- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-634-211-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00737-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- J. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. B. (toliau – nukentėjusysis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas:
pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A. Z. atžvilgiu taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2015-04-01 atlyginti priteistą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Busmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.
Iš A. Z. J. B. naudai priteista 1985 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
A. Z. nuteistas už tai, kad dirbdamas taksi paslaugų sferoje, automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-20 apie 16.15 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Metalo g. 2 pastato kieme, J. B. dirbant taip pat taksi paslaugų sferoje su automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atvežus nurodytu adresu klientę bei pastarajai išlipus, A. Z. priėjo prie automobilio Peugeot, pasakė, kad J. B. paėmė jo klientę iš adreso Antakalnio g. 59, Vilniuje ir dėl to pastarajam bus blogai, konflikto metu, J. B. nespėjus pasiaiškinti bei sureaguoti į pasakytus žodžius, A. Z. tyčia, elgdamasis įžūliai, įkišo savo ranką, kurioje buvo dujų balionėlis, pro atidarytą automobilio Peugeot vairuotojo durelių langą į automobilio saloną ir tyčia papurškė dujomis iš balionėlio J. B. į veidą, tuo padarydamas jam abiejų akių junginių ir ragenų cheminį nudegimą, t.y. tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą, tuo padarydamas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį A. Z. atžvilgiu pakeisti, panaikinti jam LR BK 75 str. taikymą bei priteisti iš nuteistojo 6939 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismo pozicija dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam aiškiai neteisėta ir nukentėjusiajam visiškai nesuprantama, kadangi A. Z. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, A. Z. elgesys procese, nuolat grasinant nukentėjusiajam, reiškiant aiškią nepagarbą proceso dalyviams, leidžia manyti, kad be realaus bausmės atlikimo bausmės tikslai nebus pasiekti.
Taip pat nukentėjusysis teigia, kad teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, kadangi visiškai nemotyvuotas yra teismo nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas nuteistajam A. Z., iki 2015-04-01 atlyginti priteistą turtinę žalą. Be to, nukentėjusiajam atrodo, kad nuo neturtinės žalos atlyginimo A. Z. atleidžiamas. Nurodo, kad byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 8924 Lt turtinės ir 10 000Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas priteisė išlaidas vaistams, už taksi paslaugas ir už advokato paslaugas, dėl reikalavimo atlyginti 6939 Lt negautų pajamų už 27 dienas nedarbingumo pasisakė, kad tai grynosios pajamos, nenurodytos išlaidos kurui, todėl pripažino teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Mažindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė bei atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau nukentėjusiojo nuomone, teismo išvados, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo negalima apskaičiuoti priteistinos sumos yra aiškiai nepagrįstos, prasilenkia su elementaria logika. Nukentėjusysis nurodo, kad teikia taksi paslaugas ir iš šio verslo gaunamos pajamos yra jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jis negalėjo dirbti 27 dienas, kuomet negavo ir pajamų.
Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis teigia nesiekęs praturtėti nuteistojo sąskaita, tačiau mano, kad jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, kadangi nuteistasis A. Z. padarė du tyčinius nusikaltimus, elgdamasis įžūliai pažeidė viešąją tvarką, sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, būtent, pakenkdamas gyvybiškai svarbų organą akis. Pasak nukentėjusiojo, šiuo atveju kėsinantis į jo sveikatą ir galbūt gyvybę, pažeminant jo garbę ir orumą buvo padaryta neturtinė žala ir jo pareikštas reikalavimas priteisti 10 000 Lt yra adekvatus padarytai žalai.
Teismo posėdyje nukentėjusysis J. B. ir jo atstovė skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras, nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendis, priimtas A. Z. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, jis atitinka įstatymo reikalavimus, teismas, tiek atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, tiek išspręsdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį įstatymo nuostatų nepažeidė.
