nemažiau kaip 100 eurų už mėnesį. Daugiau nieko parodyti negalėjo, nes mažai ką atsiminė bei prašė remtis jo ankstesniais parodymais (t.II, b.l. 42,43);
pareiškus įtarimą D. T. parodė, kad nuo 2013-11-19 dirba UAB „Broileta“ išpjaustytojos pareigose. Bendrovės direktorė yra E. B.. Ji ir realiai vadovauja visai firmai. Ateidama dirbti į šią bendrovę ji su pačia E. B. pasirašė darbo sutartį, su ja aptarė darbo sąlygas, užmokestį. E. yra firmoje pati viršiausia, po jos, pagal pareigas aukščiausia yra cecho vadovė D. K.. Ji paskirstydavo darbus. Visi dirbo tai, kas numatyta daryti ateinant į darbą, bet jei yra reikalinga atlikti kitokius darbus, tai juos nurodydavo D. K.. Ji ir kontroliavo kaip atliekami darbai. Buhalterinę apskaitą firmoje tvarko V. Š.. Į buhalterinę įmonės veiklą ji (D. T.) nesigilino. Prekes, kurias kitos firmos turi pristatyti UAB ,,Broiletai“, užsakydavo E. B.. Kai E. nebūdavo, tai užsakinėdavo D. K., kartais - V. Š.. Jos (D. T.) funkcijos yra mėsos malimas, marinavimas, filė darymas, dėžių plovimas. Darė viską, ką jai pasakydavo cecho viršininkė D.. E. B. labai retai pati eidavo ir nurodinėdavo darbuotojams ką daryti. D. K. prižiūrėjo cecho atliekamo darbo kokybę. Apie jokius buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, D. T. nieko negalėjo pasakyti, nes nežino. Nebuvo supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Firmoje perkamų ir parduodamų prekių apskaita vykdoma naudojant kompiuterius. Su vienu kompiuteriu dirba buhalterė, antru - direktorė, o dar su trečiuoju dirba D. K. ir V. K.. Šitas trečiasis kompiuteris, kuriuo dirba K. ir K., yra buhalterijos kabinete, spintoje. Jis yra nešiojamas. Su juo niekada netekę dirbti, ji nežino jokių jo prisijungimo kodų. Kiek girdėdavo D. arba E. kalbant, tai jos prekes, kurios turėjo būti pristatytos firmai, užsakydavo UAB „Kaišiadorių paukštynas“, „Romega“, „Aivida“. Prekes užsakydavo D. arba E.. Darbuotojas M. B. kiekvieną kartą surašydavo prekių likutį, ir pateikdavo E., o ji, pagal likutį darydavo užsakymus gauti prekių. Kiek užsakyti prekių, spręsdavo D. arba E.. Jeigu nebūdavo E., tai spręsdavo D.. Prekės buvo užsakomos telefonu. Su kokiais dokumentais prekės būdavo pristatomos, ji pasakyti nežino. Nežino, ar visos nupirktos ir atvežtos prekės būdavo nurodytos dokumentuose ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Nežino, kokiu būdo būdavo atsiskaitoma už nupirktas prekes. UAB ,,Broileta“ prekės buvo vežamos į Kauną, Vilnių, Alytų, Prienus, Kėdainius. Firma turėjo savo prekybos tinklą, parduotuvėles, į kurias ir būdavo tos prekės išvežiojamos. Prekes išvežiodavo firmos vairuotojai su firmos mašinomis. Firma turi 3 vairuotojus. Nežino, ar visos parduodamos, ar į prekybos vietas išvežiojamos, prekės būdavo nurodomos dokumentuose ir apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Buhalterė V. Š. atlikdavo ir kasininkės funkcijas, jai galėjo būti paduodami grynieji pinigai. Vieną kartą užėjusi į buhalterės kabinetą 2015 m. gruodžio mėn., matė pas ją ant stalo grynųjų pinigų krūvelę, o pas ją sėdėjo vairuotojas V., kuris galėjo jai parvežti ir pateikti tuos pinigus. Pačiam ceche, patys darbuotojai, taip pat kiti atvykę asmenys galėjo įsigyti mėsos gaminių, ir visi darbuotojai galėdavo pasverti tuos produktus, ir pasakydavo žmogui kainą, kiek reikia mokėti už tą įsigyjamą produkciją, ir produkcijos kiekį, kainą, įrašydavom į ceche buvusį sąsiuvinį, žalios spalvos viršeliu (paprastas mokyklinis sąsiuvinis). Šalia to sąsiuvinio būdavo piniginė, į ją įdėdavo žmogaus sumokėtas pinigų sumas, o vakare tą sąsiuvinį