- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-12-768/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15871-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Vytautas Garla, Manvydas Šivickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. S.) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. P.) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. M.) - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. suėmime išbūtas laikas nuo 2020-12-07 iki 2020-04-07 (4 mėnesius), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. J. 2020 m. balandžio 23 d., apie 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vagystės tikslu, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nerakintą A. S. priklausantį garažą, iš kurio slapta pagrobė svetimą A. S. priklausantį benzininį pjūklą „Dolmar 115“, Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, suvirinimo aparatą „Power Mat St 180“, Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, rankinį suktuką 60 Eur vertės, raktų galvučių komplektą 30 Eur vertės, žiedinių raktų komplektą 10 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 600 Eur turtinę žalą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vagystės tikslu bandė vietoje rastu laužtuvu išlaužti tuo pačiu adresu esančios A. S. lauko virtuvės duris, patekti į jos vidų, tačiau nepateko, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko durų išlaužti.
2. Be to, 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegant, tyčia sunaikinti svetimą, nukentėjusiajai G. P. ir nukentėjusiajai K. G. priklausantį didelės vertės turtą, tyčia padegė nukentėjusiosioms priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko sugadino 11000 Eur vertės namą bei sugadino ir sunaikino name buvusį nukentėjusiosioms priklausantį turtą: sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą kampą 300 Eur vertės, du stalus ir keturias kėdės prie jo, bendros 100 Eur vertės, kilimą 100 Eur vertės, užuolaidas bendros 100 Eur vertės, šviestuvą 50 Eur vertės, paveikslą 70 Eur vertės, spintą 100 Eur vertės, sofą-lovą 200 Eur vertės, veidrodį-spintelę 100 Eur vertės, armoniką 200 Eur vertės, kilimą 50 Eur vertės, elektros skaitliuką 150 Eur vertės, didelį apvalų stalą ir keturias kėdės prie jo, bendros 50 Eur vertės, miegamojo dvigulę lovą 300 Eur vertės, patalynės komplektą bei atskiras jų dalis bendros 200 Eur vertės, televizorių 100 Eur vertės, stalą ir keturias kėdes prie jo, bendros 70 Eur vertės, kilimą 40 Eur vertės, žaliuzes ant langų bendros 30 Eur vertės, spintą 100 Eur vertės, dviratį 100 Eur vertės, motobloką 600 Eur vertės, žoliapjovę elektrinę 100 Eur vertės, akumuliatorinę krūmapjovę 170 Eur vertės, du šaldytuvus bendros 600 Eur vertės, sulankstomą palapinę-pavėsinę 200 Eur vertės, šviestuvą 100 Eur vertės, siuvimo mašiną 150 Eur vertės, dujinę viryklę 100 Eur vertės, dujų balioną 100 Eur vertės, centrinio apšildymo pečių su visa jo centrinio šildymo sistema bendros 2000 Eur vertės, virtuvines spinteles 200 Eur vertės, įvairius indus bendros 200 Eur vertės, įvairius rūbus, staltieses, batus, bendros 700 Eur vertės, tai yra sunaikino namo viduje buvusį 8330 Eur vertės turtą, ir tokiais savo veiksmais tyčia visuotinai pavojingu būdu iš viso sugadino bei sunaikino didelės vertės G. P. ir K. G. priklausančio turto už 19330 Eur, padarydamas nukentėjusiosioms 19330 Eur turtinę žalą.
3. Be to, 2020 m. spalio 9 d., apie 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vagystės tikslu (duomenys neskelbtini), iš A. P. priklausančio garažo durų staktos ištraukęs pakabinamą spyną laikančią kilpą įsibrovė į garažo vidų ir slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį ,,Fiskars“ firmos kirvį 50 Eur vertės, po to įsibrovė į nerakintą A. P. sandėliuką, iš kurio pagrobė A. P. priklausantį moterišką pilkai juodos spalvos dviratį, 130 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 180 Eur turtinę žalą.