Nors nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo panaikinti LR BK 75 str. taikymą nuteistojo A. Z. atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įstatymą taikė tinkamai.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant LR BK 75 str. 1 d. nustatytoms formalioms sąlygoms taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, toks teismo sprendimas galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, taip pat, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Vienok pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. Z. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą. Įstatymas numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (LR BK 55 str.), tačiau nagrinėjamu atveju už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė be alternatyvų. Šios nurodytos aplinkybės būtent ir sąlygojo pirmosios instancijos teismo sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam A. Z.. Apeliacinio proceso metu pateikti duomenys, neva nuteistajam A. Z. yra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, negali būti vada keisti teismo sprendimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo , nes pateikti duomenys nepatvirtina , kad ikiteisminiai tyrimai pradėti konkrečiai prieš nuteistąjį A. Z., be to pats pradėtų tyrimų faktas savaime nereiškia, kad A. Z. bus pripažintas kaltu .
Kolegijos nuomone , pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas ir dalyje dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimo. Byloje nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8924 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino civilinio ieškinio apimtis.
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Z. tyčia, elgdamasis įžūliai, pro atidarytą automobilio Peugeot vairuotojo durelių langą į automobilio saloną papurškė dujomis iš balionėlio J. B. į veidą, tuo padarydamas jam abiejų akių junginių ir ragenų cheminį nudegimą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam padarytas abiejų akių junginių ir ragenų cheminis nudegimas, paveikus cheminiai medžiagai, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes po jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 23-25). Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, t.y., atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų likę kokie nors liekamieji padariniai po sužalojimo. Kolegija konstatuoja, kad priteisdamas tokią neturtinės žalos sumą, teismas įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė.
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai teismas pripažino nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka dalyje dėl pastarojo reikalavimo atlyginti 6939 Lt negautų pajamų už 27 nedarbingumo dienas, kadangi tai reikalauja papildomų duomenų pateikimo, jų patikrinimo, kas negali būti atlikta neatidėjus bylos nagrinėjimo. Tai nereiškia, kad teismas toje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmetė. Tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dydis turi būti pagrįstas,. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo pagrindą, pripažindamas nukentėjusiojo teisę į jo patenkinimą, tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu negalėjo išspręsti šio ieškinio dydžio klausimo , nes prašomo priteisti ieškinio dydis buvo grindžiamas tik paties nukentėjusiojo paskaičiavimais , kurių, neatidėjus bylos nagrinėjimo, patikrinti nebuvo galimybės.
Nukentėjusysis skunde teigia, kad visiškai teismo nemotyvuotas įpareigojimas nuteistajam A. Z. iki 2015-04-01 atlyginti priteistą turtinę žalą nukentėjusiojo naudai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įstatyme numatytus įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d.). Tai reiškia, kad teismas iki minėtos datos nuteistąjį A. Z. įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, o ne iki nurodyto termino atidėjo žalos mokėjimą. Taip pat, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų, nepaskyręs nuteistajam įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. yra išvardintos pareigos , kurias teismas, taikydamas BK 75 str. 1 d. nuostatas , paskiria nuteistajam , šiame sąrašą nėra pareigos įpareigoti nuteistąjį atlyginti priteistą žalą, vienok, sutinkamai su BK 75 str. 3 d. , teismas gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, ką šiuo atveju teismas ir padarė , paskirdamas nuteistajam aukščiau nurodytą pareigą. Teismas, paskirdamas pareigą atlyginti per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nukentėjusiajam tik turtinę žalą, nepaskirdamas įpareigojimo atlyginti ir turtinę žalą, tai padarė, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Įpareigojimo atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturtinę žalą nepaskyrimas nereiškia, kad nuteistasis yra atleidžiamas nuo tokios teismo paskirtos prievolės. Nuteistajam neatlyginus priteistos neturtinės žalos , nukentėjusysis turės teisę kreiptis į antstolį dėl žalos išieškojimo priverstine tvarka.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo J. B. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti nukentėjusiojo J. B. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.