ir piniginę nunešdavo į buhalteriją. Sąsiuvinyje buhalterė parašydavo, kad piniginėje buvo tiek ir tiek pinigų, bet ar juos įnešdavo į kasą, nežino. Neseniai tas sąsiuvinis buvo pakeistas į naują, A4 formato dydžio lapais, nes senasis nuo naudojimo suplyšo. Dažniausia įrašus tam sąsiuvinyje darydavo D. ir V., jos ir parduodavo tą produkciją. Jeigu nebūdavo D. ir V., tai produkciją pasverdavo ir kainą pasakydavo, įrašus į sąsiuvinį įrašydavo ji (D. T.). Pasakydavo, kad nueitų buhalteriją susimokėti, bet žmonės paklausdavo ar gali sumokėti vietoje, tai ji paimdavo iš jų pinigu, ir įrašiusi sąsiuvinyje, įdėdavo pinigus į piniginę. Tokiu būdu UAB ,,Broileta“ pardavinėjo produkciją nuo pat tada, kai ji atėjo į ją dirbti. Suprasdavo, kad toks pardavimo būdas ir toks pinigų paėmimo būdas yra teisėtas, joms taip sakydavo buhalterė. Ji tikėdavau, kad tie pinigai dienos pabaigoje vis tiek būdavo tinkamai įnešami į bendrovės kasą. Pagal darbo sutartį ji gaudavo minimalų atlyginimą - 287 eurus į rankas. Dar jai primokėdavo 70 eurų kas mėnesį pinigų, kurie buvo nerodomi kaip atlyginimas. Atlyginimą visada man išmokėdavo grynais pinigais kasoje, išmokėdavo buhalterė V.. Ji (D. T.) pasirašydavo, kad gauna per mėnesį 287 eurų, o realiai gaudavo apie 357 eurus. Suma kiekvieną mėnesį būdavo skirtinga, būdavo atminusuojama jei sirgdavo ar prižiūrėdavo vaikus. Taip buvo mokama nuo pat atėjimo į darbą. Kai tik įsidarbino, tai būdavo mokama litais, gaudavo per mėnesį ne mažiau kaip 1200 litų.
Jeigu per 2 metus, kai dirbo bendrovėje, aš kas mėnesį gaudavau po 70 eurų tokiu būdu, ji per tą laiką gavo ne mažiau kaip 1680 eurų. Atlyginimas būdavo išmokamas 2 kartus per mėnesį kasoje, t. y. buhalterijos kabinete. Dėl įtarime nurodytos veikos parodė, kad nesimokė buhalterijos, ir nieko apie tai neišmano. Kai tik pradėjo dirbti, D. K. pasakė „eisi prie kompo dirbti“. Iš to suprato, kad D. K. nori, kad ji priiminėtų užsakymus iš parduotuvių tinklo. Tokiu atveju ji, D. K., V. K., būtų tryse pasikeisdamos priiminėję užsakymus iš parduotuvių tinklo, t.y. vieną savaitę būtume viena prie kompiuterio dirbusi, kitą kita, o trečią-dar kita. D. paaiškino kaip reiktų dirbti, bet ji (D. T.) iš karto pasakė, kad man nuo kompiuterio skauda galvą, ir ji nieko su juo nedirbs. Kai taip pasakė, tai D. nieko daugiau nesakė, priiminėti užsakymų nevertė, tik kad keletą kartų paprašė padėti, kai nespėdavo V. K.. Tada D. T. paskambindavo į parduotuvę ir paklausdavo, kokių prekių trūksta, surašydavo, ko jie pageidauja gauti. Jokie įrašai, iš kurių ji būtų galėjusi spręsti, kad jais siekiama apgauti ir nesumokėti mokesčių, jai nebuvo pasakomi ar parašomi. Nei direktorė, nei cecho viršininkė ar buhalterė jai nėra aiškinę, kad tokiu būdu būtų apgauta valstybė, nesumokėti mokesčiai (t.26, b.l. 127-130). Papildomos apklausos metu parodė, kad dirbdama išpjaustytoja, matydavo į cechą atvežamos produkcijos kiekius. Patvirtino, kad 2016-01-18 į išpjaustymo cechą iš UAB ,,Romega“ buvo atvežta 80 dėžių viščiuko broilerio po 15 kg, 10 dėžių vištienos ketvirčių po 15 kg dėžėje, 2 dėžės vištos kepenėlių po 15 kg, 1 dėžė vištienos skrandukų 15 kg, 3 dėžės vištienos kauliukų po 15 kg, 2 dėžės vištienos širdelių po 15 kg. Taip pat užtikrino, kad nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio taip pat gaudavo produkciją, kurios kiekiai jai žinomi, nes pati matydavo atvežamos produkcijos kiekį, produkciją apdorodavo. Dirba virš dviejų metų, todėl sugeba orientuotis mėsos kiekiuose ir svoriuose. Nuo 2015-08-01 iki 2016-01-18 į išpjaustymo cechą gaudavo tokius kiekius