4. Be to, 2020 m. spalio 15 d., apie 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vagystės tikslu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į A. M. priklausančią nerakinamą lauko virtuvę, iš kur slapta pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą, t. y. kirvį „Fiskars“ 40 Eur vertės, po to vagystės tikslu įsibrovė į nerakintą A. M. garažą, iš kur slapta pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: benzininį pjūklą „Echo CS-501SX/38RV 14459200“ 400 Eur vertės, akumuliatorinį gręžtuvą „Bavaria“, Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės, tuo padarydamas A. M. 480 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo (duomenys neskelbtini), ir apeliantą šioje dalyje išteisinti, jam nepadarius veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. apeliantas teigia, jog visą tą naktį, 2020-08-27, buvo namuose, miegojo namuose ir iš namų nebuvo pasišalinęs. Jo alibi patvirtino ir tuo metu kartu su juo gyvenusi sugyventinė V. K. Būtent namuose buvo kartu su V. K. ir jos sūnumi. V. K. teismui patvirtino jo alibi, kad visą naktį buvo namuose, tačiau teismas V. K. parodymais nepatikėjo, interpretavo juos savaip ir vertino, kad V. K. yra artimas apeliantui asmuo, kad jos parodymai yra nenuoseklūs, kad iš dalies ir prieštaringi, ir kad nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, tačiau su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka;
5.2. labai plačiai cituodamas V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu teigia, jog esminių prieštaravimų juose nėra. Liudytoja V. K. parodė, kas jai žinoma dėl faktinių bylos aplinkybių. Kadangi dėl suprantamų priežasčių absoliučiai tiksliai prisiminti visų aplinkybių neįmanoma, todėl suprantama ir paaiškinama, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodymai yra tikslesni. Apie tai ir pati V. K. nurodė. Teismas į tai turėjo atsižvelgti. Teismo išvada dėl antidepresantų poveikio irgi nėra visiškai teisinga. Iš V. K. parodymų aiškiai galima suprasti, kad vaistus ji naudoja daug metų, o jos elgesys dėl vaistų poveikio būna labai skirtingas. Be to nėra duomenų, kad V. K. įvykio išvakarėse naudojo antidepresantus ir būtent tą dieną, ir dėl to jai buvo ypač migdantis poveikis. Be to, ir pati V. K. teismui nurodė, kad vaistai kartais veikia migdančiai, bet ne visada. Teismo vertinimas, kad dėl geriamų antidepresantų, jų migdomojo poveikio ir teismo išvados, kad V. K. galėjo net nepastebėti apie naktį trumpam išėjusį A. J., yra tik spėliojimai, galimi veiksmo variantai, o ne aiški (galimai tikra), išvada;
5.3. Artimu asmeniu teismas pripažino ir todėl kritiškai vertino V. K. tėvo M. K. parodymus, tačiau pats M. K. A. J. artimu asmeniu nelaiko. Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad giminystės ryšiai su kaltinamuoju A. J. jo nesieja. Be to būtina įvertinti (atsižvelgti), kad M. K. yra garbaus amžiaus, jam jau 76 metai, todėl jo atsakymai į tam tikrus (detalizuotus) klausimus skirtingų apklausų metu galėjo ir skirtis dėl jo amžiaus, atminties ir pan., kas yra visiškai suprantama ir paaiškinama. Cituodamas M. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu teigia, jog esminių prieštaravimų juose nėra, jie sutampa su V. K. parodymais, kad M. K. buvo pas dukrą V. K., kad A. J. pjovė trimeriu žolę, kad po to netgi gėrė alų, kad buvo atvažiavusi policija. Teismas labai sureikšmino A. J. ir M. K. parodymų aplinkybes dėl žolės pjovimo termino (ar 10 min. ar „gerą valandą”) dėl benzino atsiradimo pėdsakų ant drabužių, dėl benzino laikymo namuose. Teismo nuosprendyje padarytos išvados analizuojant V. K., M. K. ir A. J. parodymus, kad „galėjo“, vėlgi yra tik samprotavimų, galimybių pobūdžio, o ne logiškos išvados;
