- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-15-497/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. (A.) S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda - 60 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21727-2018 (toliau ir – Institucijos nutarimas) A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 31 d. (nutarime per klaidą nurodyta 21 d.) 12.20 val. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20A, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio ir juo važiavo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 124 punktą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovė advokatės padėjėja pateikė teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovės advokatės skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
4.1. Apeliantas tiesiog apvažiavo ant pravažiuojamos kelio dalies stovėjusį policijos automobilį, kuris sudarė kliūtį kitiems automobiliams. Žmonėms, kurie ėjo šalia parduotuvės, apeliantas davė garsinį automobilio signalą ir juos apvažiavo tvarkingai. Niekam jis nekliudė, niekam grėsmės nesukėlė. Prie parduotuvės esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra išklota trinkelėmis, joje yra labai neženklūs paaukštinimai ir nėra sužymėtos stovėjimo vietos linijomis, nėra jokio ženklo, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, todėl apeliantas mano, kad jis važiavo ne šaligatviu. Įstatymas ir KET nedraudžia apvažiuoti kliūtį aikštelėje iš kairės ar iš dešinės pusės, jei tam nėra kitų KET ženklų, o jų ten ir nebuvo. Apelianto manymu, parduotuvės aikštelėje parduotuvės administracija netinkamai pažymėjo, kur turi eiti pėstieji. Vieta, pro kurią pravažiavo apeliantas, kas dieną stovi ir važiuoja įvairūs automobiliai. Vadinasi tuomet visi pažeidinėja KET.
4.2. Policijos pareigūnai, kurie įvykio dieną buvo priėję prie apelianto, jį tik įspėjo žodžiu, kad būtų atidesnis, jie nesurašinėjo jokio protokolo, nes patys manė, kad apeliantas nevažiavo šaligatviu ir nepažeidė KET. Administracinio nusižengimo protokolas apeliantui buvo surašytas žymiai vėliau, kai jis jau buvo parašęs skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Net susipažinus su Imuniteto tarnybos bylos medžiaga, apklausti pareigūnai teigė, kad apeliantas nevažiavo šaligatviu, nes jie patys nemanė, kad įvykio vietoje buvo šaligatvis. Liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais teisme negali būti vadovaujamasi, nes šis policijos pareigūnas teisme pasisakė, kad jis mano, kad ta vieta yra šaligatvis. Tačiau turi būti akivaizdus faktas, o ne manymas, kad toje vietoje buvo šaligatvis.
5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas atmetamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą ir palikdamas Institucijos nutarimą galioti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo administracinės bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.
7. Apylinkės teismas administracinėje byloje esančius duomenis nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl detaliai jų neatkartoja. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde neginčija įvykio aplinkybių, kad jis Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje savo vairuojamu automobiliu apvažiavo policijos pareigūnų automobilį. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar ta vieta, kuria važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra šaligatvis ar nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, minėta vieta nelaikytina šaligatviu ir jis turėjo teisę per ją važiuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui.
8. Iš byloje esančių duomenų (foto nuotraukų bei vaizdo įrašų) matyti, tą teigia ir apeliantas savo skunde, kad visa prie parduotuvės esanti teritorija yra išklota trinkelėmis, tačiau aplink įėjimą į šią parduotuvę bei prie jos esančius laiptus dalis teritorijos yra atskirta paaukštintu borteliu. Apeliantas nesutinka, kad šiuo borteliu atskirta dalis laikytina šaligatviu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 66 dalį šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad minėta borteliu atskirta teritorija yra skirta pėstiesiems. Tokia išvada darytina ne tik dėl vizualaus akivaizdumo, bet taip pat įvertinus ir tai, kad joje nėra sužymėtų linijų, nurodančių automobilių stovėjimo vietas bei kryptį, o dešiniau nuo šios atskirtos teritorijos esanti teritorija, t. y. transporto priemonių stovėjimo aikštelė, yra sužymėta vertikaliomis automobilių stovėjimo vietų linijomis, taip pat rodyklėmis ant grindinio yra sužymėta galima transporto priemonių judėjimo kryptis. Taigi vertinant įvykio vietą vizualiai, akivaizdžiai matyti teritorija, skirta pėstiesiems, bei teritorija, skirta transporto priemonėms važiuoti bei stovėti. Ir ši borteliu atskirta teritorija atitinka pirmiau minėtą šaligatvio sąvoką. Apelianto teiginiai, kad ginčo teritorijos negalima pripažinti šaligatviu, kadangi jos įrengimas neatitinka statybos reglamentų (STR) keliamų reikalavimų šaligatvių įrengimui, nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, nes byloje kilęs klausimas ne dėl Statybos įstatymo ar STR pažeidimo, o dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, todėl bortelio tikslus aukštis tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies, jo atitikimas STR reikalavimams, nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkama teritorija pripažintina šaligatviu, ar ne.
9. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. S. policijos pareigūnų automobilį šaligatviu apvažiavo itin įžūliai ir pavojingai, vos pristabdęs, ant šaligatvio buvo pėsčiųjų, jis pravažiavo visai šalia jų, tokiu būdu sukeldamas grėsmę bei pavojų pėstiesiems. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nebuvo galimybės kitokiu būdu apvažiuoti stovintį pareigūnų automobilį, nes iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad tuo metu, kai A. S. atliko ginčo manevrą, pareigūnų automobilį iš kitos pusės pravažiavo net du skirtingo modelio ir dydžio automobiliai, o A. S. net nesustojo prie pareigūnų automobilio, nepabandė jo apvažiuoti iš dešinės pusės arba įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę per kitą įvažiavimą. Šios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, taip pat rodo A. S. požiūrį į Kelių eismo taisykles bei saugaus dalyvavimo eisme principą.
10. Aplinkybę, kad apeliantas Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje užvažiavo ant šaligatvio ir juo važiavo, teismas nustatė ne tik protokolą surašiusio pareigūno parodymais, duotais teisme, bet ir kita medžiaga – vaizdo medžiaga, fotonuotraukomis ir kt. Šių duomenų pakako teismui įvertinti pažeidimo vietą ir nustatyti, kad apeliantas, aplenkdamas pareigūnų automobilį, važiavo šaligatviu, kas jau aptarta 8 punkte.
11. Apibendrindamas visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria paliktas galioti teisėtas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, apeliantas argumentų, paneigiančių teismo išvadų pagrįstumą ar sudarančių pagrindą jomis abejoti, nenurodė, todėl nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.