produkcijos: ne mažiau kaip 50 dėžių vištienos broilerių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 7 dėžes vištienos ketvirčių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos sparnelių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos blauzdelių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 3 dėžės vištienos kojų po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžes vištienos kepenėlių po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau kaip 2 dėžės vištienos skrandukų po 15 kg dėžėje per dieną, ne mažiau 2 dėžių vištienos širdelių po 15 kg per dieną, ne mažiau kaip 3 dėžių vištienos kakliukų po 15 kg dėžėje per dieną. Kalakutieną gaudavo du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais. Nuo 2015-08-01 iki 2016-01-18 du kartus per savaitę gaudavo kalakutieną: ne mažiau kaip 5 dėžes kalakutienos kumpio iš UAB ,,Romega“ po 20 kg dėžėje, ne mažiau kaip 5 dėžes kalakutienos kumpio iš UAB ,,Aivida“ po 20 kg dėžėje, ne mažiau kaip 1 dėže kalakutienos blauzdelių po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 3 dėžes kalakutienos kaklų po 15 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos filė po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos kepsnelių po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos kepenėlių po 10 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 2 dėžių kalakutienos širdelių po 10 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis, ne mažiau kaip 1 dėžę kalakutienos sparnų po 20 kg dėžėje 2 kartus per savaitę minėtomis dienomis. Visą produkciją dažniausiai skaičiuodavo D. K., kuri viską surašydavo ant balto popieriaus lapelio ir nunešdavo į buhalteriją pas direktorę E. B. ant stalo į darbo kabinetą. Kartu sėdėdavo ir buhalterė V. Š., kuri matydavo, kaip D. K. atneša lapelius su kiekiais. Ant lapelio būdavo surašyta data ir tikslus atvežtos produkcijos kiekis. Visus gautus produktus darbuotojai apdorodavo, pagamindavo produkciją ir suskirstydavo pagal užsakymus. Kartais ji priimdavo užsakymus telefonu, tačiau dažniausiai tą darydavo V. K. ir D. K.. Pagal užsakymą produkciją sudėdavo į dėžes. Produkcija būdavo susverta, surašytas kiekvienas užsakymo lapas. Produkcijos kiekis buvo surašytas į kompiuterį, esantį buhalterijoje, ar pagal tuos duomenis buvo išrašomos sąskaitos, to nežino (t.26, b.l. 131-133). Liudytoja apklausta D. T., parodė, kad UAB ,,Broileta“ ji dirba nuo 2013 metų pabaigos ir dirba iki šios dienos. Jos pareigos nuo darbo pradžios buvo išpjaustytoja. Bendrovės direktore yra E. B., kuri ir vadovavo bei šiuo metu vadovauja visai įmonei. Būtent su ja D. T. pasirašė darbo sutartį bei aptarė darbo sąlygas ir užmokestį. Ji dirbo išpjaustymo ceche kartu su D. K., V. K. ir kitais darbuotojais. Kadangi įmonė užsiėmė paukštienos produkcijos apdorojimu, tai jos darbas ceche pagrinde buvo susijęs su mėsos malimu, jos marinavimu, filė išpjaustymu. Taip pat tekdavo plauti ir dėžes, kuriuose būdavo produkcija. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė ir dabar tvarko V. Š.. Į buhalterinę įmonės veiklą ji niekuomet nesigilino, todėl apie jokius buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus jai nieko nebuvo ir nėra žinoma. Kiek jai žinoma, prekes įmonei užsakydavo ir užsako E. B.. Pagrindiniais tiekėjais iš kurių buvo gaunama produkcija buvo ir šiuo metu yra UAB ,,Vilniaus paukštynas“, UAB ,,Kaišiadorių paukštynas“, UAB ,,Romega“. Anksčiau prekės buvo gaunamos ir iš UAB ,,Aivida“. Su kokiais dokumentais prekės būdavo pristatomos, jai nežinoma, nes su tais dokumentais ji nedirbo, todėl