5.4. Teismo nuosprendyje kaip vienu iš pagrindinių kaltę pagrindžiančių įrodymų remiamasi, kad ant nuteistojo drabužių buvo rasta degaus skysčio pėdsakų. Nuteistasis pabrėžia, kad teismui sąžiningai nurodė kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis tas skystis galėjo atsirasti ant jo drabužių. Teismas nuteistojo parodymais nepatikėjo ir sprendė kitaip;
5.5. Teismas nuteistojo nenaudai vertino aplinkybę, kad pirmą kartą apklausiamas ikiteisminiame tyrime tyrėjams nieko neminėjo apie gaisro ryte pjautą žolę trimeriu. Tačiau keliamas klausimas, iš kur apeliantui žinoti, ką jis turi tyrėjams sakyti. Ikiteisminio tyrimo metu atsakinėjo į visus jam užduotus klausimus. Kadangi tyrėjai dėl šios aplinkybės jo ikiteisminio tyrimo metu neklausinėjo, iš kur jam žinoti, ką jis turi jiems aiškinti. Pateikus rūbus ir batus ekspertizei buvo užduoti ir klausimai, tada ir paaiškino, ką prisiminė. Tyrimą vykdo tyrėjai, jie renka duomenis, todėl keliamas klausimas, ar nuteistajam reikia žinoti kokius duomenis privalo tyrėjams teikti. Neabejoja, kad ant tirti išimtų jo drabužių galėjo būti išlikę ir žolės pėdsakų, tačiau tyrėjai (prokuroras) šio klausimo netyrė. Teismo posėdžio metu teikė prašymą žodžiu, kad išimtiems drabužiams būtų atliktas ir ekspertinis vertinimas dėl žolės dalelių drabužiuose ir avalynėje, o ne apsiribota tik vizualiu apžiūrėjimu, kas yra subjektyvu ir šališka;
5.6. Pažymi, jog neturėjo jokio motyvo kerštauti G. P. ir konfliktuoti su ja dėl kultivatoriaus. Kaip jau yra nurodęs, jo su G. P. jokie santykiai nesiejo. Niekada atvirai ar privačiai jokia forma negrasino G. P. Ją pažinojo tik iš matymo. Su G. P. konfliktavo, netgi labai konfliktavo jo pusseserė I. B. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje šių įrodymų nevertino;
5.7. Cituodamas liudytojos N. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu teigia, jog iš jų galima spręsti kas kam, kada, prie kokių aplinkybių grasino žodžiais „negyvensit, pamatysit, negyvensit Jūs čia“. Šie grasinimai yra įrašyti į garso laikmeną. Garso įrašai su grasinamais yra byloje ir tai yra neginčytinas tiesioginis įrodymas. Visa tai nepaneigia nuteistojo parodymų, o tik juos patvirtina, kad ne jis konfliktavo su G. P., o konfliktavo I. B., kad ne jis grasino G. P., o I. B. grasino G. P. Teismas labai sureikšmino liudytojos N. M. parodymus dėl jos nurodytų aplinkybių, kad ji gaisro ryte apie 9 val. matė A. J. važiuojantį dviračiu pro G. P. sudegusį namą ir jis rodydamas į gaisro vietą pasakė: „ne aš, ne aš“. Vertinant liudytojos parodymus, kad ir važiavo J. dviračiu ar liudytojos nurodytą dieną važiavo, ar kitą, kadangi A. J. ir neneigia važiavęs, o dėl dienos datos galima ir susimaišyti. Suklysti galėjo ir N. M. A. J. balso tonas iš prigimties yra tylus, jo kalba tyli, tai liudytoja galėjo negirdėti buvo kas sakoma, ar nebuvo. Šios liudytojos parodymuose yra tam tikrų netikslumų, pvz. ikiteisminio tyrimo metu parodymuose N. M. nurodo “kad tą dieną, kai įvyko gaisras, jai miegant, apie 04:30 vai. į miegamąjį įėjo jos marti V. M. ir pasakė, kad dega kaimynų namas“. Teisiamojo teismo posėdžio metu jau nurodo „kad kai kilo gaisras jai sūnus pasakė, kad dega P. namas“;