nežino, ar visos nupirktos ir atvežtos prekės būdavo nurodytos dokumentuose ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Taip pat jai nieko nėra žinoma, kokiu būdo būdavo atsiskaitoma už nupirktas prekes. Kiek jai žinoma, tai įmonėje apdorota produkcija buvo vežama į Kauną, Alytų, Prienus, Kėdainius. Įmonė tuo metu turėjo savo prekybos tinklą, parduotuvėles, į kurias ir būdavo tos prekės išvežiojamos. Šiuo metu parduotuvėlės likę tik Alytuje ir dar kažkur, tačiau tiksliai kur, jai nežinoma. Prekes išvežiodavo įmonės vairuotojai. Apie pinigų surinkimą iš prekybos vietų nieko nežino. Taip pat nieko negalėjo nurodyti ir apie tai, ar visi pinigai už parduotas prekes iš karto būdavo įnešami į kasą. Ceche, kur visos dirbo, patys darbuotojai, taip pat kiti atvykę asmenys, galėjo įsigyti mėsos gaminių ir jie, visi darbuotojai, galėdavo tuos produktus pasverti. Žmogui pasakydavo kainą, kiek reikia mokėti už tą įsigyjamą produkciją bei produkcijos kiekį. Šie pardavimai kiek buvo apskaitomi. Apklausos metu dėl šių aplinkybių nieko nepaminė. Pagal darbo sutartį ji gaudavo minimalų atlyginimą, t. y. 287 eurus į rankas. Dar įmonė jai primokėdavo 70 eurų kas mėnesį pinigų, kurie buvo nerodomi kaip atlyginimas. Atlyginimą visada išmokėdavo grynais pinigais kasoje buhalterė V.. D. T. pasirašydavo, kad per mėnesį gaudavo 287 eurų, o realiai gaudavo apie 357 eurus. Suma kiekvieną mėnesį būdavo skirtinga, nes būdavo atminusuojamas skirtumas, jei sirgdavo ar prižiūrėdavo vaikus. Taip atlyginimas jai buvo mokamas nuo to momento, kai įsidarbino. Kai tik įsidarbino, tai per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 1200 litų. Atlyginimas būdavo išmokamas 2 kartus per mėnesį kasoje, t. y. buhalterijos kabinete. Papildomai nieko parodyti negalėjo, todėl prašė vadovautis jos ankstesniais parodymais (t.II, b.l. 48,49);
duomenys, gauti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (t. 13, b.l. 11-200 - 15 t. b.l. 1-200);
2016-11-24 iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius gauta specialisto išvada Nr. 5-2/162 dėl UAB ,,,Broileta“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad:
1) ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, UAB ,,Broileta“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes:
- įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamuota ir neapskaityta 2014-10-21 – 2015-07-09 laikotarpiu iš UAB ,,Aivida“ užsakytos ir išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neįregistruotos 4 830 kg (242 dėžės) įvairios produkcijos už 12 398,88 EUR sumą, jeigu ši užsakyta produkcija buvo įsigyta ir jeigu ši neapskaityta produkcija buvo įsigyta už tokias pačias kaip PVM sąskaitose faktūrose nurodytas apskaitytos produkcijos įsigijimo kainas; neįregistruotos šios produkcijos užpajamavimo ir apmokėjimo už ją ūkinės operacijos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms ši produkcija buvo panaudota ir kiek pajamų buvo gauta pardavus šią be apskaitos dokumentų įsigytą produkciją;
- įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamuota ir apskaitos registruose neapskaityta 2014-03-15 – 2015-09-02 laikotarpiu iš Lenkijos ūkio subjekto ,,Ubojnia Drobiu Wojszki Spolka jawna Biedrzycki L. P.“ įsigytos 13 974,3 kg įvairios produkcijos už 18 962,96 EUR (79 467,01 zlotų) sumą, neįregistruotos šios produkcijos užpajamavimo ir 16 667,05 EUR (69 862,51 zlotų) apmokėjimo už ją ūkinės operacijos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms ši produkcija buvo panaudota ir kiek pajamų buvo gauta pardavus šią tvarkomoje apskaitoje neapskaitytą produkciją.
Dėl šių pažeidimų pagal UAB ,,Broileta“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,Broileta“ - veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2) Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, UAB ,,Broileta“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes:
- tvarkomoje apskaitoje 2015 m. 08-09 mėn. laikotarpiu (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) nepaskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Kėdainiuose gautų ne mažiau kaip 180 EUR (3x60) pajamų (įplaukų), šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, nesurašyti šių ne mažiau kaip 180 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios ne mažiau kaip 180 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos;
- tvarkomoje apskaitoje 2015-08-10 – 2016-01-04 laikotarpiu nepaskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Kėdainiuose gautų 5 378 EUR pajamų (įplaukų), iš jų 2015 m. – 5 228 EUR, 2016 m. sausio mėn. – 150 EUR, šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, ir nepaskaitytos įmonės kasoje, nesurašyti šių 5 378 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 5 378 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos; - tvarkomoje apskaitoje 2015-12-01 – 2016-01-17 laikotarpiu nepaskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Alytuje, Jazminų turgavietėje gautų iš viso 12 819,79 EUR pajamų (įplaukų), tame skaičiuje 2015 m. 12 mėn. – 9 814,79 EUR, 2016 m. 01 mėn. - 3 005 EUR, šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, ir nepaskaitytos įmonės kasoje, nesurašyti šių 12 819,79 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 12 819,79 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos;
- tvarkomoje apskaitoje 2014-01-06 – 2016-01-16 laikotarpiu nepaskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Alytuje, adresu (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, gautų iš viso 15 127,65 EUR pajamų (įplaukų), tame skaičiuje 2014 m. – 7 545,70 EUR, 2015 m. – 7 255,49 EUR, 2016 m. 01 mėn. – 326,46 EUR; šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, ir nepaskaitytos įmonės kasoje, nesurašyti šių 15 127,65 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 15 127,65 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos;
- tvarkomoje apskaitoje 2015-05-01 – 2015-12-31 laikotarpiu nepaskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Prienuose, adresu (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, gautų iš viso 13 706,88 EUR pajamų (įplaukų), šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, ir nepaskaitytos įmonės kasoje, nesurašyti šių 13 706,88 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 13 706,88 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos;
- tvarkomoje apskaitoje 2014 m. balandžio ir gruodžio mėn. ir 2015 m. balandžio mėn. (prieš Velykas ir prieš Kalėdas, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) neapskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Kaune, Girstupio turgavietėje gautų ne mažiau kaip 521,32 EUR pajamų (įplaukų), tame skaičiuje 2014 m. - ne mažiau kaip 405,47 EUR, 2015 m. - ne mažiau kaip 115,85 EUR; šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiame kasos aparate, išduodant kasos kvitą, nesurašyti šių ne mažiau kaip 521,32 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios ne mažiau kaip 521,32 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos;
- tvarkomoje apskaitoje 2015-12-01 – 2016-01-05 laikotarpiu neapskaityta už suprekiautą produkciją įmonės prekybos vietoje Kaune, Urmo bazėje esančioje prekybos vietoje gautų 2 435,79 EUR pajamų (įplaukų), tame skaičiuje 2015 m. - 2 399,83 EUR, 2016 m. 01 mėn. - 35,96 EUR; šios piniginės lėšos neapskaitytos prekybos vietoje esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, nesurašyti šių 2 435,79 EUR gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 2 435,79 EUR piniginės lėšos buvo panaudotos.