5.8. Reikšminga aplinkybe pagrįsdamas nuteistojo kaltę teismas pripažino I. B. nurodytas aplinkybes dėl pokalbio telefonu „kas ten buvo“, kas ten sudegė, ar ne kaimynės namas“. Teismas patikėjo I. B. samprotavimais (reikia suprasti jos išvadomis) „kad buvo džiugus jo balso tonas“, kad klausimas apie namą lygtai buvo apsimestinis“ ir pan., todėl I. B. padarė išvadas, kad tai gali būti nuteistojo darbas. Tačiau teismas nevertino, kad liudytojas N. B. 2021-02-01 ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad jie su žmona I. B. tik „spėliojo“ kaip kilo gaisras ir abiem kilo mintis apie A. J. Keliamas klausimas, ar spėliojimais, teisinga grįsti apkaltinamąjį nuosprendį? Pažymi, kad teisiamojo teismo posėdžio metu liudytoja I. B. jau paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu - nurodė teismui, kad ji nesutinka su užrašytais parodymais, kad „džiaugsmingu“ balsu paklausė, ar ne kaimynės namas dega“;
5.9. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas I. B. atžvilgiu yra nutrauktas dėl duomenų, kad I. B. gaisro kilimo metu buvo darbe , tačiau nuteistasis plačiai dėsto, jo nuomone, įrodymus, dėl kurių ikiteisminis tyrimas I. B. turėtų būti atnaujintas.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
Dėl A. J. kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį
9. Apeliaciniame skunde prašymas nuteistąjį A. J. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti iš grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo A. J., liudytojų V. K. ir M. K. neprieštaringais ir nuosekliais parodymais; 2) pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino specialisto išvadą, kurioje nustatyta, jog ant nuteistojo drabužių buvo rasta degaus skysčio pėdsakų, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai A. J. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
10. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad A. J. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiosioms G. P. ir K. G. priklausančio turto sunaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį A. J. kaltu, vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y., ir paties nuteistojo parodymus, visų liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo ir jo parodymus patvirtinančių liudytojų M. K. ir V. K. parodymais, jog tą vakarą, kai kilo gaisras ir buvo sunaikintas nukentėjusiosioms G. P. ir K. G. priklausantis turtas, nuteistasis buvo namuose, miegojo, o benzino pėdsakai ant jo rūbų, avalynės, rankų plaštakų nuoplovų yra atsiradę dėl žolės pjovimo trimeriu gaisro kilimo dieną, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs A. J. parodymų nenuoseklumą visiškai pagrįstai jais nesivadovavo ir laikė tokią nuteistojo versiją gynybine, o minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo dėl jų subjektyvumo, tarpusavio parodymų prieštaringumo ir akivaizdaus siekio nuteistajam A. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.
11.1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas A. J. parodymus visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nuteistasis pirmosios apklausos metu, kuri buvo atlikta praėjus tik vienai dienai po kaltinime nurodyto įvykio, apie žolės pjovimą gaisro rytą nieko neminėjo (6 t., b. l. 87-89). Ši nuteistojo A. J. versija atsirado praėjus beveik 3 mėnesiams po jo pirmosios apklausos ir jau gavus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog ant nuteistojo rūbų ir plaštakų nuoplovų yra rasta benzino pėdsakų. Nepaisant to, jog A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios apklausos metu jo niekas neklausė apie tokias aplinkybes, tačiau, teismo įsitikinimu, nuteistasis savo parodymus vėlesnėse apklausose jau derino prie byloje esančios medžiagos. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis taip pat iškėlė ir kitą versiją, jog benzinas galėjo atsirasti ant jo ir dirbant darbus pas Kairienę (8 t., b. l. 100). Apie žolės pjovimą gaisro kilimo dieną liudytoja V. K. taip pat nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, tačiau nieko neužsiminė ją apklausinėjant ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 13-16). Minėtų asmenų parodymai susiję su kitomis esminėmis aplinkybėmis taip pat skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, jog A. J. pjaudamas žolę apsirengdavo specialius darbinius rūbus, t. y., pilkos spalvos kombinezoną, švarką (4 t., b. l. 99-102), tačiau teisminio nagrinėjimo metu šią aplinkybę jau paneigė parodydamas, jog A. J. neturi specialaus kombinezono, pjauna su tais pačiais rūbais, kuriais ir vaikšto (8 t., b. l.182). V. K. ir A. J. teisminio nagrinėjimo metu taip pat teigė, jog žolė buvo pjaunama su kasdieniais rūbais, nieko A. J. nepersirengė (8 t., b. l. 100, 145). Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu A. J. aiškiai nurodė, jog M. K. trimerį atsinešė jau užpildytą benzinu, jis jokio benzino nepylė (6 t., b. l. 136-139; 8 t., b. l. 100), tačiau M. K. apklausiamas teisme nurodė priešingai - ne vieną kartą pakartojo, jog A. J. pjovė žolę ir pylė benziną (8 t., b. l. 182). 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu A. J. kalbėdamas apie savo rūbus atliekant jų apžiūrą jau teigė, jog jo džemperis galėjo būti aptaškytas benzinu, degiais skysčiais, kadangi naudojo tepalą ir benziną, o prašydamas atlikti pakartotinę rūbų ekspertizę patvirtino, jog pilstė benziną (9 t., b. l. 56-57). Apklausiamas teisme A. J. teigė, jog benzinas ant rūbų galėjo likti nuo trimerio bakelio, kadangi kuro bakas yra šone ir jis varva, trimeris yra senas (8 t., b. l. 100-101), tačiau M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie trimerį parodė, jog jis yra tvarkingas, apie jokius defektus, benzino lašėjimą nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu jis nenurodė (4 t., b. l. 99-102; 8 t., b. l. 182-183). Skiriasi ir šių asmenų nurodytas žolės pjovimo laikas – M. K. teigė žolę kartu su A. J. pjovęs „gerą valandą“, V. K. parodė iš esmės analogiškai M. K., t. y., jog žolę pjovė kažkur 1,5 val., tačiau pats nuteistasis nurodė visiškai skirtingą laiką – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog jie užtruko tik apie 10 min., kadangi teritorija nedidelė, nedaug pjovimo (6 t., b. l. 136-139; 8 t., b. l. 101). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo šių asmenų parodymais, kadangi, kaip matyti, visose esminėse aplinkybėse jie nesutampa. Be kita ko, V. K. yra buvusi A. J. sugyventinė – su A. J. gyveno apie 5 metus, o M. K. yra V. K. tėvas ir iš byloje esančių duomenų matyti, jog santykius su A. J. palaikė, bendravo, todėl tai yra dar viena aplinkybė, nepaisant kitokio nuteistojo tarpusavio santykių vertinimo, kuri verčia abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu.
11.2. Dar viena aplinkybė, kuri verčia abejoti šių asmenų parodymų objektyvumu ir iškelta A. J. žolės pjovimo ir benzino atsiradimo versija yra ta, jog pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu atliko detalią daiktų – t. y., tyrimui pateiktų A. J. rūbų, avalynės, ant kurios rasti benzino pėdsakai, apžiūrą. Nei ant vieno tyrimui pateikto A. J. rūbo, jo avalynės nebuvo rasta žolės pėdsakų. Teisėjų kolegija pastebi, jog A. J. yra nurodęs, jog žolę pjovė būtent trimeriu, t. y., žoliapjove, kuri neturi žolės surinkimo dėžės, todėl visa pjaunama žolė yra išmetama į išorę, o tuo pačiu neabejotinai ir ant rūbų, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, jokios žolės pėdsakų ant jo rūbų, avalynės nerasta. Nors A. J. teigė, jog žolė galėjo jau būti sudžiūvusi, todėl nematoma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog teismas išėmęs daiktinius įrodymus iš jų pakuočių būtų pastebėjęs bent kokius sudžiūvusios žolės pėdsakus (9 t., b. l. 56-58).