Iš viso pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,,Broileta“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis ir ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad 2014 m. 01 mėn. - 2016 m. 01 mėn. laikotarpiu UAB ,,Broileta“ prekybos vietose kasos aparatais neapskaityta ne mažiau kaip 50 169,42 EUR prekybos įplaukų suma, tame skaičiuje 2014 m. – 7 951,16 EUR, 2015 m. – 38 700,84 EUR, 2016 m. 01 mėn. – 3 517,42 EUR, šios piniginės lėšos neapskaitytos nei įmonės prekybos vietose esančiais kasos aparatais, nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje banke, nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios piniginės lėšos buvo panaudotos, tuo įmonei padarytas ne mažiau kaip 50 169,42 EUR nuostolis.
Dėl šių pažeidimų pagal UAB ,,Broileta“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,Broileta“ - veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3) Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, UAB ,,Broileta“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma, pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d. nurodymus, kad apskaitosregistruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes tvarkomoje apskaitoje 2014-2015 m. laikotarpiu neįregistruota ne mažiau kaip 8 647 EUR darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 6 583,63 EUR išmokėto darbo užmokesčio ir šiai ne mažiau kaip 6 583,63 EUR išmokėtai sumai pagrįsti nesurašyti pirminiai apskaitos dokumentai, šios piniginės lėšos neišlaiduotos nei iš įmonės kasos, nei iš sąskaitos banke; pagal įmonės tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo išmokėta tvarkomoje apskaitoje neįregistruoto ne mažiau kaip 6 583,63 EUR darbo užmokesčio. Dėl šių pažeidimų pagal UAB ,,Broileta“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,Broileta“ - veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4) Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, UAB ,,Broileta“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ir pažeidžiant 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 p. nurodymus, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus; kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu bei 2003-09-18 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 40.1.4 p. nurodymus, kad kasininkas privalo kasos operacijų atlikimo vietoje saugoti grynųjų pinigų sumas, kurios turi atitikti kasos aparato duomenis, nes 2016-01-19 patikrinimo metu įmonės prekybos vietose buvo nustatytas jokiais pinigų apskaitos dokumentais nepagrįstas 534,38 EUR perteklius, šios prekybos ir kasos operacijų atlikimo vietose rastos piniginės lėšos 534,38 EUR neapskaitytos kasos aparatais, nesurašyti šių 534,38 EUR gavimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, dėl ko susidarė perteklius kasos operacijų atlikimo vietose. Dėl šių pažeidimų pagal UAB ,,Broileta“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,Broileta“ – veiklos ir turto.
5) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 - 14 str. 2 d. nurodymus, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę, 90 str. nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kito mėnesio 25 dienos), nuo 2014 m. 01 mėn. - 2016 m. 01 mėn. laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neapskaitytų ne mažiau kaip 50 169,42 EUR prekybos įplaukų nepaskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso ne mažiau kaip 8 707,09 EUR PVM.
6) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2001-11-06 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 - 4 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, 2014 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo ne mažiau kaip 6 571,21 EUR (22 689,07 Lt) gautų prekybos pajamų (7 951,16 EUR -1 379,95 EUR PVM), 2015 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo ne mažiau kaip 31 984,17 EUR gautų prekybos pajamų (38 700,84 EUR - 6 716,67 EUR PVM). UAB ,,Broileta“ nuo 2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytų už parduotą produkciją gautų prekybos pajamų, pažeidžiant 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 - 53 str. 1 d. nurodymus, kad pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos, nepaskaičiavo ir nesumokėjo ne mažiau kaip 2 841,66 EUR pelno mokesčio.
7) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 - 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 str. nurodytas pajamų mokesčio tarifas - 15 %), 23 str. 5 d. nurodymus, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1 210,20 EUR gyventojų pajamų mokesčio.
8) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 - 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos už 2014 m. skaičiuojamos pagal 2013-12-17 VSDF biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-682 įmokų tarifus, už 2015 m. skaičiuojamos pagal 2014-12-09 VSDF biudžeto 2015 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1392 įmokų tarifus); 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 047,61 EUR (2 721,55 +326,06) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
9) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 - 17 str. 2 d. nurodymus, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose, moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 str. 3 d. nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka), nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 527,11 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
10) UAB ,,Broileta“, pažeidžiant 2012-06-19 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 - 3 str. 3 d. nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 str. 4 d. nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015-01-01 – iki 50 EUR) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015-01-01 – nuo 51 iki 100 EUR) - du kartus per metus; įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos; kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus - birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 17,24 EUR įmokų į garantinį fondą.