11.3. Be kita ko, teismo įsitikinimą dėl nuteistojo, liudytojų V. K., M. K. parodymų neobjektyvumo, o tuo pačiu ir dėl A. J. kaltės sustiprina ir minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog benzino pėdsakai rasti ant nuteistojo A. J. kelnių, marškinėlių, džemperio, guminių batų, pirštinių su plaštakų nuoplovomis (2 t., b. l. 200). Kaip jau minėta anksčiau, A. J. aiškino, jog benzinas ant rūbų galėjo likti nuo trimerio bakelio, kuris varva, o kuro bakas yra šone. Tačiau benzino pėdsakai yra rasti ant visų A. J. pateiktų rūbų. Tokia benzino pėdsakų gausa yra nelogiška pateiktai nuteistojo versijai, kad varvantis kuro bakelis paliko pėdsakų ant absoliučiai visų nuteistojo rūbų – nuo viršaus iki apačios.
12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis A. J. turėjo motyvą kerštauti G. P. dėl konfliktinių santykių su pastarąja, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai. Nukentėjusioji G. P. kaip vieną iš konflikto su nuteistuoju A. J. priežasčių yra nurodžiusi tai, jog iš jos pavogus motobloką bei žoliapjovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo apklaustas ir A. J. Nuo to laiko santykiai su I. B. (nukentėjusiosios kaimyne), pas kurią lankėsi jos pusbrolis A. J., pablogėjo. Nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu teigė, jog nuteistasis A. J. lankydamas pas I. B. - ją užgauliojęs tokiais įžeidžiančiais žodžiais „padla, kurva“. Taip pat jos atžvilgiu ne kartą yra girdėjusi iš I. B., o kartu ir buvusio nuteistojo grasinančias frazes, tokias kaip „nukirpkim jiems laidus, jie čia negyvens, nežino, ant ko pataikė“ (2 t., b. l. 123-124, 127-128, 131-133, 8 t., b. l. 102). Šias aplinkybes patvirtino ir I. B. parodžiusi, jog A. J. asmeniškai pyko ant G. P., nes buvo apklaustas įtariamuoju dėl vagystės iš G. P. sodybos. Taip pat yra išvadinęs ją įžeidžiančiais žodžiais. Teigė, jog matėsi, jog jos nekenčia ir pyksta dėl jam pareikštų įtarimų. Yra ne kartą kalbėjęs, kad uždegs jos namus (2 t., b. l. 189; 6 t., b. l. 61; 8 t., 141-142). Be kita ko, pats nuteistasis teigė, jog G. P. yra apkaltinusi jį įrankių vagyste, dėl to jam pikta ant jos ir kitų, kurie jį kaltina (6 t., b. l. 137).
13. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus įrodymus pašalino prieštaravimus ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadas apie tai, kad A. J. tyčia sunaikino nukentėjusiosioms G. P. ir K. G. priklausantį turtą. Daryti kitokias išvadas dėl šio nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas, įrodytumo apeliacinio skundo ribose teisėjų kolegija neturi pagrindo. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam pagal byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes buvo pritaikytas tinkamai.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųsto Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, todėl kiti A. J. prašymai, susiję su nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimu I. B. atžvilgiu, šioje nutartyje nenagrinėjami, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
15. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios G. P. atstovas advokatas M. Š. pateikė dokumentus, kad nukentėjusioji už savo atstovo advokato M. Š. paslaugas - už susipažinimą su nuteistojo apeliaciniu skundu bei už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 200 Eur ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 8 d. advokatui už jo teisines paslaugas buvo sumokėta 200 Eur.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios G. P. atstovas advokatas M. Š. nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka dalyvavo teismo posėdyje ir atstovavo nukentėjusiąją G. P.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, be kita ko, įvertinusi, jog nuteistojo A. J. apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, jog patirtos atstovavimo išlaidos yra realios, protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl išieškotinos iš nuteistojo A. J. nukentėjusiosios G. P. naudai.
17. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai A. J. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, dėl to Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ginant nuteistąjį priteisimo
18. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 152,00 Eur.
19. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
20. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo.
21. Be to, kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant A. J. interesus apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį, nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo A. J. 200 Eur nukentėjusiajai G. P. jos advokato paslaugoms apmokėti.