Mokesčių administratorius, skaičiuodamas mokesčius ir skirdamas ekonomines sankcijas, turi teisę pritaikyti LR Mokesčių administravimo įstatymo bei kitų įstatymų nuostatas.
- pateiktose 2014 m. 01 m. - 2015 m. 12 mėn. laikotarpio PVM deklaracijose FR0600 - 11 eil. ,,PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas), ją sumažinant 38 555 EUR suma, ir dėl to 29 eil. ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 eil. ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8 097 EUR suma. UAB ,,Broileta“ 2014 m. 01 m. - 2015 m. 12 mėn. laikotarpio PVM deklaracijose FR0600 pateikdama neteisingus duomenis apie pajamas, į valstybės biudžetą už šį laikotarpį nesumokėjo ne mažiau kaip 8 097 EUR PVM;
- pateiktoje 2015 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204 (deklaracijos pildymo data 2016-04-25) 18 eil. ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 31 984,17 EUR apmokestinamųjų prekybos pajamų; 41 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Nuostolis“ pateikė neteisingus duomenis apie įmonės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (apie pelną), nes deklaravo 8 161 EUR nuostolio, o turėjo deklaruoti 40 eil. ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ ne mažiau kaip 18 944,37 EUR apmokestinamojo pelno; 55 eil. ir 59 eil. pateikė neteisingus duomenis apie pelno mokestį, nes nedeklaravo ne mažiau kaip 2 841,66 EUR pelno mokesčio. UAB ,,Broileta“ 2015 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, į valstybės biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 2 841,66 EUR pelno mokesčio;
- VSDFV Alytaus skyriui pateiktuose 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD įrašė ir pateikė neteisingus duomenis apie įmonės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį (apie turtą ir jo naudojimą), nes šių pranešimų A11 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 8 647 EUR darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies, ir dėl to pranešimų A12 eil. ,,Įmokų suma“ nepaskaičiavo ir nedeklaravo iš viso ne mažiau kaip 3 574,71 EUR valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. UAB ,,Broileta“ 2014-2015 m. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD pateikdama neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 574,71 EUR valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
Taip pat pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,,Broileta“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis, ikiteisminio tyrimo metu pagal elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktą informaciją, kratų metu rastus ir paimtus dokumentus bei užrašus nustatyta, kad:
- įmonės tvarkomoje apskaitoje neužpajamuota ir apskaitos registruose neapskaityta 2014-03-15 – 2015-09-02 laikotarpiu iš Lenkijos ūkio subjekto ,,Ubojnia Drobiu Wojszki Spolka jawna Biedrzycki L. P.“ įsigytos 13 974,3 kg įvairios produkcijos už 18 962,96 EUR (79 467,01 zlotų) sumą, neįregistruotos šios produkcijos užpajamavimo ir 16 667,05 EUR (69 862,51 zlotų) apmokėjimo už ją ūkinės operacijos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms ši produkcija buvo panaudota ir kiek pajamų buvo gauta pardavus šią tvarkomoje apskaitoje neapskaitytą produkciją;
- 2014 m. 01 mėn. - 2016 m. 01 mėn. laikotarpiu UAB ,,Broileta“ prekybos vietose kasos aparatais neapskaityta ne mažiau kaip 50 169,42 EUR prekybos įplaukų suma, tame skaičiuje 2014 m. – 7 951,16 EUR, 2015 m. – 38 700,84 EUR, 2016 m. 01 mėn. – 3 517,42 EUR, šios piniginės lėšos neapskaitytos nei įmonės prekybos vietose esančiais kasos aparatais, nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje banke, nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios piniginės lėšos buvo panaudotos, tuo įmonei padarytas ne mažiau kaip 50 169,42 EUR nuostolis.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, UAB ,,Broileta“ tvarkomoje apskaitoje 2014 m. 01 mėn. - 2016 m. 01 mėn. laikotarpiu prekybos vietose kasos aparatais neapskaitė ne mažiau kaip 50 169,42 EUR prekybos įplaukų, tvarkomoje apskaitoje 2014 - 2015 m. neapskaitė ne mažiau kaip 8 647 EUR darbuotojams priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 6 583,63 EUR išmokėto darbo užmokesčio, ir dėl to nepaskaičiavo ir nesumokėjo ne mažiau kaip 16 350,91 EUR mokesčių ir įmokų:
- pažeidžiant 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 - 14 str. 2 d. nurodymus, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę, 90 str. nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kito mėnesio 25 dienos), nuo 2014 m. 01 mėn. - 2016 m. 01 mėn. laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neapskaitytų ne mažiau kaip 50 169,42 EUR prekybos įplaukų nepaskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso ne mažiau kaip 8 707,09 EUR PVM;
- pažeidžiant 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 - 4 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, 53 str. 1 d. nurodymus, kad pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos, už 2015 m. nepaskaičiavo ir nesumokėjo ne mažiau kaip 2 841,66 EUR pelno mokesčio;
- pažeidžiant 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 - 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 str. nurodytas pajamų mokesčio tarifas - 15 %), 23 str. 5 d. nurodymus, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 1 210,20 EUR gyventojų pajamų mokesčio;
- pažeidžiant 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 - 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos už 2014 m. skaičiuojamos pagal 2013-12-17 VSDF biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-682 įmokų tarifus, už 2015 m. skaičiuojamos pagal 2014-12-09 VSDF biudžeto 2015 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1392 įmokų tarifus); 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į VSDF biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 3 047,61 EUR (2 721,55+326,06) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- pažeidžiant 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 - 17 str. 2 d. nurodymus, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose, moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 str. 3 d. nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka), nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 527,11 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
- pažeidžiant 2012-06-19 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 - 3 str. 3 d. nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 str. 4 d. nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015-01-01 – iki 50 EUR) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015-01-01 – nuo 51 iki 100 EUR) - du kartus per metus; įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos; kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus - birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., nuo 2014-2015 m. tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 17,24 EUR įmokų į garantinį fondą. Tačiau mokesčių administratorius, skaičiuodamas mokesčius ir skirdamas ekonomines sankcijas, turi teisę pritaikyti LR Mokesčių administravimo įstatymo bei kitų įstatymų nuostatas (t.25, b.l. 139-200; t.26, b.l. 1-15);
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. B. ir UAB „Broileta“ kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 staripsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. B., kaip UAB „Broileta“ direktorė ir UAB „Broileta“, atstovaujama advokato V. J., visiškai pripažino padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad E. B., būdama UAB ,,Broileta“, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą mėsa ir mėsos gaminiais, direktore, ir UAB „Broileta“ neteisingai teikė duomenis apie įmonės apjamas, pelną ir turtą, bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad E. B. ir UAB „Broileta“ padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamosios neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (t. 28, b.l. 63-65, 67). UAB „Broileta“ įgaliotas atstovas advokatas V. J. įsipareigojo atlyginti biudžetui padarytą 16350,91 Eur žalą (t.28, b.l. 62).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis (BK 11 staripsnio 3, 4 dalys). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. B. – kaltinamoji bausta administracine tvarka (t.27, b.l. 10-12), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (t. 27, b.l. 24). UAB Broileta“ –neteista (t. 28, b.l. 69). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai E. B. ir UAB „Broileta“ už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – piniginę baudą.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. B. ir UAB „Broileta“ atstovas prisipažino padarę nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 19 d. 16.20 val. iki 2016 m. sausio 20 d. 17.40 val., (t. 27, b.l. 68-72), (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL.
Kaltinamajai E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 28, b.l. 1-4) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
2016 m. sausio 19 d. kratos metu paimti UAB „Broileta“ buhalterinės apskaitos dokumentai, sąsiuviniai, užrašai, žurnalai, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus UAB „Broileta“ grąžinami kratos metu paimti dokumentai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 19 d. 16.20 val. iki 2016 m. sausio 20 d. 17.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
UAB „Broileta“, įmonės kodas 300574037, pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.
UAB „Broileta“, įmonės kodas 300574037, pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir UAB „Broileta“, įmonės kodas 300574037, skirti galutinę bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus UAB „Broileta“ grąžinti 2016 m. sausio 19 d. kratos metu paimtus buhalterinės apskaitos dokumentus, sąsiuvinius, užrašus, žurnalus, saugomus Alytaus apskrities VPK.
Įteikti E. B. ir UAB „Broileta“ teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti E. B. ir UAB „Broileta“ apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.